NATO
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
- Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
- Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
- Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Landsbergis: Rusijos atakos prieš branduolinius objektus Ukrainoje gali pasikartoti
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį perspėjo NATO sąjungininkes, kad Rusijos atakos prieš branduolinius objektus Ukrainoje gali pasikartoti.
„Rusijos atakos prieš branduolinius objektus Ukrainoje gali pasikartoti. Tarptautinė bendruomenė turi siekti saugumo zonų aplink branduolinius objektus Ukrainoje įtvirtinimo“, − neeiliniame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pabrėžė G. Landsbergis.
Nausėda: būtina stiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Lietuvoje
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę bei skirti ypatingą dėmesį oro ir priešraketinės gynybos sistemoms.
Apie tai jis telefonu kalbėjosi su Ispanijos premjeru Pedro Sanchezu (Pedru Sančesu), pranešė Prezidentūra.
„Prezidentas akcentavo būtinybę stiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę, skirti ypatingą dėmesį oro ir priešraketinės gynybos sistemoms“, – teigiama pranešime.
Linas Linkevičius: Zaporožės AE puolimas turėjo būti žadintuvas tiems, kurie vis dar tebesvarsto
Pasaulis atsidūrė per vieną žingsnį nuo katastrofos, kai naktį iš ketvirtadienio į penktadienį rusų kariai apšaudė didžiausią Europoje Zaporožės atominę elektrinę. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad šis įvykis turėtų pagaliau pažadinti Vakarų lyderius, vis dar nesiryžtančius tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje.
Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su L. Linkevičiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Ukraina prieš visą Rusiją kovoja viena.
REKLAMA
REKLAMA
Surinko naujus įrodymus: Rusija naudoja itin pavojingus kasetinius sprogmenis
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad yra įrodymų, jog Rusijos kariuomenė naudoja kasetinius sprogmenis.
Per spaudos konferenciją J. Stoltenbergas žurnalistams teigė, kad yra įrodymų apie kasetinių bombų naudojimą, rašo CNN.
Būtent šis naudojamas ginklas gali aplinkoje paskleisti daugybę daug mažesnių sprogmenų.
Nausėda: turime būti atsargūs svarstydami apie tiesioginį įsitraukimą į karą Ukrainoje
Diskutuojant dėl neskraidymo zonos paskelbimo Rusijos užpultoje Ukrainoje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad NATO ir Vakarų šalys turi būti labai atsargios svarstydamos apie tiesioginį įsitraukimą į karą.
„Tai yra geras deklaratyvus pasakymas, tačiau turime įsivertinti kaip tai būtų įgyvendinta praktiškai. Jeigu Rusijos lėktuvai pažeistų neskraidymo zoną, kokios būtų duotos instrukcijos veiksmui?“, – penktadienį interviu „Bloomberg“ sakė šalies vadovas.
NATO nesutinka nustatyti neskraidymo zonos virš Ukrainos
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas neskelbs neskraidymo zonos virš Ukrainos, Kyjivui reiškiant atitinkamus raginimus, siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.
„Sąjungininkai sutinka, kad NATO lėktuvai neturėtų skraidyti virš Ukrainos oro erdvės, o NATO kariai neturėtų būti Ukrainos teritorijoje“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su NATO užsienio reikalų ministrais.
REKLAMA
REKLAMA
Rusija nusitaikė į atominę elektrinę: Vakarai ieško būdų, kaip didinti spaudimą Putinui
Vakarų sąjungininkės penktadienį pasmerkė Rusiją dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo, tačiau atmetė Kyjivo raginimus paskelbti neskraidymo zoną virš šalies siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.
Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos ir NATO užsienio reikalų ministrai sakė svarstantys papildomas sankcijas siekiant toliau spausti Maskvą po baudžiamųjų ekonominių priemonių bangos, užgriuvusios Rusiją dėl invazijos Ukrainoje.
Vyriausybė rengiasi skirti 40 mln. eurų sąjungininkų priėmimui organizuoti
Vyriausybė ruošiasi skirti per 40 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti. Tai Vyriausybė svarstys penktadienį rengiamame posėdyje.
Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
„Nutarimo projekto tikslas – skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai teikti“, – rašoma Finansų ministerijos teikime Vyriausybei.
NATO vadovas smerkia Ukrainos elektrinę apšaudžiusios Rusijos „beatodairiškumą“
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė Rusijos „beatodairiškumą“ dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo ir pareikalavo Maskvos nutraukti karą prieš savo kaimynę.
„Naktį taip pat matėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir jo užbaigimo svarbą, taip pat visų Rusijos karių išvedimo ir sąžiningumo diplomatinėse pastangose svarbą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš susitikimą su Vakarų šalių užsienio reikalų ministrais.
REKLAMA
REKLAMA
Linas Kojala: „Neskraidymo zonos įgyvendinimas karo metu reiškia karo paskelbimą“
Nuo Rusijos bombų kenčianti Ukraina prašo jos oro erdvę paskelbti neskraidymo zona. Tačiau vakarų šalys, o kartu ir Lietuva, tam pritarimo nerodo. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad neskraidymo zonos paskelbimas reikštų, kad į karą tiesiogiai įsitrauktų NATO. O pasak politologų, toks įsitraukimas grėstų branduoliniu susidūrimu. Putinas jau yra grasinęs branduoliniu ginklu, tačiau ekspertai sako, kad tokios grėsmės nėra, jis tik gąsdina, mat laimėtojų tokiame kare nebūtų.
Politologas Tomas Janeliūnas: „Manau, kad šitą karą tikrai galima laimėti“
Karas Ukrainoje kasdien darosi vis įtemptesnis ir reikalauja vis daugiau aukų, tačiau Vakarai neskuba įsitraukti į kovą tiesiogiai. Ekspertai tiki, kad bet koks realus NATO įsikišimas į konfliktą galėtų įžiebti pasaulinį karą.
Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politologas Tomas Janeliūnas.
Šiandien girdime aktyviai siūlant, kad Vakarai įsitrauktų į konfliktą Ukrainoje, kad būtų paskelbta neskraidymo zona virš Ukrainos. Kaip jūs vertinate tokį siūlymą?
Iš tikrųjų, emocijų yra daug.
DIENOS PJŪVIS. Kas bus, jei Ukraina nesustabdys Rusijos: gresia susidūrimas su NATO?
Ukraina jau savaitę atlaiko Rusijos invaziją į savo teritoriją, o pasaulio lyderiai pripažįsta, kad nesitikėjo, tiek atkaklumo ir drąsos iš ukrainiečių. Vis dėlto politikai įspėja, kad Rusija kelia grėsmę toli gražu ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui.
REKLAMA
REKLAMA
Suomijos prezidentas ragina „išlaikyti šaltą protą“ narystės NATO klausimu
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ketvirtadienį paragino šalį išlikti ramią, kol sprendžiama, ar stoti į NATO siekiant apsisaugoti nuo potencialios Rusijos grėsmės.
„Aštrios krizės įkarštyje ypatingai svarbu išlaikyti šaltą protą ir atidžiai vertinti [Ukrainos krizės] poveikį mūsų saugumui“, – nurodė S. Niinisto pareiškime, išplatintame po susitikimo su aukšto rango parlamentarais ir gynybos vadais.
Landsbergis: reikia nebe atgrasymo, bet gynybos plano
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Elizabeth Truss, Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi ir Estijos užsienio reikalų ministre Eva-Maria Liimets. Ministrai pareiškė, kad Baltijos šalims reikia nebe atgrasymo, bet gynybos politikos plano iš NATO.
Joe Bidenas apie Putiną: „Jis galvojo, kad Vakarai ir NATO neatsakys“
Kol šiandien laukiama antro Rusijos ir Ukrainos derybininkų susitikimo, prezidentas Joe Bidenas Putinui pareiškė, kad šis nė neįsivaizduoja, kas jo laukia dėl pradėto karo. Vakarai ir toliau didina ekonominį spaudimą. Rusai lieka ne tik be galimybių skraidyti į Vakarus, bet ir pamėgtų „Iphonų” bei Vakarų filmų.
