mokiniai

Mokyklų aukso amžius – jau istorija. Pedagogines studijas baigusiam jaunimui teliks klausytis ne vieną dešimtmetį mokykloje skaičiuojančių kolegų pasakojimų apie turėtus didžiulius krūvius ir sočią pedagogo duoną. Mokinių mažėjimo tendencija mokytojus varo į neviltį – pastaruosius šešerius metus Panevėžys kasmet netenka vidutiniškai 1042 mokinių. Tiek užtektų vienai vidurinei. Dar prieš gerą dešimtmetį vargu ar kas būtų galėjęs patikėti, kad miesto mokykloje mokysis vos per 300 vaikų.

Pritarę, kad šiame pastate gali kuo puikiausiai tilpti vaikų globos namai „Danė“, privati pagrindinė mokykla „Universa Via“ ir protinę negalią turinčių asmenų dienos socialinis centras, Klaipėdos politikai surišo Gordijo mazgą. Viliaus Mačiulaičio nuotr. Klaipėdos miesto savivaldybė nutarė, kad po vienu stogu vaikų globos namuose „Danė“ gali tilpti ir našlaičiai, ir pagrindinė mokykla „Universa Via“, ir protinę negalią turinčių žmonių dienos socialinis centras.

Jaunoji karta ir ją į kelią išleidžiantys mokytojai už didžiulę pažangą liaupsių nenusipelnė. Tai įrodo Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti 2009 m. tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA rezultatai. Palyginus Lietuvos penkiolik-mečių žinias ir gebėjimus gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo srityse su kitų šalių to paties amžiaus jaunuolių pasiekimais paaiškėjo, kad mūsiškiai nepateko net tarp vidutiniokų.

Praėjusį šeštadienį Vilniuje, M.K.Čiurlionio menų mokyklos Šokių teatre, vyko ryškus ir spalvingas renginys – IX Lietuvos tautinių bendrijų vaikų ir jaunimo festivalis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui. Festivalį surengė Viešoji įstaiga „Tautinių bendrijų namai“ ir Tautinių bendrijų taryba prie LR kultūros ministerijos.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas kviečia Europos Sąjungos šalių mokinius (amžius 16–17 m.) dalyvauti 2011 m. gegužės 5–7 dienomis Briuselyje vyksiančiose simuliacinėse komiteto plenarinėse sesijose ir diskusijose „Your Europe Your Say“. Diskusijų kalba – anglų arba prancūzų. Mokyklos internetu gali užsiregistruoti iki lapkričio 30 dienos. Gruodžio mėnesį iš kiekvienos šalies bus atrinkta po vieną mokyklą.

Ar 30 metų mokykloje dirbantis ir ūmiu būdu garsėjantis kūno kultūros mokytojas galėjo išdykusį šeštoką griebti už gerklės, ar pedagogui mesti kaltinimai – tik paauglių fantazijos? „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos direktorius Algirdas Gedeikis mano, kad atsakymą padės rasti incidentą pamokoje mačiusių pedagogų ir kelių dešimčių mokinių apklausa. Nukentėjusio šeštoko mama teigia apie konfliktą per kūno kultūros pamoką išgirdusi tik vakare grįžusi iš darbo.

Prieš porą metų Lietuvoje veikė specialus telefono numeris, kuriuo paskambinus buvo galima pranešti apie mokyklos nelankančius vaikus. Dabar toks telefonas neveikia, bet ne todėl, kad sumažėjo mokyklos nelankančių vaikų. Mokyklos nelankymo problema dar labai paaštrėjo prasidėjus emigracijai, mat be tėvų priežiūros likę vaikai dažnai savarankiškai nusprendžia nesimokyti. Nors šalyje vykdomos net kelios vaikų grąžinimo į mokyklos suolą programos, mokyklos nelankančių vaikų statistika glumina.

Dažnai sakoma, kad vaikai puikiai žino savo teises, bet ypač nenoriai prisimena pareigas. Kas iš tikrųjų slepiasi po šiuo pasakymu? Šių dienų vidurinės mokyklos gyvenimo realybė gerokai skiriasi nuo tos, kurią buvo galime išvysti, tarkime, prieš dešimt metų. Šalies mokyklose dirbantys mokytojai vis dažniau užsimena apie, kad darbe kasdien tenka susidurti su grubiu, o kartais net žiauriu mokinių elgeliu.

