mokiniai

Vilniaus miesto savivaldybės specialistams, atsitiktinės atrankos būdu patikrinus 111 šeimų, kurių vaikai, remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) registrais, nelanko mokyklos, paaiškėjo, kad 43 vaikai (39 proc.) su tėvais yra išvykę į kitas šalis, kai kurie ten mokosi penkerius ir daugiau metų. Dar 11 vaikų (10 proc.) iš tiesų mokosi sostinės mokyklose, tačiau dėl duomenų bazės netobulumo yra patekę į nelankančiųjų sąrašus. 55 vaikų (51 proc.

Prieš mėnesį nutilus naujųjų mokslo metų pradžios šurmuliui, šalies mokyklose vėl šventinės nuotaikos. Kasmet spalio 5-ąją minima Mokytojų diena. Ši šventė turi ir keletą jau nuo seno žinomų tradicijų: mokiniai mokytojus ne tik pasveikina gėlėmis, bet ir pradžiugina savo pačių sukurtais rankdarbiais ar piešiniais, koncertais.

Rugsėjo 30 d. minint „Mokyklos gynimo dieną“ Šiaulių Didždvario gimnazijos mokiniai gyvaja grandine apjuosė mokyklą. Iš rankų į rankas aplink gimnaziją apkeliavo seniausias išlikęs gimnazijos skambutis (datuojamas 1876 metais). Didždvariečiai prisilietė prie istorinės relikvijos, prisiminė kaip gimnazistai gynė savo teisę į mokslą. Šia akcija minimas 1919 m. rugsėjo 30 d. įvykęs susidūrimas su bermontininkais – sąjungine vokiečių ir rusų reakcionierių kariuomene.

Higienos institutas kartu su miestų ir rajonų savivaldybių visuomenės sveikatos biurais 2010 m. atliko „Mokinių vykimo į mokyklą ir grįžimo iš jos saugos tyrimą“ ir nustatė, kad daugumos mokyklų išorinė aplinka yra pritaikyta saugiam mokinių atvykimui į mokyklą ir grįžimui iš jos, tačiau dalis mokinių jaučiasi nesaugūs atkarpoje, vykstant nuo namų link mokyklos ar grįžtant iš jos, dėl galimo užpuolimo, intensyvaus eismo gatvėje bei galimų patyčių.

Šiuo metu patalpas tikrina iš Klaipėdos atvykę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Teritorija yra aptverta. Policija neleidžia įeiti į patalpas. Įvykio vietoje budi ugniagesiai ir medikai. Jurbarko rajono policijos komisariato vadovas Mindaugas Baranauskas portalo Balsas.lt žurnalistams sakė, jog apie 11 h į policiją paskambinęs vyriškos lyties asmuo pranešė, jog Vytauto Didžiojo vidurinėje mokykloje padėtas sprogmuo.

Pasaulinei kontracepcijos dienai paminėti skirtas tyrimas nustatė, kad tik kas penktas paauglys Lietuvoje (23%) yra gerai informuotas apie kontracepcijos priemones. Tuo tarpu Europos vidurkis yra apie 45%.  Lietuvoje didelė dalis paauglių vis dar mano, kad lytinio akto nutraukimas yra efektyvus kontracepcijos būdas, nors specialistai jį laiko itin nepatikimu.

Pagal šalies Konstituciją, visi asmenys iki šešiolikos metų privalo mokytis. Tačiau kiekvienų mokslo metų pradžioje tenka sudarinėti sąrašus vaikų, kurie mokyklos nelanko. Lietuvių liaudies patarlė sako, kad viščiukai skaičiuojami rudenį. Rudenį skaičiuojami ir šalies bendrojo lavinimo mokyklų nelankantys vaikai. Kai kuriais duomenimis, praėjusiais mokslo metais Lietuvoje į mokyklą nėjo 14–20 tūkstančių moksleivių nuo 7 iki 16 metų. Kitais duomenimis, tokių vaikų buvo 6 tūkstančiai.

