nusikalstamumas

Tam, kad „princai“ taptų įtakingiausiais Šiauliuose ir Šiaurės Lietuvoje, neužteko vien policijos bejėgiškumo. „Vladai“ įtaką turėjo išsikovoti neretai rizikuodami gyvybėmis, o savo legendomis apipintą autoritetą stiprino parodomosiomis akcijomis prieš nepaklusniuosius. Privatizacijos metu vos keletas turtingų žmonių bandė nepaklusti mafijos spaudimui per aukcionus, o atvirai pasipriešinti reketininkams Šiauliuose išdrįso gal tik 3-5 drąsuoliai.

Šio amžiaus pradžioje, kai H. Daktarui buvo trumpam atsivėrę kolonijos vartai, buvo nušautas Remigijus Daškevičius. Kauno teisėsaugininkai prognozavo, kad žmogžudysčių gali būti ir daugiau. Prognozės pasitvirtino. Nušauti arba kėsintasi nušauti V. Mickevičius (Kryžius), A. Šatas, V. Macelis (Pilvas), S. Velečka (Agurkas), A. Antanynas (Antonis), Palangoje pasikėsinta į žinomą verslininką, R. Daškevičiaus draugą R. Skopą.

Lietuvoje ryškiausios mafijos apraiškos buvo pastebimos praėjusiame šimtmetyje, tiksliau – paskutiniame XX a, dešimtmetyje.  Tęsiame straipsnių ciklą apie mafijos gyvenimą iš arti. Šįkart norime pasidalinti su tv3.lt skaitytojais kriminaliniais archyvais, kurie buvo aprašyti laikraštyje „Akistata“. Toliau apžvelgiame nusikalstamo susivienijimo „Vilniaus brigada“ narių gyvenimą.

Nuo 200 iki 400 narių vienijusi Kamuolinių gauja – paskutinė tokio masto nusikalstama grupuotė, kurią pavyko išaiškinti Lietuvos kriminalistams. Ilgą laiką pogrindyje tupėję grupuotės lyderiai pamažu atsipalaidavo, jie taip kruopščiai nebeslėpė savo prabangaus gyvenimo, važinėjosi itin brangiais automobiliais. Didžiąją dalį nusikaltimų jie vykdė užsienyje, todėl tikėjosi, kad Lietuvoje niekas jų nesugaudys.

Švedijoje fiksuojamas reikšmingas lūžis kovoje su nusikalstamumu – nužudymų skaičius šalyje 2025 m. nukrito į žemiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį. Antradienį paskelbti oficialūs statistikos duomenys rodo, kad nauji policijos įrankiai ir metodai padeda pažaboti dviem dešimtmečiams šalį įkalinusią gaujų smurto bangą. Švedijos nacionalinės nusikalstamumo prevencijos tarybos (BRA) duomenimis, praėjusiais metais šalyje nužudyti 84 žmonės.

Amžių sandūroje Vilniuje policija visai netyčia aptiko pačią žiauriausią ir daugiausia žmogžudysčių Lietuvoje įvykdžiusią V. Januškevičiaus gaują. Bent taip buvo galvojama, kol nebuvo areštuoti Panevėžio „tulpiniai“, Klaipėdos „gaidjurginiai“. Pasirodo, šie žudė dar daugiau. Draugų, bendrų gyvybė jiems buvo niekas, jei buvo kalbama apie pinigus ar kitų nusikaltimų slėpimą. Kaune daugiausia savo aplinkos žmonių išžudė „Marafono“ grupuotė.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje vienu įtakingiausių Šiaurės Lietuvoje laikytam šešėlinio pasaulio atstovų laikytam Vladui Baranauskui (pravarde – Baranis) šiandien jau 65 metai. Nors daug šio asmens biografijos kriminalinių įrašų jau seniai praeityje, bet net ir sulaukęs solidaus amžiaus Šiaulių „princas“ iki šiol mindžioja teismo slenkstį. Paskutinį kartą bausmės jis sulaukė 2017-siais už cigarečių kontrabandą ir bandymą papirkti pareigūnus.

