nekilnojamasis turtas

Namas, butas ar kitas per gyvenimą sukauptas turtas anksčiau ar vėliau gali tapti svarbaus sprendimo priežastimi – perduoti jį artimiesiems iš karto ar pasirūpinti, kad šie jį paveldėtų ateityje. Dovanojimas gali atrodyti paprastesnis kelias, tačiau teisininkai įspėja, kad priėmus tokį sprendimą persigalvoti gali būti per vėlu. Skiriasi ne tik tai, kada turtas pereina į kito žmogaus rankas.

Prasidėjus mokslo metams, studentai ir dirbantieji vis dar ieško būsto. Ne paslaptis, kad vasaros pabaigoje nuomos kainos šauna į viršų. Tik ne visi pasiūlymai atitinka kainą – žmonės skundžiasi, kad tenka brangiai mokėti ir už labai prastos kokybės butus. Naujienų portalas tv3.lt peržiūrėjo būsto nuomos skelbimus skirtinguose miestuose. Galima susidaryti vaizdą, kiek vidutiniškai kainuoja išsinuomoti 1 arba 2 kambarių butą ne tik didmiestyje, bet ir mažesniame mieste.

Šeimai pagausėjus, pirmasis būstas gali greitai tapti per mažas. Tačiau norint jį parduoti ir persikelti į didesnį gali laukti nemaloni staigmena – valstybei gali tekti grąžinti anksčiau gautą subsidiją. Šiuo metu siūloma šią tvarką keisti. Tarkime, jauna šeima nusiperka pirmąjį, pavyzdžiui, dviejų kambarių butą ir gauna valstybės subsidiją. Po kelerių metų gimsta vienas ar keli vaikai, vietos ima trūkti ir šeima nusprendžia ieškoti didesnio būsto.

Būsto įsigijimas daugeliui yra vienas didžiausių finansinių sprendimų gyvenime, tačiau renkantis namus vien patrauklios kainos, gero rajono ar gražių projekto vizualizacijų nepakanka. Neįvertinus būsto būklės, išplanavimo, būsimos kaimynystės ar net atidžiai neperskaičius sutarties, klaidos gali kainuoti ne tik papildomų pinigų, bet ir nemažai rūpesčių.

Įsibėgėjęs būsto kainų augimas bei šiek tiek pakilę palūkanų normos dar labiau sumažino lietuvių galimybes įsigyti būstą. Kas lemia tokias tendencijas ir ko tikėtis ateityje? „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį vidutines pajamas gaunanti šeima (pusantro vidutinio atlyginimo arba apie 2,7 tūkst. eurų) Vilniuje galėjo įsigyti 58,6 kvadratinių metrų butą – 5 kv. m. mažesnį nei praėjusių metų pabaigoje ir 20 kv.

Kasmetinį viso Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms atliekantis Registrų centras kviečia visuomenę dalyvauti viešame masinio vertinimo dokumentų svarstyme. Savo pastabas ir atsiliepimus parengtiems naujiems masinio vertinimo dokumentams taip pat raginamos pateikti ir savivaldybės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Naujos statybos būstai Lietuvoje ir toliau išlieka paklausūs, o gyventojai tikisi, kad nauji namai reikš ne tik didesnį komfortą, bet ir mažiau rūpesčių. Vis dėlto praktikoje dalis naujakurių jau po kelerių metų susiduria su statybos defektais, o jų šalinimas ne visada vyksta sklandžiai. Tai rodo ir NT bendrovės „Realco“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Jos duomenimis, 28 proc.

Nuo rugpjūčio 1-osios pirmąjį būstą perkantiems gyventojams atsirado galimybė jį įsigyti sukaupus mažesnį pradinį įnašą. Vietoje anksčiau taikytų 15 proc. dabar tam tikrais atvejais gali pakakti 10 proc. būsto vertės. Pavyzdžiui, perkant 200 tūkst. eurų kainuojantį būstą, skirtumas siekia 10 tūkst. eurų. Toks pokytis gali būti ypač svarbus gyventojams, kuriems būtent santaupų pradiniam įnašui sukaupimas iki šiol buvo didžiausia kliūtis įsigyti nuosavą būstą.

Būsto kainoms išliekant aukštoms, dalis gyventojų gali svarstyti, ar dabar tinkamas metas įsipareigoti keliems dešimtmečiams, ar geriau dar palaukti. Ypač kai būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose skiriasi. Tačiau sprendžiant, ar pirkti būstą dabar, svarbi ne vien jo kaina. Reikėtų įvertinti ir tai, kiek laiko jame planuojama gyventi. Tuo metu rinkoje kainos nebūtinai visur juda vienodai.

