pabėgėliai

 Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) ketvirtadienį pranešė apie naujus nenustatytų ginkluotų asmenų išpuolius Egėjo jūroje prieš migrantus, mėginančius pasiekti Europą.

Pabėgėliai gyvens Lietuvoje, nes važiuoti į užsienį jiems neapsimokėtų – jie ten negautų jokių pabėgėliams skirtų pašalpų. Tokią nuomonę galima susidaryti, pasiklausius vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio. Jis nurodė, kad į Lietuvą perkeltas pabėgėlis, kuris išvyks laimės ieškoti į kitas Vakarų šalis, ten galės būti tik svečio ar turisto statusu, o norėdamas legalia jis turės grįžti į Lietuvą. „Gavęs čia pabėgėlio statusą, jis (pabėgėlis – red.

Seimui antradienį pristatomas tradiciškai subalansuoto Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektas - numatoma, kad 2016 metais sveikatos sistemoje pajamos ir išlaidos padidės 4,1 proc. iki 1,438 mlrd. eurų. Didžioji dalis PSDF biudžeto išlaidų bus skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, ortopedijos priemonėms. Pabėgėlių sveikatos priežiūrai kitais metais PSDF biudžete numatyta 0,5 mln.

Kada bus perkelti pirmieji pabėgėliai į Lietuvą, priklausys nuo Graikijos ir Italijos sprendimų, sako vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius. Anot jo, po vizitų į abi šalis sutarta, jog graikai ir italai galimų perkelti pabėgėlių sąrašus pateiks „artimiausiu metu“, galbūt lapkričio mėnesį. „Nei į dantis, nei į batų dydį mes nežiūrėsime. Atranka prasidės, kai graikai pradės vykdyti standartinę procedūrą. Graikai kol kas dar nevykdo, italai vykdo pilotinius projektus.

 Kauno centre – pirotechninių šūvių lydimas protestas prieš pabėgėlius. Prie protesto akciją surengusių tautininkų norėjo prisijungti ir skandalingais pasisakymais pagarsėjęs Vytautas Šustauskas. Tiesa, policijos pareigūnai buvusį Kauno merą iš renginio išprašė. Apie šimtas žmonių šeštadienio vakarą nešdami plakatus ir skanduodami patriotinius šūkius patraukė Vienybės aikštės link. Laisvės alėjos prieigose mitingą prieš imigrantus stebėjo sustiprintos policijos pajėgos.

Vokietijoje peiliu smarkiai sužalota kandidatė į Kelno merus. Pareigūnai ne tik sulaikė užpuoliką, bet ir išsiaiškino jo motyvą. Politikė užpulta dėl pagalbos pabėgėliams. Sekmadienį Kelne vykstančius mero rinkimus aptemdė išvakarėse įvykdytas žiaurus nusikaltimas. Henrietė Reker - viena pagrindinių kandidačių į mero postą ir nepriklausoma politikė, remiama Angelos Merkel partijos, buvo sunkiai sužalota peiliu į kaklą.

 Keturi pabėgėliai, norėdami patekti į Jungtinę Karalystę, nusprendė įsilaužti į sunkvežimį. Tačiau jie nežinojo, kad jame vežamas poliarinis lokys. Vis dėlto lokio išsigando tik vienas migrantas. Trys į beviltišką padėtį patekę nelaimėliai kelionę tęsė su suirzusiu lokiu.   Tačiau Prancūzijos pareigūnai Kalė mieste iš nedidelio sunkvežimio išlaipino tris pabėgėlius. Vyrai su lokiu praleido apie dešimt minučių, kol prisistatė juos per vaizdo kameras pastebėję pareigūnai.

Ruošiantis priimti pabėgėlius, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ragina sukurti valstybinės kalbos mokymo tinklą savivaldybėse ir parengti įvairių sričių pedagogus mokyti lietuvių kalbos atvykėlių vaikus. Komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė penktadienį sakė, kad šioje srityje Lietuva galėtų pasimokyti iš Skandinavijos.

