pabėgėliai

 Europos Sąjungos lyderiai turi padėti Europai „susigrąžinti savo išorės sienų kontrolę“, kai „milijonai“ potencialių pabėgėlių stengiasi patekti į šį žemyną, perspėjo trečiadienį ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Aktualiausias klausimas, kurį turime užduoti sau šįvakar, – kaip susigrąžinti mūsų išorės sienų kontrolę“, – pasakė D.Tuskas žurnalistams prieš pat Vadovų Tarybos posėdį Briuselyje.

 Trečiadienį vykusioje neeilinėje Europos Vadovų Taryboje (EVT) priimti strateginiai sprendimai, leisiantys migracijos krizės imtis iš esmės, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Sprendžiant migracijos krizę Europai trūko ne vienybės, o išminties. Nors ir labai pavėluotai, pagaliau supratę, kad pasyvus pabėgėlių pasidalijimas ES viduje nėra panacėja, migracijos krizės imamės išmintingai ir iš esmės.

 Europos Sąjungos šalys skirs papildomai vieną milijardą eurų Jungtinių Tautų agentūroms, turinčioms reikalų su pabėgėliais, numatyta skubiai trečiadienį sušaukto Bendrijos lyderių susitikimo pareiškimo projekte. ES lyderiai tvirtina „reaguosią į neatidėliotinus pabėgėlių poreikius, padėdami JT Pabėgėlių Komisaro ir Pasaulio maisto programos tarnyboms, taip pat ir kitoms agentūroms, mažiausiai vienu papildomu milijonu eurų“, – nurodoma pareiškime, kurio tekstą gavo naujienų agentūra AFP.

 Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį atmetė tai, ką jis pavadino Vokietijos kanclerės Angelos Merkel „moraliniu imperializmu“ sprendžiant pabėgėlių krizę.

Vyriausybė trečiadienį iš rezervo fondo skyrė 50 tūkst. eurų Europą užplūdusių pabėgėlių iš Sirijos maitinimui. Lėšos bus pervestos Jungtinių Tautų Pasaulinei maisto programai. „Europos Vadovų Tarybos vadovas Donaldas Tuskas neseniai kreipėsi į valstybes nares su prašymu dėl sudėtingos Sirijos pabėgėlių padėties“, - per Vyriausybės posėdį sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Europos Sąjunga susiduria su didžiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bus steigiami užsieniečių integracijos centrai, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ji paskelbė konkursą nevyriausybinėms organizacijoms dėl šių centrų įsteigimo. Anot SADM, centrai bus steigiami miestuose, kur užsieniečių skaičius yra didžiausias. Numatoma projektų trukmė – nuo 3 iki 3,5 metų. Jie bus finansuojami Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos lėšomis.

Nepaisant dalies Vidurio ir Rytų Europos šalių pasipriešinimo, Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai antradienį nubalsavo už planą paskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių.  Lietuva, kaip ir dauguma šalių, pasisakė už. Prieš kvotas balsavo Vengrija, Čekija, Slovakija ir Rumunija, o Suomija susilaikė, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Priimti pabėgėlius kol kas sutinka 12 Lietuvos savivaldybių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija antradienį informavo, kad Alytaus miesto, Birštono miesto, Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kauno rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Pakruojo rajono, Raseinių rajono, Šiaulių miesto ir rajono bei Skuodo rajono savivaldybės sutinka apgyvendinti po vieną ar dvi 3-5 asmenų pabėgėlių šeimas. Birštono savivaldybė savo ruožtu nurodė galinti pasiūlyti darbo vietų pabėgėliams.

Vengrijos parlamentas dviejų trečdalių dauguma pirmadienį pritarė siūlymui suteikti kariams ir policijai daugiau galių, siekiant išvengti neteisėto migrantų brovimosi per sieną; dabar karinėms pajėgoms jau leidžiama panaudoti ir ginklus.