Nekilnojamojo turto (NT) brokerio darbą dauguma įsivaizduoja kupiną skaičių ir prašmatnių apartamentų, vis tik šia veikla užsiimanti Gitana Dernovaitė tikino, kad kiekvienas būstas – tai atskira žmogaus istorija, kupina džiaugsmų ir nusivylimų. Išskirtinio pokalbio metu Gitana pasidalijo savo NT brokerės darbo užkulisiais ir atskleidė istorijas, kurios iki šios dienos lydi ją gyvenime. Pasak Gitanos, dažniausiai į ją žmonės kreipiasi turėdami klausimų ar problemų, o ji padeda jas išspręsti.

Jau greitai visi nauji pastatai privalės būti visiškai netaršūs. Tačiau kaip naujus reikalavimus vertina nekilnojamojo turto atstovai ir ką tokie pakeitimai apskritai reikš visiems gyventojams? Apie naujus iššūkius NT rinkoje ir tai, ar nuosavas būstas netaps tik turtingųjų privilegija, diskutuoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius ir KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto doc. dr. Evaldas Stankevičius.

Notaras – kitame mieste, klientas – užsienyje, o nekilnojamojo turto (NT) sandoris sudaromas neišėjus iš namų. Lietuvoje jau kurį laiką beveik visas notarų paslaugas galima gauti nuotoliu, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau ne visi žino, kad tai gali padėti pas notarą patekti daug greičiau.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos banko atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai (ASN). Jais pirmą būstą įsigyjantiems gyventojams sudaromos palankesnės sąlygos sukaupti pradinį įnašą, o imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą bus taikomi griežtesni reikalavimai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Taip pat keičiasi ir paskolos įmokos ir pajamų santykio vertinimas.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalios Lietuvos banko atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai (ASN). Jais pirmą būstą įsigyjantiems gyventojams sudaromos palankesnės sąlygos sukaupti pradinį įnašą, o imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą bus taikomi griežtesni reikalavimai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Taip pat keisis paskolos įmokos ir pajamų santykio vertinimas.

Socialiniuose tinkluose ne vienas skundžiasi nekilnojamojo turto (NT) kainomis sostinėje. Žmonės sako, kad įsigyti būstą su esamomis pajamomis – neįmanoma. Ekspertas aiškina, kad didesnes kainas lemia didelė paklausa naujos statybos būstams. Socialiniuose tinkluose lietuviai dalinasi įrašais apie aukštas NT kainas sostinėje. Pasak sostinės gyventojų, įsigyti būstą Vilniuje darosi labai sunku – kainos didelės, o pajamos mažos.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojus atnaujintiems Atsakingojo skolinimo nuostatams, daliai pirmąjį būstą perkančių gyventojų minimalus pradinis įnašas gali mažėti nuo 15 iki 10 proc. būsto vertės, rašoma pranešime spaudai. Tačiau tai nereiškia, kad mažesnis pradinis įnašas bus taikomas visais atvejais – galutinį sprendimą bankai priims įvertinę konkretaus kliento finansinę situaciją, sako „Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

Naujos statybos būstas daugeliui asocijuojasi su ramybe – tikimasi, kad bent artimiausius metus nereikės rūpintis remontu ar taisyti ankstesnių savininkų paliktų problemų. Tačiau net ir naujame būste netrukus po įsikėlimo gali išryškėti statybos ar apdailos defektai. Vieni jų gali būti tik estetiniai, o kiti – pareikalauti rimtesnių remonto darbų ir papildomų išlaidų.

Artimojo netektis šeimai atneša didelį sielvartą, tačiau greta jo žengia ir kitos atsakomybės. Mirus žmogui šeima turi pasirūpinti jo finansiniais reikalais, o tai reiškia ne tik paveldėti šeimos nario sukauptą turtą, bet ir prisiimti atsakomybę už jo įsipareigojimus. Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris, advokatas dr. Robertas Čiočys pažymi, kad prieš priimant palikimą būtina išsiaiškinti ne tik tai, kas paveldima, bet ir kiek skolų yra palikęs velionis.

Turto bankas per pirmuosius šešis šių metų mėnesius aukcionuose pardavė nekilnojamojo turto (NT) už daugiau nei 14,93 mln. eurų – beveik 25 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Skelbiama, kad per pirmąjį pusmetį Turto bankas paskelbė 614 NT aukcionų, iš kurių įvyko 327. Aukcionų rezultatyvumas siekė 53 proc.