Šiuo metu Alytaus miesto savivaldybės taryba rengiasi tvirtinti švietimo įstaigų direktorių tarnybinių atlyginimų koeficientus. Tačiau daugumai jų išliks tie patys, nepaisant, kad rugsėjį į miesto mokyklas atėjo per 600 mokinių mažiau nei praėjusiais mokslo metais. To priežastis – švietimo ir mokslo ministro įsakyme dėl švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos nustatyti kriterijai jų vadovų atlyginimams.

Šiaulių miesto savivaldybėje vėl rengiama bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka. Kol kas apibrėžti tik mokyklų optimalumo kriterijai. Pirmieji siūlymai dėl mokyklų likimo paaiškės spalį. Politikai ir valdininkai dirba atskirai Siūlymus dėl pertvarkos turi parengti vien iš Tarybos narių sudaryta laikinoji komisija, kuriai vadovauja miesto meras Justinas Sartauskas.

Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja mokykloms apriboti vaikų naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonais dėl jų sveikatai daromos žalos. Panevėžio mokyklos greičiausiai ryšis priimti tokias nuostatas, tačiau kiek jos bus griežtos, priklausys nuo mokyklų tarybų. Sveikatos apsaugos ministerija šalies savivaldybėms išsiuntinėjo raštus, kuriuose pateikiamos rekomendacijos dėl mobiliojo ryšio telefonų naudojimo apribojimų. Motyvas – susirūpinimas sveikata.

Švietimo informacinių technologijų centras pradeda kurti mokyklos nelankančių vaikų registrą, kuris, tikimasi, leis sužinoti realią padėtį šioje srityje. Tokių mokinių Lietuvoje gali būti nuo keliasdešimties iki kelių tūkstančių, tačiau niekas negali atsakyti, kiek tiksliai mokinių rugsėjį neatėjo į mokyklas. Informacinių technologijų specialistų nuomone, gyvenant XXI amžiuje tai atrodo neįtikėtina. „Kai išgirdau, kad niekaip nenustatoma, kiek mokinių šiemet neateis į mokyklas, labai nustebau.

Sveikatos apsaugos ministerija susirūpino, kad mobiliojo ryšio telefonai kenkia moksleivių sveikatai, todėl mokykloms pasiūlė apriboti jų naudojimą. Kai kurios sostinės švietimo įstaigos jau atsižvelgė į specialistų įspėjimus.

Naujienų portalas „Balsas.lt“ dėkoja visiems dalyvavusiems gražiausios rugsėjo 1-osios nuotraukos konkurse bei balsavusiems ir taip padėjusiems išrinkti laimėtoją. Jūsų balsai lėmė, kad prizas – „Mokinio žinynas“ atitenka pirmosios fotografijos herojui. Sveikiname laimėtoją ir su juo susisieksime asmeniškai.

Mokyklos nelankantys vaikai – problema daugelyje pasaulio šalių, ne išimtis ir Lietuva. Ši problema bandoma spręsti įvairiais būdais: keletą metų veikė net speciali telefono linija, kur paskambinus buvo galima pranešti apie iš pamokų bėgančius ar apskritai mokyklos nelankančius vaikus, pedagogai ir socialiniai darbuotojai lankosi socialinės rizikos grupėms priklausančiose šeimose, vykdomos įvairios prevencinės programos.

Rugsėjo pirmąją į Šiau­lių mo­kyk­las atė­jo 1030 pir­mo­kų, ta­čiau net 500 dau­giau moks­lei­vių – 1520 – pa­va­sa­rį pa­liks mo­kyk­las. Suo­lų tuš­tė­ji­mo me­tas aki­vaiz­dus – Šiau­liuo­se moks­lei­vių ma­žė­ja, tad ne­po­pu­lia­rius spren­di­mus, kaip orga­ni­zuo­ti mo­ky­mą ir ug­dy­mą, ko­kius pe­da­go­gus at­leis­ti, ko­kias mo­kyk­las už­da­ry­ti, po­li­ti­kai ir švie­ti­mo dar­buo­to­jai anks­čiau ar vė­liau pri­va­lės priim­ti.

Mieli mokiniai, tėveliai ir mokytojai, visi mokyklų auklėtiniai. Sveikinu su Rugsėjo 1-ąja – ypatinga metų diena, kuri mūsų visų gyvenime ženklina mokslo ir žinių pradžios etapą. Šiemet į 1317 bendrojo lavinimo mokyklas susirinks apie 400 tūkstančių mokinių. Kartu su visais noriu pasidžiaugti, kad šiemet tikimės sulaukti daugiau pirmokų negu pernai – apie 31 tūkstantį.