 Vokietijos vidaus reikalų ministras pirmadienį paragino Europą perkelti pabėgėlius tiesiai iš krizės ištiktų regionų ir taip padėti jiems išsiversti be žmonių kontrabandininkų, kurie už pavojingą kelionę į Senąjį žemyną reikalauju didžiulių sumų.

Pirmieji pabėgėliai į Lietuvą bus perkelti iš Italijos, jie gali atvykti dar šiemet, sako vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius. „Gali būti, kad šių metų gale pirmieji pabėgėliai jau bus. Pirmieji bus iš Italijos - šitą galime patvirtinti tikrai“, - BNS pirmadienį sakė E.Jankevičius. „Pirmojo vežimo norėtumėme nedaryti labai didelio, tai būtų nuo 50 iki 100 žmonių. Priežastys suprantamos - pirmas kartas būna sunkesnis“, - pridūrė jis.

  Jokia Europos šalis negali išvengti pareigos priimti pabėgėlių, kurie turi teisę į prieglobstį, sekmadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, netylant ginčams, kaip reikėtų spręsti teisingo migrantų, dideliu srautu plūstančio į Europą, paskirstymo problemą.

 Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiks su savo kolega iš Liuksemburgo, kuris šiuo metu pirmininkauja Bendrijai, kad aptartų migrantų krizę, sekmadienį pranešė Lenkijos diplomatijos vadovas Grzegorzas Schetyna. „Pirmadienį ryte mūsų laukia Višegrado ketverto susitikimas Prahoje su Liuksemburgo ministru. Antradienį susitiks vidaus reikalų ministrai“, – žurnalistams sakė G.Schetyna.

 Plūstančius pabėgėlius ir migrantus ašarinėmis dujomis vaikyti ėmė ne tik Vengrija, bet ir Slovėnija. Tuo metu Kroatija pabėgėlių klausimą sprendžia juos siųsdama į kitas šalis. Šengeno zonos narės Slovakijos pareigūnai iš Kroatijos plūstančius migrantus naktį pasitiko nesvetingai. Maždaug 500-ai į Slovakiją patekti norėjusių pabėgėlių ir migrantų ne tik atremti riaušių policininkų skydais, bet ir apipurkšti ašarinėmis dujomis.

 Šeštadienį Rokiškyje vykstančioje kasmetinėje Baltų vienybės dienos šventėje susitikusios Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Latvijos Saeimos pirmininkė Inara Mūrniecė aptarė aktualius pastarojo meto politinius klausimus bei pabėgėlių problemą. „Šiandieną mes aptarėme problemą dėl pabėgėlių ir kitus aktualius klausimus, susijusius su sudėtinga geopolitine situacija. Tai temos, kurios svarbios ir Lietuvai, ir Latvijai. Tai mūsų bendri rūpesčiai.

Miunchene šeštadienį prasideda didžiausia pasaulyje alaus šventė „Oktoberfest“, kurioje, kaip tikimasi, apsilankys 6 mln. žmonių, tačiau ji vyks šiam Vokietijos miestui išgyvenant rekordinį pabėgėlių antplūdį. Tradicinės Bavarijos kultūros festivalis, neįsivaizduojamas be pučiamųjų orkestrų muzikos ir putojančio gėrimo, prasidės vidurdienį vietos (13 val. Lietuvos) laiku, kai miesto meras Dieter Reiteris atidarys pirmąją alaus statinę ir pripils pirmąjį bokalą.

 Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sudarė darbo grupę, kuri turėtų aiškintis problemas, susijusias su į Lietuvą planuojamų perkelti pabėgėlių švietimu. Kaip BNS sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, ši grupė spręs mokyklinio ugdymo ir suaugusiųjų švietimo problemas. Rūpintis pabėgėlių neformaliuoju ir ikimokykliniu ugdymu, anot ministrės, yra savivaldybių funkcija. „Ministerijoje sudarėme darbo grupę, kuriai vadovauja kancleris.

