nekilnojamasis turtas

Lapkritį Lietuvos nekilnojamojo turto rinką tradiciškai paveikė sezoninis nuosmukis: pirkimo sandoriais perleista beveik 18 proc. mažiau nekilnojamųjų daiktų nei spalį. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, lapkritį pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta beveik 8,4 tūkst. nekilnojamojo turto objektų - maždaug 17,6 proc. mažiau nei spalį, kai buvo perleista 10 tūkst.180 nekilnojamųjų daiktų, ir 1,4 proc. daugiau nei 2011-ųjų metų lapkritį. "2011 m. lapkritį buvo įsigyti 8 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) kainos pasiekė dugną – gera žinia svarstantiems įsigyti ir taupantiems pradiniam įnašui, tačiau ką daryti suskubusiems nusipirkti NT dar iki sunkmečio, kai kainos siekė rekordus, o bankai be didelių vargų suteikdavo kreditą pastogei, nors dabar būsto vertė žnegtelėjo bene perpus – bent 40 proc.

Prasidėjus rudeniniam sandorių skaičiaus suaktyvėjimui nekilnojamojo turto (NT) rinkoje specialistai atkreipia dėmesį, kad sujudimas rinkoje – gerokai didesnis nei įprasta. O tai ateityje gali lemti ir kilsiančias kainas, bent jau didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pasak „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus, stebint NT kainų vidurkius Lietuvos miestuose netolimoje ateityje realiausia yra sulaukti stabilaus periodo.

Keturiolika metų nekilnojamojo turto agentūrai „Ober-Haus“ Lietuvoje vadovaujantis Vytas Zabilius prisipažįsta nevengiantis pasinaudoti ir konkurentų teikiamomis paslaugomis. Ir sako, kad ilgalaikėje perspektyvoje gali būti sėkmingas tik sąžiningas verslas. Savaitraščio „Ekonomika.

Įsigyti būstą Lietuvoje šiandien galima už naujos skalbimo mašinos kainą. Taip LRT Radijui teigė domoplius.lt projektų vadovas Evaldas Narbutovičius. Pavyzdžiui, šiuo metu Kupiškio rajone, Noriūnuose, parduodamo buto kaina siekia vos 4 tūkst. litų. Nekilnojamo turto skelbimų portalo domoplius.lt  duomenimis, tai yra pigiausias šiuo metu parduodamas būstas. Šis penkiaaukščiame daugiabutyje esantis butas ne toks jau ir mažas – 47 kv.

8 kvadratiniai metrai arba standartinės daugiabučio virtuvės plotas – tiek skiriasi parduodamų butų vidutinis plotas Vilniuje ir Panevėžyje. Iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų, panevėžiečiai gyvena labiausiai susispaudę. Vidutinio parduodamo buto plotas Panevėžyje – 49, 6 kvadratiniai metrai. Erdviausi butai Vilniuje – sostinėje parduodamų butų vidurkis siekia 57, 7 kv. m. Lankomiausio nekilnojamo turto skelbimų portalo Domoplius.

Per vie­nuo­li­ka me­tų Šiau­liuo­se iš vi­so bu­vo pri­va­ti­zuo­ti 135 so­cia­li­niai bu­tai. Vi­du­ti­nė kai­na – vi­so la­bo 10 tūkst. li­tų. Bu­vo ir to­kių, ku­rie par­duo­ti už 262 li­tus. Per­kant nau­jus so­cia­li­nius bu­tus, už juos mo­ka­ma iki šim­to tūks­tan­čių. Par­duo­da pus­vel­čiui, o per­ka rin­kos kai­na Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė iš Vy­riau­sy­bės šie­met ga­vo 1,2 mln. li­tų so­cia­li­niams būs­tams pirk­ti.

DNB banko dukterinė bendrovė UAB „Intractus“ sostinės rinkai pristato naują verslo centrą, kurio statybos darbams užbaigti investavo 4,6 mln. litų. Nekilnojamojo turto valdymu ir vystymu užsiimanti bendrovė „Intractus“ nebaigtą statyti biurų pastatą, esantį Pilaitės pr. 16, Vilniuje, įsigijo 2010 metų lapkritį, statybos darbus atnaujino pernai rugsėjį, o juos užbaigė šių metų rugsėjį. „Tai pirmasis mūsų įgyvendintas nekilnojamojo turto plėtros projektas.

