nekilnojamasis turtas

Las Vegasą užpuolė ekonominės pagirios. Per pakilimo metus nuodėmių sala Nevados dykumoje krovėsi turtus labiau nei bet kuris JAV miestas, bet sprogus kreditų burbului nusmuko į neregėtas žemumas. Las Vegasas šiandien panašėja į vietą, kur susitelkė visos JAV ekonomikos problemos – darbo ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos lošimų ir pramogų sostinėje pradeda priminti kovą be taisyklių. Gresia nedarbas Augantis nedarbas daugiausia problemų kėlė tiems, kurie turėjo įsipareigojimų bankams.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober Haus“ ekspertai tikina, kad šiais metais būsto kainų kilimas nėra tikėtinas, o brangsiantis šildymas didmiesčių nekilnojamojo turto rinkas paveiktų nebent nežymiai. Paprašytas pakomentuoti galimas būsto rinkos permainas nekilnojamojo turto bendrovės „Ober Haus“ vertinimo ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigė, jog artimiausiu metu būsto kainų kaitos tikėtis neverta. Anot jo, per metus būsto kainos didmiesčiuose sumažėjo tik 0,1 proc.

Lietuvos banko valdyba patvirtino Atsakingojo skolinimo nuostatus, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai prisiimamos finansinės naštos, mažinti finansų sistemos, o kartu ir visos šalies ekonomikos sukrėtimų tikimybę. Šios skolinimo taisyklės nubrėžia aiškias ribas, kurių kredito įstaigos negalės peržengti suteikdamos paskolas fiziniams asmenims ir vertindamos jų mokumą, praneša Lietuvos bankas.

Visą vasarą Lietuvos bankas (LB) tik radęs progą trimitavo apie atsakingo skolinimo taisykles, tačiau bankams į tai nusispjauti. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad „DnB Nord” bankas keturiems asmenims paskolino 100 proc. reikalingų pinigų būstui naujame daugiabutyje įsigyti. O LB dėliojamose atsakingo skolinimo taisyklėse numatyta, kad bankas neturėtų skolinti daugiau nei 85 proc. perkamo būsto vertės.

Išsiskyrė Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijų pozicijos dėl leidimo užsieniečiams parduoti žemę. Teisingumo ministerija mano, kad šiai nuostatai įgyvendinti reikia keisti Konstituciją. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija teigia nematanti būtinybės tai daryti. „Yra išsiskyrusios Žemės ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos nuomonės ir Europos reikalų departamento.

Norintieji įsigyti nuosavą butą arba investuoti į nekilnojamąjį turtą gali atsikvėpti – butų kainos jau kurį laiką nekyla, kai kur jos, atrodo, tvirtai stabilizavosi ir nerodo kilimo ženklų. Butų kainos kito skirtingai Skelbimuose siūlomų vidutinių butų kainų statistika rodo, kad per paskutinius pusantrų metų didžiuosiuose šalies miestuose būta skirtingų pokyčių. Vilniaus mieste šiuo metu siūlomos butų kainos tokios pat, kokios buvo praėjusių metų pradžioje, rodo portalo Aruodas.

Bendros švedų ir suomių įmonės „NCC Housing“ aukomis jau tapo kelerios lietuvių projektavimo ir statybos bendrovių, kurios kreipėsi į teismą mėgindamos išreikalauti atlyginti žalą. Nors Lietuvos teisėsaugininkai dar nepradėjo ikiteisminių tyrimų, „NCC Housing“ įmonė jau linksniuojama teismuose. Kompanijos veikla  susidomėjo estų bei latvių teisėsaugininkai. Tačiau sėkmingai atlikti tyrimą trukdo profesionali „NCC Housing“ sukurta turto perkėlimo į kitas įmones metodika.

Ūkio ministerijos pasiūlymas Ūkio ministerija yra parengusi įstatymo projektą steigti šešias laisvąsias ekonomines zonas Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių pramoniniuose parkuose. Savivaldybės spaudžiamos tam pritarti. Kol kas tik alytiškiai atsisakė. Pritarusios „nusikratytų“ rūpesčio ieškoti parkui valdytojo ir privačių investuotojų – LEZ-o valdytoją parinktų Vyriausybės nurodyta institucija.

