pabėgėliai

Artėjant savaitgaliui Vokietijoje apie 4 tūkst. karių nurodyta būti pasirengus padėti tvarkytis su atvykstančiais pabėgėliais, sakė penktadienį gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Kariai galės „padėti ypatingais atvejais“, prireikus, galima jų skirti dar daugiau, sakė ministrė, kaip nurodoma žurnale „Der Spiegel“. Jų šūkis – rodyti „maksimum geros valios“ prieglobsčio prašytojams, sakė U.von der Leyen. Lig šiol, per šiuos metus, į Vokietiją atvyko daugiau kaip 450 tūkst.

Nors daugiau nei pusė lietuvių nusiteikę prieš imigrantus, nemaža dalis žmonių jau rengiasi patys jiems padėti. Gyventojai internete dalijasi informacija, kas ir kaip galėtų padėti pabėgėliams. Vieni sako galintys paremti drabužiais, žaislais, namų apyvokos daiktais, kiti net savo namų stogą virš galvos ar darbą dalintis pasiryžę. Gyventojų aktyvumu neatsidžiaugianti, mat pripažįsta, kad be šalies gyventojų pagalbos valstybė pasirūpinti pabėgėliais vargu ar išgalės.

Vengrijos prokurorai ketvirtadienį pranešė pradėję baudžiamą tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pasklidus vaizdo įrašui, kuriame viena operatorė apspardė migrantus. Pasipiktinimą visame pasaulyje sukėlusiame įraše, kuris padarytas netoli Serbijos sienos esančiame Reskės mieste, matyti, kaip Petra Laszlo pakiša koją vaiką ant rankų laikančiam vyrui, kuris pargriūva, o paskui spiria kitam pro šalį bėgančiam vaikui.

Didysis sostinėje vykęs profsąjungų mitingas praėjo ramiai, tačiau prieš jam prasidedant prie Seimo vyko ir kitas susirinkimas. Čia policijai situaciją teko stebėti kur kas akyliau, mat jame virė tikros emocijos ir skambėjo visai ne geresnių darbo sąlygų reikalaujantys lozungai. Šustausko vadovaujamas būrys čia teroristais, negrais ir margais vadino migrantus, keikė Europą, o NATO vadino okupantais... viskas kaip iš Kremliaus valdomos televizijos ekrano.

Į Europą plūstant migrantams, daugiau nei tūkstantį pabėgėlių turės priimti ir Lietuva. Šiandien irakiečių šeimas lankiusi Prezidentė sako, kad dabartinė pabėgėlių sistema yra objektyvesnė nei pavasarį siūlyta ir kad reikia solidarizuotis su užverstomis migrantais kitomis ES šalimis. Tačiau lietuviai migrantų – net ir pabėgėlių nuo karo – atžvilgiu yra ypač priešiški. tai rodo naujausi visuomenės tyrimai.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė, kad į Lietuvą pagal Europos Sąjungos siūlomą planą būtų perkelti 1105 pabėgėliai iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Pagal Vyriausybės nutarimą, šie pabėgėliai į Lietuvą turėtų būti perkeliami iki 2017 metų gruodžio 31 dienos. Premjeras posėdyje sakė, kad toliau šį klausimą svarstys Seimo Europos reikalų komitetas.

Europos Parlamentas ketvirtadienį triuškinama dauguma balsų pritarė Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) pasiūlytam planui, turinčiam palengvinti Europos Sąjungos pietinių valstybių naštą dėl pabėgėlių, daugiausiai atvykstančių iš Sirijos, antplūdžio. Deputatai taip pat ragino surengti tarptautinę konferenciją, kurioje dalyvautų ES, Jungtinės Tautos, JAV ir arabų valstybės, siekiant suvaldyti didžiausią tokio pobūdžio krizę nuo Antrojo pasaulinio karo.

Danija ketvirtadienį tapo naujausiu Europos migrantų krizės židiniu, žemyno lyderiams nesutariant, kaip susitvarkyti su daugybe pabėgėlių, besiveržiančių per Europos Sąjungos sienas. Vokietijos dosnumas išprovokavo jos rytinių kaimynių pyktį; dar apie 3 000 migrantų praeitą naktį atvyko iš Vengrijos į Austriją, o dar daugiau jų išsilaipino perpildytose Graikijos salose Egėjo jūroje arba traukė į Makedoniją.

