nasa

JAV muziejai kovoja dėl to, kam atiteks nebenaudojamas kosminis laivas, rašo „dailynews.co.uk“. Ginčai prasidėjo dabar, nors pats laivas nebenaudojamu taps tik po 12 mėnesių. Garsiausiai savo teises reiškia Teksaso atstovai, mat čia, Hiustone, yra Lyndono B. Johnsono kosminis centras iš kurio valdomi visi kosminiai skrydžiai. Nenusileidžia ir Florida, turinti Kenedžio kosminį centrą, bei Kalifornija, kurios Edwardso oro pajėgų bazėje neretai baigiasi laivų skrydžiai.

Smalkės (anglies monoksidas), kurias į atmosferą išmetė vakarinėje bei centrinėje Rusijoje, rytinėje Sibiro dalyje ir Kanados vakaruose degantys miškai, pasklido po visą Šiaurės pusrutulį, pranešė NASA. Gaisrų metu išsiskiriančios smalkės kyla aukštyn į atmosferą, kol pasiekia maždaug 7 kilometrų aukštį ir patenka į poliarinę atmosferos sraujymę, kuri išnešioja šias dujas po visą Šiaurės pusrutulį, teigiama pranešime.

NASA kosminis teleskopas „Hubble“ aptiko „po mirties prisikėlusias“ galaktikas – senus žvaigždžių spiečius, kuriuose vis dar vyksta žvaigždžių formavimosi procesas, pranešė NASA. NASA palydovas GALEX (Galaxy Evolution Explorer) stebėjimų metu užfiksavo 30 elipsės ir lęšio formos ankstyvųjų galaktikų, skleidžiančių neįprastai stiprią ultravioletinę spinduliuotę, tačiau be jokių matomų žvaigždžių formavimosi proceso požymių, teigiama NASA pranešime.

Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dirbantys JAV astronautai sėkmingai atvirajame kosmose atliko numatytą antrąją sugedusios šaldymo sistemos remonto darbų dalį, pranešė NASA. Iš viso amerikiečiai atvirajame kosmose praleido 7 valandas ir 26 minutes. Antrasis remonto etapas buvo vykdomas rugpjūčio 11 dieną. Astronautai atjungė pažeistą šaldymo sistemos siurblį ir paruošė montavimui atsarginį, laikytą specialioje platformoje TKS išorėje, sakoma pranešime.

NASA jau antrą kartą atidėjo Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dirbančių savo astronautų išėjimą į atvirąjį kosmosą, kad būtų galima pakeisti sugedusį stoties šaldymo sistemos siurblį, pranešė „Space.com“. Dabar remonto darbų pradžia perkelta į šeštadienį, maždaug 11 val. GMT laiku, sakoma pranešime. Remonto darbai bus pratęsti per antrąjį išėjimą į kosmosą, kuris planuojamas ne anksčiau nei kitą trečiadienį, rugpjūčio 11 dieną.

Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) sutriko vienos iš šaldymo sistemų veikla, pranešė NASA. Pasak jos atstovų, liepos 31 dienos vakare stoties JAV sektoriuje nustojo veikti automatinis vienos iš šaldymo sistemų išjungėjas. TKS įgula – trys JAV ir trys Rusijos astronautai – naktį iš šeštadienio į sekmadienį bandė paleisti išsijungusį sistemos siurblį, tačiau to padaryti nepavyko, sakoma pranešime.

NASA paskelbė raiškiausią  žmogaus veidą primenančio objekto Marso Cidonijos  regione nuotrauką. Ji buvo padaryta iš mažiausio iki šiol aukščio. Tačiau „Marso sfinkso“ mįslės suintriguoti interneto vartotojai greičiausiai liks nusivylę – naujojoje nuotraukoje aiškiai matyti, kad „veidas“ – tik stalkalnio viršūnė.

NASA mokslininkai dar vienu žingsneliu pasistūmėjo marsaeigio „Curiosity“ projektavimo ir surinkimo darbuose – dabartinis prototipas jau gali savarankiškai judėti. Tuo mokslininkai įsitikino „Curiosity“ judėjimą išbandę specialioje laboratorijoje – nors marsaeigis nuvažiavo tik kelias dešimtis centimetrų, tačiau, sprendžiant iš audringos mokslininkų reakcijos, tai irgi yra gana didelis pasiekimas.