Artėjantis šildymo sezonas ne vieną priverčia pasukti galvą, kaip būtų galima sutaupyti. Vieni sumažina šildymo intensyvumą ir renkasi namuose dėvėti šiltesnius megztinius, o kiti, kaip parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt rugpjūčio mėnesio pradžioje atlikta portalo lankytojų apklausa, ieškosi mažesnio būsto. Net 69 procentai apklausos dalyvių teigė dėl šildymo kainų būsią priversti ieškoti mažesnio, pigesnio nuomojamo būsto. Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.

Lietuvos bankas netrukus patvirtins atsakingo skolinimo taisykles komerciniams bankams, įsigaliosiančias nuo spalio 1-osios. Teikiant gyventojams paskolas jų laikytis bus privaloma, praneša LTV „Šiandien“. Naujomis skolinimo taisyklėmis siekiama išvengti nekilnojamojo turto kainų burbulo ir įpratinti bankus skolinti, o gyventojus skolintis atsakingai. Pirmiesiems – griežčiau vertinti savo riziką, antriesiems – labiau skaičiuoti, kaip atiduos skolas.

„Swedbank“ administraciniame pastate Vilniuje, Konstitucijos pr. 20A, atidaromas Būsto centras. Svarstantys apie naujus namus ar būsto keitimą šiame centre galės gauti individualių nekilnojamo turto pasiūlymų, pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto analitiku ir banko darbuotoju dėl finansinių sprendimų. Įkurti centralizuotą būsto konsultacijų biurą „Swedbank“ paskatino atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka ir besikeičiantys lietuvių įpročiai renkantis namus.

Į Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto (NT) rinką įsisuko pirkėjai. Šiuo metu Palangoje beveik neįmanoma nusipirkti ekonominės klasės buto. Palangoje veikiančios NT agentūros „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė pasakojo, kad dažniausiai lietuvių lankomame kurorte jau išpirkti beveik visi ekonominės klasės butai.

Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai aktyviai ieško apleistų žemių ir jų savininkus baudžia. Pastarųjų dienų situacija rodo, kad pažeidėjų netrūksta. Skaičiuojama, kad apie pusė patikrintų sklypų yra apleisti, nešienauti. Ne vienas žemės savininkas turimos nuosavybės neprižiūri ir mano, kad jei nedeklaruoja žemės, nieko ir nepažeidžia. Tačiau taip nėra. Specialistai teigia, kad piktžolėmis, krūmokšniais apžėlę laukai nepuošia ne tik tos vietovės, bet dar ir kelia grėsmę aplinkiniams.

AB DnB NORD bankas kategoriškai nesutinka su Vertybinių popierių komisijos (VPK) atlikto tyrimo išvadomis, jog bankas, neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO), finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu.

Atsigaunant būsto paskolų rinkai, centrinis bankas žada griežtai stebėti, kad augantis skolinimas vėl neišpūstų nekilnojamo turto kainų burbulo. Dar prieš metus skundęsi sunykusiu paskolų portfeliu, bankininkai vėl trina rankas – kreditų rinka atsigauna, praneša LTV „Panorama“. Nors nedaug, vos 1 proc., bet šiemet išaugo būsto paskolų skaičius. „Taip, galima konstatuot,kad įvyko virsmas.

Nerimas dėl bendros Europos valiutos perspektyvų verčia vokiečius investuoti į nekilnojamąjį turtą ir tauriuosius metalus, praneša radijo stotis „Business FM“. Bavarijos gyventojas Tomas Baueris pareiškė radijo stočiai: „Daugelis euro zonos šalių susidūrė su skolų problemomis - Graikija, Portugalija, Airija ir dabar Italija. Todėl manau, kad privalau kažkaip išsaugoti savo pinigus. Pavyzdžiui, investuoti juos į auksą“. Vokiečiai investuoja lėšas ir į nekilnojamąjį turtą.