Savo ruožtu Briuselis nuo SWIFT sistemos atjungė septynis Rusijos bankus. Tiesa, sankcijų neįvedė tiems bankams, kuriems moka rusiškas dujas ir naftą.
REKLAMA
REKLAMA
NATO vadovas nemato būtinybės didinti branduolinių pajėgų parengtį
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad, nepaisant Rusijos grasinimų branduoliniu ginklu, Aljansas nemato būtinybės padidinti branduolinių ginklų parengties lygį.
Budrumą Lietuvoje tikrina NATO sąjungininkai: „Darysime viską“
Ukrainą drebinant karo veiksmams, Lietuvoje savo budrumą tikrina NATO sąjungininkai. Amerikiečiai drauge su britais ir lietuviais šį kartą demonstruoja kovinius veiksmus tarp Pabradės ir Kazlų Rūdos. Nors kariai sako, kad pratybos planuotos, treniruočių suintesyvėjimą stebintys gyventojai atvirauja, kad tai suteikia saugumo.
Kazlų Rūdos poligone leidžiasi iš Pabradės atskridę šeši amerikiečių sraigtasparniai Chinook, o juos iš oro akylai saugo kovos sraigtasparniai Apache.
Laurynas Kasčiūnas: grėsmės Lietuvos saugumui nesikeičia jau keletą metų
Grėsmės Lietuvos saugumui nesikeičia jau keletą metų, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Komitetas antradienį išklausė Lietuvos žvalgybos institucijų parengto naujausio grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo.
„Jos nesikeičia jau keletą metų, bet nenoriu komentuoti metodų, įtakų ir panašiai.
REKLAMA
REKLAMA
Kariuomenės vadas: aktyvavus gynybos planus, dalis pajėgų Lietuvoje tampa pavaldžios NATO
Praėjusią savaitę aktyvavus NATO gynybos planus regione, didžiausia Lietuvos kariuomenės brigada „Geležinis Vilkas“ ir šalyje dislokuotas tarptautinis sąjungininkų batalionas operaciniu lygiu tapo pavaldūs Aljanso vadovybei, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Vakar „Geležinio Vilko“ brigada, EFP tapo operaciškai pavaldžios pagal NATO vadovavimo ir valdymo grandinę“, – BNS antradienį sakė V. Rupšys, minėdamas sutrumpintą tarptautinio NATO bataliono Lietuvoje pavadinimo versiją.
NATO vadovas: Putinas „sudaužė taiką“ Europoje
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsiverždamas į Ukrainą „sudaužė taiką Europoje“ ir kad Aljansas gins „kiekvieną savo teritorijos centimetrą“.
„Prezidentas Putinas sudaužė taiką Europoje. Sąjungininkės smerkia nepateisinamą ir brutalią invaziją į Ukrainą. Rusijos puolimas visiškai nepriimtinas ir jį rengti leido Baltarusija“, – sakė J. Stoltenbergas, lankydamasis Lasko oro pajėgų bazėje Lenkijoje.
Istorinis pokytis: dauguma suomių jau pasisako už stojimą į NATO, šalis svarstys prisijungimą
Suomijos parlamentas artimiausiu metu pradės svarstymus dėl prisijungimo į NATO aljansą, skelbiama Suomijos visuomeninio transliuotojo yle.fi puslapyje. „Nexta“ skelbiama, kad patvirtinus šį sprendimą Suomija į gynybinį aljansą būtų priimta per 24 valandas.
Šalies premjerė Sanna Marin pareiškė, kad Suomijos gyventojų nuomonė dėl narystės NATO pasikeitė, todėl klausimas turėtų būti apsvarstytas ir politiniu lygiu.
Anksčiau buvo paskelbta apklausa parodė, kad 53 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Suomija dėl peticijos narystei NATO spręs parlamente
Suomijos parlamento nariai antradienį svarstys peticiją, raginančią surengti referendumą dėl šalies narystės NATO, apklausai parodžius istorinį visuomenės nuomonės pokytį prie Aljanso neprisijungusioje šalyje po Rusijos invazijos į Ukrainą.