Lietuvoje, kaip rodo pačios Švietimo ir mokslo ministerijos paviešinti statistiniai duomenys, nuo 2003 iki 2010 metų jau išnyko 563 mokyklos. Palyginti su 2003 metais, šiemet jau neturime 142 pagrindinių mokyklų, 185 vidurinių mokyklų. Tiesa, per 7 metus į teigiamą pusę pakito gimnazijų skaičius. Prieš 7 metus Lietuvoje veikė 90 gimnazijų, o dabar – 216 gimnazijų. Tačiau gimnazijų daugėjimas vis vien neatsvėrė vis didesnio mokyklų nykimo.

Neseniai naujienų portalo Balsas. Lt redakciją pasiekė vienos Mykolo Biržiškos moksleivio mamos laiškas, kuriame moteris išsakė susirūpinimą dėl vaiko mokymosi sąlygų, mat mokykloje dar nuo vasaros vidurio vyksta renovacija. „Vietoje to, kad pratęstų mokiniams atostogas, dėl niekaip nebaigiamų darbų, mokykla sugalvojo juos panaudoti kaip nemokamą darbo jėgą. Vaikai po 45 minutes mokysis, o pertraukas panaudos mokyklos šveitimui bei kvėpavimu dulkėmis.

Nesuvaldomi ir į mažus nusikaltėlius panašėjantys vaikai – kiekvienos mokyklos problema. Darbas klasėje, kurioje vienas mokinių nuolatos į save bando atkreipti dėmesį išdaigomis, keiksmais ir užgauliojimu, yra tikras išbandymas mokytojui. Kai tėvai neatlieka savo pareigos, vaiko ugdymą į savo rankas tenka perimti mokytojui.

Apie mokslo šaknų kartumą ir labai ilgai nokstančius vaisius liaudis yra sukūrusi ne vieną lakonišką posakį, o dažnas studentas ar mokinys suka galvą, ką daryti, kad dar nokdami šie vaisiai neimtų pūti? Čia į pagalbą skuba korepetitoriai, kurių verslą sunkmetis pakoregavo neišvengiamai: sumažėjus tėvų pajamoms daliai šeimų tapo per brangu leisti vaikus į papildomas užsienio kalbų, matematikos ar chemijos pamokas.

Patys gabiausi vaikai Lietuvos bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose yra priversti vegetuoti – jų gebėjimai neugdomi, o ir žinių jie gauna per mažai, teigia lrt.lt kalbinti gabių vaikų tėvai. Specialistai pastebi, kad mūsų šalyje vis dar nėra bendros gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo sistemos, ir vis dar diskutuojama, ar tokia sistema yra reikalinga ir koks turėtų būti gabių vaikų ugdymo modelis.

Kuršėnų L. Ivinskio gimnazija tapo viena iš 26 pasaulio mokyklų, kurios savo patirtį perduos beveik trims tūkstančiams švietimo įstaigų iš viso pasaulio. Spalio pabaigoje gimnazija iš Lietuvos mokyklos-patarėjos statusu dalyvaus novatoriško švietimo forume Keiptaune, Pietų Afrikos respublikoje. Spalio 25–29 d. vyksiančiame Pasauliniame novatoriško švietimo forume Lietuvos atstovai susitiks su daugiau nei 80 mokyklų pedagogų iš 46 pasaulio šalių.

Keturiolikmetė panevėžietė, įtariama prievarta atiminėjusi iš jaunesnių moksleivių pinigus, sulauks baudžiamosios atsakomybės – šią nusikaltimų nuosavybei baudžiamąją bylą Panevėžio apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorė Danutė Baltrušaitytė perdavė nagrinėti apygardos teismui.

Pirmą kartą išleistos „Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijos“, skirtos žemų (riboto intelekto) ir labai žemų (nežymiai sutrikusio intelekto) intelektinių gebėjimų specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti. Leidinys skirtas dalykų mokytojams, integruotai ir specialiosiose klasėse ugdantiems 5–10 klasių specialiųjų poreikių mokinius, negebančius pasiekti patenkinamą pasiekimų lygį, apibrėžtą bendrosiose programose.