Norėdama išsiaiškinti pagrindines nekilnojamojo turto Turkijoje įsigijimo priežastis, NT kompanija „Burbonas“ apklausė klientus per paskutinius dvejus metus įsigijusius arba dar tik ketinančius įsigyti būstą Alanijos kurortiniame mieste. Paaiškėjo, kad, visų pirma, lietuviai antruosius namus Alanijoje įsigyja norėdami čia praleisti daugiau laiko ir gyventi ne viešbučio apartamentuose, o privačiame būste. Antra pagal populiarumą įvardinta priežastis yra pokyčių planai susiję su sveikata.

„Pricewaterhouse Coopers“ ekonomistų teigimu, nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu įžengia į „mini įšalo“ amžių ir jame gali likti iki 2020-ųjų, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Artimiausias dešimtmetis – duobėtas Ekspertai perspėja, kad 18 mln. britų, įsigijusių nuosavus namus, mažiausiai dešimt metų neturėtų tikėtis tokio kainų kilimo, koks buvo prieš krizę. Jų teigimu, NT kainos buvo pasiekusios piką 2007-aisiais. Vidutinė namo vertė Didžiojoje Britanijoje siekė apie 200 tūkst.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų birželio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad butų kainos pirmąjį vasaros mėnesį augo visose trijose Baltijos šalių sostinėse: Vilniuje – 0,5 proc., Rygoje – 0,6 proc., Taline – 0,1 proc. „Ober-Haus“ duomenimis, Taline, palyginus su 2010 metų birželiu, vidutinė buto kvadratinio metro kaina pakilusi 9,5 proc. ir vidutiniškai siekia 1,023 EUR/ kv.

Birželį Vilniuje butų kainos kilo, o kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – mažėjo. Sostinėje praėjusį mėnesį užfiksuotas 0,5 proc. kainų augimas, tuo tarpu metinis butų kainų augimas, palyginus su gegužės mėnesiu, yra sumažėjęs iki 3,6 proc. Gegužę sostinėje metinis butų kainų augimas sudarė 4,2proc. Kituose Lietuvos didmiesčiuose išlieka neigiamos kainų pokyčių tendencijos. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose užfiksuotas vienodas kainų sumažėjimas, kuris siekė 0,2 proc.

Nekilnojamojo turto kainoms, palyginti su kainų piko laikotarpiu, pastebimai nukritus, vis dėlto ne kiekvienas gyventojas gali pirkti brangesnį būstą ir tikrai ne kiekvienas turi savų lėšų jam įsigyti. Šiuo metu populiariausias pigiausias nekilnojamasis turtas, o jis dažniausiai įsigyjamas ne iš santaupų, bet pardavus turimus namus arba skolinantis. Dauguma įperka tik iki 150 000 Lt kainuojančius butus Suma, už kurią būsto ieškantieji įpirktų butą šiuo metu, jau kurį laiką nesikeičia.

Dėl nuosavo būsto lietuviai pasiryžę aukoti labai daug. Nors bankų specialistai rekomenduoja būsto paskolos įmokoms skirti iki 30 proc.  savo pajamų, o daugiau nei 4 tūkst. litų uždirbantiems iki 40 proc., retas lietuvis atidžiai klausosi šių patarimų. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliktas tyrimas, būsto paskolą paėmusių žmonių gyvenimas keičiasi iš esmės – atsisakoma ne tik skanesnio kąsnio, bet ir pramogų bei kelionių.

Didžiosios Britanijos televizijos korporacija BBC parduoda savo istorinio televizijos centro pastatą vakarų Londone. Patalpas žurnalistai turi palikti iki 2015 metų, skelbia Britanijos žiniasklaida. BBC studija su 5 tūkst. televizijos centro darbuotojų iki 2015 metų persikraustys į naują pastatą Selforde prie Mančesterio, o dalis darbuotojų įsikurs atnaujintame televizijos centre „Broadcasting House“ centrinėje Londono dalyje.

Antradienį Vilniaus meras Artūras Zuokas susitiko su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos nariais. Tradicija tapusiuose verslo pusryčiuose buvo aptarti verslininkams aktualūs klausimai. Miesto valdžia, išreikšdama palaikymą restoranų ir viešbučių veiklos sektoriui, informavo, kad Tarybos sprendimu, nuo kitų metų 0,3 proc. bus sumažintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas apgyvendinimo ir maitinimo paskirties objektams, išskyrus naktinius barus, klubus.

