odontologas

Lietuvoje sparčiai populiarėja tiek dantų gydymui jautriems pacientams, tiek odontologams pagelbėjantis lengvas paciento užmigdymas dantų gydymo metu. Toks, sedacija vadinamas, sąmonės slopinimas dantų gydyme yra saugus ir atliekamas prižiūrint tik kvalifikuotų specialistų. Visgi medikai įspėja, kad tai yra tinkama toli gražu ne visiems. Norint išvengti nepageidaujamo poveikio, tiek prieš, tiek ir po gydymo, būtina atkreipti dėmesį į keletą labai svarbių detalių.

Dantų ėduonis – viena labiausiai paplitusių burnos ertmės infekcinių ligų. Jo atsiradimui įtakos turi ne tik paveldimumas ar netinkama mityba – didžioji dalis dantų ėduonies atvejų atsiranda dėl netinkamos burnos higienos. Nedaugelis susimąsto, kad norint prižiūrėti dantis tinkamai, burnos higienos priemones būtina pasirinkti individualiai, atsižvelgiant į esamą dantų būklę.

Odontologas atskleidė paprastas ir įprastas klaidas, kurias žmonės daro prieš ir po apsilankymo pas odontologą, taip pat pataria, kokio maisto ir gėrimų turėtumėte vengti. Odontologijos klinikos „Impress“ vyriausiasis ortodontas Khaled Kasem papasakojo, ką turėtumėte padaryti prieš apsilankydami pas odontologą ir ko neturėtumėte daryti po vizito. Jis pataria prieš vizitą pas odontologą išsivalyti dantis.

Ilgos eilės pas tam tikrus gydytojus – kol kas vis dar neišsprendžiama problema. Tačiau vienas ar du mėnesiai laukimo pas specialistą gali pasirodyti niekiniai, kai išgirstama apie tai, kad vaikui dantims būtinos procedūros prieiti pavyks tik po 2 metų. Tokius laukimo terminus išgirdusi kaunietė Ieva (pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.) buvo kaip reikiant priblokšta. Į portalą tv3.lt kreipusis moteris pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo eilinio 8-erių metų sūnaus vizito pas odontologą.

Pirminė odontologinė priežiūra vaikams yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Į ją įeina tiek gydymas, tiek ypač reikalingos, nors neretai pamirštamos profilaktikos priemonės, padedančios išvengti ėduonies ir kitų dantų bei burnos ertmės ligų. Svarbiausia, kad mažieji pacientai kreiptųsi į polikliniką, kurioje yra prisirašę.

Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose ėmė plisti melaginga informacija apie estetinį dantų plombavimą. Vienai nuomonės formuotojai pasisakius apie galimybę atlikti šią procedūrą ir be dantų tiesinimo, netruko atsirasti ir kitų, savo paskyrose komunikuojančių apie tokį variantą. Tiesa, nedaug kam žinoma, kad toks gydymo būdas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.

Ligonių kasos sulaukia gyventojų paklausimų dėl vaikams skirtų odontologinių paslaugų bei odontologinių medžiagų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).  Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms pirmines odontologines sveikatos priežiūros paslaugas apmoka ligonių kasos. Svarbu, kad būtų kreipiamasi į sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartį su TLK dėl šių paslaugų teikimo.

Prarasti dantys jau kelis dešimtmečius atkuriami implantacijos pagalba. Vis dėlto, šios procedūros sėkmė ne vienam kelia abejonę. Remiantis apklausų duomenimis, dažniausiai baiminamasi galimo implanto neprigijimo ir kitų komplikacijų. „Kauno implantologijos klinikos“ gydytojo odontologo Andriaus Jonaičio teigimu, implantacija – išties sudėtinga procedūra.

Ne paslaptis, kad dantų gydymas yra viena brangiausių paslaugų ir dėl rimtesnių dantų problemų klinikoje tenka palikti net keletą tūkstančių eurų. Apie 100 eurų už plombą, 300 eurų už balinimą ir 6 tūkst. eurų už protezą – tai įprastos kainos visoje Lietuvoje. Vis tik valstybė kompensuoja tik dalį odontologijos paslaugų ir 6 tūkst. eurų už protezą teks mokėti, jei asmuo nėra vaikas, pensininkas ar neįgalus.

