nerijus mačiulis

 Šiemet butų kainos Lietuvoje auga sparčiau nei atlyginimai, dėl to sumažėjo būsto įperkamumas, rodo „Swedbank“ skaičiuojamas indeksas. Tačiau įperkamumą nuo dar spartesnio mažėjimo apsaugojo kritusios paskolų palūkanų normos, kurios, ekonomistų nuomone, istorinėse žemumose turėtų likti dar bent dvejus metus. Tikėtina, kad įvedus eurą neracionalūs lūkesčiai dėl nekilnojamo turto kainų augimo išsisklaidys.

Bazinės senatvės pensijos turėtų būti perkeltos iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Nerijaus Mačiulio teigimu, „Sodros“ biudžeto pajamų augimo potencialas yra mažas, todėl tai būtina, norint didinti senatvės pensijas. „Vienas diskusijų objektas nuolat kalbant apie „Sodros“ biudžetą yra bazinės senatvės pensijos perkėlimas iš „Sodros“ biudžeto į valstybės biudžetą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai techninis žingsnis, bet taip nėra.

Seimo nariai, siūlydami didinti biudžeto išlaidas, prieš rinkimus perka rinkėjų balsus, teigia „Swedbank“ ekonomistas. Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad kitąmet augs Lietuvos skolinimosi poreikis. „Seimo nariams tikrai netrūksta fantazijos ir kūrybiškumo, kai reikia sugalvoti, kur išleisti pinigus: nuo viešo sektoriaus atlyginimų iki investicijų muzikos estradoms. Čia nieko naujo, nes visi Seimo nariai jaučia pareigą teikti pasiūlymus, kaip padidinti biudžeto išlaidas.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Šią savaitę plačiai aptarinėjimas vienas nevykęs Europos statistikos agentūros pokštas arba tiesiog klaida – Lietuvoje 2040 metais gyvens mažiau nei 2 mln. gyventojų. Tokios prognozės absurdiškumas išryškėja paanalizavus projekcijų prielaidas. Tai nereiškia, kad Lietuvos nelaukia demografinė bomba, tačiau kol kas dėmesys sutelktas ne į jos esmę.

Seimo sprendimas labiau nei siūlė Vyriausybė padidinti stipraus alkoholio akcizus, paskatins nelegalaus alkoholio vartojimą, teigia „Swedbank“ analitikas. „Stiprūs gėrimai yra pagrindinis kontrabandos objektas ir dar labiau didinant būtent stiprių gėrimų akcizus sukuriama palanki dirva kontrabandai ir nelegalaus alkoholio vežimui į Lietuvą.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis  Kodėl Lietuvoje indėlių palūkanos yra tokios mažos ir net mažesnės nei kai kuriose šalyse kaimynėse? Tai lemia ne tik Europos centrinio banko (ECB) vykdoma pinigų politika. Atsakymas į šį aktualų klausimą yra toks pats, kaip ir atsakymas į klausimą, kodėl Lietuvoje maži atlyginimai, – dėl didelės mokestinės naštos.

Dabartinis valstybės finansų planavimas Lietuvoje primena bandymą šeimos finansų srautus suvaldyti imant greituosius kreditus, nors tai galiausiai priveda prie dar gilesnių finansinių problemų, - taip valdančiųjų blaškymąsi mėginant užlopyti skyles kitų metų biudžete apibūdina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Vyriausybėje – eilinė sumaištis, iš kur paimti trūkstamas lėšas planuojant ateinančių metų valstybės biudžetą. Šįkart bandoma surasti 0,5 mlrd.

Nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) jau pasiekė prieškrizinį lygį, tikėtis, kad ateityje šalies ekonomika augs praeito dešimtmečio ar bent panašiais tempais, neverta, sutaria ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aušra Maldeikienė. Ekonomikos augimo sulėtėjimas pastebimas visame pasaulyje. Dauguma BVP augimą prognozuojančių institucijų nuolat priverstos savo spėjimus koreguoti į neigiamą pusę.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį išvyko į Baltarusiją dalyvauti Lietuvos ir Baltarusijos verslo forume. Nors Lietuvos pramoninkai tikisi forume sudaryti verslo sandorių, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad Baltarusijos rinka prilygsta Rusijos rinkai, todėl verslininkams gali kilti keblumų. „Ši rinka politinio stabilumo ir prognozuojamumo prasme yra ne ką geresnė negu Rusijos.

Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių. Pavyzdžiui, paveldimo turto vertė, iki kurios jis neapmokestinamas, iš 10 tūkst. Lt keičiama į 3 tūkst. eurų (2 tūkst. 896 eurai), o paremti politikus, dalyvaujančius kokiuose nors rinkimuose nedeklaravus turto bus galima jau ne iki 40 litų, o iki 12 eurų (41,43 Lt) suma.

Netrukus paaiškės, kad šių metų Lietuvos BVP sieks ne 126 milijardai, kaip dabar prognozuoja Finansų ministerija, o, greičiausiai, apie 130 milijardų litų. Ne, rudenį nesulauksime milžiniškų tiesioginių užsienio investicijų, nepagaminsime daug daugiau pramonės produkcijos, nepradėsime išgauti ir eksportuoti skalūnų dujas. Šį Lietuvos, kaip ir, beje, beveik visų kitų ES valstybių BVP šuolį lems jo skaičiavimo metodologijos pokyčiai.

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos prognozes antradienį paskelbė didieji Lietuvos bankai. Tuo metu apie ekonomiką kalbėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi, jog kitais metais, kai jau bus euras, biudžetas turi būti pagrįstas žmonių gerovės principu, išlaikant atsakingą fiskalinę politiką ir suvaldant finansinį populizmą prieš rinkimus.

 Lietuvoje minimalus mėnesinis atlyginimas 2016 metų pabaigoje gali siekti 350 eurų (apie 1200 litų), prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, tai apskaičiuota, remiantis Vyriausybės programa bei atsižvelgiant į ekonomikos augimą.   „Nuo kitų metų, prognozuojame, minimalus mėnesinis atlyginimas bus padidintas iki 300 eurų, o 2016 metų pabaigoje sieks 350 eurų - apie 1200 litų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 12,4 proc. ir buvo didesnis, nei praėjusių metų pabaigoje. Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ teigė, kad oficiali statistika kai kuriais atvejais gali būti klaidinanti. Ir ją paviršutiniškai paanalizavus, galima padaryti klaidingas išvadas:.   „Būtent nedarbo lygis yra viena iš tų rodiklių, kurį reikia analizuoti labai atsargiai.

Šiandien Lietuvos kelyje pilnateisės narystės euro zonos link nebelieka nei praktinių, nei teorinių barjerų. Tačiau maždaug pusė Lietuvos gyventojų nėra įsitikinę euro nauda, ir nacionalinės valiutos pasikeitimo laukia su nerimu.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pasaulio lietuviams pristatė ateities scenarijų, kuris privertė suklusti visus – mūsų darbus perima robotai. Specialisto teigimu, darbingo amžiaus gyventojų reikia vis mažiau, nes kompiuteris revoliucionuoja pasaulį. Labiausiai paliečiamų sektorių sąraše – pramonė, transportas ir net paslaugų sektorius… Skaitmeninės revoliucijos galia Pasak N. Mačiulio, svarbus klausimas - kas gali lemti tolimesnį spartų augimą, kai naujų inovacijų iš esmės neatsiranda.

Žemės pardavimą ribojantys saugikliai sukėlė sumaištį žemės rinkoje ir pasak žemdirbius atstovaujančių organizacijų, užkirto kelią Lietuvos ūkių plėtrai, o vyriausybė kone iš karto paskelbė, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo taisyklės bus tobulinamos. Kaip skubos tvarka priimtas ir nuo gegužės 1-osios įsigaliojęs įstatymas paveikė žemės rinką, naujienų portalo balsas.

