nerijus mačiulis

Būsto įperkamumas Lietuvoje auga, tačiau vilniečiams vis dar tenka paaukoti didžiausią dalį savo pajamų būstui įsigyti, tai pat Rygos ir Talino gyventojai gali būti ramesni dėl būsto paskolų palūkanų augimo. Be to, Vilniaus gyventojams įperkamas mažiausio ploto būstas. Vilniuje augo sandorių skaičius – tiek dėl augusios pasiūlos (pirminėje rinkoje yra apie 2,5 tūkst. butų), tiek dėl paklausos. Taip pat pastaruoju metu augo butų įperkamumas, tačiau tik Vilniaus mieste.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos energetiniam saugumui pavojų kelia ne tik išorėje, bet ir šalies viduje esančios jėgos, teigia vieno didžiausio Lietuvoje komercinio banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Man patinka faktas, kad atkreiptas dėmesys, jog ne tik išorinės, bet ir vidinės jėgos kelia grėsmę ekonominiam saugumui.

Ilgą laiką pagrindinė reklamos funkcija buvo suteikti informacijos apie prekės ar paslaugos savybes ir pranašumus. Tačiau per kelis pastaruosius dešimtmečius reklama beveik visiškai prarado šį savo vaidmenį ir dabar atlieka visai kitokią užduotį. Retai susimąstome, kad reklamos poveikis visuomenei gali būti ne tik naudingas, bet ir labai žalingas.

Bankininkai šiemet prognozuoja „kapanojimosi“ scenarijų ekonomikoje, tačiau teigiamų rodiklių jau gerokai daugiau nei prieš metus. Šiuo metu daug veiksnių rodo, kad blogiausia jau praeityje, tačiau vis dar neatmetami ir kiti variantai, nes padėtis pasaulyje ir Europos Sąjungoje vis dar išlieka gana neapibrėžta.

Pernai dažniausiai cituojamu įmonės atstovu tapo Nerijus Mačiulis („Swedbank“), aplenkęs kelerius metus iš eilės pirmąją vietą nuomonės lyderių dvidešimtuke užėmusį Gitaną Nausėdą (SEB). Vieną šalies gyventoją pasiekė beveik pusšimtis N. Mačiulio pasisakymų. Tai paaiškėjo TNS LT įvertinus nuomonės lyderių vaidmenį šalies žiniasklaidoje.

Žinomi šalies finansų analitikai dar metų pradžioje neabejojo, kad bent viena Lietuvos finansų ir kredito institucija susidurs su problemomis. Tokias prognozes jie pateikė vertindami Ekonomika.lt pasiūlytus 2013-ųjų scenarijus šalies ir pasaulio ekonomikai. Gana drastišką scenarijų suformuluotą, jog „bankrutuos lietuviško kapitalo finansų institucija“ analitikai įvertino vidutine tikimybe (44,25 proc.). Išgirdę šį scenarijų ekonomistai kiek nustebo, tačiau jų reakcijos buvo panašios.

Viešoje erdvėje ryškėja viena keista tendencija: tarpusavyje kalbasi tie, kas apie migraciją, atvirai šnekant, nelabai supranta, todėl migracijos klausimai – jiems jokia problema. Aišku, ir viešoje erdvėje masinės informacijos priemonėse demokratija nekvepia, nes panašūs straipsniai yra vienpusiški – migracija grėsmės nekelia, Lietuvoje viskas OK. Kuo norima įtikinti visuomenę? Į panašias publikacijas, žinodamas jų „vertę“, nekreipiau dėmesio.

Šiais metais didelėmis apsukomis augęs Lietuvos eksportas itin teigiamai veikė ūkio augimą. Specialistai pastebi, kad šalies eksportuotojai yra itin konkurencingi ir lankstūs, bet laiku nesirūpina investicijomis. Per metus Lietuvos eksportas išaugo 33 proc. – daugiausia dėl įspūdingai didėjusio javų (3,8 karto) bei naftos produktų (33 proc.) vežimo į užsienio šalis, skaičiuoja Lietuvos statistikos departamentas.