NASA inžinieriai bando atkurti seniausio aplink Marsą skriejančio palydovo „Mars Odyssey“ normalų funkcionavimą, kad būtų galima tęsti Raudonosios planetos stebėjimus, skelbia „Space.com“. Pranešama, kad liepos 14 dieną „Mars Odyssey“ persijungė į vadinamąjį saugųjį režimą ir nutraukė aktyvią tyrimų veiklą. NASA specialistai mano, kad tai įvyko dėl elektroninio kodavimo įrenginio sutrikimo.

NASA paskelbė internete tiksliausią iki šiol Marso paviršiaus žemėlapį, sudarytą remiantis palydovo „Mars Odyssey“ THEMIS kameros duomenimis. Ši vaizdo kamera veikia regimosios ir infraraudonosios šviesos diapazone. Į šį žemėlapį buvo sujungta apie 21 000 THEMIS per pastaruosius aštuonerius metus gautų planetos paviršiaus atvaizdų.

Į Marsą siunčiamas naujas marsaeigis „Curiosity“ pats nufilmuos savo nusileidimą, pranešė NASA. Kitų metų lapkritį į Raudonąją planetą pasiųstas NASA marsaeigis „Curiosity“ , anksčiau vadintas „Mars Science Laboratory“ , į Žemę perduos savo nusileidimo Marso paviršiuje vaizdus, pranešė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadenoje. Jos pranešime sakoma, kad NASA inžinieriai marsaeigyje sumontuos specialią vaizdo kamerą nusileidimo procesui fiksuoti.

Sausio viduryje kosminės erdvės stebėjimus infraraudonųjų spindulių ruože pradėjęs NASA kosminis teleskopas WISE (Wide-Field Infrared Survey Explorer) per šešis mėnesius aptiko daugiau nei 25 000 naujų asteroidų. 95 iš jų klasifikuojami kaip netoli Žemės skriejantys objektai, tai yra, jų orbitos yra už 48 mln.

Drastiškai susitraukė viršutinis Žemės atmosferos sluoksnis, - ketvirtadienį pareiškė „NASA“ atstovas. Kol kas susitraukimo priežasčių mokslininkai deramai paaiškinti neįstengia. Įprasta, jog termosfera, kuri blokuoja žalingus ultravioletinius spindulius, plečiasi ir traukiasi priklausomai nuo Saulės aktyvumo. Tačiau net ir šis faktas nepaaiškina, kodėl termosfera šįkart susitraukė rekordiškai daug.

NASA paminėjo įspūdingą kosminių zondų „Voyager-1“ ir „Voyager-2“ programos sukaktį – šie kosminiai aparatai kosmose skrieja jau 12 000 dienų. 1977 m. rugsėjo 5 d. į kosmosą paleistas „Voyager-1“ jau beveik 33 metus siunčia į Žemę itin svarbius mokslui duomenis apie Saulės vėjo fizikines savybes, Saulės sistemos planetas – milžines, Saulės vėjo sąveiką su tarpžvaigždiniu vėju, teigiama NASA pranešime.

Žvelgdami į Marsą virtualiu „Microsoft WorldWide Telescope“ teleskopu, kurio duomenų bazę dabar papildė daugybė naujų didelės raiškos Raudonosios planetos paviršiaus nuotraukų, naujų atradimų Marse gali padaryti ir moksleiviai, ir patyrę mokslininkai, tvirtina NASA. NASA pranešė sudariusi patį išsamiausią iki šiol Marso paviršiaus žemėlapį, kuris pasiekiamas naudojant nemokamą „Microsoft“ „WorldWide Telescope“ programą arba „Silverlight“ technologija paremtą klientinį programinį įrankį.

Daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Shuttle“ programa nesibaigs tol, kol to nepripažins JAV Kongresas. Senato komitetas pradėjo ruošti naują reglamentą, pagal kurį kitais metais „Shuttle“ bus skirta papildoma misija, taip pat atstatytas prezidento Obamos iniciatyva „apkarpytas“ kai kurių NASA misijų biudžetas, praneša „New York Times“. Ši pataisa pratęs sunkiosios nešančiosios raketos „Ares“ kūrimo darbus ir programą, kurios rėmuose turėtų būti sukurtas naujas žemutinę Žemės orbitą galintis pa...