EK pirmininkė prasitarė apie Ukrainos priėmimą į ES: „Jie yra vieni iš mūsų ir mes norime, kad jie būtų mūsų sudėtyje“
Ukrainoje intensyvi kova, o Baltarusijoje, iš kurios teritorijos raketomis naikinami Ukrainos miestai, bandymas derėti dėl taikos. Po beveik paros derinimų šalims pavyko susėsti prie stalo ir beveik visą šią dieną kalbėtis. Šalys šį kartą santūrios, nors prieš dvi dienas Putinas trimitavo, jog reikalautų Ukrainos valdžios nuvertimo.
Derybose sukasi ir rusų oligarchas Romanas Abramovičius, tai gali būti ženklas, kad tai ne šiaip susitikimas.
Antanas Valionis. Vladimiro Putino kracho pradžia – jau nusisuko net lojaliausi bendražygiai
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis džiaugiasi, kad civilizuoti Vakarai galų gale ryžtingai susivienijo prieš agresorių, ieškantį kažkokio smulkiau neįvardinto „istorinio teisingumo“.
„Europos Sąjunga kartu su JAV, Didžiąja Britanija ir visomis kitomis civilizuoto pasaulio tautomis priėmė tvirtas finansines, ekonomines, technologines ir kitokias sankcijas, kurios per ilgesnį laiką sužlugdys Rusijos ekonomiką ir neleis Vladimirui Putinui toliau finansuoti karo prieš, ko ge...
REKLAMA
REKLAMA
Nausėda: „NATO turėtų sustiprinti Baltijos regiono saugumą“
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu kalbėjosi su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Šalies vadovas su NATO Generaliniu Sekretoriumi aptarė praėjusią savaitę aktyvuotų NATO gynybos planų įgyvendinimą ir papildomus Lietuvos poreikius.
Prezidentas pokalbyje akcentavo poreikį stiprinti oro gynybą Baltijos regione.
Rusija išpildė Kinijos košmarą: teritorijos gali pretenduoti į nepriklausomybę ir būti pripažintos supervalstybės
Pekinas mėgaujasi pasipriešinimu NATO, bet Ukrainos suvereniteto nepaisymas ir Putino parama separatistams Kinijoje atsilieps neigiamai. Per diplomatines šaradas, siekdamos pateisinti Rusijos invaziją, Sirija ir Nikaragva įvykdė prezidento Vladimiro Putino reikalavimą ir palaikė dviejų atsiskyrusių Rytų Ukrainos regionų pripažinimą.
Kinija to nepadarė. Tiesą sakant, Putino karas prieš Ukrainą pastato Pekiną į labai keblią padėtį, rašo politico.eu.
Rusija padidino branduolinių pajėgų parengties lygį
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį nurodė padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu.
Tarptautinė įtampa yra smarkiai išaugusi dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, o naujausias V. Putino įsakymas neabejotinai dar labiau padidins nerimą.
REKLAMA
REKLAMA
Auga kibernetinio išpuolio rizika: jau nukentėjo įmonės Lietuvoje ir Latvijoje dėl atakų prieš Ukrainą
Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įmonės tiek JAV, tiek kitose valstybėse, turėtų sustiprinti savo saugumą ir budrumą po duomenis naikinančių kibernetinių atakų Ukrainoje. Skelbiama, kad dėl to jau nukentėjo du Ukrainos vyriausybės paslaugų teikėjai – vienas Latvijoje, o kitas – Lietuvoje.
Jos vyko Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą išvakarėse, šeštadienį pranešė Federalinių tyrimų biuras (FBI) ir Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūra (CISA), rašo CNN.
Gitanas Nausėda: „Šiandien Ukraina yra priešakinėje fronto linijoje kovodama už mus visus“
Trečiąją Rusijos sukelto karo Ukrainoje dieną, šeštadienio vakarą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja specialioje spaudos konferencijoje.
„Šiandien Ukraina yra priešakinėje fronto linijoje kovodama už mus visus“, – sakė G. Nausėda.
