parama

Vyriausioji rinkimų komisija ir policija aiškinasi galimą rinkėjų papirkinėjimą Trakų rajone. Į viešumą iškilo Trakų liberalų susirašinėjimas, kur jie aptarinėja produktų dalinimą gyventojams ir agitaciją. Pričiupti liberalai aiškina, esą juokavo. Tačiau Rinkimų komisija aiškinasi galimą įstatymo pažeidimą, kuris gali turėti partijai labai rimtų pasekmių. Dėl vietos Seime Trakų rajone kaunasi liberalė merė Edita Rudelienė.

Lietuvos vyriausybė sustabdė 5,8 milijonų eurų vertės mokėjimus Baltarusijai pagal Europos Sąjungos finansuojamas programas, kai po suklastotų prezidento rinkimų šalies teisėsauga ėmėsi represijų prieš taikius protestuotojus, ketvirtadienį pranešė Lietuvos vidaus reikalų ministerija.  „Lietuva po rinkimų Baltarusijoje laikinai sustabdė visus mokėjimus bendruose projektuose Baltarusijai.

Likus vos pusantros savaitės iki rinkimų valdančiųjų fantazija, kaip pamaloninti rinkėjus už svetimus pinigus, ne tik neišsisemia, bet ir dar plečiasi. Šįkart kalėdų seneliais tikrąja to žodžio prasme pasijuto Lenkų rinkimų akcijos nariai. Jie siūlo kiekvienam pensininkui prieš kiekvienas žiemos šventes išmokėti vadinamąją tryliktą pensiją – 200 eurų. Panašiems valdžios saldainiukams pastaruoju metu suskaičiuoti jau trūksta vienos rankos pirštų.

Dėl šalyje įsisiautėjančio koronaviruso saviizoliacijoje atsiduriant tūkstančiams suaugusių ir vaikų Seimas skubos tvarka vėl grąžino ligos išmokas tėvams už nesergančius, bet saviizoliacijoje atsidūrusius vaikus. Be to, išmokų galės tikėtis ir ir negalintis dirbti nuotoliniu būdu. Penkiamečiai darželinukai smagiai leidžia laiką darželyje „Šermukšniukas“. Tačiau mažieji panevėžiečiai puikiai žino, kaip saugoti save ir kitus, kad neapsikrėstų.

Nors Lietuvoje jau skelbiama antroji Covid-19 susirgimų banga, bent jau kol kas šalies ekonomika pamažu atsigauna. Pinigų jau buvo skirta ieškantiems darbo, pensininkams, kitoms gyventojų grupėms. Eilės sulaukė ir dirbantys žemės ūkyje – papildomų pinigų gali tikėtis tūkstančiai. Šią savaitę Žemės ūkio ministerija registravo įsakymo projektą, kuriuo būtų tvirtinamos paramos taisyklės ūkininkams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nukentėjusioms nuo pandemijos sukeltos krizės.

Ieškantiems darbo padėti norėjusi Vyriausybė daliai jų „pakišo kiaulę“. Skyrusi išmokas dėl Covid-19 tuo pačiu nepakeitė galiojančių taisyklių, kurios numato, kad gavus tokių pinigų prarandamos kitos stipendijos ir išmokos. Socialinė ir darbo ministerija aiškina, kad tokiu atveju galioja bendros taisyklės, gavus papildomų pajamų, gyventojams socialinė parama nebepriklauso.  Į portalą tv3.lt kreipėsi studentė Miglė.

Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ perspėjo, jog artėjančią žiemą gali būti priversta išsiųsti darbuotojus neapmokamų atostogų, jei nesulauks valstybinės paramos darbo vietų išsaugojimui. „Mums reikia tinkamos darbo vietų išsaugojimo schemos, nes panašu, kad Britanijos aviakompanijos žiemą dirbs 30-40 proc. įprastų pajėgumų.

Likus mažiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, valdžia žada saldainį senjorams – pensijos kitąmet didės septyniais procentais. O gal ir kiek daugiau. Taigi, pensininkų piniginės papilnėtų maždaug 30 eurų. Tačiau iš kur tokie pinigai, jei ekonomikai šiemet planuojamas nuosmukis? Ekspertai svarsto, kad pinigų didelei potencialių rinkėjų armijai politikai šiemet trūks plyš suras. Visgi daugelis jau svarsto, kad metas keisti patį pensijų indeksavimo įstatymą. „Gyvenu laisvai ir atrodyt noriu gražiai.

