„Tokia informacija yra pateikta, kad apie Lietuvą, Latviją, Estiją, kitas šalis, mažai turi informacijos, nežino, kur tokios šalys yra. reikėtų daugiau informacijos, kas yra Lietuva, kur yra, koks čia gyvenimas“, - įsitikinęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Iš Europos fondų kiekvieno pabėgėlio integracijai Lietuva gaus po 6000 €. Tad valdininkai jau kuria planą, kaip juos motyvuoti čia atvykti. Pragyvenimui pirmus dvejus metus kiekvienam į rankas numatoma skirti po 265 € kas mėnesį. Iš šios sumos, beje, beveik 100 € mažesnės už minimalią algą pabėgėliai, po trijų mėnesių apsipratimo laikotarpio pabėgėlių centre, turės išgyventi: išlaikyti arba nuomotis būstą, prasimaitinti, apsirengti.
„Lietuva yra saugi šalis, pakankamai patraukli, gali pasiūlyti darbo rinkoje užimtumą. Jei kalbame apie karo pabėgėlius, negali būti diskusijos, kur gelbėti savo šeimą, gyvybę: Lietuvoje, Vokietijoje ar Švedijoje. Jei renkamasi pagal tokius principus, tai yra ekonominiai pabėgėliai. Vadinasi, jie turi būti grąžinti į savo kilmės šalį“, - griežtesnę poziciją išsako vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Atvykusius į Lietuvą pabėgėlius pradžioje numatoma apgyvendinti Ruklos pabėgėlių centre. Per tris mėnesius jie ten turėtų pramokti kalbą ir tuomet apsigyventi bei susirasti darbą, kur tik nori Lietuvoje.
Pramonininkai mano, kad pabėgėliai iš Afrikos ir Azijos gali ieškotis aukštos kvalifikacijos nereikalaujančio darbo, daugiausiai paslaugų sferoje, panašiai kaip jie elgiasi Skandinavijos šalyse.
Įsipareigojusi priimti 1100 pabėgėlių iš Sirijos, Irako, Eritrėjos, Lietuva ketina atsirinkti tuos, kurie nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, kuriems reikalinga apsauga nuo persekiojimo savo šalyje, būtų darbingo amžiaus, su šeimomis. Planuojama, kad keletas šimtų jų į Ruklos pabėgėlių centrą gali atvykti jau šiemet.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
