nekilnojamasis turtas

Nuosavas žemės sklypas ir namas – kone kiekvieno lietuvio svajonė. Gražiai ir patogiai dar nuo vaikystės svajojo ir Jurgita. Prieš penkerius metus svajonė išsipildė – su šeima persikėlė į namą netoli Klaipėdos. Moteris sako, kad gyventi priemiestyje tikrai patogu, tačiau Jurgita vis dažniau susimąsto, kad mieste būtų lengviau. „Sūnus didesnis, tai problemų nėra. Susisiekimas gana geras.

Žemės savininkai baiminasi, kad įsigaliojus naujam Žemės mokesčio įstatymui, gali tekti mokėti gerokai daugiau nei dabar mokesčių. Nuo kitų metų mokestis bus skaičiuojamas, atsižvelgiant į žemės rinkos vertę, o didžiausias tarifas nuo pusantro procento kils iki 4 – tai daliai žemės savininkų gali tapti per didelė našta, praneša LTV naujienų tarnyba.

Paklausiausi šiemet bus dviejų kambarių butai, kainuojantys iki 100 tūkst. litų. Tik vilniečiai už butą pasiruošę mokėti daugiau - 200-250 tūkst. litų. Miegamuosiuose miesto rajonuose esantys butai pirkėjams kur kas patrauklesni, nei esantys miesto centre ar senamiestyje. Statybos įmonių grupės „Merko“ bei visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, penktadalis lietuvių pirktų butą, jei turėtų už ką. Daugiau nei 20 proc.

Naujausiais JAV vyriausybės duomenimis, naujų namų statyba JAV vasarį, palyginti su sausiu, sumažėjo 1,1 proc., informuoja BBC. JAV prekybos departamento duomenimis, vasarį metinis naujų namų statybos lygis siekė 698 tūkst. namų. Duomenys atspindi nereguliarų atsigavimą praėjus šešeriems metams po nekilnojamojo turto burbulo sprogimo. Naujų namų statybos lygis buvo 34,7 proc. aukštesnis nei 2010-ųjų vasario mėnesio lygis.

Vienas Silicio slėnio verslininkas yra pasiryžęs parduoti savo 929 kv. m. namus Los Gatose (Kalifornijoje, JAV)  ir už gautą sumą įsigyti akcijų pasaulinėje kompanijoje „Facebook“, rašo tinklapis bizjournal.com.

Pernai beveik penktadaliu paaugusi ir 2,6 mlrd. Lt metinę apyvartą pasiekusi Lietuvos būsto rinka 2012-uosius pradėjo nežymiu būsto kainų indekso smukimu sostinėje ir nuosaikiu indekso padidėjimu likusioje šalies dalyje. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Vilniaus mieste perleistų senesnės statybos butų vidutinė kaina, preliminariais duomenimis, siekė vidutiniškai 3689 Lt/kv. m ir buvo 0,6 proc. mažesnė nei paskutinį 2011-ųjų ketvirtį.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet atsigaus, o planuojamos komercinių ir gyvenamųjų naujų patalpų statybų apimtys Lietuvoje šiemet bus didesnės negu Latvijoje ar Estijoje, mano „Ober Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. „Po rekordiškai prastų metų modernių verslo patalpų rinkoje šiemet laukia atsigavimas, ypač Lietuvoje.

Yra trys pagrindiniai veiksniai, nuo kurių priklausys, kaip plėtosis NT rinka Lietuvoje 2012 metais – makroekonominė situacija, bankų finansavimo politika ir vidaus vartojimas. Kaip prognozuoja NT rinkos specialistai, nors šalies ūkio augimas lėtės, šalies potencialas ilgalaikėje perspektyvoje išlieka didžiulis. „Pramonės sektorius gali nustebinti“, – surengtuose spaudos pusryčiuose sakė bendrovės „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Nors nekilnojamojo turto pasiūla ir kainos kinta, o kainų burbulas lyg ir sprogo, tačiau būsto nuomos kainos didžiuosiuose šalies miestuose vis tiek išlieka pakankamai didelės. Už minimalios algos sumą neretai galima išsinuomoti vos vieno kambario, senos statybos ir ne itin suremontuotą butą, kuris greičiausiai bus tolokai nuo miesto centro ar išvis nepatrauklioje miesto vietoje.