Europos valstybės ieško būdų, kaip padidinti būsto įperkamumą ir prieinamumą, tačiau čia pat brėžiami griežti reikalavimai statytojams. Jau greitai visi nauji pastatai privalės būti visiškai netaršūs.

Raudondvaryje vystomame daugiabučių projekte butus įsigiję gyventojai teigia susidūrę su galima pinigų išviliojimo schema, kurios metu žmonės ne tik negavo rezervuoto buto, tačiau esą neatgavo ir avansu sumokėtų pinigų. Savo ruožtu projektą vystančios įmonės UAB „Carbon Invest“ direktorius Imantas Labutis tokius kaltinimus atmeta ir tikina, kad projektas šiuo metu yra baigiamojoje stadijoje, o viešai skleidžiami teiginiai apie masiškai nukentėjusius pirkėjus neatitinka tikrovės.

Perkant naujos statybos butą, skelbime nurodyta jo kaina dažnai būna tik dalis galutinės sumos. Papildomai už parkavimo vietą ir sandėliuką pirkėjui gali tekti sumokėti dar keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių eurų. Šių objektų kainos priklauso ne tik nuo projekto vietos, bet ir nuo sudėtingų bei brangių įrengimo darbų, sklypo ypatumų ir ribotos pasiūlos.

Lietuva – viena iš TOP 3 Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriose labiausiai pakilo būsto kainos. Nekilnojamojo turto (NT) agentūrų duomenimis, didmiesčiuose už vieną kvadratinį metrą bute tenka pakloti daugiau nei tūkstantį eurų. Nuo 2010 m. iki 2024 m. būsto kainos Europos sąjungoje padidėjo 53 proc., skelbia „Eurostat“. Didžiausias augimas buvo užfiksuotas Vengrijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Joje būsto kainos per daugiau nei dešimtmetį išaugo 179 procentais.

Teisinis raštingumas – vis dar opus klausimas Lietuvoje, tad socialiniuose tinkluose galima išvysti įvairių aktualių nagrinėjamų temų. Viena iš jų – padovanoto gyvenamojo būsto tema, kai dovaną priėmęs asmuo nori išvaryti iš namų padovanojusįjį. Su naujienų portalu tv3.lt savo įrašu apie situacijas, kai dovana tampa bilietu į benamystę, sutiko pasidalinti teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė.

Lietuva – viena iš TOP 3 Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriose labiausiai pakilo būsto kainos. Kol lietuviai suka galvas, kaip įsigyti būstą, žymiai pigesnius siūlo Pietų Europa. Butą Italijoje su pasakišku vaizdu galima nusipirkti kelis kartus pigiau, nei butą sename Vilniaus mikrorajone. Skelbimų galima rasti internete. Čia specialiai lietuviams sukurtos grupės, kuriose siūlomi namai ir butai Pietų Europoje, dažniausiai Italijoje, Kipre, ispanijoje ir kitur.

Lietuvoje artėja dideli pokyčiai visiems, kurie planuoja statyti ar pirkti naujus namus. Seimas jau priėmė naujus reikalavimus, kurie visiškai pakeis mūsų supratimą apie pastatų statybą. Šie sprendimai palies ne tik valstybinius objektus, bet ir kiekvieną paprastą gyventoją. Politikai žada, kad nauja tvarka padės sutaupyti daug pinigų ir apsaugos gamtą. Tuo metu ekspertai pataria neskubėti džiaugtis ir siūlo įvertinti kur kas gilesnę šio sprendimo prasmę.

Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje jau kurį laiką kelia įtampą tiek perkantiems pirmąjį būstą, tiek ieškantiems nuomos. Diskutuojant apie sprendimus, kurie padėtų suvaldyti ir stabilizuoti rinką, svarstomos įvairios priemonės. Nepaisant to, specialistai sako, kad didžiausią siūlomų kainų naštą turi pakelti galutiniai vartotojai. Lietuvos bankas (LB) iškėlė siūlymą įvesti mokestį tiems, kurie būstą perka kaip investiciją.

Nuo vartų automatikos iki automobilių numerių atpažinimo sistemų – daugiabučiuose vis dažniau svarstomi technologiniai sprendimai, kurių įgyvendinimas gali pareikalauti nemenkų investicijų. Tokiais atvejais gyventojams svarbi ne tik siūlomų darbų kaina, bet ir aiškus pagrindimas, kodėl jie reikalingi. Ne mažiau svarbu ir tai, kad savininkai turėtų galimybę susipažinti su skirtingomis alternatyvomis prieš priimdami sprendimą.