Per pirminį trijų mėnesių integracijos laikotarpį darbo nesusiradę pabėgėliai neturės galimybių apsigyventi didžiuosiuose šalies miestuose, ypač sostinėje, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis. Anot jo, šiuo metu numatyta 265 eurų mėnesinė išmoka vienam asmeniui per mėnesį „į rankas“ yra nepakankama, kad pabėgėliai didžiuosiuose Lietuvos miestuose galėtų susimokėti už būsto nuomą, komunalinius mokesčius, pirkti maistą bei išsilaikyti neturėdami darbo.

Slovakija trečiadienį pranešė siųsianti 50 policininkų į Vengriją dalyvauti sienos su Serbija apsaugoje, kai Europos Sąjungoje stengiamasi susidoroti su milžinišku migrantų antplūdžiu pietrytiniame pasienyje. Slovakų policininkai spalio 20 dieną atvyks patruliuoti palei pietinę sieną, sakė trečiadienį vidaus reikalų ministras Robertas Kalinakas, pažymėjęs, kad visi siunčiami policininkai kalba vengriškai.

Pabėgėlių klausimas Lietuvoje juda nuo vienos radikalios pozicijos prie kitos: pradinį pasipriešinimą dėl atvykėlių skaičiaus keičia susirūpinimas, jog gali nebūti norinčiųjų atvykti. Pradėta kalbėti ir apie motyvacinę sistemą. Tačiau šioje diskusijoje dažniausiai trūksta labai svarbios informacijos. Naujoji Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė tvirtina, kad neverta kelti pabėgėlių motyvacijos atvykti klausimo.

35-erių metų muzikantė Sarah Connor gyvena kartu su pabėgėlių šeima. Vokiečių žurnalas „Closer“ rašo, kad dainininkės namuose apsigyveno sirų motina su keturiais vaikais. Paparacai užfiksavo pop žvaigždę einant kartu su savo ir pabėgėlių vaikais. Sarah Connor interviu sakė: „Aš rūpinuosi pabėgėliais. Bandau tai perteikti visai šeimai. Taip pat kalbuosi su vaikais, kad užaugę jie žinotų – mes privalome padėti“. Beje, Sarah Connor turi du vaikus. PlayRadio.

Vyriausybė žada dalyti lankstinukus apie Lietuvą pabėgėlių stovyklose Graikijoje ir Italijoje. Esą taip bus motyvuojami pabėgėliai atvykti į Lietuvą, apie kurią jie nieko nežino. „Tokia informacija yra pateikta, kad apie Lietuvą, Latviją, Estiją, kitas šalis, mažai turi informacijos, nežino, kur tokios šalys yra. reikėtų daugiau informacijos, kas yra Lietuva, kur yra, koks čia gyvenimas“, - įsitikinęs premjeras Algirdas Butkevičius.

 Pabėgėlių antplūdis, sukėlęs Europoje politinę krizę, turi ne tik pasekmių, apie kurias mes daug kalbame, bet ir priežasčių, apie kurias nedaug žinome ar norime žinoti. Šiandien girdime, kaip Europa ieško būdų kovoti su nevaldoma trečiųjų šalių emigrantų banga, tačiau pasigirsta tik viena kita idėja, kaip reikėtų pradėti kovoti su priežastimis, kurios iki šiol miglotai įvardytos. Nepašalinus krizės priežasčių, problemos tik augs, pabėgėlių skaičius tik didės.

Pabėgėlių nenoras integruotis į mūsų bendruomenę yra turbūt daugiau susijęs su tuo, kad žmonės neturi informacijos apie mūsų valstybę, „Žinių radijui“ sakė Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus.    „Reiktų vadovautis turbūt ta praktika, kurios turi ir kitos šalys. Sakykime, Danija platina informaciją apie savo valstybę, apie padėtį Danijoje, ką gali rasti pabėgėliai, kokios yra jų gyvenimo sąlygos ir panašiai.