Nors NASA atsisakė planų vėl išlaipinti JAV astronautus Mėnulyje, tačiau siūlo visiems norintiems patiems išmėginti tokios ekspedicijos įtampą ir pavojus. JAV Aeronautikos ir kosmoso administracija išleido nemokamą internetinį kompiuterinį žaidimą „Moonbase Alpha“, kuriame veiksmas vyksta futuristinėje Mėnulio bazėje, įkurtoje jo Pietų ašigalyje.

2030 – 2035 metais į dangų gali pakilti dabar futuristiškai atrodantys naujos kartos viršgarsiniai lėktuvai, kurie veikiausiai galės pasiekti ir kosmosą. NASA Aeronautikos tyrimų programos direktorato paskelbtam naujos kartos viršgarsinių lėktuvų koncepcijų konkursui pateiktame bendrovės „Lockheed Martin“ projekte siūloma sukurti naujo tipo viršgarsinį keleivinį lėktuvą, kuriam nebūtų taikomi dabartiniai  greičio apribojimai, praneša „Space.

NASA inžinieriai bando identifikuoti kosminiame aparate „Dawn“ aptiktą techninį gedimą, dėl kurio iš dalies išsijungė jo pozicionavimo sistema. Gedimas į asteroidą Vesta skrendančiame NASA kosminiame zonde buvo užfiksuotas birželio 17 dieną, praneša „Space.com“. Dėl kol kas nežinomų priežasčių sustojo vienas iš keturių nuolat besisukančių pozicionavimo sistemos reakcijos smagračių. Ši sistema skrydžio metu išlaiko kosminį zondą stabilų ir kontroliuoja jo padėtį erdvėje.

Nors daugkartinio naudojimo ervėlaivių „Space Shuttle“ skrydžių programą NASA planavo nutraukti šių metų lapkritį, yra didelė tikimybė, kad paskutinis skrydis bus atidėtas iki 2011 m. , skelbia „New Scientist“. Vėlavimas susijęs su tuo, kad NASA specialistai nespėja laiku paruošti Tarptautinės kosminės stoties (TKS) logistinio modulio „Leonardo“, kurį į TKS turėtų atskraidinti paskutinį kartą į kosmosą kilsiantis erdvėlaivis „Discovery“. Jo startas buvo numatytas rugsėjo 16 dieną, tačiau gal...

NASA lėktuvas DC-8 nufilmavo Japonijos kosminio zondo „Hayabusa“ sugrįžimą į Žemę. Vaizdo įraše matyti, kaip tankiuosiuose atmosferos sluoksniuose dega kosminio aparato fragmentai. Ryškus taškas, matomas šiek tiek žemiau pagrindinių nuolaužų, kairėje – kapsulė su „Hayabusa“ asteroide „25143 Itokawa“ paimtais jo paviršiaus mėginiais. Ši kapsulė parašiutu buvo nuleista į Australijos Woomera karinį poligoną.

Įsigydami automobilį suvokiame, kad, norėdami juo saugiai ir ilgai važinėti, turime nuolatos stebėti jo būklę, papildomai investuoti į susidėvėjusias detales. Tai mums atrodo natūralu. Netikėtas žaibas Visai kitaip būna, kai, tarkime, ima „streikuoti“ biuro technika. Tuomet netikėtai atsiradęs gedimas ir su juo susijusios papildomos išlaidos mums atrodo nenatūraliai − tarsi žaibas iš giedro dangaus. Kompleksinė biuro technikos priežiūra išvaduoja nuo daugelio papildomų problemų.

Kitą savaitę NASA pradeda pirmąją okeanografinių tyrimų misiją, kurios metu bus tiriamas Arkties vandenyno ledas. Misiją „Klimato poveikis Arkties ir Ramiojo vandenyno aplinkos chemijai ir ekosistemoms“ arba sutrumpintai ICESCAPE, birželio 15 dieną pradės JAV pakrančių apsaugos ledlaužis „The Healy“, praneša naujienų agentūra AFP.

Aplink Saturną skriejantis kosminis laivas „Cassini“ jo palydove Titane aptiko du potencialios gyvybės požymius, pranešė NASA. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad prielaidas apie galimą gyvybę Titane galima aiškinti ir specifinėmis jame vykstančiomis cheminėmis reakcijomis, skelbia „Popsci.com“. Naujausi „Cassini“ tyrimų duomenys liudija, kad „kažkas“ Titano paviršiuje vartoja vandenilį ir tam tikras organines molekules.