Rugsėjo pirmą savaitę Kinijos vyriausybė paskelbė apie naujus būsimus šalies infrastruktūros projektus. Kinija žada aktyviai šalyje vystyti metro sistemą, nutiesiant daugiau kaip 2000 km metro linijų, investuoti į aplinką, susijusią su metro sistemos vystymu.

Jo­niš­kio ra­jo­no gy­ven­to­jas Vi­dū­nas Rim­kus, prieš be­veik še­šio­li­ka me­tų par­da­vęs grū­dų san­dė­lį, ne­se­niai su­ži­no­jo te­be­san­tis jo sa­vi­nin­kas. Par­duo­tas tur­tas jo­niš­kie­čiui li­ko pir­kė­jams lai­ku jo neį­si­re­gist­ra­vus. Ta­čiau di­džiu­lio pa­sta­to vie­to­je da­bar li­kę tik pa­ma­tai – pir­kė­jai sta­ti­nį nu­grio­vė ir iš­si­ve­žė ply­tas. Tik do­ku­men­tuo­se esan­tis san­dė­lis V. Rim­kui gra­si­na mo­kes­čiais ir bau­do­mis.

Lietuviai neišmoko skaudžių krizės pamokų ir imdami kreditus būstui įsigyti kartoja tas pačias klaidas kaip ir prieš penkerius metus. Tokį priekaištą trečiadienį išsakė Finansų ir kreditų valdymo asociacija (FIKVA). Vėluojamų mokėti įmokų kreditus teikiančioms bendrovėms vertė šių metų antro ketvirčio pabaigoje siekė 2,7 mlrd. litų, o per tą patį ketvirtį ši suma padidėjo net 9 proc.

Brangiausias parduodamas butas Lietuvoje kainuoja 3,5 mln. litų. Namas - beveik triskart daugiau. Tokias tendencijas atskleidžia išskirtinai portalui Ekonomika.lt pateikti nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenys. Kviečiame pasižvelgyti į rinkoje siūlomą prabangų būstą.

Kiek kar­tų esa­te teis­tas? Kiek lai­ko esa­te ve­dę ir ko­kie jū­sų šei­mi­niai san­ty­kiai – ar ne­si­mu­ša­te? Ar jū­sų vai­kas la­bai gar­siai ver­kia? Kiek pi­ni­gų už­dir­ba­te ir kiek iš­lei­džia­te mais­tui? Net ir to­kie klau­si­mai jau ne­be­ste­bi­na tų, ku­rie ieš­ko nuo­mo­ti gy­ve­na­mo­jo būs­to.

Trumpam atlėgusi liepą nekilnojamojo turto rinka praėjusį mėnesį vėl ėmė didinti sandorių apsukas: rugpjūtį užfiksuotas rekordinis butų pardavimų skaičius. Preliminariais duomenimis, praėjusį mėnesį šalyje įsigyta beveik 2200 butų daugiabučiuose namuose. Paskutinį sykį panašūs butų perleidimų mastai fiksuoti 2008 m. spalį. Negalutiniais duomenimis, rugpjūtį pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta per 8,5 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, maždaug 4,5 proc.

Prabangaus nekilnojamojo turto agentūrą Lietuvoje šį rudenį planuojantis atidaryti „Baltic Sotheby‘s International Realty“ savininkas Vestardas Rozenbergas sako, kad Baltijos šalys užsienio turtuolių dėmesio nestokoja. O artimiausiu metu iš mirties taško turėtų pajudėti ir prabangių objektų projektai. – Žinome, kad Lietuvoje planuojate atidaryti agentūrą. Tai tiesa? – Pagal savo strateginį planą jau seniai esame numatę dirbti visose Baltijos šalyse.

Ga­vus dar­bą ki­ta­me mies­te, įsto­jus mo­ky­tis, su­kū­rus šei­mą, ar tie­siog nu­spren­dus pa­lik­ti tė­vų na­mus ir pra­dė­ti sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­mą, ten­ka dai­ry­tis sa­vo būs­to. Vie­ni sku­ba į ban­kus ir įklimps­ta į būs­to pa­sko­los liū­ną, ki­ti ieš­ko nuo­mo­ja­mo būs­to ir ren­ka­si nuo­mi­nin­ko ke­lią.