Būsto rinkos plėtra Lietuvoje išlieka tvari – „Swedbank“ ekonomistai teigia, jog didelis nekilnojamo turto sandorių skaičius nereiškia, kad rinkoje formuojasi burbulas. Aktyvumas būsto rinkoje išliks didelis, tačiau nebesitikima tokio spartaus augimo, koks buvo stebimas šių metų pradžioje. Paklausos augimą toliau daugiausiai lems augančios pajamos, mažėjantis nedarbas ir žemos palūkanų normos, o kainų augimui įsibėgti neleis pakankama ir auganti pasiūla.

Šį savaitgalį, kol lietuviai mėgavosi gatvės muzikos dienos renginiais ir vasarišku oru, šveicarai užsiėmė mažiau pramogine veikla – referendume sprendė, ar nustatyti 22 Šveicarijos frankus (62 litus) siekiantį minimalų valandinį atlyginimą. Absoliuti balsavusiųjų šveicarų dauguma – 76,3 proc. – pasisakė prieš. Kokios gali būti tokių balsavimo rezultatų priežastys? Tokio minimalaus atlyginimo nustatymas būtų padidinęs pajamas dešimtadaliui dirbančiųjų.

Žinių radijas „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad yra sukurta tam tikra iliuzija, jog Lietuvoje darbdaviai nesidalija pelnu. Visų įmonių uždirbtas pelnas šalyje sudaro 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) – 11 proc., Europos sąjungoje skaičiai taip pat panašūs. „Lietuvoje pelnas nesudaro didesnės dalies BVP negu kitose pasaulio valstybėse.

Baltijos valstybių ekonomika ir toliau augs sparčiau už kitų Europos Sąjungos šalių ekonomiką, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą jis sakė, kad nors ,,Swedbank“ mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tačiau nemano, jog Rusijos ekonomikos stangacija yra pagrindinis Lietuvos įmonių iššūkis. Šių ir 2015 metų BVP augimo prognozė mažinama tik keliomis dešimtosiomis procentinio punkto iki 3,3 ir 4,0 proc.

,,Neapibrėžtumas ir rizika pasaulyje padidėjo, nors nėra labai didelė, – pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis teigė, kad Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos išlieka didelė, tačiau jei ES didesnių sankcijų netaikys, ypač didelio poveikio mūsų šalies ekonomikai įvykiai Ukrainoje ir dėl to Rusijai taikomos sankcijos neturės.

Lietuvos praradimai dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto, preliminariais duomenimis, gali siekti beveik 3,5 mlrd. litų, prognozuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas. Ekonomikos ekspertų teigimu, jei padėtis konflikto zonoje neaštrės, poveikis mūsų šalies ekonomikai bus nedidelis, tačiau Vyriausybė turi įvertinti ir juodojo scenarijaus riziką.

Daugiausiai investicijų pritraukia valstybės, į savo gynybą žiūrinčios rimtai, portalui LRT.lt sakė politologas Šarūnas Liekis. Jo vertinimu, Lietuvos požiūris rimtas neatrodo, nes gynyba finansuojama per silpnai, o turimi ginklai – neadekvatūs. Tačiau ekonomistas Nerijus Mačiulis su tokiu požiūriu nesutinka ir po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos užvirusias diskusijas dėl krašto apsaugos vadina panikos kėlimu.

Politologas Laurynas Kasčiūnas mano, kad sankcijas Rusijai Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Europos Sąjunga (ES) turi taikyti harmonizuotai, tokiu atveju būtų galima sulaukti sėkmingų rezultatų. Visgi ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad šioje situacijoje JAV gali demonstruoti griežtesnę poziciją, nes jai Rusija kaip prekybinė partnerė nėra tokia svarbi.

 Pernai Lietuvoje nedarbo lygis sumažėjo iki 11,8 proc. ir buvo mažesnis nei euro zonoje, kur net 12,1 proc. darbo jėgos negalėjo susirasti darbo. Progresas akivaizdus – dar prieš trejus metus nedarbas Lietuvoje siekė apie 18 proc. Tačiau tolimesnio proveržio kuriant darbo vietas ir mažinant nedarbą šalyje bus nedaug. Užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad dėl technologinio proveržio ir kompiuterizacijos, darbo vietų mažės ne tik pramonės, bet ir daugelyje paslaugų sektorių.