Įžeidžiančios pravardės, fizinis smurtas, reketas –visa tai gali patirti vaikas, vos pradėjęs lankyti mokyklą. Patyčias Lietuvoje patiria daugiau nei pusė moksleivių. Būtent tiek jų pripažįsta. Neretai apie nuolat kęstą smurtą suaugusieji sužino per vėlai –vaikui pasitraukus iš gyvenimo. Išleidę savo atžalas į mokyklą tėvai naiviai tikisi, kad jų vaikai ne tik krausis į galvą žinias, bet ir bus saugūs. Deja, realybė priešinga.

„Vaikišką šampaną ir kitus alkoholį imituojančius gėrimus reikia pašalinti iš apyvartos“, - tokį siūlymą š.m. spalio 1 d. LR Seime vykusiame susitikime su valdžios atstovais dėl jaunimo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės problemų sprendimo pateikė Lietuvos mokinių parlamento (LMP) nariai.

Kažkada skalsi buvusi mokytojo duona dabar virto trupiniais. Visuomenės, ypač valdžios akyse šios profesijos prestižas gerokai sumenko. Tai pripažįsta ir Nijolė Šervenikaitė –lituanistė, Lietuvos šviesuolė, keliolikos literatūros vadovėlių autorė, kurios globojami moksleiviai vis skina laurus jaunųjų filologų konkursuose. Tik ji, kaip ir jos kolegos visoje Lietuvoje, dar mato prasmę rengdama vis naujas moksleivių kartas gyvenimui.

Spalio 5-ąją, antradienį, minima tarptautinė Mokytojų diena. Tądien ne vieną mokinį galima sutikti su gėlių puokšte rankose, o kone visose mokyklose trumpam apsikeičiama vaidmenimis: mokytojai susėda į suolus, o mokiniai stoja prie lentų ir tampa savo ugdytojų atspindžiu. Tačiau nors ne vienas spalio 5-ąją atiduoda pagarbą savo mylimiems mokytojams, vis dar gaji nuomonė, kad ši profesija toli gražu ne prestižinė, o retas kuris baigdamas mokyklą drąsiai sako, jog norėtų tapti mokytoju.

Pakeitę moksleivių maitinimo tvarką, uždraudę gaminius su maisto priedais, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai turėjo pastebėti, kad lazda visgi turi du galus. Visuomenėje kilo pasipiktinimo banga supratus, kad moksleiviai nuo šiol nebegaus sriubos, o maisto kainos mokykloje gerokai šoktelėjo, tuo tarpu patys bendrojo lavinimo įstaigų ugdytiniai spėjo praminti takus iki aplinkinių parduotuvių, kebabų, čeburekų ir kito greito maisto pardavėjų kioskų.

Mokyklose iš valgiaraščių išnykus sriubai, kaip esą nevertingam patiekalui, į kovą dėl jos pakilo mokinių tėvai. Valdininkai teisinasi tik norėję vaikus maitinti europietiškai, tačiau kilus nepasitenkinimui traukiasi ir vėl sriubą įrašo į valgiaraščius, praneša LTV „Šiandien“. Iki pietų pertraukos likus vos kelioms minutėms, Šiaulių centro pradinės mokyklos virėjos skuba vaikams į lėkštes dėlioti karštą maistą. Bet ant stalų – tik antras patiekalas ir vaisiai.

Vaikai ir jaunimas – viena iš pažeidžiamiausių bendruomenės grupių. Mūsų visuomenėje ligi šiol yra gajus mitas apie laimingą vaikystę. Tuo tarpu žmogus kiekviename amžiaus tarpsnyje, patiria intensyvias ne tik teigiamas, bet ir neigiamas emocijas. Emocijas išreikšti adekvačiai ir jas išsakyti išmokstame paprastai tik vėlyvuoju paauglystės laikotarpiu, o kai kas čia patiria sunkumų visą gyvenimą.

Švietimo ir mokslo ministerija sulaukė tėvų skambučių ir klausimų dėl elektroninių dienynų naudojimo mokyklose. Ministerija informuoja, kad elektroninis dienynas nėra privalomas. Tačiau yra sudaryta galimybė mokykloms, kurios pildė spausdintą dienyną ir buvo susipažinę su elektroninio dienyno naudojimo tvarka ir galimybėmis, nebepildyti spausdinto, bet naudoti elektroninį dienyną.

Tinklalapio klase.lt iniciatyva siūlyti Seimui paskelbti nacionalinę Klasių susitikimo dieną oficialia nacionaline švente įgavo pagreitį. Interneto portalas www.klase.lt, tęsdamas 2009 m. startavusios Klasių susitikimo dienos idėją, rugsėjo 4 d. vėl kviečia visus rinktis savo klasių būreliuose.