Lenkijoje gyvai diskutuojamas sodų bendrijų likimas. Kai kurios jų tapo žaliomis oazėmis tarp modernių stiklo ir betono statinių miestuose, bet į žemes gviešiasi nekilnojamojo turto plėtotojai. Sodelių savininkai bando gintis – ne visus plotus mieste reikia užasfaltuoti ar užstatyti, praneša LRT Televizijos naujienų tarnyba. Lenkijos sostinėje Varšuvoje tokių oazių  dešimtys.

Šią savaitę daug ekonominių pranešimų sulauksime iš Lenkijos. Mūsų kaimynė paskelbs liepos mėnesio pramonės produkcijos, mažmeninės prekybos bei nedarbo rodiklius. Lenkijos ekonomika nemažina apsukų, liepą gamyba galėjo išaugti 3,9 proc. Lenkijos zlotas nuo vasaros pradžios euro atžvilgiu stiprėjo (8 proc.) ne tik dėl padidėjusio investuotojų rizikos apetito, bet ir dėl geresnių nei euro zonos Lenkijos ekonomikos perspektyvų. Vis dėlto ši šalis sunkiai tvarkosi su nedarbo problemomis.

Dauguma svajoja apie gyvenimą individualiame name, tačiau svajonės išsipildymą neretai temdo finansinės galimybės. Apklausų rezultatai rodo, kad didžiajai daliai būsto ieškančiųjų šiuo metu įperkamas nekilnojamasis turtas, kainuojantis iki 200 000 Lt, o negalėdami įsigyti namo, gyventojai dažniausiai renkasi butus. Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atliktos apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė (51 proc.

Per pastarąjį dešimtmetį nekilnojamojo turto kainos Jungtinėje Karalystėje augo triskart greičiau, nei atlyginimai. Nacionalinė apgyvendinimo agentūra informuoja, kad nuo 2001-ųjų iki 2011-ųjų metų nekilnojamojo turto kainos šoktelėjo daugiau kaip 94 procentais, arba vidutiniškai nuo £121,769 iki £236,518. Tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis per tą patį laikotarpį paaugo vos 29 procentais.

Mitas, kad butų nuomos paklausa paaštrėja rugpjūčio antroje pusėje. Bent jau šiemet norinčių išsinuomoti stogą virš galvos bruzdesys buvo pastebėtas dar liepos mėnesį. Ypač didžiuosiuose miestuose, kur už patrauklią kainą butas gali būti išnuomotos vos po kelių valandų nuo skelbimo pasirodymo internete. Susidūrė su problemomis Išsinuomoti būstą Vilniuje itin sudėtinga.

Padidėjus namų ar sklypų sodų bendrijose paklausai, nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad per metus sostinėje kolektyvinių sodų kainos sumažėjo vidutiniškai apie 15 proc. Tokį kainų pokytį užfiksavo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai, rugpjūčio pradžioje išanalizavę daugiau nei 2,5 tūkst. skelbimų. Šiuo metu vidutinė parduodamo sodo kaina sostinėje siekia 144 tūkst. litų, nors prieš metus tokiu pačiu laikotarpiu buvo 172 tūkst. litų. Domoplius.

Krašto apsaugos ministerija planuoja šalies savivaldybėms perduoti jai priklausančius, bet nenaudojamus tarnybinius butus. Šiuo metu Krašto apsaugos ministerijai (KAM) priklausančiuose tarnybiniuose butuose gyvena daugiau nei pusšimtis krašto apsaugos sistemoje nebetarnaujančių asmenų. Tai yra beveik ketvirtadalis visų krašto apsaugos sistemos tarnybinių butų gyventojų. Panevėžyje toks pastatas, kuriame įrengti tarnybiniai būstai kariškiams, yra Beržų gatvėje.

Jei kada nors svajojote turėti savo nuosavą salą, dabar gali būti tinkamas laikas tai padaryti, rašo CNBC. Silpna paklausa ir augantis parduodamų privačių salų skaičius sukūrė pirkėjams palankią rinką. Pasaulyje privačių salų kainos yra kritusios nuo 20 iki 80 proc., pranešė CNBC. Palankios rinkos sąlygos Bendrovės „Private Islands“ vadovo Chriso Krolowo teigimu, šiuo metu galima įsigyti daugiau kaip 600 privačių salų.