Karolis Birgilas Artėjant gegužei, daugėja sakančiųjų, kad įvedus eurą pradėsime barškinti šakutes į tuščias lėkštes. Galintieji pasigirti gilesniu ekonomikos supratimu teigia, kad kišenėse pradės barškėti naujų namų raktai. Ir tai gali atsitikti dar prieš įsivedant eurą. Praėjusią savaitę vykusioje kasmetinėje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) konferencijoje bene kiekvienas pranešėjas kalbėjo apie atsigaunančią ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos valstybių rinką.

Susitarti dėl dėl bankų sąjungos ateities Europos Sąjunga (ES) siekia dar su šios kadencijos europarlamentarais. Sprendimai turėtų būti priimti iki gegužę vyksiančių rinkimų. Šiandien Europos parlamentas balsuos dėl bankų pertvarkymo fondo. Jo esmė – gelbėti bankų sistemą, jeigu ateityje kurioje nors Eurozonos valstybėje ji susvyruotų. Į fondą lėšas suneštų patys bankai – 1 proc. nuo apdraustų indėlių per metus. Per 10 metų į fondą planuojama surinkti apie 55 mlrd. eurų.

Sėkmingiausiai veikiantys pasaulio verslininkai vienbalsiai trimituoja, kad svarbiausia versle – gera idėja. Tačiau vien idėja sotus nebūsi, o norint šią paversti turtu neišvengiamai prireiks investicijų. Čia ir prasideda verslas. Nevertėtų stebėtis, kad vienas pagrindinių sveikos ekonomikos indikatorių – aktyvus verslo noras skolintis. Prekybos aktyvumui keliant sparnus, kyla ir noras plėsti veiklą, o norams apyvartinių lėšų pakanka ne visada.

Karolis Birgilas Norint suskaičiuoti Lietuvoje veikiančias gamyklas, kurias saugo kariškiai, užtektų penkių pirštų. Vienos iš tokių gamyklų produkcijos gali nusipirkti kiekvienas norintis. Tiesa, ji gali ir atpigti, tik dar nežinoma, kieno sąskaita.  Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) gamina šaudmenis ne tik NATO kareiviams, bet ir sportinio šaudymo entuziastams, medžiotojams. Pirmieji yra pagrindiniai gamyklos eksporto klientai, o jo mastas sudaro kiek daugiau nei 95 proc.

Pernai atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, tik 35 proc. Lietuvos gyventojų pritarė, kad euro įvedimas turėtų teigiamų pasekmių jų valstybei, o 55 proc. gyventojų manė, kad pasekmės būtų neigiamos. Apskritai, dar neturinčiose euro Vidurio ir Rytų Europos valstybėse pernai nebuvo nė vienos šalies, kurioje didesnė gyventojų dalis galvotų, kad euro įvedimas turės teigiamų pasekmių.

Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės viešai išsakytos mintys apie nuo kitų metų MMA, didėsiančią iki 1509 litų, neramina ne vieną ekonomistą. Vienas jų, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, parlamento vadovei išsiuntė asmeninį laišką su pasiūlymais ir skaičiavimais bei ironiškai linksmais pastebėjimais. Prieš išsiųsdamas laišką ekonomistas jį paviešino savo „Facebook“ paskyroje: „Labas rytas, gerb.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuva yra mažiausiai patraukli užsienio investuotojams, palyginti su Estija ir Latvija.  „Latvija ir Estija holdingo kompanijoms yra patraukli tuo, kad užsienyje uždirbtiems dividendams, palūkanoms netaikomi mokesčiai. Šiuo aspektu Lietuva tampa tikrai nepatraukli investicijoms.