2011 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 7,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, tai yra 5,2 tūkst. mažiau nei trečiojo ketvirčio pabaigoje. Lietuvos statistikos departamento vertinimais, per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo visose ekonominės veiklos srityse, daugiausia prekyboje - 1,1 tūkst., statyboje - 1 tūkst., pramonėje bei transporte ir saugojime - po 0,6 tūkst.

Nekilnojamojo turto kainos ir šios rinkos pokyčiai yra glaudžiai susiję su vidutiniu darbo užmokesčiu, nedarbo lygiu, gyventojų skaičiumi šalyje, šildymo kainomis, infliacija ir kitais dalykais. Kintant vieniems rodikliams, daromas poveikis ir kitiems. Analizuojant tam tikrus kintamuosius, buvo siekiama išsiaiškinti, kokia yra butų, namų ir sklypų šalies didmiesčiuose kainų priklausomybė nuo skirtingų faktorių (šilumos kainos, gyventojų skaičiaus ir kt.). Kintamaisiais pasirinkta Aruodas.

Iki šio mėnesio pradžios gyventojai ir įmonės turėjo sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį už komercinės paskirties turtą arba NT, naudojamą individualiajai veiklai, rašo „Kauno diena“. Praėjusiais metais šio mokesčio buvo surinkta 275 mln. litų, arba 23 mln. litų mažiau nei 2010 m., kai buvo surinkta 298 mln. litų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prognozuoja, kad šiais metais už komercinės paskirties NT gyventojai ir verslininkai sumokės dar mažiau - apie 263 mln. litų.

Nusprendėme – norime savo namų. Nesitikėjome, kad tai kainuos tiek daug nervų. Kol kas nežinau, ar šis straipsnių ciklas turės laimingą pabaigą, tai yra, ar įsigysime būstą, tačiau tikiuosi, kad mūsų patirtis, teisingi sprendimai ar klaidos padės tiems, kas ieško informacijos, kaip nusipirkti namus Anglijoje. Ir dar tikiuosi, kad mūsų pastangos nusipirkti būstą bus vaisingos.

Šiukšlių maišais apdėliotos garažo durys. Ant kelio besivoliojantis įskilęs televizorius. Žole apaugęs sodas. Nutrupėję durų dažai. Taip šiuo metu atrodo ispaniško stiliaus vila prabangiame Beverly Hills rajone (Kalifornijos valstija), kurių savininkai kadaise ją įsigijo už beveik septynis milijonus JAV dolerių. Būstas tuščias. Sveiki atvykę į banko nusavintų namų kvartalą. Beverly Hills stiliumi.

Šiemet vasario 16-ąją iš naujo įsipareigota tesėti senus pažadus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė rezoliuciją, kurioje numatyta, kad iki Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metinių 2018 metais turėtų būti įkurti Tautos namai. Sklypą pirko prieš 100 metų Kur jie atsiras, kol kas neaišku, nors 2007 metų vasario 16-ąją minint Tautos namų idėjos šimtmetį, ant Vilniaus Tauro kalno buvo atidengtas paminklinis akmuo.

Apleistos slėptuvės pačiame miesto centre gali būti tinkamos ne tik sandėliavimui, bet ir poilsiui. Kai kurie vilniečiai nebrangiai įsigytas slėptuves sugeba paversti laikinai apsistoti tinkamais būstais, o jas pardavę – uždirbti. Netradicinė išeitis Vietoj apleistos slėptuvės – neblogai atrodantis būstas pačiame sostinės centre, visai šalia Seimo rūmų.