Į Vyriausybę viena koja įžengusi naujoji koalicija žada prikelsianti daugiabučių renovacijos programą: finansinė atsakomybė, anksčiau stabdžiusi gyventojus, nuo jų pečių būtų perkeliama savivaldybės įmonėms, o atnaujinami būtų ne pavieniai namai, bet ištisi kvartalai, pradedant 2 tūkst. namų, iššvaistančių daugiausia energijos.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje šiemet padidėjo maždaug 5 proc. Prekybininkų teigimu, palyginti su pernai, – nieko stebuklingo, maisto žmonės perka netgi mažiau nei anksčiau. Tačiau ekonomistai pastebi, kad mažmeninės prekybos augimas daugiau nei dvigubai viršijo realų algų didėjimą. O tai esą rodo, kad gyventojai leidžia iš įvairių kitų šaltinių imamus pinigus. Spalio mažmeninės prekybos apyvarta – beveik pustrečio milijardo litų, tai – beveik 5 proc.

Nors ir smarkiai vėluodama, tačiau sulaukusi plataus visuomenės, ekonomistų ir politikų pritarimo, prieš aštuonerius metus Lietuvoje buvo pradėta pensijų sistemos reforma. Jos esmė – atsisakyti praėjusį šimtmetį pasaulyje dominavusios einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos ir pereiti prie individualaus lėšų kaupimo pensijų fonduose. Šią savaitę viešojoje erdvėje buvo pažerta argumentų, neva ši reforma yra plataus masto apgavystė.

Keičiantis Seimui šalies biudžeto projektai tarsi pakimba ore. Mat dabartinei valdančiajai daugumai priėmus įstatymo projektą naujoji dažniausiai pasinaudoja galimybe jį peržiūrėti ir koreguoti. Susiklosčius tokiai situacijai „Ekonomika.lt“ domėjosi, ką ekspertai siūlytų keisti dabartiniame biudžeto 2013-iesiems projekte. Kad išlieka nemaža tikimybė, jog dabartinio Seimo priimtas kitų metų biudžeto įstatymas bus peržiūrimas naujojo, patvirtino ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Trečiąjį ketvirtį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas paspartėjo, ateities tendencijos - naujos Vyriausybės rankose, teigia „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, pirmąjį šių metų pusmetį vyravusi ekonomikos augimo lėtėjimo tendencija baigėsi - trečiąjį šių metų ketvirtį bendrojo vidaus produktas augimas paspartėjo iki 4,4 procento.

Tyrimų instituto „Nomura“ vyriausiasis ekonomistas Richardas C. Koo tikina, kad Lietuvai nevertėtų didinti viešojo sektoriaus išlaidas ir biudžeto deficitą – šalies ekonomika auga ir be šių priemonių. „Jūs padarėte tai ko niekas kitas negalėjo. Visas pasaulis žiūri, kaip Lietuva susidorojo su krize“, – savo pranešimą Baltijos investuotojų forume pradėjo ekonomistas.

Rinkos tyrimų bendrovės RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė sako, kad statistinį Lietuvos rinkėjo portretą nupiešti sudėtinga. Tačiau garantuoti sėkmę rinkimuose gali susiformavęs partijos elektoratas, ryškus lyderis ir neapsisprendusių balsuotojų medžioklė. – Ne vienus metus atliekate balsavusiųjų apklausas. Ar iš tyrimo duomenų galima apibūdinti statistinį Lietuvos rinkėją? – Statistinį portretą nupiešti būtų sunku.

Portalo Ekonomika.lt kalbinti finansų analitikai sako nesistebintys savaitgalį įvykusių Seimo rinkimų rezultatais, tačiau prognozuoja ekonominės politikos pokyčius. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad nors rinkimų rezultatus buvo galima nuspėti, bet jie dar gali slinktis į kairiąją pusę: „Dar prieš rinkimus artimiesiems esu pateikęs labai panašius referendumo rezultatus.

Pigiau pirkti negalėsime, bet ir didelių kainų šuolių aukštyn iki pat Naujųjų metų laukti neverta. Vertindami ateityje laukiančius pokyčius specialistai neprognozuoja nieko drastiško, kas primintų 2008-uosius, kai maisto, kuro ir kitų produktų kainos žaibiškai kilo. Kainos kils, bet truputį. Išlaidos šildymui, elektros energijai pigti neturėtų iki kitų metų, kol neįsigalios naujojo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai. Brangs aliejus, miltai, mėsa Ir prekybininkai, ir gamintojai „Ekonomika.