Vilniuje šiuo metu siūloma įsigyti apie 2500 naujų butų. „Eikos“ skaičiavimais, apie trečdalis jų yra šiaurinėje ir vakarinėje miesto dalyse: Pašilaičiuose, Pilaitėje, Viršuliškėse, Karoliniškėse ir Baltupiuose. 12 proc. visos pasiūlos - Naujamiestyje. Paskutiniu metu išaugo naujų butų pasiūlymų skaičius viename seniausių Vilniaus mikrorajonų - Antakalnyje ir netoli esančiuose Valakampiuose, kur pirkėjams siūloma apie dešimtadalis visų naujų butų Vilniuje.

Viena Prancūzijos bendrovė rado išradingą sprendimą, kaip išjudinti sąstingio kamuojamą nekilnojamojo turto rinką. Parduodama nuosavybę ji taiko loterijos principą. Nukentėję nuo blogų paskolų, bankai vangiai skolina europiečiams būstui. O dauguma gyventojų kitaip namo neįpirks. Todėl nepatenkinti ir parduodantys, ir ieškantys būsto. Sprendimą iš šios aklavietės rado viena Prancūzijos nekilnojamojo turto tarpininkė – ji pritaikė loterijos principą. „Nuosavybę parduoti vis sunkiau.

Kartais pasitaiko atvejų, kai įvairiuose skelbimuose, kuriuose pristatomas parduodamas nekilnojamasis turtas, skelbiama, jog pirkėjui bus skiriama papildoma dovana, pavyzdžiui, automobilis, kelionė ar koks kitas daiktas, paslauga. Taip bandoma pritraukti pirkėjus, galbūt išskirti pasiūlymą iš kitų. Tačiau ar realiai būsto ieškantieji susidomi tokiais pasiūlymais? Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

Seimas nenumatytame posėdyje priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisą, kuria nutarta nuo 1 iki 3 proc. padidinti viršutinę nekilnojamojo turto mokesčio tarifo ribą. Už šį teisės akto pakeitimą, kuris įsigalios nuo kitų metų pradžios, balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 11 parlamentarų. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, tokiu būdu numatoma leisti savivaldybės tarybos sprendimu nekilnojamojo turto mokesčio tarifą padidinti iki 3 proc. nuo mokestinio turto vertės.

Dešiniajame Neries krante vėl iškils statybų kranai, o į naująjį miesto centrą atsigręš investuotojai. Tokį optimistišką scenarijų planuoja miesto savivaldybė, nors nekilnojamojo turto specialistai ambicijas vertina skeptiškiau. Pusės milijardo investicijos modernių stiklinių pastatų pašonėje pakeistų ir medinį Šnipiškių veidą. Savaitraščio žurnalistai atliko eksperimentą Šnipiškių kvartale, kur planuojama įkurdinti naująjį sostinės centrą.

Užkirsti kelią mokesčių nemokančių nekilnojamojo turto (NT) juodųjų brokerių veiklai galima priimant NT brokerių įstatymą, kuriam prieštaraujančiųjų beveik nėra. Tačiau valdžios atstovai šito daryti neskuba jau trečius metus. Ilgą laiką būsto nuoma besiverčianti verslininkė Jolanta Mockuvienė prieš keletą savaičių ieškodama nuomininkų pateko į neįprastą situaciją – su nuomininkais į jos namus užklydo ir NT bendrovės agentas.

Besiverčiančiųjų gyvulininkyste Lietuvoje per dvidešimtmetį sumažėjo triskart, dalis buvusių fermų šiandien virtę griuvėsiais, kitos – apleistos ir tuščios. Šį yrantį sovietinį paveldą ūkininkai norėtų naudoti savo reikmėms, tačiau koją kiša dingę savininkai ir biurokratija. Žlugus sovietmečiu kurtiems kolūkiams jų turtas buvo išdalytas žmonėms už pajus. Šitaip gabalėliais buvo padalytos ir fermos.

Kuriose pasaulio šalyse sparčiausiai smunka nekilnojamojo turto kainos? Portalas „Gobal Property Guide“ surinko duomenis iš 36 pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvos. 24 šalyse per metus NT atpigo, o likusiose – brango. Lietuva atsidūrė sąrašo viduryje. Latvija buvo trimis vietomis aukščiau, o Lenkija atsidūrė beveik sąrašo viduryje. Estija išsiskyrė iš Baltijos šalių, mat joje NT brango.