Sveikatos paslaugomis tiek vaikai, tiek privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) turintys suaugusieji sveikatos priežiūros paslaugas paprastai gauna nemokamai. Vis dėlto yra klinikų, kuriose PSD negalioja ir už viską tenka sumokėti patiems. Pašnekovai paaiškino, kad netgi už sveikatos įstaigų paslaugas vaikams reikia mokėti, jei klinika nėra sudariusi sutarties su ligonių kasomis.

Vis dar pasitaiko žmonių, kurie skambina į ligonių kasas ir teiraujasi, ar kompensacija už suteiktas dantų protezavimo paslaugas yra paveldima, jei ją turėjęs gauti asmuo miršta.   Pasak ligonių kasų specialistų, besikreipiančiųjų į ligonių kasas šiuo klausimu nėra daug, atvejai pavieniai, nes nuo 2021-ųjų keitėsi dantų protezavimo tvarka ir nebeliko dantų protezavimo laukimo eilių – šių paslaugų išlaidos apmokamos tiesiogiai paslaugas suteikusiai įstaigai, rašoma pranešime spaudai.

Anglė Zeba Ali nusprendė pasikonsultuoti su Stambule įsikūrusia odontologe, kuri, jos teigimu, įsiūlė jai penkių žvaigždučių svajonių atostogas kartu su dantų gydymu, tačiau dabar ji nori perspėti kitus. Moteris visą laiką kenčia skausmą po to, kai Turkijoje jai buvo „netyčia“ uždėtos dantų karūnėlės, rašo mirror.co.uk. 34 metų Zeba Ali iš Londono nukeliavo daugiau nei 2000 mylių privačiai gydytis dantis.

Prieš mažiau nei savaitę į pirmą pasitaikiusią odontologijos kliniką Palangoje užsukusi vilnietė Rasa (tikrasis moters vardas ir pavardė redakcija yrai žinomas) liko nemaloniai nustebinta. Dėl nepakeliamo danties skausmo pirmosios pagalbos prašiusi moteris taip ir liko nieko nesulaukusi. Situaciją komentuodama odontologijos klinika teigia, kad moters būklė neatitiko skubios pagalbos kriterijaus, todėl gydytojas odontologas galėjo pasiūlyti tik gydymą išrašęs vaistus.

Nemažai žmonių paniškai bijo lankytis pas odontologą, nors atsižvelgiant į tai, kaip jie rausiasi po burną su įvairiausiais aštriais instrumentais, kas gali juos kaltinti? Tačiau, nors mums labai nejauku, kai odontologai „kapstosi“ po mūsų dantų ertmes, paaiškėjo, kad jie gali daug pasakyti apie mūsų seksualinį gyvenimą tik iš mūsų burnos vidaus, rašo thesun.co.uk.

Egzistuoja daugybė dantų praradimo priežasčių – dantų traumos, gilūs karioziniai pažeidimai, dantų šaknų ligos, periodontitas (paradontozė), prasta burnos higiena ir apsilankymų pas odontologus vengimas. Vis dar dažnai manoma, kad dantų netekimas yra baisi ir neišsprendžiama problema. Vis dėlto, šiais laikais taikomas pažangus odontologinis gydymas – netekus danties jo vietą sėkmingai gali užpildyti danties implantas.

Dažnai manoma, kad jeigu danties neskauda, reiškia jokių odontologinių problemų neturime. Visgi, realybė kiek kitokia. Pamiršus tinkamą dantų ir burnos ertmės priežiūrą, problemos įsisenėja, o kelio atgal, dažnai, jau nebūna ir tenka susidurti su liūdnomis pasekmėmis. Burnos higienistė Ermana Untulienė pasakoja apie svarbiausius dantų ir burnos ertmės priežiūros įpročius bei pateikia esminius įpročius, kurie užtikrins sveiką ir baltą šypseną.