Dabartinis bėglių antplūdis, ko gero, yra didžiausias iššūkis Europos Sąjungai (ES) visoje jos istorijoje. Reikia viltis, kad bus galima išspręsti krizę nepakenkiant bendram Europos projektui. Reikia priimti bėglių. To reikalauja mūsų istorijos patirtis – nėra žemyno, kuris nebūtų priglaudęs lietuvių. Ir Sibiro tremtinių kančias lengvino užjaučiantys vietos gyventojai, kurie patys itin vargingai gyveno. To reikalauja eilinis solidarumas.

Parlamentinių partijų lyderiai nesutaria dėl trečiadienį Europos Komisijos pateikto siūlymo Lietuvai per dvejus metus priimti ne 325, o 1105 pabėgėlius. Socialdemokratų, Liberalų sąjūdžio ir konservatorių lyderiai pritaria, kad Lietuva turi solidariai prisidėti sprendžiant migracijos krizę Europoje, tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ pirmininkai į Europos Komisijos kvotas žiūri kritiškai.

Keli Darbo partijos atstovai siūlo priimti nutarimą, kad Lietuvos priimamų pabėgėlių skaičių tvirtintų Seimas ir sprendimui priimti reikėtų ne mažiau kaip 71 balso „už“. Tokį projektą įregistravo Kęstutis Daukšys, Mečislovas Zasčiurinskas, Raimundas Markauskas ir Vilija Filipovičienė.

Visa Europa šiurpsta nuo pabėgėlių. Graikija imasi už galvos, Vengrija jų nenori nei matyti nei girdėti. Tik ne vokiečiai, kurie kiekvienoje grėsmėje sugeba įžvelgti galimybę. Turbūt dėl to Vokietija galingiausia ekonomika Europoje. Vokietija praėjusiais metais bendrąjį vidaus produktą (BVP) padidino 1,6 proc. ir to pakako, kad metus baigtų su 18 milijardų eurų biudžeto pertekliumi. Palyginimui visas Lietuvos metų išlaidų biudžetas sudaro 8,3 mlrd. eurų.

Į Europą plūstant migrantams iš trečiųjų šalių, o Europos Komisijai Lietuvai siūlant priimti 1105 pabėgėlius apžvalgininkas Audrius Bačiulis tv3.lt nurodė, kad reikia atskirti tikruosius pabėgėlius nuo ekonominių migrantų, pastaruosius pasiunčiant ten, iš kur jie atvyko. „Labai didelė dalis jų (migrantų – red.) nėra jokie pabėgėliai – tai yra žmonės, kurie atkeliauja jau iš esamų saugių šalių, kerta kelias paeiliui saugias valstybes Europos Sąjungoje, verždamiesi į Vokietiją, Britaniją, Švediją.

Europos Komisija siūlo Lietuvai papildomai priimti 780 pabėgėlių, kurie šiuo metu yra Vengrijoje, Graikijoje ir Italijoje, BNS trečiadienį pranešė diplomatiniai šaltiniai. Lietuvai iš Vengrijos siūloma perkelti 351 asmenį, iš Graikijos - 328, iš Italijos - 101. Daugiausia tai turėtų būti pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos. Anksčiau Lietuva jau įsipareigojo priimti 325 pabėgėlius. Tai reiškia, kad, įgyvendinusi Briuselio pasiūlymą, Lietuva per dvejus metus turėtų priimti 1105 pabėgėlius.

Vilniuje šeštadienį rengiama pabėgėliams draugiška demonstracija, kurioje organizatoriai tikisi sulaukti apie 200 dalyvių. „Savivaldybė informuota, kad bus 200 žmonių“, - BNS antradienį sakė viena iš renginio organizatorių Akvilė Lukošė. Jos teigimu, demonstracija Lietuvoje yra visoje Europos Sąjungoje (ES) gimusios iniciatyvos dalis. Šeštadienį ne tik įvairūs Europos, bet ir Australijos, Šiaurės Amerikos miestai parodys solidarumą su pabėgėliais, pasakojo A.Lukošė.