Tai astronautams gali tapti didžiausiu išbandymu: 6 valandų išėjimas į atvirą kosmosą vilkint žmogaus formos balionu, įsuktu į daugybę izoliacijos sluoksnių. Tačiau Amerikos astronautai atvirame kosmose dirba jau 45 metus, ryškiausią savo darbo žymę palikdami ant 100 mlrd. dolerių kainavusios kosminės stoties, rašo SPACE.com. Pirmą kartą amerikiečių astronautas į atvirą kosmosą išėjo 1965 metų birželio 3 dieną.

JAV muziejai varžosi, kam atiteks netrukus savo misiją baigsiantys trys NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai. Vienas jų, „Atlantis“ savo 25 metų tarnybą baigė šią savaitę, kai grįžo iš paskutinės misijos. „Be jokios abejonės, varžybos įnirtingos“, – teigė Kennedy kosmoso centro lankytojų komplekso Floridoje atstovas Billas Moore'as.

NASA pranešė nutraukusi Marso šiaurės ašigalio regione 2008 m. gegužę nusileidusio kosminio aparato „Phoenix“ radijo paieškas. Oficialiai pripažinta, kad jam nepavyko atlaikyti atšiaurios Marso žiemos: ant aparato susikaupęs ledas sugadino jo saulės baterijas. Tai patvirtina naujausia aplink Marsą skriejančio NASA palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) padaryta „Phoenix“ buvimo vietos nuotrauka.

Masačūsetso technologijų instituto (MIT) mokslininkų vadovaujama komanda jau dabar kuria lėktuvus, kurie naudos 70 procentų mažiau kuro lyginant su šiandieniniais jų pirmtakais. Projekte pavadinimu "N+3" yra numatytos dvi ateities orlaivių koncepcijos - D ir H, kurių kiekviena yra paremta tiksliais inžineriniais skaičiavimais. MIT specialistų vizija - ekologiškas lėktuvas, kurio realus pritaikymas komercinių skrydžių rinkoje leistų iš esmės pakeisti orlaivių ekonomiškumo sampratą.

NASA erdvėlaivis „Atlantis“ (Atlantida), šiuo metu kartu su Tarptautine kosmine stotimi skriejantis aplink Žemę, pakilo į kosmosą paskutinį kartą. Grįžus į namus jo laukia muziejaus eksponato likimas – JAV nusprendė atsisakyti „Space shuttle“ tipo erdvėlaivių, nes jie laikomi nesaugiais. Šiame fotoreportaže pasakojama apie paskutinius „Atlantis“ ervėlaivio gyvenimo mėnesius, pradedant jo nusileidimu iš orbitos praėjusių metų lapkritį, baigiant pasiruošimu paskutiniam skrydžiui.

NASA pranešė išsiaiškinusi kosminio zondo „Voyager-2“ gedimą, dėl kurio aparatas į Žemę pradėjo siųsti nesuprantamus duomenis. Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje inžinieriai vakar paskelbė tikėtiną Saulės sistemą paliekančio kosminio zondo gedimo priežastį, teigiama NASA pranešime. Pasak specialistų, vienas iš zondo kompiuterio atminties bitų netikėtai pakeitė savo reikšmę į priešingą.

NASA pranešė pirmadienį pradėjusi paskutinį Marso šiaurės ašigalio regione 2008 m. gegužę nusileidusio kosminio aparato „Phoenix“ radijo paieškos etapą. Pasitelkę aplink Marsą skriejantį palydovą „Mars Odyssey“, NASA inžinieriai bandys „pagauti“ „Phoenix“ signalus, teigiama pranešime. „Phoenix“ užprogramuotas automatiškai bandyti užmegzti radijo ryšį tuo atveju, jeigu jo saulės baterijos gamina pakankamai energijos zondo funkcionavimui užtikrinti.

NASA kosmodrome Kanaveralo kyšulyje (Florida, JAV) startui ruošiamas erdvėlaivis „Atlantis“. Jis pakilti turėtų šiandien 21.30 Lietuvos laiku. NASA pranešime sakoma, kad penktadienį 13 val. oro sąlygos buvo palankios erdvėlaivio startui. Technikai pradėjo išorinio erdvėlaivio bako pildymą skystu deguonimi ir vandeniliu. Ši kosminė misija „Atlantis“ erdvėlaiviui bus paskutinė.