Prieš daugiau kaip 20 metų Pasvalio regione buvo susibūrusi „Pelėsių“ grupuotė. Jos „žygiai“ išsiskyrė ne tik įvairiais nusikaltimais, bet ir vienu drąsiu „pomėgiu“. „Pelėsių“ grupuotės nariai išgarsėjo tuo, kad mėgo „deginti“ (savaime suprantama netiesiogine prasme) išgėrusius policijos pareigūnus, rašoma kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“. Štai, pavyzdžiui, 1996-ųjų lapkričio 3 d. prie Pasvalio autobusų stoties du piliečiai – Fantomas ir Pelėsis – sulaikė kitus du piliečius – Biržų ...

Pirmieji teisti asmenys Lukiškių kalėjime atsidūrė prieš daugiau kaip 100 metų – 1904-siais. Būtent Lukiškėse bausmę atliko patys žiauriausi to meto nusikaltėliai. Bet mažai kam žinomas faktas, kad prabėgus 20 metų – 1924-siais – iš šio kalėjimo vienu metu pabėgo net 74 kaliniai. Viskas vyko tarsi kino filme. Neapsieita be ginklų, smurto ir aukų. Galiausiai dalis bėglių mėgavosi laisve. Nepasisekė tik pirmajam ištrūkusiajam.

Marijampolės nusikaltėlius išgarsinusi grupuotė – vadinamieji „Raikinai“, buvo laikomi viena įtakingiausių gaujų Marijampolėje. Nors dar 1995 metais du gaujos vadeivos – Raimondas Burba, pravarde Raikinas, ir Nerijus Kanapka, dar vadinamas Tryduku arba Stalčiumi, be kitų nusikaltimų, buvo kaltinami organizavę nusikalstamą gaują ir jos veiklą, šiandien teisėsaugininkai ir šiuo atveju, tarsi dviprasmiškai šaipytųsi net patys iš savęs, oficialiai linkę neigti buvus organizuotą nusikalstamą „Raikin...

2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas. Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.

Remigijui Daškevičiui-Daškei sugrįžus iš kalėjimo, 1995-ųjų vasarą Henriko Daktaro valdžia buvo beribė ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Daugelis buvusių Daškės draugų per kelerius metus buvo įkūrę savo gaujas, įsitraukę į kitas grupuotes, kai kas net prisišlieję prie ilgus metus konkurentais laikytų Vilijampolės Daktarų. Būdamas Pravieniškių kolonijoje R. Daškevičius praleido ir pelningiausiu tarp miesto banditų laikytą privatizavimą.

Praėjusiais metais bendrai registruotų nusikalstamų veikų skaičius, palyginus su 2024 m., sumažėjo 9 proc., rodo policijos paskelbta nusikalstamumo statistika šalyje. Kaip pirmadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas, pernai registruotų nusikalstamų veikų skaičius viršijo 40 tūkst. Pasak policijos vadovo, palyginus su užpernai, registruotų nusikaltimų skaičius sumažėjo 9 proc.

Palydint į paskutinę kelionę nušautą sėbrą, trys panevėžiečiai, stovėdami prie karsto, net nenujautė, kad po kelių valandų patys pavirs lavonais. Kalbant apie „tulpinių“ nusikaltimus, kuriam laikui reiktų persikelti į Biržus. Ten vieną 1994-ųjų rugsėjo šeštadienį pokštelėję šūviai ne tik nutraukė šiame mieste veikusios „pašto karvelių“ gaujos vado Sigito Bareikos (33 m.) gyvybės siūlą, bet ir tapo dar žiauresnio nusikaltimo preliudija.

Visa Lietuva žino apie garsiausius šalies nusikaltėlius bei kruvinus darbus, kurie daugumą jų pasmerkė arba mirčiai, arba ilgiems įkalinimo metams. Vis dėlto, apie mafijos vyrų moteris žinoma ne tiek ir daug.