Šiemet Lietuvoje gyventojų laukia įvairūs iššūkiai – infliacija, darbo užmokesčio pokyčiai ir būsto rinkos tendencijos. Prognozuojama, kad infliacija, būsto sandorių skaičius ir kainos kils, tačiau perkamoji galia išliks stabili. „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 5,5 proc., o 2027 m. sulėtės iki 3 proc.

Ne vienas šiais laikais jau skundžiasi, kad greitas miesto tempas ima erzinti, tad Kaune parduodamas namas – puiki išeitis ieškantiems galimybės atsikvėpti gamtoje. Vaišvydavoje, Miltupio g. šiuo metu parduodama išskirtinė rezidencija, turinti net.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) paskelbus, kad galima teikti prašymus gauti paramą būstui įsigyti, lėšos išgaravo per pirmąsias 10 minučių. Gyventojai netveria pykčiu ir vardija, kad sistema nuolat lūžo. SADM skelbė, kad gegužės 19 d., nuo 9 val. per SPIS sistemą galima teikti prašymus gauti paramą būstui įsigyti. vos po 10 min. SADM informavo, kad prašymų teikimą stabdomas. Esą pasibaigė valstybės biudžeto lėšos, kitaip tariant, jos buvo išgraibstytos pačių gyventojų.

Dalis parlamentarų siūlo grąžinti iki 2024 metų lapkričio galiojusią tvarką dėl gyvenamųjų namų statybos sodų teritorijose.  Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas jo įregistruotos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos numato, kad sodo sklype statomiems vienbučiams gyvenamiesiems namams ir sodo namams, kurių plotas neviršija 80 kv. metrų, o aukštis – 8,5 metro, nebereikėtų statybos leidimo.

Būsto nuomos kainos auga ne tik Lietuvos didmiesčiuose. Vis didesnius pokyčius jaučia ir mažesnieji šalies miestai, kur dėl ribotos pasiūlos ir vangios naujų būstų statybos, nuomos įkainiai neretai ima vytis sostinę. Ekspertai tikina, kad šios priežastys nepalieka nuomininkams kito pasirinkimo, kaip tik susitaikyti su sparčiai kylančiomis kainomis. Ši tendencija nėra trumpalaikis svyravimas, o veikiau ilgus metus besitęsiantis procesas.

Bet kokį nekilnojamąjį turtą (NT) mes esame linkę vadinti investicijomis. Turbūt daugelis prisimena beveik prieš du dešimtmečius buvusią krizę, kai būsto kainos krito. Bet po krizės jos augo, augo ir toliau kyla.

Nuo sausio įsigaliojus antros pakopos pensijų reformai, iš jos pasitraukė pusė milijono gyventojų. Lietuvos investicinių ir pensinių fondų duomenimis, per pirmą ketvirtį vienam asmeniui vidutiniškai išmokėta apie 5,6 tūkst. eurų. Lėšos pasitraukusiems iš antros pakopos pensijų fondų jau keliauja į banko sąskaitas. Ekspertai nurodo, kad pensijų pinigus gyventojai išleis buities gerinimo prekėms, kelionėms.

Šiuo metu yra skubiai ieškomi Ukmergės rajone esančių pastatų savininkai, nes kitu atveju pastatai bus paskelbti bešeimininkiais, o jų nuosavybė perduota valstybei arba savivaldybei. Ukmergės rajono savivaldybė skelbia, iki kada savininkams būtina kreiptis dėl nekilnojamojo turto ir pateikti dokumentus, įrodančius nuosavybės ar kitas turtines teises į pastatus.

Senos statybos būstas Lietuvoje sudaro reikšmingą dalį sandorių, ypač didmiesčiuose, kur pirkėjus traukia patrauklesnė kaina ir išvystyta infrastruktūra, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vis dėlto ekspertai pastebi, kad sprendimas įsigyti tokį būstą neretai priimamas per siaurai vertinant rizikas – dėmesys sutelkiamas į kainą ir įrengimą, o ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai ar pastato būklė lieka antrame plane.

Nuo šiol į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą patenkančių objektų savininkai turės dar labiau paploninti savo pinigines, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šių metų sausio 1-ąją įsigaliojus NT mokesčio įstatymo pakeitimams, tarifas padidintas iki 5 procentų. Tokiu žingsniu siekiama skatinti apleistų ir nenaudojamų pastatų šeimininkus deramai pasirūpinti savo turtu. Į 2025-ųjų metų „juodąjį sąrašą“ buvo įtraukti 195 nekilnojamojo turto (NT) objektai.