Saulės elektrines norintys įsirengti ar įsigyti gyventojai nuo pirmadienio gali teikti paraiškas paramai gauti. Kartu startuoja ir kvietimas seniems šildymo katilams pasikeisti. Iš viso šiems naujiems kvietimams numatyta daugiau nei 20 mln. eurų, paraiškų laukiama iki spalio 21 dienos, pranešė Energetikos ministerija.  Finansinio skatinimo priemonės bus skirtos gyventojams, kurie saulės elektrinę įsirengs savo namuose arba ją įsigis iš saulės elektrinių parko. Tam bus skirta 15,5 mln.

Europos Komisija patvirtino 1 mln. eurų vertės paramos schemą kelionių organizatoriams, kurie prieš prasidedant karantinui ir jo pradžioje organizavo keliautojų grąžinimą namo. Priemonė buvo patvirtinta pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą, teigiama Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešime. Anot pranešimo, parama tiesioginių dotacijų forma sudarys 75 proc. išlaidų, susijusių su keliautojų repatrijavimu iš užsienio, patirtų nuo vasario 26 iki kovo 31 dienos.

Minskas pateikė Rusijos vyriausybei oficialų prašymą refinansuoti Baltarusijos valstybės 2021 metais Rusijai grąžintiną skolą, agentūrai „Interfax“ pranešė šių derybų procesą žinantis šaltinis. „Baltarusija pateikė Rusijos vyriausybei paraišką su prašymu refinansuoti 2021-aisiais grąžintiną skolą. Baltarusijos skolinių įsipareigojimų Rusijai ateinančiais metais suma siekia 600 mln. JAV dolerių“, – sakė jis.

Lietuviškos aprangos gamintojai kaltina paramą skirstančią „Invegą“ diskriminacija – rūbų gamintojams, kurie nuomojasi parduotuves, valstybė atsisakė kompensuoti nuomos išlaidas. Tuo metu užsienyje pagamintos aprangos pardavėjai tokią kompensaciją gavo, rašo portalas 15min.lt. „Invegos“ teigimu, tokioms įmonėms parama nepriklauso, nes jie karantino metu veiklos nenutraukė, tačiau Vyriausybėje jau svarstomi pokyčiai.

Spaustuvės vos spėja gaminti baltarusišką atributiką. Esą darbo tiek, kiek buvo per Lietuvos 100-metį. Mūsų tautiečiai ruošiasi ir sekmadieniui. Baltijos kelio minėjimui, per kurį šiais metais bus ne tik prisiminti prieš tris dešimtmečius vykę įvykiai, bet ir išreikštas palaikymas Baltarusijai. Spaustuvėje, esančioje Kaune, vyksta intensyvus darbas. Vienas po kito vyksta užsakymų atsiėmimas. Spausdinimo staklės nesustoja dirbusios, gamindamos istorines baltarusių vėliavas.

Reikšdamas solidarumą su Baltarusijos tauta ir remdamas kaimyninės valstybės piliečių demokratiškumo siekius, Vilniaus universitetas (VU) gabiausiems stojantiesiems iš šios šalies nusprendė įsteigti „LDK stipendijas“, kurios sudarytų galimybę studijuoti universitete nemokamai bei suteiktų papildomas finansines paskatas. Kartu VU siūlys galimybę perstoti dėl pilietinių ir politinių priežasčių persekiojamiems baltarusių studentams. Anot VU rektoriaus prof.

Vyriausybė trečiadienį paskirstė apie 190 mln. eurų paramai nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui bei darbuotojams. 11 mln. eurų numatoma skirti savivaldybėms – jos galės kompensuoti įvairias išlaidas, patirtas dėl koronaviruso. Didžiausia lėšų dalis – 177,9 mln. eurų – bus skirta darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui. 20 mln. eurų iš šios sumos numatoma kompensuoti darbdaviams už darbuotojų prastovos laiką, 94,9 mln.