Lietuvos bankas, siekdamas išvengti paskolų estafetės sukeltų krizių, šalies bankus gniaužia į kumštį ir liepia skolinti atsakingai. Lietuvos bankas (LB) nusprendė šalies bankus pamokyti atsakingo skolinimosi. Tokių taisyklių idėja buvo pristatyta vasarai prasidėjus, bet tik praėjusią savaitę paaiškėjo, kad jos bus ne rekomendacinio pobūdžio.

Siūloma nustatyti, kad už valstybės išperkamą žemę būtų atlyginama pinigais, o ne, pavyzdžiui, lygiaverčiu miško sklypu. Apie tai diskutuojama Vyriausybėje. Atlyginant už žemę lygiaverčiu miško sklypu gyventojams tektų susidurti su daugybe procedūrų, kol jie įgytų teisę į laisvus miško sklypus. Be to, likę valstybiniai miškai yra išsidėstę atskirais mažais sklypais, tad norintiems gauti atlygį mišku atitektų keliolika miško sklypų skirtingose vietose, teigiama Vyriausybės pranešime.

Gegužės mėnesį butų kainų augimas buvo fiksuojamas tik Vilniuje - 0,2 proc. Rygoje kainos išliko nepakitusios. Tuo tarpu Taline po 11,8 proc. kilimo balandžio mėnesį gegužę jau buvo stebimas 2,3 proc. mažėjimas. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su 2010 metų geguže, Taline vidutinė buto kvadratinio metro kaina yra pakilusi 6,6 proc. ir vidutiniškai siekia 1023 EUR/kv.

Per dvejus metus būsto nuomos kainos Vokietijos sostinėje vidutiniškai išaugo beveik 8 proc. Patraukliuose miesto vietose kainos pakilo dar labiau. Vietos ir užsienio turistų pamėgtas Berlynas kasmet tampa vis brangesnis. Nuo 2009 metų būsto nuomos kainos kiekvienais metais augo po 4 proc., t.y. daugiau nei keturis kartus greičiau nei kelerius metus prieš tai (apie 0,8 proc. kasmet). Prognozuojama, kad vienoje pigiausių Vakarų Europos sostinių nuomos kainos artimiausiu metu augti nenustos.

Kalbant apie šalies dvarus sunku rasti aukso vidurį. Nedaugelis jų restauruoti ir išsaugoti. Kur kas didesnė dalis apleisti ir virtę griūvančiais šiukšlynais. Tuo įsitikino po dvarus pasižvalgyti patraukę savaitraščio „Ekonomika. lt“ žurnalistai.

Vyskupai garsiai prabilo apie tai, kad sovietmečiu nacionalizuota jų žemė buvo sugrąžinta žmonėms, o ne tikrajam savininkui – Bažnyčiai. Šventajam sostui nereikia žemės, tačiau jis norėtų finansinės kompensacijos už prarastą turtą – apie ketvirtį milijardo litų. Žemės kompensavimo klausimą Vyskupų konferencijoje iškėlęs Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis tikina, kad dabar jo vadovaujama vyskupija skursta ir vos pajėgia išlaikyti samdomus darbuotojus.

Lietuvos banko parengtame atsakingo skolinimo gairių projekte siūlymas riboti išduodamos paskolos ir užstatomo turto santykį iki 85 proc. neprasilenkia su daugumoje pasaulio šalių taikoma praktika. Sveikintini ir ketinimai dar labiau riboti skolinimą ne nacionaline valiuta bei griežtinti skolinimo sąlygas įsigyjant nebe pirmąjį būstą. Tačiau šios gairės gali nepasiekti keliamų tikslų, jei jos liks tik rekomendacinio pobūdžio.

Kol kaimynės Jūrmalos nekilnojamojo turto pardavėjai džiaugiasi pasibaigusia krize ir naujus butus tiesiog šluojančiais atvykėliais iš Rusijos, lietuviams lieka tik pavydėti. Kol kas taip laukiami turtingesni rusai mūsų pajūryje labiau linkę ilsėtis, o ne švaistyti pinigus brangesniam būstui. Klaipėdos bendrovės „Termionas“ direktorės Indrės Valionienės teigimu, pasiryžusių labai plačiai savo pinigines mūsų pajūryje atverti Rusijos piliečių kol kas tikrai nėra tiek daug kaip Latvijoje.