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, dantenų ligos yra plačiai paplitusios tarp suaugusiųjų visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuvos gyventojai. Būtent periodonto ligos yra viena iš priežasčių, dėl kurios žmonės netenka dantų, turi blogą burnos sveikatą bei pastovų, užslėptą infekcijos židinį savo organizme.  Medicinos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas Rytojus“ gydytoja periodontologė Laura Zablockienė pasakojo apie periodonto ligų ypatybes bei gydymo būdus.

Sutiksite, kad nusiskelti dantį galima ne tik traumų ir nelaimingų atsitikimų metu, bet ir visiškai netikėtai gyvenimiškose situacijose. Taip atsitiko ir Rūtai, kuri dalinasi savo asmenine patirtimi ir pasakoja apie iššūkius, su kuriais susidūrė pasirinkusi netinkamą odontologą. „Maždaug prieš 10 metų būnant pas draugę valgiau troškintą triušį. Vakarienės metu kandant vieną gabalėlį suskilo dantis, net iki pat šaknų.

Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kur reikėtų kreiptis norint gauti pirmines odontologines paslaugas, kas yra kompensuojama, o už ką visgi tenka susimokėti. Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai primena, kad už pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams atsako sutartį su TLK dėl šių paslaugų išlaidų apmokėjimo sudariusi įstaiga.

Žmonės neretai suklysta ir per mažai laiko skiria rinkdamiesi, pas kokį odontologą lankytis, nes mano, kad visi šios srities gydytojai yra vienodi. Išsamiai nepasidomėję klinika ir gydytoju, pacientai patiki savo burnos sveikatą ne visuomet labiausiai jiems tinkamiems specialistams, dėl to nesulaukia optimalaus dantų gydymo ir priežiūros rezultato.

Dantų skausmą pažįsta kone kiekvienas. Pagal atliktus tyrimus, šis skausmas yra vienas sunkiausiai pakeliamų, tačiau net ir tai dažno nesustabdo kentėti ir atidėlioti vizito pas odontologą. Viena iš patikimiausių priemonių, padedančių išvengti nepakeliamo dantų skausmo ir užbėgti problemoms už akių – profilaktinė dantų apžiūra. Vis dėlto, tai nėra reguliarus daugelio įprotis ir tai gali būti esminė klaida, vėliau pareikalaujanti daug išlaidų ir laiko.

Nors dantų problemos ir skausmai yra itin nemalonūs pojūčiai, specialistai pastebi, jog žmonės neretai delsia ieškoti pagalbos. Tokios baimės gali būti atsiradusios dėl nemalonių patirčių ar potyrių odontologo kabinete. Laidos „Sveikata.lt“ komanda parengė jums interviu su Kauno „Kardiolitos klinikų“ Odontologijos klinikos gydytoja odontologė ortopedė Ingrida Znamenskienė apie tai, kaip elgtis prasidėjus dantų problemoms.

Dantų protezavimo paslauga norintys pasinaudoti gyventojai pastaruoju metu kreipiasi į Klaipėdos teritorinę ligonių kasą (TLK) teiraudamiesi, kurioms žmonių grupėms priklauso Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamas dantų protezavimas bei ko reikia norint gauti minėtą paslaugą.

Vyras tvirtina, kad jam teko nešioti mirusio žmogaus dantų protezus, nes jam nepavyko patekti  pas NHS odontologą. 53 metų Matas Bonnell nešioja mirusio senyvo amžiaus paciento protezus, kuriuos jam padovanojo pensininko našlė, sužinojusi, jog vyrui net 20 kartų buvo atsakyta suteikti odontologo paslaugas. Kraštovaizdžio sodininkas, turintis teisę į nemokamą NHS odontologiją, pusantrų metų bandė sutvarkyti viršutinį dantų protezą, rašo dailystar.co.uk.

Dantų restauracija yra pakankamai reta tema mūsų kasdienybėje, galbūt dėl to pacientai dėl įvairių priežasčių netekę dantų, nesiima jokių veiksmų. Dantų trūkumas nėra vien estetinio vaizdo praradimas – tai gali išbalansuoti visą organizmą. Laida „Sveikata.lt“ ir „Kardiolitos klinikos“ supažindina jus su implantavimo procedūromis tam, kad galėtumėte džiaugtis pilnavertišku gyvenimu! Dažnai manoma, kad dantų netenkama tik vyresniame amžiuje. Tačiau tai nėra tiesa.