2005-aisiais pradėta daugiabučių renovacija dar tik ima veikti: atnaujinimo programas keičia nauji, neva tobulesni modeliai, bet modernesnių namų menkai suskaičiuojama. Pagal nuo 2009 metų taikomą JESSICA finansavimo modelį atnaujinti vos 6 daugiabučiai. Dėl renovacijos projekto fiasko prieš artėjančius rinkimus oponentai žeria kritiką vyriausybei, o ši už nepanaudotas lėšas nesibodi pirkti sraigtasparnių.

Euro zonos krizė jau palietė milijonus Europos Sąjungos gyventojų. Tačiau ne visiems ji sukelia tik sunkumų – kol investuotojai ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai su nerimu laukia, eksportuotojams atsiveria naujų galimybių.

Per 8 šių metų mėnesius į valstybės biudžetą nesurinkta beveik 61 mln. litų planuotų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pelno mokesčio ir akcizų, rašo „Lietuvos žinios“. Tuo tarpu gyventojų pajamų mokesčio per tą patį laikotarpį gauta beveik 154 mln. litų, arba 4 proc. daugiau nei planuota. Kad šiemet nacionalinį biudžetą tempia būtent gyventojų pajamų mokestis, neabejoja banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

44,3 mlrd. litų – tokią sumą liepą pasiekė ir rekordus pagerino bendrasis indėlių portfelis, vien per mėnesį išaugdamas per 600 mln. litų, kai paskolų portfelis, atvirkščiai, susitraukė daugiau nei milijonu, iki 53,9 mlrd. litų. Tiesa, panaši padėtis susiklostė ir Švedijos bankuose. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas tokį reiškinį jau pakrikštijo netipiška indėlių krize, bankų įsipareigojimai klientams didėja, o pinigai neįdarbinami.

Kitąmet atlyginimai augs vidutiniškai 2,5 proc., skelbia tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ tyrimo rezultatai. Specialistai tikina, kad tokio vangaus padidėjimo dirbantieji nepajusią: infliacijai pasiekus 3 proc., didesnis atlyginimas reikš nepakitusią perkamąją galią, o simbolinis algos didinimas tik laikinas – ketvertą metų mažėjant realiam darbo užmokesčiui, diržų veržimosi sezonas turi baigtis. Tikėtina, kad tai įvyks kartu su geresne situacija Euro zonoje.

Padaugėjo stambių turto areštų: šiemet daugiau nei pusė areštuoto turto sumos priklausė 30 įmonių, kurių kiekvienos areštuoto turto vertė viršijo 10 mln. litų ribą, praneša rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“. Specialistai įsitikinę, kad pokytis nežymus, o areštuoto įmonių turto sumos drastiškai neišaugo. Per aštuonis mėnesius areštuoto įmonių turto suma, lyginant su praėjusiais metais, išaugo nuo 1,58 iki 1,83 mlrd. litų.

Darbo rinkos liberalizavimas, teritorijų planavimas, valstybės turto tvarkymas, monopolijų ribojimas, degalų akcizų mažinimas, pervedimų į privačius pensijų fondus atkūrimas – šiais darbais ekspertai pataria užsiimti Seimui paskutinėje šios kadencijos rudens sesijoje. Rugsėjo 10-ąją prasidės paskutinė šios kadencijos Seimo rudens sesija. Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę parlamento narius paragino užbaigti darbus su įstatymų projektais, kurie jau pakankamai ilgai svarstomi Seime.

Prabangus visureigis, namas užmiestyje, atostogos egzotiškose šalyse ir saldus atsakymas į klausimą, kuo verčiatės. „Aš verslininkas“ – tikriausiai svajoja ištarti ne vienas šiuo metu mokslus kremtantis studentas ar samdomą darbą dirbantis jaunuolis. Gyvenimas būtų kaip pasakoje apie laimingąją Pelenę: niekas nekrauna papildomų darbų, neprimena rytinių pramiegojimų, o svarbiausia, galima savarankiškai pasirinkti, ką, kada ir kaip nori veikti.