Ispanijos vyriausybė pranešė apie naują reformą, pagal kurias šalies bankai savo kapitalo atsargas privalės padidinti 50 mlrd. eurų, informuoja AFP. „Reforma yra skirta pagerinti pasitikėjimą Ispanijos finansų sektoriumi“, - sakė ekonomikos ministras Luisas de Gindosas (Luis de Guindos). Šalies bankų sektorių prislėgė įgytos blogos paskolos ir nekilnojamasis turtas, kuris praranda savo vertę po Ispanijos nekilnojamojo turto rinkos žlugimo 2008-aisiais.

Kasmet užsieniečiai Lietuvoje įsigyja iki pusantro tūkstančio žemės sklypų ar pastatų. Pastebima, kad šalies NT ypač susidomėjo baltarusiai. Biržų rajono Natiškių kaimas – viena atokiausių rajono gyvenviečių. Sovietmečiu kolūkių statyti daugiabučiai neprižiūrimi virsta griuvėsiais. Juose gyvenę žmonės išsikraustė į didesnius miestelius. Liko ūkininkaujantieji ir kantriausieji. Tačiau palikti geresni, bet pigūs butai tušti neliko. Juos čia perka Baltarusijos gyventojai.

Pirmadienį, laidoje „Pabandom iš naujo“ šito klaus žurnalistas Marijus Mikutavičius. Laidos svečiai atskleis, kad toks žemės išpardavimas vyksta jau seniai – Lenkijos ūkininkai esą jau baigia supirkti Lietuvos pasienio žemes. Kol šalies politikai tik diskutuoja apie tai, kas po kelerių metų taps neišvengiama – leisti šalies žemę parduoti užsieniečiams ar ne, – ūkininkai iš Lenkijos jau dabar tyliai perka ir dirba lietuvišką žemę.

Vienas pagrindinių veiksnių, darančių įtaką nekilnojamojo turto (NT) vertei yra vieta. Dviejų vienodų, bet skirtinguose miesto rajonuose esančių objektų kaina gali skirtis keletą kartų. Centrinė miesto dalis, senamiestis bei išskirtiniai kraštovaizdžiai paprastai yra laikomi patraukliausiomis bei paklausiausiomis vietomis. Atitinkamai, NT kainos šiuose vietovėse yra vienos didžiausių.

Pastaruoju metu visuomenėje kyla didžiulis susirūpinimas dėl gyvenamųjų patalpų – loftų – įrengimo rekonstruojamuose gamybinės paskirties pastatuose.

Brangaus nekilnojamojo turto mokestį įvedusiam Seimui Panevėžio savivaldybė siūlo svarstyti, ar nebūtų verta padidinti finansinės naštos ir apleistų pastatų savininkams.Didesnis mokestis neišgąsdino Jau keletą metų Panevėžyje apsileidėliams taikoma drausminimo priemonė – nustatytas ne 0,5 proc., o dvigubai didesnis 1 proc. mokestis – miesto estetinį vaizdą darkančių pastatų sąrašo nesutrumpino. Jame įrašyti tie patys statiniai, kurių savininkai ir pernai mokėjo daugiau, ir naujos baisenybės.

Šiaulių apskrityje suskaičiuoti devyni asmenys, kurių gyvenamieji būstai verti daugiau nei vieno milijono litų. Nuo sausio 1 dienos už tokį nekilnojamąjį turtą mokamas vieno procento metinis mokestis. Specialistai įsitikinę, kad iš mokesčio biudžetui nubyrės tik grašiai, o supriešinimo visuomenėje bus daugiau. Dėl mokesčio nerimauja dvarus atkūrę jų savininkai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo pataisas. Įstatymo pataisos įveda 1 proc. mokestį brangiam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, kurio vertė viršija 1 milijoną litų. Pasak valstybės vadovės, šis mokestis užtikrins skaidresnius santykius Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje ir formuos solidaresnę mokesčių sistemą.

Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad po „Snoro“ įvykių, gyventojai, suskubę atsiimti savo apdraustus indėlius iš bankų, jau dairosi į nekilnojamąjį turtą (NT), taip galbūt siekdami saugesnio savo pinigų investavimo. Tuo metu kalbintas ekonomistas perspėja, kad kelių, kuriuos gali pasirinkti buvę „Snoro“ indėlininkai, yra net keletas ir tai nebūtinai bus vien investicija į NT. Atsiėmę indėlį, dairosi į NT „Pagyvėjimą jaučiame jau nuo lapkričio mėnesio pabaigos.

Kai smarkiai pabrango šildymas, o nauja statyba dažnai nekokybiška ir neilgaamžė, dilema, kokį būstą – seną ar naują – rinktis, vis aktualesnė. Nuosavo būsto įsigijimas yra tarsi ilgalaikė investicija. Nieko nuostabaus, kad kiekvienas nori, jog ši investicija būtų sėkminga. Tačiau kas gali pasakyti, į kokį būstą verta investuoti? Brangus šildymas „Nuomojuosi butą senos statybos name.

Seimas trečiadienio popietę nenumatytame posėdyje toliau svarstė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektą ir jam pritarė. Pritarę įstatymo projektui po svarstymo, parlamentarai priėmė šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 21 parlamentaras. Seimo nariai A. Endzinas ir A. Kašėta siūlė atsižvelgti, kad dalis brangaus turto turėtojų dar gali būti neišmokėję paskolų, todėl jų turimo turto vertė realiai yra mažesnė.

Seimas antradienį po svarstymo nepritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kad būtų apmokestintos palūkanos, gaunamos už gyventojų bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, kai palūkanos viršija 400 Lt (arba maždaug 20 tūkst. Lt indėlis – red. past.). Padidinti palūkanas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, nuo 200 iki 400 Lt buvo siūloma Biudžeto ir finansų komiteto patobulintame projekte.

Antradienį Seimas ketina svarstyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčiu siūloma apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą. Pirmadienį patobulintam įstatymo projektui pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Praėjusią savaitę šį projektą iš vadinamojo „prabangos“ mokesčių paketo po pateikimo yra parėmę 78 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 32 parlamentarai.

Pritaręs vadinamiesiems prabangos mokesčiams Seimas šią savaitę spręs dėl kitų metų biudžeto. Dauguma politikų, išskyrus liberalus, yra už naujus mokesčius, o ekspertai juos vertina nevienareikšmiškai ir sutinka, kad naują rinkliavą reikia koreguoti.

Siūloma neapmokestinti pagrindinio fizinių asmenų gyvenamojo būsto. Tokį pasiūlymą Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektui Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Žilvinas Šilgalis. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo turi kelis būstus (gyvenamąsias patalpas) ar jo dalis, jo pasirinkimu būtų neapmokestinamas tik vienas mokesčio objektas – būstas (gyvenamosios patalpos) ar jo dalis.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo – vieno iš vadinamųjų prabangos mokesčių – įstatymo projektą. Jame siūloma 1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą. Remdamasis Finansų ministerijos duomenimis, V. Matuzas sakė, kad siūlomas nekilnojamojo turto apmokestinimas atneštų į biudžetą papildomai apie 17 mln. Lt pajamų.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, apmokestinus prabangesnį nekilnojamąjį turtą, galingesnius automobilius šalies biudžetas gautų maždaug 100 mln. litų papildomų pajamų. „Kiek aš žinau, toks variantas, koks vakar buvo Seimo darbo grupėje svarstomas, leistų planuoti papildomas pajamas į 2012 biudžetą iš brangesnio nekilnojamojo turto, galingesnių automobilių apmokestinimo, galbūt nuimant išimtis palūkanoms, apie 100 mln.

Šiaulių apskrityje kai kurios savivaldybės skelbia išsiparduodančios savo turtą. Privatizuotus gyvenamuosius namus ar kitą nekilnojamąjį turtą Šiaulių apskrities rajonuose per aukcionus mėgina parduoti ir Valstybės turto fondas. Išsiparduoda ne tik savivaldybės Akmenės rajono savivaldybė parduoda dalį mūrinio administracinio pastato kartu su ūkiniu pastatu bei nedideliu žemės sklypu.