Moksleiviai ir studentai Rugsėjo 1-osios vakarą galėjo tik liūdnai atsidusti – apniukęs dangus, šaltis ir vis prapliumpantis lietus sugadino daugelio planus vakarą praleisti grandiozinėje mokslo metų pradžiai skirtoje šventėje. Į antrąjį Vingio parke vykusį renginį šiemet susirinko kur kas mažiau prasidėjusius naujus mokslo metus atšvęsti pasiryžusių jaunuolių. Vis dėlto veikti čia buvo ką.

Trečiadienį, rugsėjo 1-ąją, draudžiama prekyba alkoholiu alkoholiu parduotuvėse, kioskuose ar degalinėse. Už šios tvarkos nesilaikymą gresia nuo 500 iki 2 tūkst. litų bauda. Alkoholiu trečiadienį galės prekiauti tik viešojo maitinimo įstaigos. Rugsėjo 1-oji – vienintelė diena metuose, kai visoje Lietuvoje draudžiama prekyba alkoholiu mažmeninės prekybos įmonėse. Prieš keletą metų buvo draudžiama prekyba alkoholiu ir parduotuvėse, ir viešojo maitinimo įstaigose.

Ši rugsėjo 1-oji gali tapti istorine diena, kai Lietuvos vaikai mokyklose pradės maitintis itin sveikai. Ar vaikai vietoj traškučių pradės graužti morkas, parodys laikas, o juos maitinančios įmonės šiuo metu su užsidegimu dėlioja sveikesnių patiekalų savikainos dėlionę, rašo „Verslo žinios“. Stambieji vaikų maitintojai dėsto, kad sėkmingai prisitaiko prie naujų reikalavimų, smulkieji neslepia, jog problemų kyla, o kai kurie rekomenduojami patiekalai kelia ir šypsnį.

Šiemet rugsėjo 1-ąją pasitiks daugiau kaip 200 atsinaujinusių – renovuotų arba renovuojamų – švietimo įstaigų, mokyklų, kurioms skirta per 180 mln. litų. Tai yra didžiausio mąsto vykdoma mokyklų renovacija per pastarąjį dešimtmetį. „Turime pradėti nuo mūsų pačių mažiausių piliečių, suteikdami jiems aukščiausios kokybės išsilavinimą, kad drąsiai galėtume konkuruoti visame pasaulyje. Tam turime sutvarkyti mokyklas bei pasirūpinti mokytojų darbu“, – sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Rugsėjo 1-oji – kitą trečiadienį. Paskutinės dienos prieš naujuosius mokslo metus - didysis egzaminas tėvams: ar teisingai parinko mokyklą atžalai. Visos vidurinės ir gimnazijos (jų yra 499) turi reitingus. Labiau jaudinasi tėvai nei mokinukai. Kad tik per žemo lygio mokyklos nepasirinkus. „Respublika“ aiškinosi, ar elitinėmis nurodytos mokymo įstaigos kala Lietuvos ateitį.

Norintieji išmokti vairuoti turės plačiau atverti pinigines. Nuo rugsėjo įsigaliojus susisiekimo ministro įsakymui padidinti praktinio vairavimo valandų nuo 20-ies iki 30-ies ir sumažinti teorijos mokymo valandų nuo 60-ies iki 40-ies, vairavimo mokyklos bus priverstos kelti kursų kainas, nes papildomai kainuos benzinas. Vairavimo mokyklos „Vairolita“ vadovas Valentinas Binkis neslepia, kad vairavimo kursai brangs apie 350 litų.

Iki šiol šeimos vairavimo instruktorius galėjo mokyti tik tada, kai būsimasis vairuotojas būdavo baigęs vairavimo mokyklą. Nuo rugsėjo 1 d. pradinių vairavimo įgūdžių bus galima įgyti mokantis su šeimos nariu, o praktinio vairavimo kursą vairavimo mokykloje bus privalu baigti prieš laikant vairavimo egzaminą VĮ „Regitra“. www.janeheller.mlblogs.com nuotr. Būsimieji vairuotojai, „Regitra“ išlaikę teorijos egzaminą, praktinio vairavimo galės mokytis su šeimos nariais.