Lietuvos namų ūkiai yra mažiausiai Europoje įsiskolinę finansų institucijoms. Už estus turime perpus, o už danus – net 5 kartus mažiau skolų. Šios tendencijos, pasak ekonomistų, rodo ne tik mūsų tautos atsargumą, bet ir menką gyventojų finansinį išprusimą. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tarp namų ūkių ir valstybių skolos dažnai pastebimas priešingas santykis. „Bendra valstybės skola – namų ūkių, valdžios sektoriaus ir įmonių – yra tam tikro lygio.

Neskaidrūs viešieji pirkimai ir nesugebėjimas įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – tai vieni didžiausių trikdžių, neleidžiančių Lietuvai atsispirti ir išbristi iš ekonominės krizės, – tokią nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė ekonomistai, ieškoję atsakymo į klausimą, kuriuo keliu turėtų eiti Lietuva: taupymo ar investavimo. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vieno kelio nėra – vienintelis būdas atsigauti yra derinti abu kelius.

Europos centrinis bankas skolina šimtus milijardų eurų bankams, kad šie juos padėtų atgal į centrinį banką. Kam to reikia? „Gyventojas turi būstą, pajamų – ne, bankui jį užstato ir už tai paprašo 0,5 mln. litų, nors tokių pinigų neturi. Tai milžiniški pinigai, jis jų gal neuždirbs per dešimt metų. Jei šis žmogus atsargus, didžiąją dalį pinigų investuos atgal.

Užsitęsusi euro zonos krizė parodė ir teigiamą pusę. Nuogąstavimai dėl euro zonos skilimo sumenkino naftos kainas, kurios, tikimasi, atpigins ir degalus. Planuojama, kad pirmieji pokyčiai degalinėse bus matomi jau po mėnesio. Pinga dėl nuotaikų Prieš kelis mėnesius prognozuotos stabilios naftos kainos vis dėlto pasuko žemyn. „Brent“ rūšies naftos kainos praėjusią savaitę smuko iki 100 JAV dolerio už barelį, pirmą kartą per aštuonis mėnesius.

Jau nuo rytojaus gyventojai galės valstybei skolinti patogesnėmis sąlygomis. Vyriausybės vertybinius popierius platins ir trys šalies bankai, padaugės juridinių asmenų, galinčių įsigyti taupymo lakštus. Tačiau lieka neaišku, ar patogesnės sąlygos lems gyventojų apsisprendimą skolinti.

Pastarąjį mėnesį Europoje itin išryškėjo nauja tendencija – aktyvus gyventojų ir politikų priešiškumas valstybių taupymo planams. Nesutarus dėl valstybės išlaidų mažinimo žlugo Olandijos vyriausybė, o Prancūzijos ir Graikijos rinkėjai išreiškė pasitikėjimą politikais, pasisakančiais prieš taupymo priemones. Panašios nuotaikos ir tendencijos jaučiamos ir Lietuvoje. Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, kas yra ta fiskalinė drausmė ir „negailestingos“ taupymo priemonės.

„Swedbankas“ prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomika augs 3,1 proc. Lietuvai bankas teikia 3,3 proc. augimo prognozę. 2012 metais tikimasi, kad šis Lietuvos rodiklis dar kiek paaugs ir pasieks 4,3 proc. „Nekeičiame BVP augimo prognozės – kaip ir šių metų pradžioje manome, kad Lietuvos ekonomika augs 3,3 proc. ir bus viena sparčiausiai augančių ES ekonomikų“, – spaudos konferencijoje sakė „Swedbanko“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jeigu šalies švietimo sistemoje nebus esminių permainų, tikslas 2020 metais Lietuvai tapti aukštųjų technologijų šalimi – nepasiekiamas. Tokios nuomonę penktadienį išsakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad po „Snoro“ įvykių, gyventojai, suskubę atsiimti savo apdraustus indėlius iš bankų, jau dairosi į nekilnojamąjį turtą (NT), taip galbūt siekdami saugesnio savo pinigų investavimo. Tuo metu kalbintas ekonomistas perspėja, kad kelių, kuriuos gali pasirinkti buvę „Snoro“ indėlininkai, yra net keletas ir tai nebūtinai bus vien investicija į NT. Atsiėmę indėlį, dairosi į NT „Pagyvėjimą jaučiame jau nuo lapkričio mėnesio pabaigos.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Galime nuraminti – pašnekovai pasaulio pabaigos neprognozuoja ir visi scenarijai neperkopė mažos tikimybės ribos. Labiausiai tikėtini mokesčių, emigracijos, nedarbo didėjimo Lietuvoje ir pasaulinio naftos kainų augimo scenarijai (ekonomistų vertinimus rasite teksto pabaigoje). 1. Euro žlugimas (5,5 proc.