NASA sėkmingai išbandė kosminio laivo „Orion“ gelbėjimo sistemą, kuri turėtų būti aktyvuojama tuo atveju, jei raketos nešėjos starto metu įvyktų avarija – aptiktas didesnis ar mažesnis gedimas arba įvyktų sprogimas, pranešė „The Register“. Nors NASA atstovai labai didžiuojasi pirmosios naujos kosminio laivo evakuacijos sistemos per pastaruosius 40 metų bandymų rezultatais, ironiška, kad ji veikiausiai niekada nebus naudojama, pastebi leidinys.

Pačiame Saulės sistemos pakraštyje esantis JAV kosminis zondas „Voyager-2“ pradėjo siųsti į Žemę informaciją, kurios NASA negali iššifruoti. 1977 m. į kosmosą paleistas nepilotuojamas tarpplanetinis NASA kosminis aparatas „Voyager-2“ šiuo metu yra už 13,8 milijardų kilometrų nuo Žemės, Saulės sistemos pakraštyje.

Paskutinis daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Atlantis“ skrydis į kosmosą prasidės šių metų gegužės 14 dieną, pranešė NASA. Kosminio laivo startas turėtų įvykti 12.20 val. JAV rytinės pakrantės laiku.

Saturne šėlsta nematyto dydžio pūga – tokia stipri, kad ją iš Žemės galima stebėti ne tik profesionaliais, bet ir mėgėjiškais teleskopais. Pasak NASA Goddardo kosminių skrydžių centro mokslininko, „Cassini“ programos sudėtinio infraraudonojo spektrometro tyrimų grupės nario Gordfono Bjorakerio, stebėjimų duomenys liudija apie Saturne kilusią didelę sūkuringą audrą, iš žemutinių atmosferos sluoksnių iškėlusią daug sušalusios medžiagos.

2010 metų spalio mėnesį daugkartinio naudojimo kosminis laivas „Discovery“ į orbitinę stotį pristatys robotą-humanoidą Robonaut 2, sutrumpintai - R2. Tai bus pirmasis toks robotas, kuris dirbs kosmose kartu su žmonėmis. Jį sukūrė NASA kartu su General Motors. R2 kiek primena savo kolegą - robotą C-3PO iš „Žvaigždžių karų“, tik nėra toks plepus. Tiesą sakant, Robonaut 2 kalbėti kol kas negali, tačiau NASA teigia, kad kalbos funkciją būtų galima įdiegti, kaip tik jos prisireiks.

JAV kosmoso agentūra sprendžia dėl 28 potencialių misijų, kurių tikslas – gyvybės paieškos Saulės sistemoje ir už jos ribų. „Astobiologija ir gyvybės paieškos yra svarbiausia, ko turėtume imtis toliau tiriant Saulės sistemą“, – teigė Cornellio universiteto Itakėje, Niujorke, mokslininkas Steve'as Squyresas. „Mes laukiame 28 skirtingų misijų, kurios apimtų viską nuo ant Merkurijaus nusileisti galėsiančių aparatų iki aparatų, praskriesiančių pro Saulės sistemos pakraščiuose esančius objektus.

Kino režisierius Jamesas Cameronas ketina Marse filmuoti 3D kino filmą, pranešė „Pasadena Star News“. Laikraščio teigimu, režisierius įkalbėjo NASA į Marsą 2011 m. išsiunčiamame marsaeigyje „Mars Science Laboratory“ („Curiosity“) įrengti specialias 3D vaizdo kameras. Leidinio žiniomis J. Cameronas dar šių metų sausį susitiko su NASA administratoriumi Charlesu F. Boldenu techninėms šios misijos detalėms aptarti.

NASA nusprendė iki šių metų lapkričio mėnesio atidėti paskutinį daugkartinio naudojimo kosminio laivo „Endeavour“ skrydį, pranešė „Space.com“. Vykdant nesaugiais laikomų „Space Shuttle“ erdvėlaivių naudojimo nutraukimo programą, „Endeavour“ paskutinį kartą į kosmosą turėjo pakilti liepos 29 d. Buvo planuojama, kad šis kosminis laivas su 6 astronautų įgula į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) atgabens alfa dalelių magnetinį spektrometrą („Alpha Magnetic Spectrometer“). Šis prietaisas bus sumontu...