Šiais mokslo metais mokykloms sudaromos galimybės dar daugiau dėmesio skirti laisvės kovų istorijai dėstyti.2011-ieji paskelbti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais. Tikimasi, kad dar išsamiau ir plačiau dėstoma Laisvės kovų istorija sudarys galimybes ugdyti mokinių pilietiškumą remiantis partizanų kovų istorijos pavyzdžiais.

Rugsėjo pirmoji – svarbi šventė ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams. Ne viena mama, lygindama būsimam moksleiviui šventinius drabužius, mintyse kurpia ilgą monologą darbdaviui ir ne vienas tėvas pakeliui į darbą bando rasti bent kelias objektyvias priežastis, kodėl nusipelnė šiek tiek laisvo laiko būtent šią dieną. Deja, tėvų noras rugsėjo pirmąją išdidžiai palydėti savo atžalas į mokyklą, ne visuomet darbdavių sutinkamas su šypsena.

Švietimo ir mokslo ministras aiškina, kad darbo mokytojai netenka, nes mažėja mokinių, o pedagogų aukštosios mokyklos yra priruošusios per daug. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius aiškina, kad darbo mokytojai netenka, nes mokyklose mažėja mokinių, o pedagogų aukštosios mokyklos yra priruošusios per daug. Poryt naujiems mokslo metams duris atvers atsinaujinančios mokyklos. Tačiau 2000 pedagogų rugsėjo pirmąją sutiks ne mokyklose, o darbo biržoje.

Visose šią vasarą sostinėje renovuojamose ugdymo įstaigose jau rugsėjo pirmąją prasidės pamokos. Šiemet buvo renovuojamos 36 ugdymo įstaigos, keturiose iš jų – Radvilų ir Žirmūnų gimnazijose, Liepkalnio pagrindinėje ir „Atgajos“ specialiojoje mokyklose, - vyko kapitalinis remontas. „Savivaldybė nuolat stebi darbų eigą, ar laikomasi numatyto darbų grafiko.

Šiemet Švietimo ir mokslo ministerija atviro konkurso būdu nupirko 43 mokyklinius autobusus, kurie turi 19 sėdimų vietų mokiniams. 5-uose autobusuose yra papildoma speciali įranga neįgaliųjų vaikų su vežimėliais pavėžėjimui. 41 autobusas bus perduotas rajonų savivaldybėms, 555-asis autobusas atiteko Zarasų savivaldybei. Geltoniesiems autobusams pirkti šiemet skirta penki milijonai litų. Mokyklinius autobusus Švietimo ir mokslo ministerija perka ir perduoda savivaldybėms nuo 2000 metų.

Mokyklos slenkstį peržengs 28 tūkst. pirmokėlių. Pernai pačių mažiausiųjų mokinukų buvo vienu tūkstančiu daugiau. Oficialiai deklaruota, kad apie 10 tūkst. vaikų tėvai išsivežė į užsienį. Pedagogai mina darbo biržų slenksčius Kol kas tai tik preliminarūs duomenys. Gali būti, kad vasarą dar ne viena dešimtis moksleivių kartu su tėvais susikrovė lagaminus ir skalsesnės duonos dairytis išvyko į užsienį. Tad emigravusių vaikų gali būti dar daugiau.

Mokyklinių prekių pardavėjai atkreipia tėvelių dėmesį į tai, kad ruošiant savo vaikus į mokyklą ne visada reikia aklai pasitikėti mokytojų rekomendacijomis. „Pastebime, kad tėvai mokyklinių prekių pirkti ateina su mokytojų sudarytais sąrašais, kurie nesikeičia jau porą dešimtmečių ir todėl neretai būna pasenę. Dabar yra geresnių, kokybiškesnių prekių už mokytojų rekomenduojamas, bet tėveliai atkakliai laikosi sąrašo.