Santūrumu pasižymintys ekspertai, kalbėdami apie atėjusius Arklio metus, rodeo nežada – 2014-ųjų kumelė risnos ramiai ir užtikrintai. Leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekonomistai mano, kad ir 2014-aisiais Lietuvos vardas puikuosis sparčiausiai augančių Europos Sąjungos (ES) valstybių olimpe, o kelerius metus trunkantį pakilimą vainikuos bendros Senojo žemyno valiutos – euro kelionės mūsų pinginių link pabaiga.

Ekonomikos ekspertų nuomone, 2013-ieji Lietuvos ekonomikoje nebuvo išskirtiniai, o neseniai vienerių metų gimtadienį atšventusi Vyriausybė nesiėmė kardinalių žingsnių ir laikėsi pirmtakės kurso. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda "Kauno dienai" sakė, nors metai nebuvo išskirtiniai, jų negalima laikyti nesėkmingais, nes šalies ekonomika ūgtelėjo. "Ypač ūgtelėjo turbūt pirmą metų pusmetį dėl eksporto.

Ar kam nors gali kilti abejonių, jog didesni dirbančiųjų atlyginimai padidintų jų ir visuomenės gerovę? Bet ar iš tiesų siūlymas didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iki 1500 litų turėtų tik teigiamas pasekmes ir yra savalaikis ? Ar gali būti, kad jis pagrįstas tik gerais ketinimais, o ne realiomis valstybės ir įmonių galimybėmis? Kaip minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas padėtų jau dabar apie 1500 litų uždirbantiems kvalifikuotiems viešojo sektoriaus specialistams – bibliotekininkams...

Lietuva patenka tarp 37 % konkurencingiausių pasaulio valstybių, rodo „Swedbank“ sudarytas Baltijos jūros regiono indeksas. Deja, Lietuvos palyginamasis konkurencingumas nesikeičia jau trečius metus iš eilės ir išlieka gerokai žemesnis nei regiono vidurkis. Šalys buvo vertinamos dešimtbalėje sistemoje, 9–10 balų reiškia, kad šalis yra itin palanki verslui. Lietuvos indeksas šiemet siekė 6,3 balo ir regione užsitikrino 7-ą vietą.

 Lietuvoje jaunimo nedarbas nuo recesijos metu pasiektų 35 proc. gerokai sumažėjo, tačiau vis dar išlieka nemaloniai aukštas – siekia 23,1 proc. Tačiau susirūpinimas šiuo rodikliu nukreipia dėmesį nuo esminės problemos, kuri slypi visai ne šiame skaičiuje. Analizuojant tokio amžiaus gyventojus būtina atsižvelgti, kokia jų dalis mokosi arba studijuoja.

Tokio atlyginimų augimo Lietuvos darbuotojai nematė jau penkerius metus. Trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje buvo 6,2 proc. didesnis nei prieš metus, o vien privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimai išaugo 7,4 procento. Realią perkamąją galią kėlė ir itin maža infliacija – realus darbo užmokestis padidėjo net 5,4 procento. Atlyginimų šuolį lėmė dvi pagrindinės priežastys.

Pastaruoju metu bankai sulaukė nemažai kritikos dėl 2012 m. beveik nemokėto pelno mokesčio už 2011 metus, kuomet jau dirbo pelningai. Remiantis šiuo precedentu netgi paruoštos pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurioms praėjusią savaitę pritarė Seimas.

Kornelija Bradaitė, geopolitika.lt Šį rudenį beveik tuo pačiu metu Lietuvos ūkio subjektai patyrė dvigubą Rusijos smūgį: pasienyje ir vidaus muitinėse ėmė strigti mūsų šalies vežėjų gabenami kroviniai, o pieno eksportuotojai išgirdo, kad jų tiekiamoje produkcijoje Rusijos tarnybos rado praktiškai visko, kas iškart lietuviškus sūrius ir varškę nuo prekystalių nustumia į šiukšlynus.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Vyriausybė planuoja, kad 2016 metais viešojo sektoriaus deficitas išnyks, tačiau ekonomikos ekspertai linkę čia matyti ir trikdžių, ir socialinės krizės riziką. „Net jei subalansuosime valdžios sektoriaus finansus 2016 metais, milžiniška problema bus ta, kad viešojo sektoriaus darbuotojai gaus labai mažus atlyginimus, o valstybė neturės net teorinės galimybės juos didinti. Šiuo atžvilgiu yra užprogramuota bręstanti socialinė krizė“, – naujienų tinklalapiui LRT.