Šalies būsto rinka trečiąjį šių metų ketvirtį didesnio augimo pagreičio neįgavo ir išlaikė šiais metais rodytą stabilumą. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo laikotarpiu butų kainos šalies didmiesčiuose ūgtelėjo vos 0,1 proc., tačiau suskaičiavus pirmųjų devynių šių metų mėnesių rezultatus butai 0,1 proc. atpigo.Tik Vilniuje per tris šių metų ketvirčius butai 1,3 proc. pabrango, kituose didmiesčiuose per tą patį laikotarpį kainos 1-2 proc. sumažėjo.

Socialinio būsto laukiantiems šiauliečiams reikia didelės kantrybės ir geležinės sveikatos, nes eilė tokia, kad „užsirašęs“ keturiasdešimtmetis gali tikėtis į valdišką būstą įsikelti nebent sulaukęs šimto metų. Vienintelė paguoda ta, kad butas bus naujo planavimo. Butas daugiaaukštyje su liftu netiko Šiaulių miesto savivaldybė derybų būdu perka socialinius būstus. Tam skirta 1,2 milijono litų.

Nekilnojamojo turto (NT) specialistai spėja, kad banko nacionalizavimas gali pakoreguoti šalies gyventojų elgseną ir piniginių srautų judėjimą. Kol kas visuotinė Lietuvos indėlininkų reakcija į susidariusią situaciją nėra galutinai aiški. Tikėtina, kad tam tikra dalis lėšų iš bankuose esančių indėlių gali būti nukreipta į ilgalaikį materialųjį turtą.

Europoje visų akys ir toliau bus nukreiptos į Italiją. Po parlamento balsavimo už taupymo priemonių planą atsistatydino ilgametis Italijos premjeras Silvio Berlusconi. Šia savaitę naują vyriausybę turėtų formuoti buvęs ES komisaras Mario Monti. Investuotojus tai džiugina, tačiau šią savaitę jie, susirūpinę dėl galimos euro zonos recesijos, lauks III ketvirčio preliminarių BVP rezultatų.

Seimas priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, leisiančias piliečiams, kuriems dar neatkurtos nuosavybės teisės į miestuose turėtą valstybės išperkamą žemę, rinktis alternatyvų atlygį – pinigus. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis įsitikinęs, kad tai neabejotinai paspartins nuosavybės teisių atkūrimo procesą miestuose. „Susidūrėme su problema atkuriant nuosavybę miestuose. Susigrąžinti 17,2 tūkst.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistų parengtoje Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje teigiama, kad 2011 metų III ketvirtį šiame segmente buvo fiksuojami nežymūs, tačiau teigiami rodikliai. Didesniu rinkos aktyvumu pasižyminčioje sostinėje ir toliau stebimas laisvų patalpų mažėjimas ir net kainų augimo tendencijos.

Oficialiais duomenimis, šiuo metu Jungtinėse Valstijose parduodama 3,5 mln. namų. Tačiau dar milijonai namų slypi šešėlyje – tvarkingai paslėpti bankų sąskaitos balansuose, užstrigę nesibaigiančiuose teismo procesuose ar tiesiog užimti nemokių savininkų, kai kreditoriai ištisus mėnesius ar net metus nesiima jokių veiksmų. Didėjanti šešėlinė gyvenamųjų pastatų rinkos dalis yra didžiausias kliuvinys, neleidžiantis atsigauti Amerikos nekilnojamojo turto (NT) rinkai.

Didžiosios būstų įsigijimo karštligės, kai beveik visi suskubo imti paskolas keliasdešimčiai metų, pasekmės daug kam buvo skaudžios – neįvertinę ekonominio nuosmukio rizikos ir užklupti finansinės krizės žmonės nebesugebėjo vykdyti įsipareigojimų. Atsakingo skolinimo nuostatai, kuriuos parengė Lietuvos bankas, turėtų apsaugoti žmones nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos ir ugdyti atsakingo skolinimosi įpročius.