Po didžiausio nuo balandžio naujų koronaviruso atvejų šuolio specialistai prašo gyventojų imtis dar negirdėtų priemonių – vesti dienoraštį. Per vakar dieną Lietuvoje registruoti 38 susirgimai. Tokio šuolio nebuvo nuo koronaviruso pandemijos įkarščio. Prezidentas Gitanas Nausėda jau žeria kritiką valdžiai – esą nėra iš anksto parengto plano, kaip artėjant antrajai koronaviruso bangai bus apsirūpinta apsaugos priemonėmis.

Lietuva žada kreiptis į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo 2,2 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. Vyriausybė dėl to spręs trečiadienį.  EK birželio 16 dieną priėmė sprendimą, kuriuo 2,186 mln. eurų Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 metų ir  2007-2013 metų programų priemonės „Ankstyvas išėjimas į pensiją“ išlaidų nuspręsta nefinansuoti ES lėšomis.

Lietuva skirs 50 tūkst. eurų paramą nukentėjusiesiems nuo pražūtingo sprogimo Libano sostinėje Beirute, pranešė Užsienio reikalų ministerija.   „Yra sprendimas skirti 50 tūkst. eurų per Raudonojo Kryžiaus organizaciją.

Užimtumo tarnybai pirmadienį pradėjus priimti paraiškas savarankiškai dirbančiųjų paramai keičiant veiklą, visa tam skirta 4 mln. eurų suma „išgraibstyta“ per rekordiškai trumpą laiką – 25 minutes.  Tarnyba pranešė, kad per šį laiką gauta apie 760 paraiškų už 5,09 mln. eurų.  Pasak tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės, paraiškų gavėjai buvo itin aktyvūs ir gerai pasiruošę.

Užimtumo tarnybai pirmadienį pradėjus priimti paraiškas savarankiškai dirbančiųjų paramai keičiant veiklą, visa tam skirta 4 mln. eurų suma „išgraibstyta“ per rekordiškai trumpą laiką – 25 minutes.  Tarnyba pranešė, kad per šį laiką gauta apie 760 paraiškų už 5,09 mln. eurų.  Pasak tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės, paraiškų gavėjai buvo itin aktyvūs ir gerai pasiruošę.

Gyventojai vis dažniau įvairių vaisių, daržovių, pieno ar mėsos produktų užsisako tiesiai iš ūkininkų. Tokiu pačiu keliu eina ir vis daugiau maitinimo įstaigų. Esą taip klientai ne tik gauna skanesnį maistą, bet ir paremiami ūkiai. Kita vertus, dėl tokio bendradarbiavimo galima gauti ir papildomų pinigų. Visai neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ baro „Būsi trečias“ puslapyje pasirodė įrašas, kuriuo buvo bandoma atkreipti smulkiųjų ūkininkų ar juos pažįstančių dėmesį.

Pasaulyje ir toliau daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, kai kurie Lietuvos turizmo verslo atstovai sako, kad keliautojų yra, tačiau sektoriaus padėtį apsunkina valstybės paramos trūkumas. Tuo metu kiti tikina, jog keliaujančių su kelionių agentūromis beveik nėra, o padėtis verčia galvoti ir apie veiklos pokyčius. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė pripažįsta, jog turizmo sektoriui yra sunku, tačiau tikina, kad visos suplanuotos pagalbos priemonės teikiamos laiku.

„Sodra“ ketvirtadienį pradeda mokėti valdžios pavasarį pažadėtas 200 eurų vienkartines išmokas pensininkams ir neįgaliesiems. Pinigai iki mėnesio pabaigos pasieks apie 900 tūkst. žmonių, kuriems bus išmokėta 182 mln. eurų.  Kaip BNS sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič, lėšos bus mokamos kartu su įprastomis pensijomis, tačiau nebūtinai tą pačią dieną, kaip iki šiol.    „Išmokos gavėjus gali pasiekti kitomis nei įprasta dienomis.

Įmonėms, kurių veikla dėl koronaviruso krizės buvo sustabdyta ar apribota, jau išmokėta iki šiol išmokėta beveik 5,6 mln. eurų nuomos subsidijų. Vien liepą išmokėta 3,97 mln. eurų, BNS informavo paramą administruojanti „Invega“. Per mėnesį „Invega“ gavo 2,1 tūkst. paraiškų. 183 paraiškos grąžintos tikslinti. Per mėnesį patvirtintos 907 paraiškos, pagal jas bus išmokėta 6,6 mln. eurų, o vidutinė vienos kompensacijos suma – apie  7,7 tūkst. eurų.