Vokietija kelerius ateinančius metus bus pajėgi priimti po 500 tūkst. pabėgėlių per metus, pirmadienį pareiškė kanclerės Angelos Merkel pavaduotojas Sigmaras Gabrielis, Europą krečiant precedento neturinčiai migracijos krizei. „Manau, kad kelerius metus tikrai galėtume susitvarkyti su maždaug puse milijono“ priimamų atvykėlių per metus, vicekancleris pirmadienio vakarą sakė visuomeninei televizijai ZDF.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis racionaliu vadina Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės siūlymą, kad dėl Lietuvos priimamų pabėgėlių skaičiaus turėtų spręsti visas šalies parlamentas. „Aš manau, kad tai tikrai svarstytinas klausimas ir pakankamai racionalus (...). Bet kokiu atveju ir šiandien Seimas nustato tam mandatą arba poziciją - Seimo komitetai, bet yra tokia galimybė, kad tą galėtų išreikšti ir visas Seimas.

Pažadėtus priglausti 300 pabėgėlių Lietuva priimtų nesunkiai, tačiau prakalbus apie tūkstantinius srautus reikėtų esminių migracijos politikos pokyčių, taip pat būtina atsigręžti į žmonių siūlomą pagalbą, sako Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas Karolis Žibas. „Jei priimtume 325 pabėgėlius, koks yra sutarimas, jokių klausimų apie jų integracijos iššūkius neturėtų būt, nes tai nedidelis žmonių skaičius, vienas pabėgėlis 100 tūkst.

Gal ne vyrą, nes gyvenu viena su vaikais, bet moteriai su vaikais vietos rasčiau. Iš Sirijos, Irako, Libijos, Afganistano ar Ukrainos. Bet aš puikiai suprantu, kad tai nėra taip paprasta. Keli tūkstančiai pabėgėlių, kuriuos turėsim priglausti pagal bejausmę kvotų sistemą, dar nebus pabaiga. Mums teks priprasti, kad šalia mūsų gyvens kitos kultūros žmonės. Lietuviai labai bijom, kad arabai ar afrikiečiai labai prišiukšlins, kad nesusirinks po savęs. Kad bus gausu vaikų.

Socialiniame tinkle „Facebook“ susikūrė grupė „Priimsiu pabėgėlį“, kurioje nurodoma, kaip konkrečiai kiekvienas norintis gali prisidėti prie pabėgėlių integracijos Lietuvoje. Šioje grupėje išskirtos šešios sritys, kaip galima padėti pabėgėliams: suteikti jiems paslaugą, aukoti, prisidėti finansiškai, skleisti svetingumo ir atjautos žinią, skirti pabėgėliams laiko, priimti gyventi pas save.

Smogikai įsilieja į pabėgėlių srautą Izmiro ir Mersino uostuose, iš ten per Viduržemio jūrą vyksta į Italiją, skelbia britų leidinys „Sunday express“. Vėliau teroristai vyksta į kitas Europos šalis, pavyzdžiui, Švediją ar Vokietiją, teigiama dienraštyje. Daugiau nei 4 tūkst. teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ narių apsimetusių pabėgėliais pateko į Europos Sąjungos šalis, remiantis šaltiniais smogikų gretose, pasakoja leidinys.

Pabėgėlių vaikai lankys tas pačias darželių grupes su lietuvių vaikais, nurodė Vilniaus meras Remigijus Šimašius po to, kai tarp Vilniaus savivaldybės narių užvirė diskusija, ar sostinės darželiuose bus steigiamos grupės arabų kalba. „Vakar žiniasklaidoje pabėgėlių klausimu mano pavaduotojas Gintautas Paluckas pasakė, kad reiks galvoti apie grupes mokyklose arabų kalba. Kitas mano pavaduotojas Valdas Benkunskas irgi žiniasklaidoje pasakė, kad tai nerealu.

 Lietuva turbūt turės priimti daugiau pabėgėlių negu sutarta anksčiau, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Aš manau, kad kažkiek bus skiriamas papildomai skaičius tų imigrantų ir Lietuvai, bet šiandien pasakyti, koks skaičius bus, būtų per anksti“, - penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Vyriausybės vadovas. Liepos mėnesį per derybas Europos Sąjungoje (ES) Lietuva įsipareigojo priimti 325 pabėgėlius - 255 iš Italijos ir Graikijos ir dar 70 - iš Turkijos.