JAV būsto krizė verčia imtis radikalių sprendimų – du senatoriai rengia naują siūlymą suteikti vizas užsieniečiams, kurie išleis bent 0,5 mln. dolerių nekilnojamam turtui (NT) JAV. Šis siūlymas yra stambesnio imigracijos priemonių paketo dalis, kurį sukūrė Niujorko senatorius, demokratas Charlesas Schumeris ir Jutos senatorius, respublikonas Mike'as Lee. Juo siekiama paskatinti užsienio investicijų srautus į JAV.

Ryždamasis leisti svetimiems žmonėms gyventi savo nekilnojamame turte, kiekvienas savininkas apgalvoja, kokiems nuomininkams tą turtą išnuomotų, o kokių tikrai nepageidautų. Nuomojamame būste apsigyvensiantiems asmenims keliami reikalavimai neretai susiję ne tik su nuomos kaina. Beveik pusei (48 proc.) nuomotojų svarbiausia, kad nuomininkai laiku mokėtų už nuomą. Tai pagrindinis jų reikalavimas, rodo nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atliktos apklausos rezultatai.

Kas nėra bent kartą gyvenime svajojęs, kaip leidžia pinigus? Ne šiaip keletą kupiūrų, bet dideles, neatsakingas sumas daiktams, kurie nėra pirmo būtinumo, o didelės prabangos prekės. Tikriausiai dauguma iš mūsų yra turėję tokių fantazijų, kurios prasideda fraze „jeigu tik turėčiau milijoną...“ Pirmojoje straipsnio dalyje pasakojome, ką milijono dolerių suma gali įpirkti JAV. Tačiau nesuklysime pasakydami, kad lietuviui kur kas aktualiau vietinės realijos.

Seimas po pateikimo pritarė konstitucinio įstatymo pataisoms, numatančioms dar trejus metus neleisti užsieniečiams pirkti Lietuvoje žemės. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo išsiderėjusi septynerių metų pereinamąjį laikotarpį. Šiemet Europos Komisija šį laikotarpį pratęsė dar trejiems metams. Tam numatyta pakeisti Konstituciją.

Vieni ieško nuomotis būstą, kiti nori pirkti naują, prieš tai pardavę seną. Nesvarbu, ieškoma pirkti ar nuomotis, kiekvienas ieškantysis turi įvertinti, kiek užtruks tinkamo objekto suradimas, per kiek laiko bus galima įsikurti naujuose namuose. Dauguma „Aruodas.lt“ respondentų, paprašyti prognozuoti, per kiek laiko šiuo metu galima parduoti nekilnojamąjį turtą, mano, kad pardavimo procesas gali užtrukti ilgiau nei pusę metų, ir nesvarbu, kad kainos yra pastebimai nukritusios.

Tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų leidinys „Euromoney“ tarptautiniuose nekilnojamojo turto (NT) apdovanojimuose „Eiką“ pripažino geriausia 2011 metų NT plėtros įmone Lietuvoje. „Jau ne pirmą kartą esame įvertinti šiuo apdovanojimu, todėl jaučiame ilgalaikį klientų ir partnerių pasitikėjimą. Šie metai mums yra labai aktyvūs – investuojame į gyvenviečių Pilaitėje ir Santariškėse plėtrą, intensyviai ruošiame projektus kitiems metams.

Lietuviams investavimas į nekilnojamą turtą (NT) tikrai nėra svetimas – visi prisimena, kad dar prieš 3-4 metus NT verslas ir rinka tiesiog klestėjo. Atėjusi krizė iš esmės pakeitė situaciją – šio verslo rinkos dalyviams atėjo sunkūs laikai, ir norinčių investuoti į šią sritį praktiškai nebeliko. Tačiau juodžiausi krizės laikai, tikėkimės, jau praeityje, tad ir investavimas į nekilnojamąjį turtą po truputį atsigauna. Pats metas susipažinti artimiau.