Vilniaus savivaldybė dėl kitąmet į sostinę atvyksiančių pabėgėlių integravimo tariasi su Lietuvos jėzuitais bei Vilniaus „Caritas“ atstovais, o vilniečių pagalbos tikimasi nuomojant pabėgėliams būstą, sako Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas. Anot jo, šiuo metu jau rengiamas susitarimo projektas, kurį netrukus ketinama pasirašyti - jame bus numatytas funkcijų pasidalijimas tarp šių organizacijų ir savivaldybės, taip pat bus laukiama privačių iniciatyvų.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys, kurios nėra linkusios sutikti su migrantų perskirstymo kvotomis, gali būti priverstos tai padaryti, jeigu už tą planą nubalsuos dauguma 28 bloko narių.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikti skaičiavimai rodo, kad norint užtikrinti sveikatos apsaugą į mūsų šalį atvyksiantiems 1105 pabėgėliams Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) bus reikalingos papildomos lėšos – apie 1 mln. eurų. Tai yra būtinosios išlaidos, kad šiems žmonėms būtų suteikta reikalinga sveikatos priežiūra.

Aštuoni irakiečiai, sulaikyti Lietuvos pasieničių, perduoti Lenkijai, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Migrantus pareigūnai sulaikė, kai šie neteisėtai į šalį pateko iš Lenkijos, įtariama, bandydami nukakti iki Suomijos. Ketvirtadienį Lietuvos ir Lenkijos kontaktiniame punkte, veikiančiame dviejų šalių pasienyje, įvykusio susitikimo metu VSAT pareigūnai Lenkijos pasieniečiams perdavė 8 irakiečius.

Išvaikiusi pabėgėlius ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis, Vengrija sulaukė tarptautinio pasmerkimo. Tačiau šalies valdžia aiškina, kad tik gynė sieną nuo sužvėrėjusių migrantų. Riaušių policijai pabėgėlius raminti teko ir Graikijos Lezbo saloje. Tiesa, priešingai nei Vengrijoje, aukų ten išvengta. Tikra karo zona. Taip galima pavadinti Serbijos – Vengrijos pasienio postą tarp Roszkės ir Horgoso.

Latvijos vyriausybė ketvirtadienį per neeilinį posėdį pritarė savo šalies lyderių požiūriui į Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) planą migrantų krizei Europoje išspręsti – pritarta sprendimui priimti iš viso 776 pabėgėlius, sužinojo naujienų agentūra BNS Ministrų kabinete.

Įvairiose Europos šalyse prieglobsčio siekiantys žmonės gali tikėtis gauti maisto, ar pinigų jį pirkti, pastogę ir medicinos paslaugas, mokymo įstaigą jų vaikams ir galimybę bendrauti su teisininkais savo gimtąja kalba per vertėjus, praneša „Reuters“. Leidinys taip pat pateikia įvairiose šalyse suteikiamų teisių ir naudų sąrašą, kurias pabėgėliai gali gauti be būtiniausių priemonių.

Pranešimai apie pabėgėlius liejasi po visą Čekiją pilnu greičiu ir primena visišką paniką – čekai pradėjo bombarduoti policiją pranešimais apie tariamus migrantus, kurie tariamai šmirinėja po šalį ir būna potencialiai nelegalūs, praneša vietos leidinys „Právo“. Anot policijos pranešimų, čekai sunerimę skambindavo ir pranešdavo, kad pabėgėliai slapstosi bulvių laukuose ar statosi bunkerį, rašoma vietos žiniasklaidoje.

Šią vasarą į Europą per Viduržemio jūrą plūstančių migrantų srautas yra rekordinio dydžio. Vien rugpjūčio mėnesį laivais per Viduržemio jūrą į Europos Sąjungą atvyko apie 130 000 žmonių, t.y keturis kartus daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Šiuo metu į ES jau atvyko beveik 400 000 žmonių. Jungtinių Tautų duomenimis, apie 51 procentą į Europą atvykstančių migrantų skaičiaus sudaro asmenys su Sirijos piliečių pasais.