 Gerb. Premjere, esu stipriai sunerimęs ir niekaip negaliu suprasti, kas pastaruoju metu vyksta Vyriausybėje? Užuot lengviau kvėptelėjęs, kad pabėgėliai nedega noru atvykti į Lietuvą, o veržiasi į dosnias pašalpas lengvesne ranka dalinančias šalis, Jūs užsimojote juos „motyvuoti“ atvykti pas mus.

 Juo labiau, kad premjeras jau planuoja, kad propagandai už pabėgėlius, taigi - ir rinkimams, reikės valdiškų pinigų. “Kviečiu, kad ir žurnalistai šioje srityje galėtų padirbėti, bet aišku pirmiausia valdžia turi paruošti komunikavimo kampanijas ir jas viešinti per įvairias visuomenės informavimo priemones“, - taip prabilo premjeras A. Butkevičius. Apie dūstančią nuo pabėgėlių Europą. Jei nebus valdžios programų, visuomenė bus nuteikta pries pabėgėlius.

Lietuvos gyventojams baimintis pabėgėlių iš Sirijos antplūdžio – nereikėtų. Pasirodo, kad pabėgėliai net ir nenori važiuoti į Lietuvą. Premjeras Butkevičius mano, kad pabėgėliams trūksta žinių apie gyvenimą Lietuvoje, todėl jie nenori. Tačiau pabėgėlio duona mintantys Pabradės gyventojai sako, kad žinios apie Lietuvą ne prie ko.

 Europos pareiga yra padėti pagalbos prašantiems pabėgėliams, sako Vilniuje viešintis Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas. „Jeigu žmonės prašo pagalbos, mūsų pareiga yra jiems padėti“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė eurokomisaras. Jis atsakingas už bendrąją skaitmeninę rinką.

Graikijoje kol kas neatsirado į Lietuvą persikelti norinčių pabėgėlių – pasak šioje šalyje viešinčio vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus, nors Lietuva yra sutikusi vieną šeimą perkelti į Lietuvą artimiausiu metu, norinčių atvykti pabėgėlių rasti dar nepavyko.

 Penki žmonės buvo sužeisti antradienį kilus muštynėms tarp daugybės afganų ir albanų viename prieglobsčio ieškotojų centre Vokietijos šiauriniame Hamburgo uostamiestyje, pranešė vietos policija. Tos riaušės tapo dar vienu ženklu, atskleidžiančiu didėjančią įtampą tarp pabėgėlių Vokietijos perpildytuose migrantų registravimo centruose.

 Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūros vadovas paragino radikaliai keisti tai, kaip Europa tvarkosi su migrantų krize, informavęs, kad nuo metų pradžios į Bendriją nelegaliai atvyko jau apie 630 tūkst. žmonių. „Iki rugsėjo galo užregistravome apie 630 tūkst. nelegalaus sienos kirtimo atvejų“, - interviu Prancūzijos žiniasklaidai sakė Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (Frontex) vykdomasis direktorius Fabrice'as Leggeri.

Rusijos propaganda, rodos, nusprendė paaitrinti ir „Islamo valstybės“ (IS) teroristų baime persmelktų europiečių fantazijas, ir pakelti tautiečių kovinę dvasią – „RIA Novosti“, remiantis neįvardintu šaltiniu, praneša apie 3 tūkst. pasprukusių iš Sirijos teroristų. Iš Sirijos į Jordaniją pabėgo apie 3 tūkst.

 Lietuvos delegacija pirmadienį pradeda vizitą Graikijoje, kur aptars pabėgėlių perkėlimo į Lietuvą klausimus. Vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus vadovaujamoje Lietuvos delegacijoje taip pat bus Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento atstovai.