Šių metų gegužę pirkimo sandoriais buvo perleista 5,7 tūkst. žemės sklypų, rodo Registrų centro pateikti negalutiniai duomenys. Tai - aukščiausias žemės rinkos aktyvumo rodiklis nuo 2007 m. spalio. Po nedidelio atoslūgio balandį Lietuvos nekilnojamojo turto rinka gegužę vėl pasižymėjo aktyvumu: visų rūšių nekilnojamojo turto perleista daugiau nei ankstesniais mėnesiais, skelbia Registrų centras. Negalutiniais duomenimis, gegužę pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta beveik 10 tūkst.

Maždaug prieš trejus metus Alkarkono meras uždegė žalią šviesą ambicingam projektui – pastatyti 100 mln. eurų vertės kultūros ir meno centrą. Projekte buvo numatyti devyni įspūdingi pastatai, trys požeminiai aukštai bei cirko arena, rašo BBC. Prabėgus trims metas projektas buvo įšaldytas, vieniši futuristiniai statiniai liūdi už metalinės tvoros, kurią retkarčiais papuošia grafiti entuziastai.

Lietuviai pradeda domėtis investicijomis į kurortus, ieško įvairiausių gyvenamų būstų ne tik tokiuose kurortuose kaip Druskininkai ar Neringa, bet ir atranda naujus, pavyzdžiui, Rusnę, teigia nekilnojamo turto ekspertai. Anot jų, tokia vartotojų elgsena yra susijusi su keliais motyvais – ne tik turėti poilsio vietą sau ir savo šeimai, bet ir saugiai investuoti lėšas.

Nors Vilnius yra brangiausias Lietuvoje miestas apsigyventi ir gyventi, namų ūkių finansinė padėtis čia geriausia. Taip teigiama SEB banko parengtoje didžiųjų miestų (ir jų rajonų) namų ūkių finansų apžvalgoje. Vidutinį darbo užmokestį gaunantis Vilniaus gyventojas negalėtų nusipirkti vidutinio dydžio būsto, turi brangiausiai mokėti už nuomą, miesto transportą, tačiau gaunamų pajamų vilniečiams užteko, kad sukauptų didžiausias santaupas.

Siekiant priversti apleistų pastatų savininkus imti juos tvarkyti, Seimas yra pasiūlęs išplėsti nekilnojamojo turto (NT)  mokesčio ribas. Tačiau Vyriausybė pirmadienį dar neapsisprendė, kokią poziciją pateiks Seimui. Išplėtus NT mokesčio ribas, didžiausias galimas mokestis būtų ne 1, o 3 proc. turto vertės. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, savivaldybės didesnį mokestį galės nustatyti tais atvejais, kai pastatai yra apleisti.

Šią sa­vai­tę bu­vu­siems „Aly­taus teks­ti­lės“ dar­buo­to­jams tu­rė­tų bū­ti pra­dė­ti mo­kė­ti įsi­sko­li­ni­mai par­da­vus ne­kil­no­ja­mą­jį įmo­nės tur­tą. At­si­skai­ty­mams su bu­vu­siais teks­ti­li­nin­kais teks apie 1 mln. li­tų. Li­ku­si dar 2 mln. li­tų sko­la jiems ne­bus grą­žin­ta. Už par­duo­tą tur­tą gau­ta apie 6 mln.

Visi norime gyventi gražiai ir patogiai. Gražus bei patogus gyvenimas prasideda nuo savo būsto įsigijimo, jo remonto ir apstatymo. Kad Lietuva neatrodytų tokia didelė ir tolima, reikalinga ir mašina. Visam šiam gėriui reikalingi dideli pinigai. Bandome taupyti, tačiau... tenka pripažinti, kad vienerius metus taupę, matome, jog teks tai daryti dar dvidešimt metų. Belieka imti paskolą. Deja, paskola ne visada reiškia išsigelbėjimą.

Butų nuomos rinkai visus metus daug įtakos turi sezoniškumas – butų nuomos pasiūlą ir paklausą veikia ne tik šildymo sezonas ir su juo didėjančios išlaidos būstui, bet ir šiltasis metų laikas. Būtent šiltuoju metu vienuose miestuose atsiranda daugiau laisvų butų ir išauga pasiūla, o kituose pasiūlos trūksta dėl padidėjusios paklausos. Artėjant vasarai, ir būstų savininkams, ir nuomininkams aktualu, kaip keisis ir ar išvis keisis būsto nuomos kainos.

Kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kelionės – tai dalykai, kuriuos apdraudęs žmogus gali daug ramiau žvelgti į ateitį. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį sprendžiant draudimo klausimus, pataria Darius Jasinskis, „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius. Koks turtas yra draudžiamas? Sprendimą draustis kiekvienas priima individualiai arba tardamasis su šeima, įvertinęs įvairius argumentus.

Vyriausybės planai brangiai parduoti nebenaudojamą valstybės nekilnojamąjį turtą gali taip ir neišsipildyti. Vien per penkerius metus suplanuotos parduotinų objektų kainos sumenko tris kartus. Ar sumos atitinka rinkos kainas, suabejojo net patys valdantieji. Vakar Seimo Audito komiteto nariai buvo išvykę pasižvalgyti po ketinamus parduoti valstybės nekilnojamojo turto objektus sostinėje.

Dar ne taip seniai kaip ant mielių augusios nekilnojamojo turto kainos, panašu, mus prie to įpratino. Todėl dabar, jau kurį laiką rinkoje nusistovėjus štiliui, dažnas savęs klausiame, ar čia tik ne tyla prieš audrą? Ar tai nėra tik trumpas atokvėpis prie naują kainų spurtą aukštyn arba žemyn? Apie šiandienos situaciją nekilnojamojo turto rinkoje pasakoja brokeris Manfredas Žaliauskas. Namai, nameliai... „Butų kainos nusistovėjusios ir iš esmės nesikeičia jau apie porą metų.

Lietuva yra stipri gamyboje, inovacijų kūrime, tačiau mums trūksta vadybinių gebėjimų, Norvegijos prekybos rūmų surengtame seminare investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) tema sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. Jo teigimu, dėl šios priežasties vienas iš svarbiausių ūkio ministerijos uždavinių išlieka užsienio investicijų į Lietuvą pritraukimas. „Vienas iš mūsų tikslų – Lietuvos prekinio ženklo garsinimas. Vienas iš būdų tai daryti – pritraukti investicijas į Lietuvą.

Daugiau nei prieš 30 metų pastatytą būstą Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose finansiškai naudingiau nuomotis, o naują, 2007 m. ar vėlesnės statybos, – įsigyti. Tuo tarpu Kaune senos statybos būstą labiau verta įsigyti, o naujesnės – nuomotis. Tokias įžvalgas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, išanalizavęs didžiausių Lietuvos miestų vidutines būsto pardavimo ir nuomos kainas bei atsižvelgęs į paskolos dydį ir grąžinimo trukmę.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje - šių metų kovo mėnesio reikšmė išliko nepakitusi. Tai jau trečias mėnuo iš eilės, kai šis rodiklis nesikeičia. Kovo mėnesį Lietuvos didmiesčiuose buvo fiksuojami skirtingi kainų pokyčiai: Vilniuje buvo stebimas 0,1proc.

Europos nekilnojamojo turto (NT)  sektoriuje jaučiamas neužtikrintumas ir pirmenybė teikiama potencialiai saugesnėms rinkoms, o ne sparčiai augantiems centrams, teigiama „PwC“ kartu su „Urban Land Institute“ atlikto tyrimo ataskaitoje „Nekilnojamojo turto tendencijos Europoje 2012 m.“ Tyrimo duomenimis, šių metų perspektyvos priklausys nuo esamų reguliacinių priemonių poveikio bankams išduodant paskolas ir nuo finansų rinkų reakcijos į valstybių skolų problemas.

Negalutiniais duomenimis, šių metų kovą pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta per 8 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų. Tai yra beveik trečdaliu daugiau nei vasarį. Registrų centro duomenimis, pernai kovą buvo įsigyti 7215 nekilnojamieji daiktai, 2010 m. kovą - 6265, 2009 m. kovą - 5282, o 2008 m. kovą – 7655 pastatai, patalpos ir žemės sklypai kartu sudėjus. Daugiau nei pusę visų šių metų kovo mėnesį įvykusių nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarė žemės sklypų perleidimai.

Nuosavą būstą planuojantys statyti gyventojai turėtų suskubti: statybinių medžiagų gamintojai netrukus ketina kelti kainas. Lietuviškos plytos brangs iki 15 proc. dar šį mėnesį, skelbia gamintojai, rašo „Lietuvos rytas“. Žaliavos plytų gamintojams pernai brango 30 proc., degalai irgi nepigo. Pasak bendrovės „Silikatas“ vadovo Kęstučio Dobrovolsko, 15 proc. kainos augimas gali būti ne paskutinis.