Šokiruojanti statistika apie mokinių sveikatą ir mitybos įpročius paskatino šalies bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių maitinimo tvarkos permainas. Sveikatos apsaugos ministro Raimundo Šukio patvirtinta tvarka „praktiškai“ įsigalios prasidėjus naujiems mokslo metams, bet jau dabar su šiais pokyčiais susiduriantys mokyklų ir moksleivių maitinimą organizuojančių įmonių vadovai gūžčioja pečiais, mat, anot jų, pokyčiai kelia ne tik daug painiavos, bet ir dvejonių, ar pavyks su turimais ištekliais p...

Baigiantis vasarai tenka vis dažniau susimąstyti apie naujų mokslo metų pradžią. Jei iš anksto pasiruošite naujiems iššūkiams, juos bus žymiai lengviau įveikti. Tam tereikia labai nedaug: aiškiai žinoti norimus pasiekti rezultatus, nusimatyti, kaip įgyvendinsite planus bei rasti laiko profilaktinei sveikatos apžiūrai. Emocinė bei fizinė būsena yra labai svarbi, norint kryptingai ir sėkmingai artėti tikslo link.

Šį rudenį į mokyklas neateis 20 tūkstančių vaikų. Mokyklų tuštėjimas, pasak specialistų, truks dar trejus metus, o paskui stabilizuosis. Įstrigus ant demografinių seklumų, nepagrįstai, vadovaujantis vien ekonominiais interesais, uždaromos nedidelės kaimų mokyklos. Be mokyklų, pašto skyrių ir bibliotekų kaimai ir jų kultūra merdi. Nors rugsėjis jau čia pat, Švietimo ir mokslo ministerija turi tik preliminarią statistiką apie mokyklų tinklo pertvarką.

Sostinės Mykolo Biržiškos gimnazijos mokiniai mokslo metus pradės ne savoje gimnazijoje, o gaudami užduotis darbui namuose bei mokydamiesi antroje pamainoje Sietuvos vidurinėje mokykloje. Taip nutiko todėl, kad planuota gimnazijos rekonstrukcija buvo pradėta pora mėnesių vėliau nei buvo planuota. „Labai gaila, kad tie, kurie vykdo gimnazijos rekonstrukcijos darbus, negalvoja apie mokykos darbą“, – apgailestavo švietimo įstaigos direktorius Valdemaras Kaupinis.

Net 74 proc. moksleivių skundžiasi nugaros skausmais, kuriuos sąlygoja sunkios kuprinės. Iš daugiau nei 10 tūkst. apklaustų 7-18 m. moksleivių 38 proc., pripažino, kad nugaros skausmus jaučia labai dažnai, 46 proc. – kartais arba retai. Tyrimas taip pat atskleidė, kad dėl sunkių kuprinių nugaros ir pečių skausmais dažniausiai skundžiasi mergaitės.

Savaitgalį universitetai paskelbė kviečiamųjų studijuoti sąrašus, tačiau Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas profesorius Pranas Žiliukas tvirtino, kad esminių pokyčių šiemet – nėra. „Vis dėlto paskelbus kviečiamų studijuoti sąrašus, jau galime pasakyti, kad šiek tiek atsigavo informatikos mokslai, kuriuos studijuoti šiemet panoro gausesnis dvyliktokų būrys.

Sveikatos apsaugos ministras R. Šukys patvirtino mokinių maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarką. Pagal ją moksleivių maiste negalės būti nustatytų konservantų, dažiklių, tirpiklių, saldiklių, aromato ir skonio stipriklių. Pagal šią tvarką nuo rugsėjo 1 dienos mokiniams nebus galima tiekti sveikatai nepalankių produktų, turinčių daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų.

Keturiems Lietuvos moksleiviams JAV ambasadorė Anne E. Derse vakar įteikė stipendijas mokytis Jungtinėse Valstijose. Juos pasveikino ir Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Moksleiviai – du iš Vilniaus ir po vieną iš Kauno bei Šiaulių – buvo atrinkti giežto konkurso metu įvertinus jų akademinius rezultatus ir anglų kalbos žinias.