Šiemet planuojami reikšmingi Nekilnojamojo turto mokesčio pokyčiai, tačiau dažniausiai pro akis praslysta svarbiausia jų dalis – ženkliai didėjanti mokesčio bazė, t. y. mokestinė turto vertė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kitaip tariant, mokesčiai augs ne todėl, kad įsigijote daugiau turto, o todėl, kad „pabrango“ pati vertė, nuo kurios jis skaičiuojamas.

Augant būsto kainoms, vis daugiau gyventojų svarsto galimybę skolintis būstui įsigyti. Vis dėlto bankai primena, kad norint gauti paskolą neužtenka vien išsirinkti patinkantį būstą – svarbu ir tai, kokias pajamas gauna gyventojas. Jei jos bus per mažos, kredito įstaigos paskolos suteikti gali atsisakyti. Paprastai savo galimybes pasiskolinti galima greitai pasitikrinti bankų interneto svetainėse, pasinaudojus būsto paskolos skaičiuoklėmis.

Nuomojantis būstą, nuomininkams vis dažniau tenka susidurti su tarpininkavimo mokesčiu. Jis dažnai taikomas greta nuomos kainos ir depozito, tačiau ne visada aišku, už kokias konkrečias paslaugas jis mokamas. Dėl to kyla klausimų, ar toks mokestis yra pagrįstas ir kas jį iš tiesų turėtų mokėti.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) skelbė, kad 2025 metais atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus. O šiemet sklypų patikrinimai bus tęsiami. Pažeidimai nustatyti 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.

Praėjusiais metais sostinės pirminėje rinkoje nekilnojamojo turto (NT) parduota už 1 milijardą eurų. Šiemet, įsigaliojus antros pensijų pakopos reformai, o metų viduryje – mažesniam pradiniam įnašui pirmajam būstui, ekspertai kone vieningai sutarė: NT rinkos laukia ypač sėkmingi metai. Ar tikrai antros pensijų pakopos pinigų įtaka ir pradinio įnašo kartelės sumažinimas nėra pervertinami, ir ar 2005-aisiais fiksuotas 9 proc.

Šiais metais šalies gyventojų laukia nauji mokestiniai pokyčiai, o vienas aktualiausių nekilnojamojo turto (NT) rinkai – pasikeitusi būsto pardavimo apmokestinimo tvarka, rašome banko pranešime žiniasklaidai. Nuo šiol parduodant būstą, kuris nuosavybėje išlaikytas ilgiau nei 5 metus, gautas pelnas nebus apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Kaip tai pakeis antrinę būsto rinką, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

Į rinką galintys sugrįžti II pakopos pensijų fondų pinigai kelia vis daugiau diskusijų – dalis gyventojų juos svarsto panaudoti būsto įsigijimui. Tai galėtų reikšmingai padidinti būsto pirkėjų aktyvumą, tačiau kartu kyla klausimas, ar papildomi pinigų srautai nesukels dar vieno nekilnojamojo turto kainų šuolio.

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras primena, kad nekilnojamojo turto (NT) savininkai turi galimybę per pirmus tris metų mėnesius pateikti prašymą patikslinti jų turimo NT mokestinę vertę, ir atkreipia dėmesį į svarbiausius akcentus, rašoma Registrų centro pranešime žiniasklaidai. Registrų centras kiekvienais metais atlieka visos Lietuvos nekilnojamojo turto (statinių ir žemės sklypų) masinį vertinimą ir perskaičiuoja vidutines rinkos vertes.

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujos statinių – butų, gyvenamųjų namų, sodo namelių ir kitų patalpų bei statinių – mokestinės vertės, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šios vertės pagal įsigaliojusius teisės aktų pakeitimus ateinančius trejus metus bus naudojamos nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti, skelbia pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras.

Po keleto ramesnių metų Lietuvos nekilnojamojo turto rinka vėl įgauna pagreitį – mažėjančios palūkanos, lengvesnės pirmojo būsto įsigijimo sąlygos, pensijų kaupimo reforma ir auganti paklausa skatina kainų kilimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokiame kontekste kai kurie pardavėjai ima svarstyti, ar nevertėtų nutraukti prieš kelis mėnesius sudarytų preliminarių sutarčių ir tą patį turtą parduoti brangiau.

Metai iš metų gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje nuolat brangsta. NT kainos mūsų šalyje kyla bene sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Negana to, gyventojams siūlomi vis mažesni butai.  Jeigu dabartinės tendencijos nepasikeis, tuomet lietuviški butai taps panašūs į tuos, kuriuose žmonės priversti gyventi didžiausiuose pasaulio miestuose. O ten butai tokie maži, kad tualetai juose sujungti ne tik su vonia, bet ir su virtuve ar svetaine.