 NATO šalių žiniasklaida per kelias dienas išplatino jūros bangų į Turkijos paplūdimio krantą išmesto nuskendusio Sirijos Kurdų pabėgėlio Aylano Kurdi nuotrauką, kuri daugeliui žmonių sukėlė užuojautos pabėgėliams jausmą. Tačiau nuotrauka paskelbta Turkijos laikraštyje yra paprasčiausias falsifikatas. TV kanalai ta pačia dvasia dešimtis kartų rodė reportažus apie dešimtis tūkstančių iš Sirijos pėsčiomis plūstančių pabėgėlių į Europą.

Diskusijos apie pabėgėlių krizę ir jos sprendimo būdus šią savaitę iš Europos persikėlė į Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) generalinę asamblėją, kurioje daugelio šalių vadovai kalbėjo apie konfliktų Sirijoje ir Irake sprendimus bei kovą prieš tarptautinį terorizmą. Daug dėmesio susilaukė JAV ir Rusijos vadovų pasisakymai bei jų susitikimas. Kai kurie politikai, įskaitant ir Vokietijos socialdemokratų atstovus, jau parėmė poreikį bendradarbiauti su Rusija ir gal net Sirijos režimu.

 Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) ketvirtadienį pranešė, kad šiemet per Viduržemio jūrą į Europą turėtų atvykti 700 tūkst. pabėgėlių bei migrantų, ir maždaug tiek pat 2016 metais. „UNHCR dabar remiasi prielaida, kad Europoje 2015 metais prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos ieškos iki 700 tūkst. žmonių, o 2016 metais šis skaičius gali būti net didesnis“, – paskelbė agentūra, pateikusi pataisytą finansavimo prašymą.

  Pabėgėlius priimti sutinkančių savivaldybių skaičius išaugo iki 16, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ketvirtadienį BNS pateikti duomenys.

Vokietijos Hamburgo mieste esančiame perpildytame pabėgėlių centre naktį kilus susirėmimams tarp maždaug 200 sirų ir afganų pabėgėlių, keli žmonės buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė policija. Tai jau trečias toks incidentas šalyje per kelias dienas.

Prieš mėnesį Vokietijoje dėl pabėgėlių buvo didžiulis entuziazmas: kokie mes visi vieningi, kokie mes atviri įvairioms kultūroms, o dabar visi atslūgo, „Žinių radijui“ sakė aštuonerius metus Miunchene, Vokietijoje, gyvenanti lietuvė Karolina Matutytė.   „Šita tema yra kalbama labai subtiliai arba iš viso nekalbama. Kol kas šoko būsenos nelabai ir matau.

 Prieglobsčio perkėlimas – viena aktualiausių problemų ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje, todėl Seimo kontrolieriai Augustinas Normantas ir Raimondas Šukys susitikę su Vidaus reikalų (VRM) viceministru Elvinu Jankevičiumi susipažino su prieglobsčio prašytojų perkėlimo į Lietuvą procedūra, aptarė kitus su prieglobsčio prašytojų perkėlimu susijusius klausimus.

 Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms dėl pabėgėlių priėmimo Lietuvoje, Pilietinės visuomenės institutas domėjosi, kiek ir kokiais būdais Lietuvos visuomenė nusiteikusi padėti atvykstantiems. Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atliktos apklausos metu 29 proc. respondentų teigė, jog vienaip ar kitaip asmeniškai prisidėtų priimant pabėgėlius Lietuvoje. 18 proc. visų apklaustųjų teigė, jog prisidėtų skatindami aplinkinius būti tolerantiškais atvykusiųjų atžvilgiu, 12 proc.

Antradienio vakarą Vilniuje, V.Kudirkos aikštėje, maždaug šimtas žmonių protestavo prieš pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos priėmimą Lietuvoje. Mitingą organizavo Tautininkų sąjunga, tačiau į jį atvyko ir keletas pabėgėlių priėmimą remiančių asmenų.