Rusijai pirmadienį sustabdžius lietuviškų produktų įvežimą, "Swedbank" ekonomistas sako, jog tai nėra pačių įmonių problema. Nerijus Mačiulis siūlo Lietuvai kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) bei Europos Komisiją (EK), nes Lietuvos eksportuotojai yra diskriminuojami.

Pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos ekonomika atsidūrė recesijoje, todėl buvo priversta ieškoti būdų paskatinti šalies ekonomiką. Ar vienas iš tokių būdų galėjo būti bandymas apriboti prekių importą iš Lietuvos ir taip padėti vietos gamintojams? Abejotina. Maisto prekių importas iš Lietuvos sudaro labai mažą dalelę viso Rusijoje suvartojamo maisto - tik 0,14 procento. Tiesa, Iš Lietuvos atvežti pieno produktai sudaro labiau apčiuopiamą šių produktų rinkos dalį - 1,4 proc.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje diskutuojama, ar įvedant eurą kainos gali būti apvalinamos „į viršų“, o atlyginimai „į apačią“, ir dėl to daugumai šalies gyventojų toks istorinis įvykis reikštų sumažėjusią perkamąją galią. Ar tokios prielaidos ir baimės yra pagrįstos? Šių metų vasarą Vyriausybė patvirtino "Nacionalinį euro įvedimo planą", kuris apibrėžia euro įvedimo sąlygas.

Giedrė Sankauskaitė Palyginus atskirų sektorių investicijas į įstatinį kapitalą su šių sektorių 3 metų pelno ar nuostolio vidurkiu, matyti, kad ilgiausiai verslo grąžos tenka laukti investuotojams į komunalinių paslaugų sektorių. Taip naujienų portalui Ekonomika.lt teigė kreditų biuro „Creditinfo“ vyr. kreditavimo analitikė Rasa Maskeliūnienė.

Pirmąjį šių metų pusmetį, „Swedbank“ vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuvos ekonomika toliau nuosekliai augo – palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augimas siekė 3,6 proc. „Pastebimi vidaus paklausos stiprėjimo ženklai“, – antradienį žurnalistams sakė N. Mačiulis. Materialinių investicijų augimas, pasak „Swedbanko“, antrąjį šių metų ketvirtį paspartėjo iki 12,1 proc. ir sudarė 13,8 proc. BVP.

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, šiuo metu Lietuva tenkina visus Mastrichto kriterijus, išskyrus biudžeto deficito kriterijų, tačiau ir šis rodiklis 2013 metais bus artimas 3 proc. BVP. Tai neturėtų būti priežastis, dėl kurios Lietuva negalėtų įsivesti euro. Įsivesti eurą progų bus mažai „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja, kad kainų stabilumo kriterijų tenkinsime neilgai, o kitų metų pradžioje jau matysime vidutinės metinės infliacijos augimą.

„Swedbank“ atliktas tyrimas apie infliaciją Baltijos šalyse parodė, ko galima tikėtis ateityje. Ekonomistai teigia, kad kainų augimas dėl produktyvumo bei pajamų artėjimo prie ES vidurkio bus jaučiamas ir toliau, tačiau prieš krizę įsisukusi kainų ir atlyginimų augimo spiralė pasikartoti neturėtų. Dėl greitesnio nei ES vidurkis produktyvumo augimo Lietuvoje vyksta greitesnis pajamų augimas, lydimas greitesnio kainų augimo. 1995–2012 m. BVP gyventojui išaugo nuo 35 proc. iki 70 proc.