Liepos 2-14 d. Astanoje (Kazachstanas) vykusioje 51-ojoje tarptautinėje matematikos olimpiadoje Lietuvos jaunieji matematikai laimėjo 4 medalius. Sidabro medalį iškovojo Vilniaus licėjaus dešimtokas Linas Klimavičius (mokytojas  Benas Budvytis), bronzos medalius pelnė Vilniaus licėjaus dvyliktokė Greta Kuprijanovaitė (mokytojas Antanas Skūpas) ir vienuoliktokė Elena Dulskytė (mokytojas Benas Budvytis), VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazijos dvyliktokas Paulius...

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia bendrojo lavinimo ir specialiąsias mokyklas teikti paraiškas projektams, kurie padėtų užtikrinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kvalifikuotą švietimo pagalbą specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir jaunimui. Projekto tikslinė grupė – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių arba socialinę atskirtį patiriantys asmenys. Jo lėšomis bus remiamas specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas bei neformalusis švietimas.

Iki 2013 metų Lietuvoje bus parengta beveik 2000 karjeros konsultantų, kurie padės vyresniųjų klasių mokiniams suvokti savo gebėjimus, išsirinkti tinkamą profesiją ir vėliau sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.

Visos Lietuvos sulčių gėrimo eksperimente, kuris vyko edukacinės kampanijos „Tikros sultys kiekvieną rytą“ metu, dalyvauja jau 5500 dalyvių – 3000 moksleivių ir 2500 organizacijų darbuotojų visoje Lietuvoje. Iki šiol pats didžiausias sulčių eksperimentas Lietuvoje sulaukė didžiulio aktyvumo bei daug teigiamų atsiliepimų. Daugiausia paraiškų buvo gauta iš Vilniaus regiono, o aktyviausiai eksperimentavo draudimo sektoriaus darbuotojai. Draudikai sudarė 51 komandą visoje Lietuvoje.

Pastaruoju metu nuolat girdime ir skaitome, kokie žiaurūs ir nebaudžiami yra vaikai: terorizuoja bendraamžius, mokytojus, tėvus, visą visuomenę. Tačiau apie priežastis nutylime. Juk vaikai negimė žvėrimis, o elgesio mokėsi iš saugusiųjų. Visi „Vakarų ekspreso“ kalbinti mokiniai sutarė dėl vieno: skaudžiausios jiems yra autoritetingų žmonių - tėvų ir mokytojų - patyčios. Patyčios kuria griaunančią ir sergančią visuomenę.

Šveicarija sukurs ir pardavinės prezervatyvus, pritaikytus specialiai 12-14 metų berniukams. Mokslininkų atlikta studija parodė, kad seksualiai aktyvūs paaugliai Šveicarijoje vengia naudoti kontraceptines priemones vien dėl netinkamo dydžio. Projektą gaminti berniukams pritaikytus prezervatyvus itin remia Šveicarijos AIDS federacija. Ji remiasi mokslininkų surinktais duomenimis, kad vis daugiau jaunesnių nei 14 metų vaikų užsiima lytiniais santykiais.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės įsakymu miesto mokinių sveikatos priežiūrai paskirstytos 281,6 tūkst. Lt. Tokį finansavimą miesto teritorijoje esančioms įstaigoms skyrė Teritorinė ligonių kasa. Iš šios sumos 243,7 tūkst. Lt teks Visuomenės sveikatos biurui, 15 255 Lt - Panevėžio profesinio rengimo centrui, 8304 Lt - M.Rimkevičaitės technologijos, 7456 Lt - Prekybos ir paslaugų verslo, 6885 Lt - V.Mikalausko menų mokykloms.

Kupiškio rajono mokyklose nebetiekiami nemokami pusryčiai. Iki šiol juos valgė per 600 rajono vaikų, tačiau pasikeitus Mokinių nemokamo maitinimo rajono mokyklose tvarkai pusryčius šeimos gaus tik išimtiniais atvejais. Tik išimtiniais atvejais Iki žiemos atostogų rajono mokyklose nemokamai pusryčiavo per 650 vaikų.

Ne vienas sutiktas pažįstamas, baigęs mokslus aukštojoje mokykloje pasiguodžia, jog gailisi dėl veltui išeikvotos energijos ir pinigų. Akivaizdu, šiais laikais gautas diplomas visiškai neatsiperka, nebent esi nepaprastai gabus arba pašonėj yra supratingų tetų bei dėdžių, kurie saugiai pasodins į saugią darbo vietelę. Tačiau ne visi mes esame apdovanoti tokiais dėkingais giminaičiais ar draugais, kurie padėtų mums susikurti nerūpestingą ateitį.