Ši kriminalinė istorija sugrąžina skaitytojus daugiau 30-čia metų atgal. Į 1995 ir 1996 metus, kai „tulpiniai“ aktyviai stengėsi atsikratyti konkurentų, savo rankose laikiusių kontrabandos kanalus ir disponavusių didelėmis pinigų sumomis. Jiems kelią perėjusius ar konkuruoti mėginusius prieštaringos reputacijos verslininkus pradžioje banditai žudė gana triukšmingai, viešose vietose, tačiau vėliau ėmė veikti subtiliau – nepageidaujami asmenys paprasčiausiai dingdavo nepalikdami pėdsakų.

2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas. Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.

„Laukiniais 90-siais“ nepriklausomoje Lietuvoje saugiu jaustis negalėjo nei verslininkai, nei paprasti žmonės. Štai Vilniuje 1993-siais per parą buvo pavagiama apie 20 mašinų, įvykdoma apie 10 plėšimų ir apie 20 vagysčių iš butų ar automobilių. Sparčiai daugėjo ir nužudymų skaičiai. Sparnus siautėti banditams suteikė ne tik nusilpusi ir ant trapių pamatų iš naujo lipdoma teisėsauga, bet ir ženkliai pasenusi įstatyminė bazė.

Dar sovietmečiu garsiausiai Lietuvoje ir ne tik skambėjo Kauno „Daktarų“ grupuotės vardas. Nedaug atsiliko ir „Vilniaus brigada“, bet būtent kauniečių mafija tapo teisėsaugos taikiniu – numeris 1. Susivokus, kad kriminogeninė situacija šalyje drastiškai blogėja, nuspręsta sukurti 6-ąjį skyrių, kuris išsiskyrė savo kompetencijomis ir buvo orientuotas į kovą su klestinčiu organizuotu nusikalstamumu.

Sovietinio režimo žlugimas išlaisvino ekonominius procesus, kuriais suskubo pasinaudoti ne tik verslūs žmonės, bet ir nusikalstamos struktūros. Nors pagrindinės nusikalstamos grupuotės Lietuvos didmiesčiuose pradėjo formuotis dar iki „laukinių 90-ųjų“, tačiau mafija suklestėjo būtent tada, kai šalis žengė pirmuosius nepriklausomus žingsnius.

Šio amžiaus pradžioje, kai H. Daktarui buvo trumpam atsivėrę kolonijos vartai, buvo nušautas Remigijus Daškevičius. Kauno teisėsaugininkai prognozavo, kad žmogžudysčių gali būti ir daugiau. Prognozės pasitvirtino. Nušauti arba kėsintasi nušauti V. Mickevičius (Kryžius), A. Šatas, V. Macelis (Pilvas), S. Velečka (Agurkas), A. Antanynas (Antonis), Palangoje pasikėsinta į žinomą verslininką, R. Daškevičiaus draugą R. Skopą.

Ne kartą esame rašę apie „Vilniaus brigadą“. Ilgą laiką niekas net neįtarė, kad šalia „brigadinių“ sostinėje veikia dar žiauresnė nusikaltėlių grupuotė. Banditai Vilniuje ir jo apylinkėse nužudė 13 žmonių. Bent tiek buvo įrodyta teisme. Jiems vadovavo ir gaują įkūrė Valerijus Januškevičius. Apie šios gaujos veiklą rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ 2003-ųjų archyvuose. Konspiratoriai Praeityje kiemsargiu dirbęs V. Januškevičius nusikaltimus vykdė vien dėl pinigų.

Nuo 200 iki 400 narių vienijusi Kamuolinių gauja – paskutinė tokio masto nusikalstama grupuotė, kurią pavyko išaiškinti Lietuvos kriminalistams. Ilgą laiką pogrindyje tupėję grupuotės lyderiai pamažu atsipalaidavo, jie taip kruopščiai nebeslėpė savo prabangaus gyvenimo, važinėjosi itin brangiais automobiliais. Didžiąją dalį nusikaltimų jie vykdė užsienyje, todėl tikėjosi, kad Lietuvoje niekas jų nesugaudys.