Pirmiausia ji kovoja už savo laisvę ir savo teisę kurti savo ateitį, sakė prezidentas, visgi, kartu jis pabrėžė, kad kovojama ir už kitas Europos valstybes.
JK pajėgos atvyko į Rytų Europą sustiprinti NATO rytinį frontą
Karališkojo karinio jūrų laivyno laivai, Didžiosios Britanijos armijos kariai ir Karališkųjų oro pajėgų naikintuvai buvo dislokuoti Rytų Europoje, kad sustiprintų NATO rytinį frontą, teigiama šeštadienį JK gynybos ministerijos pranešime, skelbia CNN.
„HMS Trent yra rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir vykdo NATO pratybas su Merlin Helicopters ir RAF P8 Poseidon jūrų patruliniais lėktuvais“, – sakoma pranešime. Iš Portsmuto prisijungs minininkas HMS Diamond.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuvoje – kalbos apie būtinybę skirti daugiau pinigų kariuomenei: svarstoma ir privaloma karo tarnyba visiems
Vladimiras Putinas Ukrainoje pradėjo plataus masto karą. Dar prieš įvykiams pasiekiant baisiausią scenarijų Lietuvoje vis garsiau imta kalbėti apie būtinybę greitai skirti dar daugiau pinigų kariuomenei – 2,5 procento BVP jau po dvejų metų.
Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Tokių NATO pajėgų Europa dar nematė: pasiruošusios ir Greitojo reagavimo pajėgos
NATO pirmą kartą istorijoje dislokuoja savo Greitojo reagavimo pajėgas, skirtas sustiprinti Aljanso rytinį flangą Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.
Pateikiame keletą faktų ir skaičių šį dalinį, laikomą labiausiai pasirengusiomis reaguoti NATO pajėgomis.
Istorinis dislokavimas
40 tūkst. karių turinčios Greitojo reagavimo pajėgos suformuotos, kad būtų pasirengusios dislokavimui 365 dienas per metus ir galėtų reaguoti per dvi ar tris dienas kilus saugumo krizei.
NATO vadovas: Kremlius neapsiribos Ukraina, NATO į Rytų Europą siųs daugiau karių
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo kalbos metu akcentavo, kad siunčia aiškią žinią Rusijai: aljansas partnerėms suteiks visą įmanomą pagalbą, bet šalys-narės bus saugomos ir bus atsakas be jokių abejonių.
Į šį pasitarimą buvo pakviesta Švedija, Suomija ir Europos Sąjungos atstovai.
„Rusija sudrebino taiką Europoje“, – paskelbė J. Stoltenbergas.
REKLAMA
REKLAMA
Landsbergis Briuselyje: „Jei prarasime Ukrainą, vėliau teks kovoti dėl NATO“
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turi taikyti tokias sankcijas Rusijai, kad Vakarai laimėtų.
Pasak jo, situacija Ukrainoje, kurią užpuolė Kremliaus pajėgos, keičiasi pernelyg greitai, jog sankcijos galėtų būti taikomos tik reaguojant į įvykius.
Gitanas Nausėda ragina šalinti Rusiją iš tarptautinių organizacijų
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina tarptautinę bendruomenę šalinti Ukrainą užpuolusią Rusiją iš G20 formato, stabdyti jos narystę tarptautinėse organizacijose.
„Turime nedelsiant sustabdyti Rusijos narystę tarptautinėse organizacijose. Agresoriui nėra vietos G20 ir Jungtinių Tautų saugumo taryboje. Sankcijos turi būti ir toliau griežtinamos, atkertant Rusiją nuo SWIFT sistemos ir stabdant dujotiekį Nord Stream 2“, – penktadienį išplatintame pranešime sakė šalies vadovas.
Gitanas Nausėda kalbėsis su NATO šalių lyderiais
NATO penktadienį rengia virtualų viršūnių susitikimą dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.
Jo metu ketinama aptarti rytinio Aljanso flango gynybinį stiprinimą, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.