Besibaigiant vasaros atostogoms prasideda nauji rūpesčiai – paruošti moksleivį mokyklai kartais gali pasirodyti sunkiai įveikiama užduotimi. Nemažai tėvų dėmesį sutelkę į kiekviename prekybos centre savo jaunojo šeimininko laukiančius sąsiuvinius ir spalvotus pieštukus, neretai pamiršta laiku pasirūpinti mokykline uniforma. Apie šiuo metu didžiausią pagreitį įgavusį mokyklinių uniformų pasaulį pasidomėjo „Balsas.

Miesto ir rajono bendrojo lavinimo mokyklose vis labiau prigyja elektroniniai dienynai. Kai kur tik atskirose klasėse, o kai kur ir visoje mokykloje popieriniai žurnalai ir pažymių knygelės pamažu tampa istorija. Informacinės technologijos vis aktyviau ateina ir į šalies mokyklas. Praėjusiais metais jau ne vienoje mokykloje kai kuriose klasėse ar visoje įstaigoje buvo naudojamas elektroninis dienynas. Šiemet tokių mokyklų gerokai pagausėjo.

Artėjant naujiems mokslo metams Švietimo ir mokslo ministras Seime vykusioje konferencijoje „Švietimas Lietuvos ateičiai“ aptarė svarbiausius šalies švietimo prioritetus ir jau pradėtus ir būsimus darbus. Ministro teigimu, į šalies mokyklas šiemet ateis kur kas mažiau mokinių nei ankstesniais metais. „Tikslūs šių metų skaičiai bus pateikti įpusėjus rugsėjui, bet šiemet mokinių bus iki 20 tūkst. mažiau, bet žvelgiant į kitų metų perspektyvą kitimo tendencijos stabilizuojasi.

Mažėjant vaikų mokyklos dėl išlikimo kovoja pedagogus be atlygio versdamos įsijausti į prekybos agentų darbą. Priešmokyklinukų tėveliai neturėtų nustebti, jei į duris pasibeldusi mokytoja išties pačios atspausdintą kvietimą mokytis jos klasėje.

Jau greitai skambutis pakvies mokinius rugsėjo pirmąją į mokyklas. Mokyklų aplinka sveikatos saugos reikalavimų užtikrinimas turi neabejotiną reikšmę vaikų sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui. Parengiant mokyklas naujiems mokslo metams būtina vadovautis Lietuvos higienos normos HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai “ nuostatomis (Žin.,2010,Nr.

Savaitraščio „Veidas“ paskelbtame 2011 metų Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingo pirmajame penketuke – ir Panevėžio J.Balčikonio gimnazija. Į geriausiųjų dvidešimtuką pateko 5-oji gimnazija, penkiasdešimtuką – J.Miltinio gimnazija. Reitingo viršūnėje – Vilniaus licėjus, Kauno technologijos universiteto gimnazija, Vilniaus Jėzuitų ir Žirmūnų gimnazijos.

Šiemet rugsėjo 1-ąją į Panevėžio rajono mokyklas sugužės gerokai mažiau moksleivių nei pernai, o vienas skyrius bus visai uždarytas. Nepaisant to, tikimasi, kad bent kitąmet situacija bus kiek geresnė. Kol kas Panevėžio rajono savivaldybė neturi tikslių duomenų, kiek moksleivių šį rudenį lankys mokyklas. Mat rugsėjį duomenys šiek tiek pasikeičia. Kol kas rugsėjį rajono mokyklose laukiama 3 821 moksleivio. Į šį skaičių priešmokyklinukai neįtraukti. Tai birželio 1-osios duomenys.

Artėjant naujiems mokslo metams į savivaldybių socialinės rūpybos skyrius jau plaukia tėvų, prašančių nemokamo maisto mokyklose, prašymai.Planuojama, kad nuo rugsėjo nemokamai bus maitinama 160 tūkstančių mokinių. Socialiniai darbuotojai prašo tėvų nelaukti ir reikiamus dokumentus sutvarkyti kuo anksčiau, kad nereikėtų to daryti jau prasidėjus mokslo metams.

Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojai, dirbantys vienuolikoje seniūnijų, nuo liepos 1 iki 25 dienos priėmė 1390 kauniečių prašymų dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo. Pernai per tą patį laikotarpį buvo priimta 1260 tokių prašymų. „Nebūtinai tai reiškia, jog šiais metais daugėja paramos gavėjų. Galbūt pareiškėjai suskubo prašymus teikti anksčiau, nes daugybė šeimų paramą gauna jau ne pirmą kartą ir tvarką gerai žino.