Šiais metais Lietuva gali parsivežti pirmuosius pabėgėlius iš karo apimtų šalių Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje – 40-50 žmonių. Pirmieji migrantai Lietuvą galėtų pasiekti jau lapkričio mėnesį, paaiškėjo antradienį per tarpžinybinės komisijos posėdį. „Esame pasirengę priimti kol kas nedidelį skaičių šiais metais.

Latvija priims tik tuos pabėgėlius, kurie pareikš norą čia atvykti, antradienį sakė vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis interviu televizijos LNT laidai „900 sekundžių“ (900 sekundes). Ministras pabrėžė, kad niekas nebus prievarta vežamas į Latviją. Pasak R.Kozlovskio, pirmiausia pabėgėlis bus supažindinamas su Latvija, jos politine sistema, valstybine kalba ir t.t., ir tik tuo atveju, jei to norės, bus atvežtas į šalį.

Į Lietuvą atvyksiantys prieglobsčio prašytojai pabėgėlių priėmimo centre turėtų praleisti ne ilgiau kaip 3 mėnesius, o jiems susiradus darbą valstybės išmokų mokėjimas turi būti sustabdomas. Tai įtvirtinančius pasiūlymus šiandien Seime užregistravo Liberalų sąjūdžio frakcija. Liberalai siūlo atitinkamai pakoreguoti šiuo metu Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. „Pabėgėliams turime ir galime padėti.

Pabėgėlių srautai į Europą auga kasdien –  įvairių šalių sienas kerta tūkstančiai ieškančiųjų geresnio ir ramesnio gyvenimo. Europos Sąjungos šalys vos pajėgia susitvarkyti. O kai kurios prisipažįsta ir iš viso sunkiai kontroliuojančios padėtį. Džiaugsmas, kad Europos Sąjungos šalys narės sutarė pasidalinti 160 tūkstančių migrantų dar jaučiamas Briuselyje. Tačiau situacija kas dieną augančiose migrantų stovyklose ir pasieniuose prastėja.

Prie Turkijos krantų nuskendus į Graikijos Leros salą plaukusiai valčiai, žuvo 17 migrantų sirų, pranešė vienos provincijos gubernatorius. Muulos gubernatorius Amiras Cicekas valstybinei Anatolijos naujienų agentūrai sakė, kad Turkijos pakrančių apsaugos pareigūnai anksti sekmadienį išgelbėjo kitus 20 sirų pabėgėlių. Dingusiais laikomų žmonių nėra. Pasak A.Ciceko, 37 sirai įsėdo į tą valtį Giumiušliuko kurorte Bodrumo pusiasalyje. Ji nuskendo netrukus po išplaukimo.

JAV žvalgyba nuogąstauja, kad nuo 2011 metų į Siriją ir Iraką nuvyko beveik 30 tūkst. užsienio kovotojų, daugelis – prisidėti prie grupuotės „Islamo valstybė“ (IS), šeštadienį rašė laikraštis „The New York Times“. Šis skaičius, kuris, kaip nurodoma, apima daug vakariečių, tarp jų – galbūt 250 amerikiečių, yra dvigubai didesnis nei praėjusių metų JAV vertinimas ir privers sunerimti JAV karo planuotojus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį paragino savo visuomenę prisiminti šalies pakartotinio suvienijimo 1990 metais dvasią, kuri galėtų padėti įveikti dabartinį iššūkį – integruoti šimtus tūkstančių pabėgėlių ir migrantų. „Vokietijos vienybė savaime buvo labai ypatinga“, – A.Merkel sakė savo savaitiniame garso įraše, artėjant šalies suvienijimo 25-osioms metinėms, kurios bus minimos spalio 3 dieną.