Nuo 200 iki 400 narių vienijusi Kamuolinių gauja – paskutinė tokio masto nusikalstama grupuotė, kurią pavyko išaiškinti Lietuvos kriminalistams. Ilgą laiką pogrindyje tupėję grupuotės lyderiai pamažu atsipalaidavo, jie taip kruopščiai nebeslėpė savo prabangaus gyvenimo, važinėjosi itin brangiais automobiliais. Didžiąją dalį nusikaltimų jie vykdė užsienyje, todėl tikėjosi, kad Lietuvoje niekas jų nesugaudys.

Ši kriminalinė istorija sugrąžina skaitytojus daugiau kaip 25 metus į praeitį. Į 1995 ir 1996 metus, kai „tulpiniai“ aktyviai stengėsi atsikratyti konkurentų, savo rankose laikiusių kontrabandos kanalus ir disponavusių didelėmis pinigų sumomis.

2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas. Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.

2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas. Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.

Amžių sandūroje Vilniuje policija visai netyčia aptiko pačią žiauriausią ir daugiausia žmogžudysčių Lietuvoje įvykdžiusią V. Januškevičiaus gaują. Bent taip buvo galvojama, kol nebuvo areštuoti Panevėžio „tulpiniai“, Klaipėdos „gaidjurginiai“. Pasirodo, šie žudė dar daugiau. Draugų, bendrų gyvybė jiems buvo niekas, jei buvo kalbama apie pinigus ar kitų nusikaltimų slėpimą. Kaune daugiausia savo aplinkos žmonių išžudė „Marafono“ grupuotė.

Neoficialiais duomenimis, nusikalstama grupuotė „Vilniaus brigada“ susibūrė dar 1984-siais. Jos nariai vertėsi sukčiavimu, lošimo skolų „išmušinėjimu“ iš prasilošusiųjų, vagystėmis. Gaujos lyderiu tapo Borisas Dekanidzė. Nors policijos pareigūnai ne kartą bandė „susemti“ nusikaltėlius, dažniausia vėliau nukentėjusieji atsisakydavo savo pirminių parodymų arba atsiimdavo pareiškimus. Apie šios gaujos veiklą, pakilimus bei nuopolius, informacijos galima rasti įvairiuose šaltiniuose.

Nusikalstamas organizuotas susivienijimas „Vilniaus brigada“ su Borisu Dekanidze priešakyje prieš keletą dešimtmečių valdė ne tik Vilnių, bet ir turėjo svarų žodį kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje. Šis pasakojimas apie istorinius kriminalinius įvykius, nutikusius prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje. Todėl kitoms sostinės nusikalstamoms grupuotėms įprastai likdavo tik nusikalstamo pyrago trupiniai.

Devynių klasių išsilavinimą turintis Vincas Šilys gaują subūrė 1990 metais. Šilio gaujos nariai, kartu su pačiu vadeiva priešakyje, teisme buvo kaltinami netikrų pinigų, amfetamino gamyba, reketu, nusikalstamos gaujos organizavimu. V. Šilys augo neturtingoje šeimoje. Tėvas gėrė, o motinai vienai teko išlaikyti penkis vaikus. Todėl Vincas nuo vaikystės gerai žinojo, kas yra beviltiškas skurdas.

Marijampolės nusikaltėlius išgarsinusi grupuotė – vadinamieji „Raikinai“, buvo laikomi viena įtakingiausių gaujų Marijampolėje. Nors dar 1995 metais du gaujos vadeivos – Raimondas Burba, pravarde Raikinas, ir N. K., dar vadinamas Tryduku arba Stalčiumi, be kitų nusikaltimų, buvo kaltinami organizavę nusikalstamą gaują ir jos veiklą, šiandien teisėsaugininkai ir šiuo atveju, tarsi dviprasmiškai šaipytųsi net patys iš savęs, oficialiai linkę neigti buvus organizuotą nusikalstamą „Raikinų“ susivie...

Nuo 1990 metų kovo, kai Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, per šalį nusirito iki šiol neištirtų susišaudymų ir sprogimų bangos, per kurias žuvo keli šimtai (neoficialių šaltinių teigimu, net per 400) asmenų. Dauguma šių žmogžudysčių įvykdyta įvairių kriminalinių nusikaltėlių gaujoms besidalijant įtakos zonas. Vien Vilniuje, pareigūnų teigimu, nenustatytos bemaž 200 žmonių nužudymo priežastys ir įtariamieji.