Valstybinis plėtros bankas ateityje kur kas geriau skirstytų paramą nei per koronaviruso krizę tai darė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), sako prezidento patarėjas.  Anot Simono Krėpštos, „Invega“ krizės pradžioje nebuvo pasiruošusi tokioms užduotims.  „Prezidentas ne kartą minėjo, seržantas negali per naktį pradėti vadovauti kariuomenei, taip pat ir „Invega“ yra kita institucija ir turėjusi kitus tikslus, per naktį turėjo būti vos ne epicentras pagalbos teikimo verslui.

Į savivaldybes pirmadienį pradedama vežti parama maisto produktais, ją gaus per 172 tūkst. vargingai gyvenančių žmonių, pranešė Europos socialinio fondo agentūra (ESFA). Šio dalijimo metu gyventojus pasieks grikių kruopos, rapsų aliejus, vištienos konservai, konservuota burokėlių sriuba, keptos konservuotos pupelės pomidorų padaže, avižiniai sausainiai su šokolado gabaliukais, greito paruošimo avižų košė su džiovintomis uogomis ir saldintas sutirštintas pienas.

Briuselyje suderėjęs rekordinę ES paramą Lietuvai, prezidentas Gitanas Nausėda jau grūmoja Vyriausybei ir tikina, kad akylai stebėsiąs, kam bus dalinami europiniai milijardai. Prezidentas vyriausybės reikalauja remti tuos verslus, kurie skaitmenizuos Lietuvą ir išsaugos žalią aplinką. Prezidentas užsimojo apriboti paramą stambiems ūkininkams. Žemės ūkio ministras tokiu pasiūlymu nesižavi, o Ramūnas Karbauskis sako, kad sprendimai dar rengiami. Vilniuje pastatyta atliekų rūšiavimo gamykla.

Vienas JAV verslininkas už lėšas, kurias valdžia išskyrė jo verslui gelbėti nuo koronaviruso epidemijos pasekmių, įsigijo sportinį „Lamborghini Huracan“. Tačiau pirkiniu ilgai džiaugtis jam neteko – atvykę federaliniai agentai atėmė prabangią mašiną, įšaldė sąskaitas, o paties prabangos mėgėjo laukia teismas. Iš pradžių Majamyje gyvenantis 29-erių Davidas T. Hinesas pateikė prašymą valstybei kompensuoti jam 13,5 mln. dolerių nuostolių, tačiau bankas patenkino tik 3,9 mln.

Lietuva kol kas atlaikė koronaviruso pandemijos smūgį – šalies ekonomika koronaviruso įkarštyje susitraukė mažiau nei buvo prognozuota. Lietuvos ūkis antrąjį ketvirtį palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu smuko beveik 4 procentais, nors buvo prognozuotas juodžiausias scenarijus – dviženklis ekonomikos kritimas. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas tikina, kad skaičiai kol kas maloniai stebina, tačiau atsipalaiduoti nėra dėl ko.

Žadėtasis biudžeto pinigų lietus jau pasiekė dalies žmonių sąskaitas. Į jas jau pradėjo kapsėti vienkartinės – 120 arba 200 eurų – išmokos už vaiką. Rugpjūtį po 200 eurų gaus ir kiekvienas šalies pensininkas. Valdžia aiškina, kad po koronaviruso krizės tai ženkliai prisidės prie žmonių finansinės gerovės, visgi, tuo tiki ne visi gyventojai. O ekonomistai tikina, kad šaukštai apskritai jau po pietų. Pagalbos verslui jeigu ir reikėjo, tai gerokai anksčiau nei dabar.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusios, per karantiną parduotuvių duris užvėrusios įmonės atsidūrė biurokratų pinklėse. Smulkios ir vidutinės įmonės teikia paraiškas, nuomos kompensacijoms gauti, tačiau valdininkai vieniems parduotuvėms pinigus išmoka, o kitoms atšauna, kad parama formaliai nepriklauso. Ekonomikos ir Inovacijų ministerija aiškina, kad pagal dabartinę tvarką nuomos kompensaciją gali gauti prekybininkai, o tie kas yra ir prekybininkas ir gamintojas jau nebe.