Mokslininkai rado būdą, kaip atkurti supuvusius dantis. Naudojant vaistą, paprastai skiriamą Alzheimerio liga sergantiems žmonėms, mokslininkų komandai pavyko užpildyti dantų ertmes, stimuliuojant natūraliai atsirandančias danties kamienines ląsteles ir taip atstatant tankų kaulinį audinį. Nors odontologai iki šiol galėjo gydyti dantų ėduonį ir ertmes, šis sprendimas ne visuomet suteikdavo laukiamų rezultatų.

Penktadaliui žmonių pasisekė – jiems neišdygo protiniai dantys. Tuo tarpu kitiems teks pasirūpinti, kad su šia mūsų organizmo nebūtina dalimi būtų gyvenama taikiai arba atsisveikinta pačiu saugiausiu ir neskausmingu būdu. Kaip pasakojo odontologijos klinikos „Šypsenos akademija“ burnos chirurgė Justė Strups, protiniai dantys dygsta maždaug 17–22 gyvenimo metais, tačiau gali išdygti ir gerokai vėliau.

Lietuvoje kas antras vaikas iki trejų jau turi sugedusių dantų, o pasiekus ikimokyklinį amžių, dantų ėduonies sukeltų problemų turi jau 94 proc. šios amžiaus grupės vaikų. Vaikų burnos sveikatos situacija Lietuvoje yra viena prasčiausių ES, ir tai yra bendro aplaidumo – tiek valstybės, tiek tėvų ar globėjų – pasekmė, teigia burnos sveikatos ekspertai.

Moteris buvo šokiruota, kai odontologo kėdėje pagimdė kūdikį – ji net nežinojo, kad laukiasi. Jessica Aaldering iš Nyderlandų neturėjo jokio nėščiosios pilvuko, o mėnesinės jai niekada nebuvo dingusios. Todėl 23 metų mergina buvo visiškai šokiruota, kai netikėtai pagimdė berniuką, rašoma dailystar.co.uk. Jessica pasakoja, kad sūnų nuvežusi į mokyklą pilve pradėjo jausti aštrų skausmą.

Užsitęsęs karantinas Lietuvoje atsiliepia ne tik žmonių psichologinei būsenai, bet ir gilina jau esamas sveikatos problemas. Nuotolinis darbas iš namų, apribotas bendravimas su aplinkiniais bei nuolatos dėvimos kaukės tarsi suteikia pretekstą mažiau rūpintis savimi. Juk niekas nemato. Deja, esamos odontologinės problemos net ir būnant namuose niekur nedingsta, o kaukės dengia tik šypsenas, bet ne problemas. Odontologai įspėja, jog delsimas gali privesti prie skaudžių pasekmių – dantų netekimo.

Dantų bėdos nelaukia patogaus laiko ir neretai užklumpa ligoninėje gulinčius pacientus. Tuomet į pagalbą skuba čia dirbantys odontologai. Kodėl svarbu prieš operaciją pasitikrinti dantis ir kaip išlaikyti juos sveikus, Tarptautinės odontologų dienos proga papasakojo ir patarimais pasidalijo LSMU Kauno ligoninės gydytoja odontologė Skirmantė Urbonavičiūtė. Ką ligoninėje veikia odontologai „Dėl vienų ligų dažnai paūmėja ir kitos.

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos įsigaliojo kai kurie Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tvarkos aprašo pakeitimai. Svarbiausia naujiena yra ta, kad nuo šiol dantų silantavimas PSDF lėšomis vaikams gali būti atliekamas nebe nuo 6 metų, kaip buvo anksčiau, bet nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo.

Išgirdus apie dantų protezus, daugelis žmonių prisimena vandens stiklinėje plūduriuojančius dantis, tačiau ši asociacija nėra teisinga. Dantų protezavimu vadinami visi dantų atkūrimo būdai: vainikėlis, užklotas ar laminatė. Dažnai tėvai išsigandę protezavimo termino priima klaidingus vaiko dantų gydymo sprendimus. Pasak odontologijos klinikos „Dantų harmonija“ gydytojos odontologės Linos Dusevičiūtės, gana dažnai dantis tenka protezuoti ir vaikams.