 Šiandien vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis susitiko su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu. Susitikime buvo aptartas galimas bendradarbiavimas pabėgėlių atrankos bei integracijos srityse. Ministras svečiui pristatė Vidaus reikalų ministerijos planus organizuojant prieglobsčio prašytojų patikrą bei atranką, taip pat numatytas integracijos Lietuvoje priemones, kurias vykdys kitos institucijos.

Europos Parlamentas ketvirtadienį didele persvara parėmė planus paskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių Bendrijos šalyse, kad būtų sumažintas migrantų krizės spaudimas Graikijai, Vengrijai ir Italijai. Europarlamentarai patvirtino skubos tvarka pateiktą priemonę 372 balsais prieš 124. Dar 53 ES asamblėjos deputatai susilaikė. Šis sprendimas papildo jau anksčiau Europos Parlamento pritarimo sulaukusį siūlymą per ateinančius dvejus metus iš Italijos ir Graikijos į kitas ES šalis perkelti 40 tūkst.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) skubos tvarka pritarė Italijoje, Graikijoje ir Vengrijoje prisiglaudusių 120 tūkst. prieglobsčio prašytojų paskirstymui po kitas ES šalis. Į Lietuvą siūloma papildomai perkelti 780 asmenų. Rezoliucijai šiuo klausimu pritarė 372 EP nariai, nepritarė 124, o susilaikė 54. Šis sprendimas papildo jau anksčiau EP pritarimo sulaukusį siūlymą per ateinančius dvejus metus iš Italijos ir Graikijos į kitas ES šalis perkelti 40 tūkst. prieglobsčio prašytojų.

Pabėgėlių integracija vyks lygiai taip pat kaip dabar, tik didesniu mastu. Taip valdžia apibūdina jau po trijų mėnesių prasidėsiantį pabėgėlių apgyvendinimą Lietuvoje. Pirmieji čia gali pasirodyti jau šių metų pabaigoje. Tačiau pirmiausia jie turės įveikti atranką. „Mes tikrai norime, kad jie savo noru čia atvyktų, kad norėtų čia gyventi, dirbti, gerbti mūsų kultūrą ir kurtų pridėtinę vertę.

Žymus Rusijos rašytojas ir karo žurnalistas Arkadijus Babčenka savo feisbuko paskyroje skyrė dėmesio pabėgėlių temai. Žurnalistas šiuo metu lankosi Vengrijoje ir pranešė paskutines naujienas iš „pabėgėlių antplūdžio skandinamo“ Budapešto. Jis pažymėjo, kad, galbūt pasienyje ir kita situacija, tačiau šalies sostinė „migrantų antplūdžio“ nejaučia.

Danijos vyriausybė, kuri priimant įstatymus yra priklausoma nuo antiimigracinės partijos, laikosi griežtos pozicijos pabėgėlių klausimu, nepaisydama augančio visuomenės palaikymo atviresniam požiūriui.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis teigia, kad dėl nelegalių migrantų srauto reikia stiprinti valstybės sienos apsaugą. Jo teigimu, Lietuvoje sulaikomi nelegalūs migrantai iš Pietų šalių yra vienas „iš argumentų, kad iš tikrųjų mes turime mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnybą sustiprinti iš esmės“. „Norint griežtinti reikia statyti daugiau pareigūnų, yra vidinė siena, mes negalime tvoros spygliuotos tverti, turime kontroliuoti tik žmogiškųjų išteklių dėka ir moderniųjų technologijų dėk...

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kitų metų biudžete prašo numatyti 5,5 mln. eurų pabėgėliams perkelti. Preliminariai planuojama, kad pirmieji 95 pabėgėliai Lietuvą pasiektų kitų metų sausį. „2016 metais perkėlimo išlaidoms reikėtų 5,5 mln. eurų, nes europiniai pinigai ateina tik po to“, - trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.