„Nuotoliniame NATO viršūnių susitikime prezidentas Gitanas Nausėda aptars Aljanso atgrasymo ir gynybos stiprinimą“, – BNS sakė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.
REKLAMA
REKLAMA
Kinija prabilo: „Kviečiame visas puses elgtis santūriai“
Rusijai užpuolus Ukrainą per pasaulį nusirito šoko ir pasibaisėjimo banga. NATO generalinis sekretorius skelbia, kad aktyvuoja sąjungininkų gynybos planus, kurie leis į Rytinį Aljanso flangą pasiųsti daugiau karių. Rytoj aptarti kaip stiprinti Aljansą ir Rusijos atgrasymo priemones rengiamas NATO viršūnių susitikimas. Europos Sąjungos lyderiai taip pat renkasi tartis kaip atsakyti į Rusijos sukeltą karą. Pasak Briuselio, Maskvos laukia didžiausios kada nors paruoštos sankcijos.
Į Lietuvą atvyko papildomos JAV karinės pajėgos
Jungtinės Amerikos Valstijos stiprina Baltijos šalių saugumą. Vasario 24 d. Lietuvoje dislokuotos papildomos JAV karinės pajėgos – Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido apginkluoti JAV kariniai orlaiviai F35. Taip pat, reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, JAV priėmė svarbų ir reikalingą sprendimą – pratęsiama JAV sunkiojo „3-66 Armor“ bataliono Lietuvoje rotacija.
„Tai yra adekvati JAV reakcija į Rusijos pradėtą karą mūsų kaimynystėje.
Švedija ir Suomija sako neketinančios siekti NATO narystės
Švedija ir Suomija vis dar neplanuoja siekti NATO narystės, nepaisydamos „šoko“, sukelto Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė abiejų šalių vadovai.
Praėjusią naktį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius surengti karinį puolimą, „atveriame naują ir tamsų Europos istorijos puslapį“, – per spaudos konferenciją sakė švedų premjerė Magdalena Andersson.
REKLAMA
REKLAMA
Arvydas Anušauskas: Ukraina prašo bet kokios NATO paramos
Ukrainai šiuo metu reikalinga bet kokia NATO parama, sako su šalies gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu Rusijos pradėtą karą aptaręs Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Kokią paramą valstybė pasirinks, tokia parama tikrai pravers Ukrainai. Daug kas šaipėsi, kai Vokietija suteikė paramą 5000 šalmų.
NATO vadovas Stoltenbergas apie Rusijos ataką prieš Ukrainą: „Tai yra tyčinė, šaltakraujė ir ilgai planuota invazija“
NATO aktyvuoja gynybos planus, tam, kad galėtų geriau reaguoti į krizinę situaciją po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Šie planai yra skirti gynybos pajėgoms koordinuoti Europoje ir greičiau kariams judėti į reikiamas vietas.
Skubiai surengtoje spaudos konferencijoje NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad šie planai buvo parengti ruošiantis ekstrinėms situacijoms, o padėtis Ukrainoje verčia nerimauti.
JK premjeras ragina skubiai sušaukti NATO viršūnių susitikimą dėl Ukrainos „katastrofos“
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį paragino sušaukti skubų NATO viršūnių susitikimą reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, kurią pavadino „katastrofa mūsų žemynui“.
„Raginu kiek įmanoma greičiau sušaukti skubų visų NATO lyderių susitikimą“, – parašė V. Johnsonas socialiniame tinkle „Twitter“.
Premjeras taip pat patvirtino, kad vėliau ketvirtadienį kreipsis į britus.
REKLAMA
REKLAMA
Latvija prašo surengti NATO sąjungininkių konsultacijas
Latvija paprašė NATO sąjungininkių konsultacijų pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4-ąjį straipsnį, Rusijai pradėjus didelio masto karinį puolimą prieš Ukrainą, ketvirtadienį pranešė premjeras Krišjanis Karinis.
NATO sutarties 4-asis straipsnis numato galimybę Aljanso narėms surengti konsultacijas bet kuriuo metu, jeigu jos mano, kad bet kurios iš narių teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui yra iškilusi grėsmė.