Baimė apsilankyti pas dantų priežiūros specialistą ir atmestina burnos higiena – tiesiausias kelias į rimtas dantų ir dantenų ligas, neplanuotas išlaidas ir vis stiprėjantį skausmą. Naudingais patarimais, kaip nugalėti apsilankymo pas odontologą baimę ir kaip taisyklingai prižiūrėti dantis, dalijasi „Camelia“ vaistininkė Aida Šeputienė ir „Skraidentos“ burnos higienistė Dovilė Turkovė.

Siekiant apsaugoti odontologus nuo užsikrėtimo koronavirusu, pacientai netrukus gali būti paprašyti dėvėti atvirus šalmus, kurie sugauna visus lašelius, nešiojančius virusą. Niujorko Kornelio universiteto ekspertų sukurti vienkartiniai, skaidrūs šalmai yra prijungti prie siurblio, kuris sukuria atvirkštinį oro srautą aplink galvą. Tai užtikrina visų potencialiai virusą nešiojančių lašelių įstrigimą oro sraute, patenkančiame pro burnos angą, ir negalėjimą pabėgti iš šalmo.

Odontologas savo TikTok platformoje pasidalijo ypatingu vaizdo įrašu, kuris pritraukė tūkstančių internautų dėmesį. Jame nufilmuotas pasakojimas, kuriame aiškinama, kiek išties bakterijų yra ant mūsų visų dantų šepetukų ir kaip tinkamai juos reikėtų valyti. Netrukus jo paaiškinimas privertė sunerimti daugelį ir internautai dėkojo už išsamų paaiškinimą, kaip išties reikia rūpintis dantų šepetukų higiena. Odontologo parodytas būdas –  video siužete.

Mirė į Turkiją balintis dantų atvykęs 33 metų amžiaus vyras. Du jo draugai po kelionės atsidūrė ligoninėje. Iš Belfasto į Turkiją dantų balinti atvykęs Richardas Molloy šeštadienį po kelionės mirė. Du jo draugai Declanas Carsonas ir Aaronas Callaghanas guli ligoninėje ir yra kritinės būklės. Dar neaišku, kas sukėlė R. Molloy mirtį, bet žinoma, kad jis važiavo į Turkiją balintis dantų.

Apie protinius dantis visuomenėje sklando įvairios nuomonės. Svarstoma, ar išdygus juos iš karto šalinti, ar sugedus gydyti, ar tiesiog palikti ramybėje. Medicinos centro „Northway“ burnos chirurgė Ieva Gendvilienė teigia, kad kiekvienas atvejis yra individualus, todėl atsakymą, ką daryti, sužinosite tik apsilankę pas specialistą.

Sumažėjus naujų koronaviruso atvejų skaičiui dar prieš nutraukiant karantiną gyventojai pradėjo naudotis įvairiomis paslaugomis, o tarp jų ir lankymasis pas odontologą. Visgi kai kurie liko nustebinti gavę sąskaitą, kurioje įtrauktas ir „Covid-19“ mokestis, apie kurį nebuvo įspėta.

Šią savaitę leidus plačiau atsiverti odontologų kabinetams – nuo šiol pacientai galės gauti ne tik skubiąją pagalbą, bet ir planines paslaugas. Tačiau gydytojai įspėja – visų norinčiųjų priimti negalės, o už būtinas apsaugos priemones teks susimokėti patiems. Po dviejų mėnesių pertraukos pacientai gali kiek atsipūsti – karantino metu praktiškai likę be odontologinių paslaugų jau gali pradėti planuotis vizitus.

Laimingas tas, kuriam gamta padovanojo akinamai gražią šypseną. Deja, daugelis žmonių tuo pasigirti negali – skundžiasi sugedusiais, nuskilusiais, patamsėjusiais, kreivai išaugusiais dantimis. Milijonai vyrų ir moterų kompleksuoja dėl savo netobulų dantų, tad kalbėdamiesi ar juokdamiesi nevalingai burną prisidengia ranka.