Vyriausybė dešimtims tūkstančių šalies medikų dovanoja atostogas – taip bandys ir medikus pamaloninti, ir šalies turizmo verslą gelbėti. Dar šį rudenį kiekvienas sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojas galės gauti 200 eurų nuolaidą savo atostogoms Lietuvoje. „Medikų sąjūdžio“ atstovai sako, kad tai jokios realios naudos neatnešantis politikų triukas prieš rinkimus.

Siekiant, kad gyvenimas po karantino kuo greičiau grįžtų į įprastas vėžes, gyventojams ne tik teikiama įvairi parama – turintiems išieškomų skolų užtikrinama teisė visą gautą paramą pasilikti savo reikmėms. Tačiau labai svarbu žinoti, kad antstolis nežino, kokia jūsų gautų pajamų kilmė, todėl norint, kad parama liktų gavėjui, būtina apie ją antstoliui pranešti.

ES milijardai – ar sugebėsime juos tinkamai panaudoti ir neištaškyti? Pokalbis apie tai su ekonomistu Žygimantu Mauricu. ES vadovai padalino įspūdingą beveik 2 trilijonų eurų ES biudžetą. Tiesa, Lietuvai iš jo teks mažiau nei procentas, bet vis tiek įspūdinga suma – 15 milijardų eurų. Ekonomistų teigimu, Lietuvai tai yra milžiniški pinigai, ir milžiniškas išbandymas – mat didžiausiu iššūkiu taps jų neištaškyti.

ES vadovai padalino įspūdingą beveik 2 trilijonų eurų ES biudžetą. Tiesa, Lietuvai iš jo teks mažiau nei procentas, bet vis tiek įspūdinga suma – 15 milijardų eurų. Ekonomistų teigimu, Lietuvai tai yra milžiniški pinigai, ir milžiniškas išbandymas – mat didžiausiu iššūkiu taps jų neištaškyti. Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja, kad prioritetas būtų žaliajai ekonomikai ir skaitmenizacijai.

Neįgaliųjų sporto įrangai ir inventoriui įsigyti iš Sporto rėmimo fondo paskirstyta beveik 288 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Švietimo mokslo ir sporto ministerija. Jos teigimu, finansavimą gavo neįgaliųjų sporto organizacijų, klubų, švietimo įstaigų, nevyriausybinių ir kitų organizacijų projektai. Jie bus įgyvendinami 2020–2023 metais.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki Seimo rinkimų liko trys mėnesiai, o į partijų ir savarankiškų kandidatų rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki žinomų visuomenės veikėjų. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurios partijos ir kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Iki liepos vidurio spalio 11 dieną vykstančiose Seimo rinkimuose registravosi aštuoniolika partijų ir keturiolika savarankiškų dalyvių.

Europos Komisija (EK) patvirtino 47,5 mln. eurų vertės paramos schemą kiaulienos, daržovių ir akvakultūros produktų gamybos bei perdirbimo Lietuvos įmonėms, nukentėjusioms nuo koronaviruso protrūkio. Paramos schema buvo patvirtinta pagal kovo 19 dieną EK priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą, pranešė EK.  Pagal schemą 7,5 mln. eurų parama bus teikiama kaip tiesioginės dotacijos, o 40 mln. eurų – subsidijuojamos paskolų palūkanų normos.

JAV veikiančiam „Lietuvos pagalbos fondui“ buvo liepta išsiskirstyti ir grąžinti 7 mln. dolerių nedeklaruotų ir, galimai, pasisavintų lėšų. Patys fondo atstovai tvirtina, kad ilgus metus vykęs tyrimas jau išspręstas taikiai, o minimos lėšos pasieks tuos, kam jų labiausiai reikia.

Negalią turinčių žmonių sporto renginiams organizuoti iš Sporto rėmimo fondo paskirstyta beveik 228 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anot ministerijos, lėšos paskirstytos penkiems renginiams, kurie bus įgyvendinami 2020–2023 metais. Jie atrinkti konkurso būdu, finansavimas skirtas geriausiai Sporto rėmimo fondo reikalavimus atitikusiems projektams.

Siekiant persiorentuoti į inovatyvias veiklas ir taip prisitaikyti prie koronaviruso krizės sukeltų aplinkybių, 325 turizmo paslaugas teikiančios įmonės ir turizmo verslo asociacijos prašo 9 mln. eurų paramos inovatyvioms veikloms. Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, prašomų finansuoti išlaidų suma jau viršijo numatytą biudžetą – 6 mln. eurų. „Karantinui pakeitus visų gyvenimo būdus, turizmas tapo vienu labiausiai paveiktų sektorių tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.