Kasčiūnas: Lietuva pradės konsultacijas su NATO dėl šalies saugumo užtikrinimo
Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, Lietuva ketvirtadienį pradės konsultacijas su NATO dėl šalies saugumo užtikrinimo.
„Devintą ryto renkasi Valstybės gynimo taryba ir net neabejoju, kad bus priimtas sprendimas, matyt, pasikonsultuojant per tą laiką ir su partneriais, kreiptis į NATO dėl ketvirtojo straipsnio aktyvavimo“, – LRT ketvirtadienio rytą sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Lietuva skolinsis šimtus milijonų: tikimasi technologiškai aplenkti Rusijos kariuomenę
Amerika siunčia papildomų karių ir technikos į Baltijos šalis. Tai atsakas į Rusijos agresiją. Baltijos šalyse pasirodys beveik tūkstantis karių, naikintuvų ir kovinių sraigtasparnių. Kol kas neaišku, kiek pajėgų kurioje šalyje atsidurs, bei kuriam laikui ši jėga siunčiama.
Tiesa, Krašto apsaugos ministras sako, kad negalime kliautis vien tik sąjungininkais, turime ir patys kuo greičiau modernizuoti kariuomenės techniką ir kokybe pralenkti rusų karius.
REKLAMA
REKLAMA
Putinas atskleidė savo norus: krizė galėtų būti išspręsta pripažinus Krymą Rusijos dalimi
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį ragino tarptautinę bendriją pripažinti aneksuotą Krymą Rusijos dalimi, užkirsti kelią Ukrainos narystei NATO ir sustabdyti ginklų siuntimą į šią šalį.
V. Putinas teigė, kad 2014 metais Maskvos įvykdyta Ukrainai priklausančio Juodosios jūros pusiasalio aneksija turėtų būti pripažint tarptautiniu lygiu kaip atspindinti vietos gyventojų pasirinkimą.
NATO: visi ženklai rodo, kad Rusija ruošiasi plataus masto Ukrainos puolimui
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos toliau ruošiasi Ukrainos atakai, Maskvai pripažinus dviejų separatistinių regionų nepriklausomybę.
„Visi ženklai rodo, kad Rusija ir toliau planuoja plataus masto puolimą prieš Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su Ukrainos pasiuntiniu.
„Matome, kad vis daugiau pajėgų palieka stovyklas, yra išrikiuoti kovai bei ruošiasi smogti“, – kalbėjo Aljanso vadovas.
NATO naikintuvai tris kartus kilo palydėti rusų orlaivių
NATO naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti orlaivių, skridusių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Vasario 16 dieną NATO lėktuvai atpažino du rusų naikintuvus SU-27, du SU-35 ir orlaivį IL-22.
Vasario 18 dieną vieną kartą palydėtas karinis transporto lėktuvas TU-154, kitą kartą – du SU-27 ir IL-22.
Dalis Rusijos orlaivių skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su Regioni...
REKLAMA
REKLAMA
JAV gynybos sekretorius sakė Baltijos šalims ir Putinui: „Savo įsipareigojimus sąjungininkams ir NATO vertiname labai rimtai“
Tvyrant įtampai dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą, į Lietuvą atvyko Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir pareiškė, kad JAV stovi išvien su savo sąjungininkėmis – Lietuva, Latvija, Estija. Su Austinu susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda prašė amerikiečių nuolatinio rotacinio bataliono Lietuvoje.
Apie tai, kad Lietuva pasiruošusi priimti daugiau amerikiečių karių prabyla ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Vakarų šalys baiminasi galinčios susidaryti Rusijos ir Kinijos ašies
Vakarų šalių lyderiai šeštadienį sakė, kad Rusija ir Kinija siekia „pakeisti esamas tarptautines taisykles“ savo primesta tvarka, Pekinui parėmus Maskvą per šios naujausią priešpriešą su NATO.
Rusija prie sienų su Ukraina sutelkė stiprias pajėgas, o JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį sakė esąs tikras, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas apsisprendė artimiausiomis dienomis įsiveržti į kaimyninę šalį.