Tautiečiai negali atsidžiaugti naujai atrastu būdu pigiau taisyti dantis – žmonės vyksta į kaimyninę Baltarusiją. Ten apsilankę lietuviai džiūgauja – pas vietinius odontologus kainos kartais bene dvigubai mažesnės nei Lietuvoje. Tačiau šalies specialistai perspėja: pasitaisius dantis Minske gali tekti susimokėti dvigubai juos pertaisant Lietuvoje. Esą iš Baltarusijos atkeliauja pacientų ir su po kelerių mėnesių išbyrančiomis plombomis, ar net burnoje rūdijančiais implantais.

Jau netrukus Vilniaus rajono gyventojams dantų protezai bus prieinami ne tik sulaukus pensinio amžiaus. Rajono savivaldybė užsimojo šypsenas grąžinti ir bedarbiams ar gaunantiems mažas pajamas. Tad jau nuo Naujųjų metų jie galės registruotis į atskirą eilę ir laukti kompensacijų dantų protezavimo išlaidoms. Tiesa, kompensacijas gaus ne visi, o tik tie, kurie atitiks tam tikrus reikalavimus. 33 m. Robertas sėdasi į odontologo kėdę. Vyras sako per metus čia apsilankantis ne kartą.

Skandalas iš Kazakstano. Policija pradėjo tyrimą po to, kai stebėjimo kameros parodė agresyvų odontologo poelgį su 7-mečiu berniuku. Įraše matyti, kaip vyras smarkiai suėmęs vaiką jį krato. Gydytojas teigia, kad vaiką norėjo pagąsdinti, kad jis sedėtų ramiai. Tačiau dėl incidento atsiprašo. Nenuostabu, kad vaikai po tokių įvykių tikrai bijos lankytis pas odontologus. Incidentas – vaizdo siužete.

Suskaudo dantį naktį ar per šventes? Kentėkite, bent jau tokį patarimą pažeria Sveikatos apsaugos ministerija, sukanti galvą, kaip spręsti skubios odontologinės pagalbos suteikimo problemą Lietuvoje. Jeigu apie Vilnių ir Kauną gyvenantys pacientai dar gali tikėtis nuskausminamųjų, tai atokesnių miestų gyventojai laiką leidžia užsiimdami naudos neduodančia savigyda ar ieškodami nelegalių dantistų.

Pas odontologą niekada nesilankiusiems, sunkią negalią turintiems vilniečiams bei rajono gyventojams sužibo viltis turėti gražią šypseną. Mat jau beveik pusmetį nešini specialia įranga, pas juos į namus skuba dantų gydytojai. Tiesa, dažnas jų sako – nors pacientai namų aplinkoje nemalonias procedūras iškenčia ramiau nei gydytojo kabinete, pavojus kartais iškyla patiems medikams, mat gydyti tenka ir sunkia psichinę negalią turinčius žmones.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad šalyje sparčiai mažėja laukiančiųjų dantų protezavimo paslaugų eilė. Šių metų viduryje paslaugų laukė apie 78 tūkst. žmonių, kai dar praėjusių metų pradžioje eilėje buvo dvigubai daugiau pacientų – apie 180 tūkstančių.

Nors apie burnos sveikatą ir dantų priežiūrą kalbama dažnai, tačiau specialistai pastebi, kad mitai apie gražius dantis ir toliau plačiai paplitę. Dažnai girdima, kad dantų balinimas kenkia dantims ir graužia dantų emalį, tad to daryti nerekomenduojama.

Saldumynai vaikams tik šeštadieniais. Tai – misija neįmanoma ar vis dėlto įgyvendinama? Lietuvos odontologai sako, kad gerą dešimtmetį vaikų dantų būklei tik blogėjant, būtina pradėti riboti saldumynų ir saldintų produktų kiekį vaikų racione. Dabar net 9 iš 10 šešiamečių turi sugedusius dantis. Jei ši liūdna statistika nepasikeis, pasak odontologų, tapsime bedančių tauta. Devynmetė Meda pripažįsta – lankytis pas odontologą jai tenka dažnai.