Statistikos departamentas, remdamasis naujesniais ir išsamesniais verslo ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2011 m. pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos, pajamų ir išlaidų metodais. Patikslintais duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 22 991 mln.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino tris 2012 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifus – pagrindinį 0,9 ir 0,6 proc. – atsižvelgiant į nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą ir paskirtį (pastatai Laisvės alėjoje ir senamiestyje). Apleistiems, neprižiūrimiems pastatams bus taikomas 1 proc. mokesčio tarifas. Buvo nuspręsta, kad viešbučiams, esantiems centrinėje miesto dalyje, bus taikomas 0,9 proc. tarifas.

Prastas tas verslininkas, kuris nenori geriausios vietos mieste savo verslui. Vis dėlto, kaip tinkamai pasverti norus ir galimybes? Bet kurio verslo sėkmę nemažai lemia patalpos, juk retas kuris norėtų atsidaryti parduotuvę ten, kur beveik nėra pėsčiųjų, prastas viešasis susisiekimas, o ir automobiliu tektų gerokai klaidžioti.

Dabar verslininkai jau samdo statybininkus ir atgaivina daugiabučių namų projektus, o pirkėjai vėl renkasi būstą dar nepastatytuose namuose. Nuosaikus augimas. Taip šiandien būsto rinką apibūdina ekspertai, rašo „Lietuvos rytas“. Nuosmukis nebegresia, tačiau didelio pagyvėjimo irgi nelaukiama. Beje, viena priežasčių, kodėl lietuviai nesidomi būstu - gyventojų emigracija. „Šiuo metu apie naujo būsto rinką galime kalbėti tiktai Vilniuje. Kituose miestuose jos tiesiog nėra.

Atėjus šiltajam metų sezonui, prasidėjus geresniems orams, nemaža dalis miestiečių nori ištrūkti iš miesto ir laisvą laiką, savaitgalius ar atostogas leisti gamtos prieglobstyje. Todėl pasidaro aktualu užmiestyje turėti sodybą ar namuką, kuriame būtų galima pasislėpti nuo miesto šurmulio. Nekilnojamojo turto skelbimų kainų statistika rodo, kad nebūtina turėti didelės pinigų sumos, norint išsirinkti tinkamą sodybą.

Tautiečiai, pasiūlę idėjas, kaip ateityje panaudoti įkalinimo įstaigų patalpas, fantazija akivaizdžiai nesiskundžia. Be įprastų idėjų įrengti viešbučius ar komercinius centrus, kalėjimus siūlyta ir išparduoti po plytą, ir įkurti juose... siaubo kambarį. Teisingumo ministerija klausė žmonių nuomonės, kas galėtų įsikurti vietoj įkalinimo įstaigų, kurias planuojama iškelti iš miestų centrų – Vilniaus, Marijampolės, Šiaulių ir Panevėžio.

Kai gyvenamieji namai yra statomi ant jūros kranto, aukščiausios klasės nekilnojamojo turto rinka persikelia į naują lygį, rašo portalas CNBC, atrinkęs didžiausius ant jūros kranto esančius JAV namus. Carpinteria, Kalifornijos valstija Kaina – 26,9 mln. JAV dolerių (67,25 mln. litų) Plotas – 871 m2 Miegamųjų skaičius – 6 Vonios kambarių skaičius – 7 Iš šios elegantiškos šeimos gyvenvietės, kurioje yra ir atskiras svečių namelis, atsiveria nuostabus vaizdas į Ramųjį vandenyną.

Balandžio pabaigoje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė sąrašą skolininkų, kurie nepateikė nekilnojamojo turto (NT) mokesčio deklaracijų ir galimai nesumokėjo šio mokesčio. Jau per pusantros savaitės nuo sąrašo paviešinimo jame neliko dešimtadalio įmonių.

VRM siekia užkamšyti teisines landas, kuriomis pasinaudoję nesąžiningi užsieniečiai gali gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Tuo metu sąžiningiems žmonėms procedūras ketinama supaprastinti. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos departamento direktorius Tomas Žilinskas teigė, kad viena iš minėtų spragų susijusi su nekilnojamojo turto (NT) įsigijimu.