 Negalima pasakyti Lietuvos galimybės priimti pabėgėlius, nes Vyriausybė dar nėra pasiruošusi priimti net pusės iš 1105 šaliai paskirtų pabėgėlių, trečiadienį „Žinių radijui“ sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Vyriausybė turi turėti sisteminę, kompleksinę programą su aiškiomis priemonėmis, ne įsakymais, ne numeriais įsakymų <...>. Kiekvienas savivaldybės vadovas, į kurią planuojama integruoti tuos žmones, jau turi taip pat turėti tą programą ir aptarti su savo taryba.

Praėjusi savaitė Lietuvoje išsiskyrė dviem, iš pirmo žvilgsnio atskirais, bet iš tikro labai susijusiais įvykiais. Sužinojome, kad Lietuvai gali tekti priimti virš 1000 migrantų - pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė prisipažino, kad integruoti pabėgėlius nebus lengva - bus susidurta su dvejomis didelėmis problemomis. Viena – trūksta lėšų. Antra didele bėda bus pabėgėlių užimtumo užtikrinimas.

Vengrijos policija areštavo 174 asmenis antradienį, kai įsigaliojo griežtas naujas įstatymas, baudžiantis įkalinimu iki kelerių metų už „neteisėtą sienos kirtimą“,pranešė pareigūnai. Pagal štį įstatymą, įsigaliojusį 22 val pirmadienį Grinvičo (1 val. antradienį Lietuvos) laiku, policija sulaikė 60 asmenų už spygliuotos vielos užtvaro „karpymą ir gadinimą“ palei Serbijos sieną. Dar 114 areštuota pešią dieną, pareigūnai iš karto pradėjo baudžiamuosius procesus.

Nepaprastąją padėtį prie pietinės sienos su Serbija antradienį paskelbusi Vengrija sulaiko nelegaliai į šalį mėginančius patekti migrantus, siekdama užkirsti kelią į šalį plūstančių atvykėlių srautui, šimtams jų susispietus niekieno žemėje ir augant Serbijos pareigūnų pasipiktinimui. Kelio atkarpoje tarp abiejų šalių pasienio kontrolės punktų įstrigę nuo smurto savo šalyse bėgantys pabėgėliai ten įsirengė palapines.

Kai kurioms ES šalims griežtinant pasienio apsaugą, Lietuva to daryti kol kas nemato reikalo. Taip teigia iš Briuselio grįžęs vidaus reikalų ministras. Tuo metu valdantieji didelio ryžto spręsti pabėgėlių problemą nedemonstruoja. Seime teikiami vienas kitam prieštaraujantys įstatymų projektai ir nežinoma, kiek pinigų prireiks pabėgėlių integracijai. Pareigūnai darbuojasi Lietuvos-Lenkijos pasienyje. Pastarosiomis savaitėmis čia jaučiamas migrantų suaktyvėjimas.

Mohammed Median Tiba arba tiesiog Medianas Lietuvoje gyvena jau septynerius metus. Atvykęs čia 18 metų, jaunuolis išmoko lietuvių kalbos, ėmė studijuoti informatiką, o vėliau ir susirado darbą pagal specialybę. Medianui čia patinka, lietuviai atrodo jam draugiški, tad jis ir savo šeimą norėtų čia atsivežti. „Kai tik baigiau mokyklą Sirijoje, norėjau išvažiuoti.

 Mes galėsime efektyviau prisidėti prie problemos sprendimo, jei šalys galės savanoriškai apsispręsti dėl galimybės dalyvauti šiose perkėlimo programose, kalbėdamas apie pabėgėlių priėmimą, „Žinių radijui“ sakė prezidentės užsienio politikos patarėjas Renaldas Vaisbrodas. „Lietuvos nuostata yra pakankamai aiški. Nuolatiniam mechanizmui Lietuva nepritaria. Nepritaria dėl to, kad jis neišsprendžia esminių [pabėgėlių] krizės sukeltų padarinių.