Į Europą plūstant emigrantams iš trečiųjų šalių, o Lietuvai įsipareigojus per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas portalui tv3.lt sakė, kad įdarbinant pabėgėlius darbdaviai greičiausiai turės daugiau vargo nei naudos, tad pabėgėliai veikiausiai ir liks pašalpų prašytojais, o ne papildoma darbo jėga. „Pabėgėliai galėtų būti pagalba darbo rinkoje, bet ne visur galime įdarbinti žmones, kurie gauna pašalpą.

Į Europą be atvangos plūstant emigrantams iš trečiųjų šalių, o Lietuvai įsipareigojus per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius, Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas Valkiūnas Lietuvos merų susitikime su socialinės apsaugos ir darbo ministre sakė, kad pabėgėlių priėmimas tolygu beprotybei, vedančiai šalį į destrukciją ir chaosą. „Tik išprievartautas sutiksiu priimti, kaip jūs sakote, pabėgėlius. Aš nesiruošiu nė vieno priimti, nes tai yra melas ir valstybės griovimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimanta Pabedinskienė viliasi, kad į Lietuvą atvyksiančius pabėgėlius po integracinio periodo Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje savivaldybės pasiskirstys savanoriškai. Į pasitarimą ministerijoje ketvirtadienį atvykę savivaldybių atstovai sutinka, kad užsieniečių priėmimas gali būti naudingas regionams, tačiau pirma nori žinoti, kokia pagalba bus garantuojama pabėgėliams įsikuriant savivaldybėse. „Čia savivaldybių vaidmuo yra didžiulis.

  Lietuvos ambasada teigia, kad Vengrijos policija paskelbė netikslią informaciją, esą sulaikytas pabėgėlius iš Sirijos vežęs asmuo yra Lietuvos pilietis. Diplomatų teigimu, įtariamasis yra pilietybės neturintis Latvijos gyventojas.   „Mes patikrinome per gyventojų registrą, šis pilietis yra ne Lietuvos pilietis. Susisiekėme su latviais, tai yra pilietybės neturintis asmuo, kuris gyvena Latvijoje“,- BNS telefonu iš Budapešto sakė ambasados atstovė Vaida Stankevičienė.

Prie Libijos krantų gelbėtojai iš migrantus gabenusio ir ketvirtadienį nuskendusio laivo jau ištraukė 111 lavonų, pranešė šeštadienį Raudonojo Pusmėnulio organizacija. Libijos gelbėjimo tarnybos atstovas Mohammadas al-Misrati nurodė, kad po šios tragedijos dar daug yra dingusių.

Lietuva ketina iš Turkijoje esančių pabėgėlių stovyklų persikelti 70 asmenų. „Mes turime ambasadą Turkijoje, mums lengviau bus forminti dokumentus, lengviau bendrauti su tais žmonėmis, vykdyti atrankas, patikras“, - BNS sakė vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, aiškindamas, kodėl pasirinkta Turkija. Pagal susitarimą tarp Europos Sąjungos šalių, Lietuva įsipareigojo priimti 70 pabėgėlių iš trečiųjų šalių ir 255 - iš Italijos ir Graikijos.

 Graikijos Koso saloje gatvę blokuoja ne čia atostogaujantys turistai ar vietiniai, o triukšmingi pabėgėliai. Čia prisiglaudę, nuo karo ir bado pabėgę žmonės reikalauja geresnių gyvenimo sąlygų. Šiuos norus Koso salos pareigūnai tramdo ašarinėmis dujomis. Dar žiauresnis incidentas įvyko Vokietijoje, kur per riaušes dėl suplėšytos šventos musulmonų knygos Korano pabėgėlių prieglaudoje sužeista dešimt žmonių.

Pasaulis susiduria su „rimčiausia pabėgėlių krize“ nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir Europa turi atlikti jai priklausantį darbą, kad ši krizė būtų išspręsta civilizuotu būdu, penktadienį pareiškė Europos Sąjungos migracijos, vidaus reikalų ir pilietybės klausimų komisaras Dimitris Avramopulas. „Šiandien pasaulis susiduria su rimčiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo“, - sakė eurokomisaras spaudos konferencijoje.

  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) siūlant nustatyti musulmoniškų veido apdangalų dėvėjimą viešose vietose, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės Birutė Sabatauskaitė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad ši iniciatyva yra populistinė ir gąsdinanti visuomenę. Ji pabrėžė, kad Lietuva ruošiasi priimti daugiausiai pabėgėlių iš Sirijos ir Eritrėjos, o šioms šalims, pastebi B. Sabatauskaitė, burkos ar nikabai – moterų veidus dengiantys apdangalai – nebūdingi.