Vienas pirmųjų, mįslingiausių ir iki šiol neatskleistų šešėliniui pasauliui priskiriamo Edmundo Tamulio nužudymas Rygoje Lietuvos operatyvininkų užrašuose užfiksuotas dar 1991-siais.  Apie E. Tamulio, Lietuvos ir Latvijos kriminaliniame pasaulyje geriau žinomo Algiuko ir Išsižiojėlio pravardėmis, gyvenimą sklandė begalė legendų. Aplinkiniai jį vadino ir Daktaru, nes palaikė ryšius su „daktarų“ gaujos atstovais. E. Tamulis ne kartą buvo teistas.

2000-aisiais užsakomoji žmogžudystė kaip problemos sprendimo būdas Kaune labai išpopuliarėjo. Tarpusavyje susirėmusios grupuotės neretai samdė žudikus, atvykusius iš buvusios SSRS. Neretai įvykdžiusį užsakymą žudiką nužudydavo tie, kurie jį ir buvo pasamdę. Tokiu būdu jie siekė paslėpti visus pėdsakus. Vizitine kortele tapo kontrolinis šūvis į aukos galvą, kad rezultatas būtų šimtaprocentinis.

Lietuva, pagal nusikalstamų veiklų dažnumą, buvo pripažinta saugiausia šalimi Europoje. Sociologas įvertino, kokie pagrindiniai veiksniai tai lėmė ir, kad egzistuoja ženklų, rodančių, jog einame gerovės valstybės link. Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad Europos Sąjungos statistikos tarnybos („Eurostat“) duomenimis, 2023 m. Lietuvoje tik 2,7 % gyventojų pranešė apie kaimynystėje įvykusį nusikaltimą. Tai – vienas mažiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje.

Du žmones nužudžiusiam Romui Zamolskiui Panevėžio apygardos teismas šios savaitės pradžioje už akių skyrė įkalinimą iki gyvos galvos. Rusijoje bausmę šiuo metu atliekantis nusikaltėlis Lietuvą šiurpino prieš 24 metus. 2001 metų liepos 25 dieną R. Zamolskis Kaune, metalo supirktuvėje, nužudė ten dirbusius Sigitą Marozą ir Egidijų Nikitiną. Teismas konstatavo, kad žmogžudystės įvykdytos itin žiauriai.

2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas. Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.

Amžių sandūroje Vilniuje policija visai netyčia aptiko pačią žiauriausią ir daugiausia žmogžudysčių Lietuvoje įvykdžiusią V. Januškevičiaus gaują. Bent taip buvo galvojama, kol nebuvo areštuoti Panevėžio „tulpiniai“, Klaipėdos „gaidjurginiai“. Pasirodo, šie žudė dar daugiau. Draugų, bendrų gyvybė jiems buvo niekas, jei buvo kalbama apie pinigus ar kitų nusikaltimų slėpimą. Kaune daugiausia savo aplinkos žmonių išžudė „Marafono“ grupuotė.

Palydint į paskutinę kelionę nušautą sėbrą, trys panevėžiečiai, stovėdami prie karsto, net nenujautė, kad po keleto valandų patys pavirs lavonais. Kalbant apie „tulpinių“ nusikaltimus, kuriam laikui reiktų persikelti į Biržus. Ten vieną 1994-ųjų rugsėjo šeštadienį pokštelėję šūviai ne tik nutraukė šiame mieste veikusios „pašto karvelių“ gaujos vado Sigito Bareikos (33 m.) gyvybės siūlą, bet ir tapo dar žiauresnio nusikaltimo preliudija.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje vienu įtakingiausių Šiaurės Lietuvoje laikytam šešėlinio pasaulio atstovų laikytam Vladui Baranauskui (pravarde – Baranis) šiandien jau 65 metai. Nors daug šio asmens biografijos kriminalinių įrašų jau seniai praeityje, bet net ir sulaukęs solidaus amžiaus Šiaulių „princas“ iki šiol mindžioja teismo slenkstį. Paskutinį kartą bausmės jis sulaukė 2017-siais už cigarečių kontrabandą ir bandymą papirkti pareigūnus.