Vokietija antradienį pareiškė pritarianti pasiūlymui naudoti Europos Sąjungos narių finansavimą kaip priemonę spausti tas šalis sutikti su privalomomis kvotomis, pagal kurias turėtų būti perkelti 120 tūkst. pabėgėlių, kai kelios Bendrijos rytinės valstybės atsisakė paremti planą dėl migrantų perskirstymo. „Padėtis derybose tokia, kad šalims, kurios atsisako, nieko nenutinka. Mums reikia kalbėti apie spaudimo priemones.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai pirmadienį nesugebėjo vieningai priimti susitarimo dėl 120 tūkst. pabėgėlių perkėlimo pagal įpareigojančias kvotas, kad būtų sumažinta našta Graikijai, Italijai ir Vengrijai, nurodė pareigūnai. „Taip, šiuo metu pritaria ne visi“, – Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas sakė per spaudos konferenciją po nepaprastojo susitikimo Briuselyje.

Kodėl visi tie leftistų pagraudenimai dėl Vidurio ir Rytų Europos nenoro įsileisti iš Arabijos ir Šiaurės Afrikos plūstančią migrantų bangą skamba neįtikimai? Nes jie meluoja. Meluoja įžūliai, meluoja įsijautę, meluoja įsitikinę, kad per meinstryminę žiniasklaidą paskleistas melas nutildys kitaip manančius. Leftistai meluoja, nes neturi jokių argumentų, pagrindžiančių, kodėl Vidurio ir Rytų Europa privalėtų prisijungti kuopiant svetimą mėšlą.

 Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis rugsėjo 14 dieną Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos susitikime Briuselyje pasisakė už visapusišką požiūrį į migracijos valdymą. „Svarbu suteikti pagalbą nuo karo bėgantiems žmonėms ir ją Lietuva suteiks. Kartu svarbu kovoti su migracijos krizės ištakomis, priimti strateginius tvarius sprendimus, turinčius ilgalaikį poveikį ES ateičiai.

 Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrams pirmadienį pradedant derybas dėl imigrantų naštos pasidalijimo, Lietuva ir kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys ketina priešintis nuolatinei privalomų migrantų kvotų sistemai. Susitikimas Briuselyje gali išryškinti Vakarų ir Rytų Europos susiskaldymą dėl to, kaip spręsti didžiausią migrantų krizę Europos Sąjungoje (ES) nuo Antrojo pasaulinio karo.

Miunchenas pasiekė savo galimybių priimti į Vokietiją masiškai atvykstančius pabėgėlius ribą, sekmadienį perspėjo policija – kitą dieną po to, kai šį Pietų Vokietijos miestą pasiekė 12,2 tūkst. prieglobsčio prašytojų. „Šeštadienį turėjome iš viso 12 200 pabėgėlių ... Šiandien matome kelis šimtus. Atsižvelgiant į vakar dienos skaičius labai aišku, kad mes pasiekėme viršutinę savo galimybių ribą“, – sakė policijos atstovas.

Šeštadienio popietę Vilniaus centre surengtoje pabėgėlių palaikymo akcijoje pristatyta, kad paprasti žmonės nori prisidėti prie pabėgėlių priėmimo Lietuvoje. „Tai, kad mes visi susirinkome šiandien čia, kad mes turime visą būrį savanorių, yra kuo puikiausias įrodymas, kad žmonėms rūpi, žmonės nori prisidėti, žmonės nėra priešiškai nusiteikę“, - žurnalistams sakė viena iš akcijos rengėjų Vilma Vaitiekūnaitė.

Daugiau kaip 430 tūkst. migrantų ir pabėgėlių pasiekė Europą per Viduržemio jūrą nuo šių metų pradžios, paskelbė penktadienį Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), pažymėdama, kad beveik 2 750 žmonių žuvo per šią kelionę. TMO nurodė nuo sausio 1 dienos užregistravusi 432 761 atvykimą, iš kurių Graikijai tenka 309 356, Italijai – 121 139, Ispanijai – 2 166 ir Maltai – 100. Per praėjusią savaitę TMO užregistravo 364 tūkst.