 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad prieš priimdama pabėgėlius Lietuva turi paruošti saugiklius ir papildyti teisinę bazę naujomis normomis, kurios reglamentuotų pabėgėlių buvimą viešose vietose. „Niekam ne paslaptis, kad pabėgėliai, kuriuos Lietuva žada priimti, gali būti įvairaus tikėjimo ir įsitikinimų.

Migracija yra opi tema nuo komunistų valdymo nukentėjusiose šalyse. Jose vyksta kitokios diskusijos negu kitose šalyse, tokiose kaip Britanija ir Prancūzija, kurios dešimtmečius būdavo kelionės tikslas žmonės iš jų buvusių kolonijų. Visos buvusios Sovietų Sąjungos kolonijos patyrė priverstinę emigraciją (dėl trėmimų ir gyventojų pasitraukimo į užsienį), o Baltijos šalys taip pat nukentėjo nuo priverstinės imigracijos.

Estija planuoja priimti įstatymų pataisą, reikalaujančią, kad šalyje prieglobsčio prašantys asmenys būtų mokomi estų kalbos. Šiuo metu pabėgėliai neprivalo lankyti estų kalbos kursų, bet vyriausybė planuoja sugriežtinti šią tvarką, ketvirtadienį žurnalistams sakė socialinės apsaugos ministras Margusas Tsahkna.

Šiais metais per Viduržemio jūrą Europą pasiekė apie 224 tūkst. migrantų ir pabėgėlių, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Tautos. Šie duomenys paskelbti kitą dieną po to, kai daugiau negu 200 migrantų, kurie ryžosi leistis į pavojingą kelionę per Viduržemio jūrą, nuskendo, kai jų sausakimšas žvejybos laivas apsivertė netoli Libijos krantų. „Iki liepos galo į Europą jūra atvyko apie 224 tūkst. žmonių, iš jų 98 tūkst. - į Italiją, o 124 tūkst.

 Per dvejus metus ES šalys ketina pasidalyti 40 tūkst. Sirijos ir Eritrėjos pabėgėlių, kurie šiuo metu yra stovyklose Italijoje ir Graikijoje, bei 20 tūkst. sirų, gyvenančių stovyklose už ES ribų. Dabar vyksta daug diskusijų dėl pabėgėlių priėmimo. Norėdami sužinoti, kokia mūsų tautos istorinė atmintis, kalbiname Istorijos fakulteto Naujųjų laikų istorijos katedros vyriausiąjį mokslo darbuotoją Tomą Balkelį.

Papildomai 120 policijos pareigūnų siunčiama į Kalė saugoti bendrovės „Eurotunnel“ objektą nuo migrantų, kurie žūtbūt mėgina patekti į Britaniją. Praėjus kelioms valandoms nuo bendrovės „Eurotunnel“ prašymo „tinkamai reaguoti“ į krizę iš Paryžiaus ir Londono, Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as pareiškė, kad ir pati bendrovė „turi taip pat prisiimti atsakomybę“ savo valdoms apsaugoti. „Tai normalu.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina nebijoti pabėgėlių, kurie bus perkelti į Lietuvą, siekiant palengvinti naštą Pietų Europos šalims. Šalies vadovės teigimu, gerai integravęsi užsieniečiai bus naudingi valstybei. „Nereikia bijoti tų žmonių, reikia jiems padėti, nes jie bėga nuo karo, persekiojimo ir bado“, - ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT radijui sakė D.Grybauskaitė. Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 325 pabėgėlius iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.

Pirmieji pabėgėliai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų į Lietuvą turėtų būti perkelti kitų metų sausį, teigia Vyriausybės atstovai. „Pirminė kalba buvo apie spalį, bet kol kas dar yra derinami tie klausimai. Mes realiausiai tikimės nuo Naujųjų metų“, - žurnalistams antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis. Siekdamos palengvinti naštą Pietų Europos šalims, Europos Sąjungos valstybės ketina pasidalyti 40 tūkst.