Hanna Yussefas svajoja sekti tūkstančių kitų Irako krikščionių pėdomis ir siekti prieglobsčio Europoje, atsisakius pavojingo egzistavimo Jordanijoje, kur jis apsigyveno pabėgęs nuo islamistų smurto savo šalyje. Bet kol kas jam tenka likti čia, nes neturi pinigų pavojingai kelionei per jūrą, o be to, ir tai svarbu, jis nemoka plaukti. Kaip ir daugelis kitų Irako krikščionių, šis 45-erių tėvas yra pabėgėlis iš Irako šiaurinio miesto Mosulo, kurį pernai rugpjūtį užėmė „Islamo valstybės“ grupuotė.

Lietuvai sutikus priimti daugiau negu 1000 pabėgėlių, Valstybės saugumo departamentas (VSD) iš valstybės prašo papildomo finansavimo savo veiklai. VSD pageidavimą nagrinėję politikai tikina, kad didesnės lėšos saugumiečiams reikalingos, mat pabėgėlių krizės akivaizdoje Lietuva gali susidurti su naujais iššūkiais. VSD finansavimas pastaruosius trejus metus pastebimai augo. 2013 m. valstybė VSD skyrė apie 18, 08 mln. Eur, 2014 m. finansavimas augo iki daugiau 23,5 mln. Eur.

Kiekviena Lietuvos aukštoji mokykla planuoja priimti nuo kelių iki keliolikos pabėgėlių, kurių studijas finansuos. „Mes sutarėme, kad priimsime tam tikrą skaičių – kiekviena mokykla nuo kelių iki keliolikos pabėgėlių nemokamai. Kalbama apie 2016 metus“, – BNS penktadienį sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.

Lietuvos totoriai žada padėti valdžiai integruoti į šalį atvyksiančius pabėgėlius ir ragina visuomenę nebijoti musulmonų bei netapatinti jų su ekstremistinėmis grupėmis. „Galime prisidėti prie tų žmonių integracijos, padėti pareigūnams vykti į pabėgėlių centrus, pasakoti apie musulmonų bendruomenės istoriją, apie toleranciją tarp religijų, kuri Lietuvoje susiklostė prieš 600 metų“, - BNS sakė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas.

 Vilniaus valdžioje svarstoma galimybė pabėgėlius apgyvendinti veiklą stabdančiame „Šarūno“ viešbutyje. Sostinės vicemeras Linas Kvedaravičius BNS ketvirtadienį patvirtino, kad savivaldybės vadovybė aptarė tokią jo pristatytą idėją. „Kiek žinau, „Šarūno“ viešbutis yra prie uždarymo ribos, tad galbūt apsimokėtų prieš uždarant jį kažkam padėti socialiai“, - BNS sakė vicemeras. L.Kvedaravičius anksčiau yra buvęs viešbutį valdančios įmonės direktoriumi.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis sako, jog pabėgėlių priėmimas yra ne tik valstybės institucijų, bet ir pilietinės visuomenės egzaminas. Ministro vertinimu, viešojoje erdvėje vykstanti diskusija pabėgėlių klausimu yra buitinio lygio, keliamos nepagrįstos baimės.

Marijus Velička Kartais politikų noras pasirodyti žiniasklaidos puslapiuose stebina: nesuprasdami klausimo esmės, paviršutiniškai tesuvokdami keliamos problemos gylį, jie pradeda komentuoti tai, į ką nėra įsigilinę.

Į Kroatiją antradienį atvyko beveik 9 tūkst. migrantų - tai rekordinis dienos skaičius nuo tada, kai jie prieš savaitę pradėjo kirsti šios ES narės sieną, kad patektų į Vakarų Europą, trečiadienį pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija. Iš viso, kaip nurodė ministerija, į šią šalį antradienį atvyko 8 750 migrantų. Ministerija pridūrė, kad iki 7 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku iš Serbijos į Kroatiją atvyko jau daugiau kaip 44 tūkst.

Jungtinių Tautų (JT) Pabėgėlių agentūros atstovė siūlo Lietuvai steigti pabėgėlių ir visuomenės susitikimo centrus, siekiant palankesnio gyventojų požiūrio į atvykėlius.