Į šį klausimą bandė atsakyti TV6 laidoje „Statybų gidas“.
Kaip laidoje komentavo finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas, nepriklausomas kreditų ekspertas Marius Jansonas, viena iš strategijų investuoti į nekilnojamąjį turtą yra ilgalaikė nuoma. Pasak specialisto, tokioje nuomoje didžioji dalis žmonių daro vieną esminę klaidą – turėdami kreditų jie elgiasi kaip milijonieriai.
„Kai milijonieriai turi tiek daug pinigų, kad nebeturi, kur jų dėti, jie perka centre, ir jiems užtenka tų 4–5 procentų grąžos, kad nekilnojamasis turtas tiesiog save išlaikytų ir, kaip sakant, neprašytų asmeninių pinigų. Tai viskas gerai – nekilnojamasis turtas save išlaiko ir kelioms kartoms tų pinigų užtenka.
Bet kai mes, paprasti žmonės, dar turime kreditų ir norime uždirbti daugiau, ilgalaikė nuoma jau nebeveikia“, – teigė M. Jansonas.
Kaip gauti didesnę grąžą?
Tokiame mieste kaip Vilnius nuomos pajamingumas yra gana mažas – apie 3–4 procentus, miesto centre – 5 proc. O kai kuriose užsienio valstybėse jis gali siekti ir 20 procentų. Kad NT atneštų didesnę investicinę grąžą, M. Jansonas turi patarimą.
„Bet yra ir vadinamasis aktyvus investavimas. Tai reiškia, kad iš savo buto galite uždirbti ir dvigubai daugiau, pavyzdžiui, ne 500, o 1000 eurų, bet jau turite eiti per „Airbnb“, „Booking“ platformas, aktyviai tuo užsiimti“, – sakė M. Jansonas.
Kai kurių būstų, kurių tikrai nepavadinsi specifiniais, savininkams, M. Jansonas turi paprastą, bet finansinį pliusą generuojantį, pasiūlymą. Jis rekomenduoja žmonėms, kurie turi 3–4 kambarių butą, rinktis tarpinį variantą – nuomoti butą kambariais ilgalaikei nuomai.
„Paprastas dalykas. Juk visi kažkada buvome studentai. Tokiems butams visada atsiras nuomininkų. Tiesa, turėsite tris ar keturis nuomininkus“, – komentavo asociacijos prezidentas.
Dar viena galima alternatyva – investicijos į NT užsienyje. Galima grąža ten gali būti didesnė, bet ir rizika taip pat didesnė. O jeigu nesijaučiate pakankamai drąsūs arba neturite pakankamai patikimos informacijos apie užsienio rinkų ir teisės aktų ypatumus, kredito ekspertas siūlo pasvarstyti dar vieną galimą variantą.
„Lietuvoje jau greitai bus 10 metų, kai veikia sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) sistema. Ten nuo 100 eurų jau galima investuoti į nekilnojamąjį turtą. Investicinė grąža gali siekti 8–12 procentų – priklauso, kokią platformą pasirinksite ir į kokios rizikos projektus investuosite. Be to, veiklą prižiūri Lietuvos bankas, dažnai taikomas užstatas. Sutelktinis finansavimas, mano manymu, yra vienas iš saugesnių investavimo būdų žmonėms. Netgi sakyčiau, kad tai labiau rezervas, kaip auksas ar sidabras, nes jūs perkate, trumpalaikes obligacijas ir žinote, kad paskolinę 100 eurų, metų pabaigoje atgausite 110 eurų“, – teigė M. Jansonas.
Pinigų skaidymas – būtinas
Tačiau net ir sėkmingai investavus pinigus į NT, užklupus krizei ar kokiai nenumatytai nelaimei, galima labai stipriai nukentėti.
„Kai atsiranda daugiau pinigų, pirmiausia galvojame, kaip juos uždirbti. Vėliau ateina antras etapas – saugumas: kas būtų, jeigu būtų? Todėl reikia skaidyti. Vieną dalį galite laikyti namuose – pavyzdžiui, aukso ar sidabro pavidalu, kitą – seife. Kai kurie laiko, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Šveicarijoje. Jei kažkas nutiktų Lietuvoje, galėtumėte nuvykti ir pagal dokumentus pasiimti savo turtą. Su nekilnojamuoju turtu tas pats.
Kai žmonės turi daug turto, jie supranta, kad gyvenime visko gali būti, todėl skaidymas būtinas. Kaip ir investicijose – negalima visų kiaušinių laikyti vienoje vietoje. Bet esmė tokia: skaidymas ir dar kartą skaidymas“, – patarė M. Jansonas.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Statybų gidas“ žiūrėkite šeštadieniais 9:30 val. per TV6 televiziją!
Straipsnis parengtas pagal TV6 laidą „Statybų gidas“.