Viešųjų pastatų atnaujinimui finansuoti prašoma beveik 100 mln. eurų, nors šiuo kvietimu buvo numatyta mažesnė – apie 24 mln. eurų – ES parama.  Energetikos ministerija praneša, kad per du mėnesius planuojama baigti paraiškų vertinimą ir nustatyti galutinį lėšų poreikį. Kartu ieškoma lėšų visoms pateiktoms paraiškoms finansuoti. „Sukūrėme naują finansinį modelį viešojo sektoriaus pastatams atnaujinti, kuris davė akivaizdų teigiamą rezultatą.

Lietuviai masiškai keičia savo senus automobilius į elektrinius paspirtukus bei dviračius. Tokią tendenciją pastebėjo Aplinkos projektų valdymo agentūra. Esą nauji elektriniai paspirtukai žmones vilioja daug labiau nei galimybė gauti 1000 eurų naujam automobiliui ar dėvėtam elektromobiliui. Tiesa, automobilių rinkos specialistai kritikuoja šias pinigų dalybas ir sako, kad seni automobiliai iš gatvių dingsta tik šalies didmiesčiuose.

Pensijų kaupimo reforma baigta. „Sodra“ pradeda mokėti pensijų anuitetus. Gyventojams, kurie dalyvauja antrojoje pensijų kaupimo pakopoje, sukauptus pinigus nuo šiol išmokės ne tik privatūs pensijų fondai, bet ir „Sodra". Kaip ir kokio dydžio pensijas gausite, priklausys nuo sukauptos sumos dydžio ir anuiteto rūšies.  Konsultantė kaunietė Viltė dirba bendrovėje, kuri gilinasi į finansinius gyventojų ir verslo klausimus.

Vyriausybė gyrėsi, kad per karantiną verslui kompensuos pusę nuomos išlaidų. Tačiau be subsidijų iki šiol vargsta dešimtys tūkstančių turgaus prekeivių. Po ilgų ginčų Vyriausybė nusileido ir jau žada padalinti turgaus prekeiviams vienkartines išmokas po 300 eurų. Valdininkai nusprendė nebesigilinti, kiek prekeiviai iš tiesų išleidžia nuomai ir visiems skirti vienodas išmokas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį padėkojo rinkėjams po nacionalinio balsavimo, per kurį dauguma pritarė prieštaringai vertinamoms konstitucijos reformoms, leidžiančioms, be kita ko, jam likti valdžioje iki 2036 metų. „Labai jums ačiū už jūsų paramą ir pasitikėjimą“, – pareiškė prezidentas, kurio kalbą transliavo televizija, Rusijos rinkimų komisijai paskelbus, kad beveik 78 proc. rinkėjų pritarė šalies pagrindinio įstatymo pataisoms.

Europos Komisija pasiūlė naują ekonomikos gaivinimo priemonę, kuri siektų 750 mlrd. eurų. Didžioji šių lėšų dalis atiteks valstybėms narėms, o Lietuva papildomai galėtų gauti apie 6,3 mlrd. eurų. Koronaviruso pandemija padarė didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai. Gegužės pabaigoje Europos Komisija pasiūlė sukurti naują ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kuri apima daugiametį ES biudžetą ir skolintomis lėšomis sukurtą Atsigavimo Fondą.

Nuo karantino pradžios per nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) aministruojamas valstybės pagalbos priemones verslui paskirstyta daugiau kaip 210 mln. eurų. Didžiausia lėšų dalis panaudota per karantino metu pasiūlytas priemones: teikiant paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams – 116 mln. eurų, 25 mln.

Apie 40 tūkstančių nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių smulkių ūkininkų gaus 200 eurų išmokas. Laisvosios rinkos instituto ekspertai tokias paramos dalybas vadina priešrinkiminiu pasitaškymu pinigais – esą paramą gaus ir tie ūkininkai, kuriems jos išvis nereikia. Ekologiškas braškes Vilkaviškio rajone Gižų kaime auginantis Evaldas Samuolis džiaugiasi, kad smulkūs ūkininkai galės pretenduoti į 200 eurų išmoką.