Bendrojo vidaus produkto, eksporto, pramonės augimo rodikliai, skolinimasis tarptautinėse rinkose, užsienio investicijos – tai vardina vyriausybės atstovai ir kai kurie ekonomistai, apžvelgdami gerus šių metų pokyčius. Tačiau kiti atkreipia dėmesį, kad šie rodikliai neatspindi žmonių gyvenimo kokybės. Taigi kokie šie metai buvo verslui ir žmogui? Sutariama, kad statistiškai pirmieji devyni metų mėnesiai Lietuvai buvo sėkmingesni nei paskutiniai.

Valdžios siekis kamšyti biudžeto skyles apmokestinant nekilnojamąjį turtą, automobilius ir kitus prabangos daiktus bei ant bankuose juodai dienai gyventojų laikomų pinigų palūkanas sulaukė audringų visuomenės reakcijų, o ketinimas nepervedinėti 2 proc. mokesčių į privačius pensijų fondus ne vieno ekonomisto buvo įvardytas kaip vagystė. Mokesčių siūlymai – pasiruošimams rinkimams Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas dr.

Vyriausybė pirmadienį vykusiame pasitarime pritarė Ūkio ministerijos siūlymui, kad daugiau kaip 6,5 tūkst. litų atlyginimą per mėnesį (neatskaičius mokesčių) gaunantys darbuotojai ir darbdaviai galėtų patys sutarti dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie sutarties nutraukimą, išeitinės kompensacijos ir kai kurių kitų dalykų, o darbdavys tokį darbuotoją galėtų atleisti ir savo valia be svarbių priežasčių.

Seimo nariai, siekdami reguliuoti maisto produktų kainas, teikia net keletą maisto kainų įstatymo pataisų. Tuo metu prekybininkai tikina, kad jų antkainiai yra mažiausi Europos Sąjungoje, o ėmus reguliuoti kainos tik didėtų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Šiomis dienomis Seimo komitetuose svarstomos net kelios parlamentarų iniciatyvos reguliuoti maisto produktų kainas.

Prisimenate 2005-ųjų vasarą? Tuomet per patį vidurvasarį, atostogų piką, benzino kaina nepaliaujamai kopė aukštyn: 3 litai, 3 litai 5 centai, 3 litai 11 centų,  3 litai, 15 centų... Kurią dieną kokie skaičiai baugino mus iš degalinėse įrengtų švieslenčių, dabar jau nebe taip svarbu ir nerimas,  kad tuoj už benzino litrą mokėsime daugiau negu vieną eurą – jau seniai praeityje. Tačiau kaip važiavome, taip tebevažiuojame: į darbą, į sodą, sodybą, žvejybą ar pas senelius į kaimą.

Sumažėjus Amerikos skolinimosi reitingui ir krentant akcijų kursams, augant eurozonos skoloms, šalies finansų analitikai baiminasi galimos naujos recesijos, tačiau sako, kad Lietuva galimą naują ūkio nuosmukį pasitiks daug geriau pasirengusi nei 2008 metų krizę, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Nerimas pasaulio finansų rinkose kaupėsi pamažu.