Pasibaigus mokslo metams auditorijas komplektuoja ne tik universitetai ar kolegijos, bet ir profesinės mokymo įstaigos. Pastarųjų vadovai tikina, kad šiais ir kitais metais padėtis bus ne iš gerųjų – profesinių mokyklų duris varstys mažiau mokinių. Liepą jau sujungtos 6 tokio tipo mokyklos – jos tapo mokymo centrais. Tikisi pritraukti mokinių „Kol kas – ne kokie rezultatai, tendencijos yra prastesnės nei 2010-aisiais. Praėjusiais metais tuo pačiu metu buvo surinkta apie 70 proc.

Didžiojoje Britanijoje per metus padvigubėjus smurto klasėse atvejų, šalies valdžia panaikino vadinamąjį „neliesk“ draudimą ir leido mokytojams naudoti fizinę jėgą nepaklusniems mokiniams sutramdyti. Kaip rašo „The Daily Mail“, praėjusiais metais iš Britanijos mokyklų dėl smurtavimo klasėse buvo pašalinta beveik 1 tūkst. mokinių, kai kurie jų vos penkiamečiai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad jau nuo liepos 1 d. valstybės remiamos šeimos gali teikti prašymus savivaldybių skyriams – tokių šeimų vaikams bus skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje bei parama mokinio reikmenims įsigyti.

Rasizmas vis dar kelia problemų Anglijos mokykloms: ir mokiniai, ir mokytojai demonstruoja rasistinio pobūdžio elgesį, rodo neseniai atlikto tyrimo rezultatai, kuriais remiasi naujienų kanalas „Sky News“. Trečdalis apklausoje dalyvavusių žmonių sakė pastebėję rasistinių mokytojų poelgių. O daugiau nei 83 proc. apklaustų mokytojų teigė matę, kad jų mokiniai elgiasi rasistiškai: prasivardžiuoja, laido netinkamus komentarus, juokelius, elgiasi stereotipiškai su kitų rasių atstovais.

Ilgos mokyklinės vasaros atostogos greitai gali tapti istorija, o mokiniams mokyklose gali tekti praleisti daugiau dienų ir kasdien likti joje ilgiau, skelbia šalies spauda. Taip nutiks ėmusis radikalių pokyčių naujose laisvosiose mokyklose, planuoja Britanijos vyriausybė. Švietimo reikalų sekretorius Maiklas Govas (Michael Gove) teigia, kad ateinantį rugsėjį Norviče (Norwich) numatoma atidaryti laisvąją mokyklą, kuri veiks beveik be pertraukos.

Apie tai, kad už mokyklų durų dažnai smurto aukomis tampa ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, Lietuvoje kalbama tik puse lūpų. Dažnai mokytojų skundai dėl patiriamo psichologinio ar net fizinio smurto nukreipiami prieš juos pačius tiegiant, kad pedagogai nesugeba dirbti su moksleiviais.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija šalies mokyklose pasibaigė ir abiturientai nekantriai laukia egzaminų rezultatų. Kaip ir buvo planuota, birželio 17 d. Nacionalinis egzaminų centras pradėjo skelbti valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Jau paskelbti rusų ir anglų valstybinių brandos egzminų rezultatai. Šiemet anglų valstybinį brandos egzaminą laikė 20 947 kandidatai, o rusų kalbos – 2 996. Abu egzaminus sėkmingai išlaikė daugiau nei 99 proc. abiturientų.

Šią savaitę būsimieji miesto pirmokai lankė parengiamąsias pamokėles ir patyrė pirmuosius mokyklinius įspūdžius. Tik tas pirmokėlių būrys buvo ne toks gausus, kaip tikėtasi: pasigesta daugiau kaip pusantro šimto vaikų. Mokyklų klasės tuštėja ne tik dėl mažėjančio gimstamumo. Lietuvos, taip pat ir Panevėžio vaikai, kartu su tėveliais iškeliauja bent kiek pakenčiamesnio gyvenimo ieškoti į kitas šalis.