Bet koks nuolaidžiavimas atveria tik dar didesnį norą pabėgėliams iš Afrikos traukti į Europą, „Žinių radijui“ antradienį sakė Seimo Europos reikalų komiteto narys Kęstutis Masiulis. Jis teigė, jog sutiktų priimti pabėgėlius tik tada, jeigu jie būtų „Lietuvai priimtinesni“, pavyzdžiui, iš Ukrainos. „Ukrainoje yra pabėgėlių jau milijonais, ne šimtais tūkstančių. Tokius mes galime priimti – čia ir humanizmas, ir krikščionybė ir pan.

Lietuva priims 85 pabėgėlius iš trečiųjų šalių, o dėl nelegalių migrantų priėmimo iš Graikijos ir Italijos Europos Sąjungos (ES) valstybių vidaus reikalų ministrai tarsis liepos 20 dieną, BNS informavo vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius. Jis ketvirtadienį dalyvavo neformaliame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Liuksemburge, kuriame aptarti asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimo, kovos su terorizmu ir kibernetinio saugumo klausimai.

Europos Sąjungoje (ES) prasidėjus deryboms dėl pabėgėlių pasidalijimo, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad kelių šimtų asmenų priėmimas yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė spręsti darbo jėgos trūkumo problemą, tačiau ekspertai pasirengimą integruoti užsieniečius vertina atsargiai. Derybos dėl to, kiek šalys priims Italiją ir Graikiją užplūdusių pabėgėlių iš Afrikos, ketvirtadienį prasidėjo Liuksemburge.

Sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Lietuvai gali tekti priimti daugiau nei 250 pabėgėlių, trečiadienį pranešė premjeras Algirdas Butkevičius. „Tikimės, kad pasikeis į didėjančią pusę nuo 250“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras. Europos Sąjungos (ES) šalys ketina paskirstyti 40 tūkst. prieglobsčio prašytojų, esančių Italijoje ir Graikijoje, ir dar 20 tūkst. pabėgėlių iš trečiųjų šalių.

Rekordinis skaičius žmonių – 137 tūkst. – per pirmąją šių metų pusę leidosi į pavojingą kelionę per Viduržemio jūrą, mėgindami pasiekti Europą, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos. „Europa išgyvena istorinio masto jūrinę pabėgėlių krizę“, – pažymėjo JT pabėgėlių reikalų agentūra ir pridūrė, kad Europos krantus per 2015 metų pirmąją pusę pasiekusių žmonių skaičius padidėjo 83 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais.

 Lietuva tikisi, kad pasidalijimas pabėgėliais bus grįstas savanoriškumu ir apims atvykstančius ne tik iš Pietų, o finansine našta su nacionalinėmis vyriausybėmis pasidalys Europos Sąjunga (ES). Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos klausimais Renaldas Vaisbrodas teigė, kad apie tai Lietuvos vadovė kalbės ketvirtadienį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

 Vyriausybės posėdyje pirmadienį pritarta, kad sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Lietuva galėtų priimti iki 250 Europos Komisijos skirstomų pabėgėlių.  Tokį skaičių pabėgėlių iš Europos Sąjungos valstybių bei trečiųjų šalių Lietuva galėtų priimti iki 2018 metų birželio 30 dienos, nurodoma Vyriausybė nutarime.

Ar esate pasiruošę priimti į kaimynystę juodaodžius ir musulmonus? Tokį klausimą užduodame ne šiaip sau tikrindami jūsų toleranciją. Nors mūsų vadovai dar derasi, vis tik Lietuva turės priimti dalį nuo karo bėgančių pabėgėlių iš Afrikos ir Sirijos. Dideliu noru netrykštame? Tačiau, aiškėja, kad besispyriojanti Lietuva jau sulaukė senųjų narių spaudimo Europoje – nepriimsit pabėgėlių, nutrauksim energetinių projektų finansavimą.

 Vidaus reikalų ministerija (VRM) pirmadienį pateikė projektą, pagal kurį į Lietuvą iki 2018 metų būtų priimti iki 200 Europos Komisijos skirstomų pabėgėlių, sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje. Vyriausybei svarstyti pateiktame projekte pažymima, kad pabėgėlių perkėlimą finansuojant Europos Komisijai ir jai taikant vienkartinės išmokos mechanizmą, pabėgėlius priimanti valstybė vykdytų jį savo lėšomis, o vienkartinė išmoka būtų mokama tik „tinkamai atsiskaičius“ Europos Komisijai.