Per paskutinius penkiolika metų Lietuvos ekonomika augo vidutiniškai 4,6 proc. per metus. Pagal šį rodiklį Lietuva užėmė trečiąją vietą ES, atsilikdama tik nuo Estijos ir Airijos, kurios augo vidutiniškai 5,0 proc. per metus. Tačiau Lietuvai išlaikyti potencialų apie 5 procentų BVP augimą ateityje gali būti nelengva, nes per paskutinį dešimtmetį reikšmingai sumažėjo šalies gyventojų skaičius, o gyventojai yra vienas iš pagrindinių vertės kūrimo veiksnių.

Nors skundžiamės brangstančiu maistu ir didėjančiais mokesčiais, kainos Lietuvoje vis dar yra 40 proc. mažesnės nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, atskleidė „Swedbank“ inicijuotas tyrimas. Vyriausiasis banko ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis pristatydamas tyrimą pabrėžė ir tai, kad gegužės mėnesį infliacija pasiekė 5 proc. Tai aukščiausias kainų lygis per dvejus metus, tačiau kainų augimas mūsų šalyje nėra išskirtinis lyginant su kaimyninėmis valstybėmis.

„Džiugina, kad metiniame Prezidentės pranešime itin daug dėmesio skiriama korupcijos problemai –tiek valstybės valdyme, tiek teisėkūros procese, viešuosiuose pirkimuose. Tas susirūpinimas buvo jaučiamas ir praėjusių metų jos kalboje, ir šiemetėje jos noras mažinti šią problemą išlieka labai stiprus. Ir ne tik žodžiais, bet ir besikeičiančiais tam tikrai įstatymais, kurie galėtų mažinti korupciją“, – išklausęs antrąjį Prezidentės D. Grybauskaitės  metinį pranešimą „Balsas.

Užvirusiuose debatuose dėl nekilnojamojo turto ir progresinių mokesčių minimas siekis mažinti socialinę atskirtį ir sustiprinti viduriniąją klasę, tačiau kokie Lietuvos gyventojai galėtų būti laikomi viduriniąja klase, ypač po šalį sudrebinusio ekonominio nuosmukio, lieka neaišku. Ekonomistai šiuos gyventojus yra linkę įvardinti kaip 2–3 tūkst. litų darbo užmokestį gaunančius išsilavinusius specialistus, kurių Lietuvoje yra gana nedaug, o jų skaičius augant emigracijai nuosekliai mažėja.

Vyriausybė pasišovė sumažinti grynųjų pinigų kiekį apyvartoje ir valdiškose institucijose atsiskaitymams priimti tik pavedimus ar banko korteles. Iki gegužės pradžios įvairios institucijos, įskaitant finansų ministeriją ir bankus, turėtų vyriausybei pateikti pasiūlymus, kaip mažinti grynųjų pinigų cirkuliaciją. Premjeras Andrius Kubilius aiškina, kad šitaip siekiama skaidrumo atsiskaitymuose ir pažaboti šešėlinę ekonomiką.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Šiauliuose pristatė 2011 metų Lietuvos ekonomikos tendencijų įžvalgas. Regiono įmonių situaciją gana optimistiškai vertino Sigitas Lokcikas, “Swedbank“ Šiaulių regiono verslo ir bankininkystės centro direktorius. Įžvelgia ekonomikos atsigavimą „Ekonomikos atsigavimas šiemet bus daug spartesnis, nei praėjusiais metais, — teigė N. Mačiulis. — Pagrindinės priežastys — atsigauna investicijos ir pramonė.

Praėjusių metų antrąjį ketvirtį prasidėjęs BVP augimas rodo nuosmukio pabaigą ir naujo ekonominio ciklo pradžią, tačiau auganti infliacija gali pakišti koją euro prisijungimui prie euro zonos 2014 m., skelbia bankas „Swedbank“. „2012 m. Mastrichto kriterijų patenkinti gali būti sudėtinga. Ne dėl to, kad kainos augs labai smarkiai, bet dėl to, kad pats Mastrichto kriterijus bus žemame lygyje. Tikėtina, kad 2012 m. bus bent trys euro zonos narės, kuriose infliacija bus apie 0 proc.

N. Mačiulis: kasos aparatai turgavietėse – svarbus žingsnis (1) Pasidalink Facebook klase.lt Twitter Spausdinti Siųsk el. paštu Teksto dydis NormalLargeExtra Large Eltos nuotr.