1. Mokytoja lipnia juosta užklijavo mokiniui burną Browardo vidurinės mokyklos vaiko mama buvo šokiruota, kai dukra prisipažino, kad mokytoja jai lipnia izoliacija užklijavo burną. „Grįžusi po sunkios darbo dienos buvau nuliūdinta išgirdusi dukros pasakojimą“, – sako Leah Freel. Jazlyn Freel pasakoja, kad mokytoja jos paprašė nekalbėti, ir po kelių minučių atėjo nešina lipnia juosta, kuria apklijavo jai burną.

Keli šimtai lenkų tėvų protestavo prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Mitinge žmonės reikalavo didesnių galimybių savo vaikams Lietuvos mokyklose mokytis lenkų kalba.

Mokytoja Jadvyga Baškienė, išėjusi į pensiją, visą laiką savo namuose mokė vaikus matematikos. Mokytoja neėmė pinigų, atvirkščiai, pati sumokėjo už vieno mokinio studijas. Tremties košmarą, nepelnytos kaltės kompleksą, našlaitės ir atstumtosios dalią patyrusi dvarininkaitė garsėja kilnumu ir užuojauta žmogui. Namo spalvos primena pūgą Buvusi Kairių (Šiaulių rajonas) miestelio matematikos mokytoja Jadvyga Baškienė žvitri kaip vijurkas — nepatikėsi, kad vasarį šventė 80— ąjį jubiliejų.

„Mūsų vaikai mokykloje nesijaučia gerai. Mokiniai kuria išėjimo planus. Taip yra todėl, kad direktorė nebrangina besimokančių mokykloje mokinių, nesiekia jų išsaugoti. Neįdomi jai nei tėvų, nei mokinių, nei mokytojų nuomonė. Mokykloje nėra viešumo.

Tai, ką matote, buvo nufilmuota vienoje Rusijos mokykloje per fizikos pamoką. O mokytoja užsigrūdinusi, pistoleto neišsigando....

Vienos Škotijos mokyklos mokytojai surengė linksmą „flashmobą“: aktų salėje, kurioje susirinko apie 600 mokinių, jie staiga ėmė šokti. Šokių procesijai vadovavo mokyklos direktorius Billas Blackas. Vyriausių klasių mokiniams baigėsi užsiėmimai mokykloje ir jie turėjo pradėti savarankiškai ruoštis baigiamiesiems egzaminams. Mokytojai nusprendė juos padrąsinti prieš tokį įtemptą periodą, praneša BBC. Pedagogai surengė staigmeną, kurios įgyvendinimui panaudojo visą savo artistiškumą.

Sostinės „Vyturio“ pradinė mokykla tapo pirmąja Lietuvoje, kurioje įgyvendinant bandomąjį pradinio ugdymo projektą pamokos vedamos naudojant integruotą „Classmate PC“ sprendimą. Dvidešimt keturi šios mokyklos mokiniai ugdymo procese naudoja edukacinius nešiojamuosius „Classmate PC“ kompiuterius.

Nusikaltėliai jaunėja ir žiaurėja. Taip teigia ir įkalinimo įstaigų darbuotojai, ir policijos pareigūnai.  Policijos departamento duomenimis, 2010 metais Lietuvoje nepilnamečiai įvykdė mažiausiai 3589 įvairius nusikaltimus ir nusižengimus (tiek jų ištirta). Net 18 nepilnamečių pernai tapo žudikais, 59 – žagintojais ir prievartautojais, 21 – sunkiai sutrikdė kitų sveikatą, o didžioji dauguma vogė, plėšė ir pažeidinėjo viešąją tvarką.

Keturios moksleivės iš Ekaterinburgo tyčiojosi iš karo veterano, viską nufilmavo ir patalpino vaizdo įrašą tinklalapyje „Youtube“. Vaizdo įrašas buvo nufilmuotas praėjusių metų vasarį, kai veteranas pasakojo merginoms apie karą, o viena iš jų tuo metu maivėsi jam už nugaros. Vaizdo siužete už kadro girdimas balsas: „Karo nėra. Jis baigėsi prieš 45 metus. Oi, ne, prieš 65 metus.“ Senolis tik pasijuokia iš merginos neišprusimo.