Prieš kiek daugiau kaip 31 metus, 1993-iųjų spalio 7-osios rytą, Kaune buvo įvykdyta masiškiausia mafijos pasaulio atstovų likvidavimo operacija. Tuomet Daktarų gaujos šulų tėvonijoje Vilijampolėje gyvavusio „Vilijos“ restorano patalpose buvo nušauti penki kauniečiai, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su garsiausios laikinosios sostinės kriminalinės „šeimos“ bosais.

Pranešama apie kontrabandos karaliumi tituluoto Viliaus Karaliaus mirtį. Šią informaciją naujienų portalui 15min.lt patvirtino V. Karaliaus sūnus Egdaras.

Domeikavos seniūnijoje atidarius pusiaukelės namus, kuriuose įsikūrę nuteistieji, vietiniai gyventojai kalba apie kelis kartus išaugusį nusikalstamumą. O kalėjimų tarnyba tikina, kad daugiausia nusikaltimų – vagystės iš naujo prekybos centro, ir to nesieja su nuteistųjų apgyvendinimo įstaiga.

Ši kriminalinė istorija sugrąžina skaitytojus beveik 30-čia metų atgal. Į 1995 ir 1996 metus, kai „tulpiniai“ aktyviai stengėsi atsikratyti konkurentų, savo rankose laikiusių kontrabandos kanalus ir disponavusių didelėmis pinigų sumomis. Jiems kelią perėjusius ar konkuruoti mėginusius prieštaringos reputacijos verslininkus pradžioje banditai žudė gana triukšmingai, viešose vietose, tačiau vėliau ėmė veikti subtiliau – nepageidaujami asmenys paprasčiausiai dingdavo nepalikdami pėdsakų.

Vokietijoje ženkliai išaugo įvykdomų nusikaltimų skaičius. 2023 m. statistiniai duomenys rodo, kad nusikalstamumas išaugo dar 5,5 proc. ir pasiekė rekordinį per pastaruosius 15 metų lygį. Augo ne tik vagysčių, bet ir užpuolimų skaičius, o iš 2,25 mln. įtariamųjų beveik milijonas neturėjo Vokietijos pilietybės. Leidinys „Welt am Sonntag“ iš anksto susipažino su šalies vidaus reikalų ministerijos šią savaitę pristatomais nusikalstamumo rodikliais.

Trečiadienį buvo apklausti liudytojai jau du metus įstrigusioje Kamuolinių kriminalinio susivienijimo byloje. Apklausti liudytojai buvo susiję su 2019 m. policijos pradėtu ikiteisminiu tyrimu – jie įsigijo ir pardavė automobilius, kurie galėjo būti panaudoti narkotikų gabenimui, o vienas iš liudytojų netgi pažinojo įtakingus „kamuolinių“ gaujos narius – vieną iš gaujos vadeivų Tomą Gaidanką, bei jo parankinį Arminą Zujų.

Neraminanti tendencija – vaikų nusikalstamumas praėjusiais metais nors ir ne ženkliai, tačiau padidėjo. 2023 metais įtariamų padarius nusikalstamą veiką nepilnamečių buvo 677, kai 2022-siais šis skaičius tesiekė 631. Dažniausios nepilnamečių daromos nusikalstamos veikos – vagystės, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turto sunaikinimas ar sugadinimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas, viešosios tvarkos p...

Kauno mafijos autoritetu tituluojamas Henrikas Daktaras sutiko atskleisti itin retai matomą savo gyvenimo pusę. Jis pasidalijo asmeniniais prisiminimais apie vaikystę, tėvą, kuris, anot jo, niekada nepriklausė nusikalstamam pasauliui ir tragiškai žuvusį jaunėlį brolį. Henytė pasakoja, kad vaikystė prabėgo sename Kauno Vilijampolės mikrorajone, kuriame gyveno praktiškai visa giminė: „Gyventi visiems greta buvo ir linksma, ir baugu. Vykdavo baliai, visi gerdavo, nuolat kildavo muštynės.