„Duracell“ kiškeliui tai nepatiks: NASA pristatė vandenyje judantį robotą, kuris iš tiesų gali veikti amžinai. Tai pirmasis toks prietaisas, visą reikiamą energiją gaunantis tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šį mėnesį agentūra žurnalistams atskleidė, kad SOLO-TREC, specialaus vaško pripildytas plūduras, varomas vandens temperatūrų skirtumų, Havajų pakrantėje kasdien tris kartus paneria į 500 metrų gylį - ir tai jis daro nesustodamas nuo praėjusių metų lapkričio.

Šių metų rudenį NASA ruošiasi pasiųsti į kosmosą pirmąjį žmogaus pavidalo robotą. „Robonaut 2“ pavadintas androidas taps nuolatiniu Tarptautinės kosminės stoties įgulos nariu. „Robonaut 2“, dar vadinamą R2, suprojektavo ir pagamino NASA bei „General Motors“ specialistai.

Balandžio 13 dieną NASA erdvėlaivio „Discovery“ astronautai įvykdė trečią planinį išėjimą į atvirą kosmosą, kurio metu prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS) buvo pritvirtintas naujas amoniako rezervuaras. Paskutinis „šatlo“ skrydis į kosmosą numatytas rugsėjo mėnesiui, po kurio jis bus išleistas į „užtarnautą poilsį“. Amoniakas naudojamas orbitinei stočiai aušinti. Išėjimas į kosmosą truko 6 valandas ir 24 minutes.

JAV prezidentas Barackas Obama pristatė naujus NASA vykdomų kosmoso tyrimų tikslus. Tarp jų – Amerikos astronautų išsilaipinimas asteroide ir pilotuojamas skrydis į Marsą. Prezidentas B. Obama NASA Kennedy kosminiame centre Floridos valstijoje pristatė savo administracijos parengtus naujos NASA kosminės erdvės tyrimų programos prioritetus, praneša „Space.

Pagal NASA „Contellation“ programą kurtas kosminis laivas „Orion“, skirtas skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir Mėnulį, išliks nepaisant to, kad Baltieji rūmai nutraukė šią programą, pranešė naujienų agentūra AP. Ji remiasi neįvardintu šaltiniu prezidento B. Obamos administracijoje. Pasak šio Baltųjų rūmų darbuotojo, „Orion“ išliks dėl to, kad avariniais atvejais būtų kuo iš kosminės stoties skubiai evakuoti JAV astronautus.

Minint 40-ąsias laimingai pasibaigusios į Mėnulį skridusio kosminio laivo „Apollo 13“ misijos metines, mokslininkai atliko tuomet susidariusios mirtinai pavojingos situacijos rekonstrukciją. Vykdant NASA pilotuojamų skrydžių į Mėnulį programą, 1970 m. balandžio 11 dieną buvo paleistas JAV kosminis laivas „Apollo 13“ su trimis astronautais.

NASA planuoja robotų ekspedicijas į Mėnulį, Marsą ar vieną iš Saulės sistemos asteroidų. Tokie „robonautai“ žvalgys kelią būsimoms pilotuojamoms JAV kosminėms misijoms. Galbūt Amerikos astronautai dar negreitai sugrįš į Mėnulį, bet NASA iš visko sprendžiant gali netrukus juos pakeisti naujos kartos robotais, galinčiais pasiekti mokslininkus dominančias Saulės sistemos vietas, skelbia „Space.

Aplink Marsą skriejantis NASA kosminis aparatas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) užfiksavo, kaip nuo 700 metrų aukščio šlaito šiauriniame planetos regione nuslinko lavina. MRO didelės raiškos vaizdo kamera „HiRISE“ užfiksavo mažiausiai tris atskirus dalelių debesis, pakilusius į kelių dešimčių metrų aukštį virš šlaito, skelbiama „HiRISE“ programos svetainėje. Čia pat galima pamatyti didelės raiškos šio regiono nuotrauką.

NASA ir korporacija „Boeing“ užbaigė pirmąjį „ateities lėktuvo“ X-48B bandymų etapą. Rezultatai patvirtino, kad šis neįprastos formos lėktuvas be uodegos gali skraidyti saugiai. NASA Drydeno Skrydžių tyrimo centro JAV karinių oro pajėgų Edwardso bazėje užbaigtas pirmasis eksperimentinio lėktuvo X-48B bandymų etapas, pranešė „PRNewsWire.com“. Šis nuotoliniu būdu valdomas 250 kg sveriantis orlaivis, savo forma labai primenantis didžiąją mantą, yra tikslus 8,5 proc.