Realybės šou Amerikoje tapo neatsiejama televizijos tinklelio dalimi. O kiekvienam realybės šou būtinas atributas – prabangus namas ar pastatų kompleksas, kuriame gyvena, myli, vaidijasi, mušasi ir dalijasi slapčiausiomis paslaptimis jo dalyviai. Cnbc.

Dauguma žmonių svajoja gyventi nuosavuose namuose, tačiau ne visi gali sau tai leisti. Kad žmogus norėtų pirkti būstą, pardavėjas turi jam pasiūlyti tai, ko jis negalės atsisakyti. Tokia filosofija vadovaujasi nekilnojamojo turto bendrovės. Smulkmenos kuria pasitikėjimą Iki prasidedant krizei būstus pirko visi, kas galėjo. Bankai noriai dalijo paskolas, statybų bendrovės be atvangos statė namus, o nekilnojamojo turto pardavėjai vos spėjo suktis registruodami sandorius.

Sužinoję apie valstybės rengiamus projektus verteivos dažniausiai skubiai superka numatytose projektų teritorijose žemę, o paskui iš valstybės reikalauja 10–20 kartų didesnių sumų. Valstybei nusprendus įgyvendinti svarbius projektus neretai kildavo sunkiai išsprendžiamų ginčų dėl žemės paėmimo.

Lietuvoje į nekilnojamą turtą investuojančius užsieniečius ėmė traukti ir netradiciniai būstai. Anot nekilnojamo turto vystytojų, užsieniečiai vis labiau domisi rekonstruotomis buvusių Vilniaus industrinių pastatų erdvėmis, jos traukia ir dalį užsienyje gyvenančių tautiečių. „Paskutinį ketvirtį ryškiai išaugo susidomėjimas loftais tarp užsieniečių, taip pat Londone, Berlyne gyvenančių lietuvių gretose.

NtGuru žinių centras apklausė didžiausius šalies bankus teikiančius paskolas būstui. Pagal atliktą tyrimą, šiemet būsto paskolos vidurkis Lietuvos bankuose sudaro 210 tūkst. Lt.,  tai reiškia, kad perkamo buto vertė sudaro apie 250 tūkst. Lt. NtGuru paskaičiavo, kad už tokią sumą lietuviai pajėgūs nusipirkti vidutiniškai 68 kv.m. butą Vilniaus ir 80 kv.m. butą Kauno miegamuosiuose rajonuose.

2011 metų I ketvirtį Klaipėdoje nekilnojamojo turto vystytojai pardavė apie 40 naujos statybos butų, t.y. 20 proc. mažiau negu 2010 metų I ketvirtį. Preliminariais Registrų centro duomenimis 2011 metų I ketvirtį Klaipėdoje sudaryta 470 pardavimo sandorių, t.y. 5 proc. daugiau negu prieš metus. Pirmąjį 2011 metų ketvirtį tiesiogiai iš NT vystytojų Klaipėdoje per mėnesį vidutiniškai nupirkta 14 butų, t.y. net 34 proc. mažiau negu paskutiniais 2010 metų mėnesiais.

Abiejų rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti, kiek kartų Lietuvoje vėl ir vėl diskutuojama apie nekilnojamojo turto mokestį gyventojams. Vieną kartą diskusija netgi priėjo iki konkrečių Finansų ministerijos pateiktų alternatyvų, kurios parodė, kad iš šio mokesčio biudžetas galėtų gauti nuo 40 iki 73 mln. litų. Lyginant su 20 milijardų litų nacionalinio biudžeto pajamų, šis nė pusės procento nesiekiantis derlius, atrodė, atšaldė mokesčio entuziastus.

Žmonių apsisprendimas neišvykti iš Lietuvos arba sugrįžti čia didele dalimi priklauso nuo jų galimybių įsigyti čia būstą, teigė prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas, akcentuodamas Teritorijų planavimo įstatymo problematiką. „Įstatymo projektas paruoštas, bet Seime dar tokių detalių svarstymų nevyksta.