Kodėl būtent pirmadieniais Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos moksleiviai, visi gaunantys nemokamą maitinimą, taip noriai kerta duoną ir giria jos skonį? Tikrai ne todėl, kad tą dieną mokyklos valgykla užsako ypatingos rūšies duonos.
Mokinius rems maisto paketais
Įstaigos direktorė Danutė Kriščiūnienė sako, kad daliai vaikų savaitgaliais namuose trūksta maisto.
Todėl pirmadienį sugrįžę į mokyklą jie puola prie paprasčiausios duonos tarsi prie didžiausio skanėsto. Antroje savaitės pusėje jos poreikis jau būna sumažėjęs.
„Mokykloje maisto pakanka, bet kai kurių mokinių šeimos, ypač daugiavaikės, verčiasi labai sunkiai ir tikrai negali sočiai pamaitinti vaikų. Kai Panevėžio agentūra „SOS vaikai“ pasiūlė mums maisto paketus, labai apsidžiaugėme – vargstantiesiems jie labai pravers“, – kalbėjo direktorė.
Iki šiol Šeimos namų valgykloje maitinusi skurdžiai gyvenančias šeimas ir jų nepilnamečius vaikus, agentūra „SOS vaikai“ neseniai pradėjo remti ir profesinių bei kitų mokyklų moksleivius.
Agentūros vadovė Marytė Zabulionienė, iš pedagogų išgirdusi, kiek daug profesijos besimokančių vaikinų ir merginų neturi ko valgyti, kad mokytojai jiems duoda pinigų bandelei ar atneša, kas likę nuo jų stalo, negalėjo likti abejinga.
Ji išdalino mokykloms talonus pietums, kad jaunuoliai galėtų ateiti pavalgyti į Šeimos namus, tačiau čia jie nepasirodė. Skurstantys 16–19 metų jaunuoliai drovisi eiti į labdaros valgyklą. Jie gėdijasi ir bijo bendraamžių patyčių.
Todėl M.Zabulionienė sugalvojo kasdienius šiltus ir sočius pietus pakeisti maisto paketais. Juos agentūra atiduos mokykloms, o šios – mokiniams.
„Gauti labdarą nėra nei žema, nei gėdinga. Bet aš puikiai suprantu tuos jaunus žmones, kuriems dėl to gėda. Mergaitės, kurias motinos pas mus atsiveda pasirinkti dėvėtų drabužių, stovi suakmenėjusios, sugniaužtais kumštukais, kol jų mamos rausiasi dėžėse.
Būdamas tokio amžiaus negali į pasaulį žiūrėti brandaus žmogaus akimis. Tad duodamas turi galvoti, kaip neužgauti jo orumo, nepažeminti. Kartu su mokyklomis sutarėme, kad galėtume moksleivius remti netiesiogiai“, – „Sekundei“ sakė agentūros vadovė.
Kad neretas profesinės mokyklos auklėtinis kenčia alkį, M.Zabulionienė išgirdo šiemet rudenį vykusioje tradicinėje parodoje „Panevėžys Expo 2011“. Joje gausiai dalyvavusių profesinių mokyklų pedagogai parodos lankytojams pristatė savo įstaigas ir kvietė jose mokytis, o agentūros „SOS vaikai“ vadovei papasakojo apie savo mokinių socialines problemas.
„Man skurdo mastas tikrai ne naujiena. Bet pašiurpau išgirdusi konkrečių jaunuolių istorijas“, – teigė M. Zabulionienė.
Gėdos jausmas stipresnis už alkį?
Panevėžio profesinio rengimo centre mokosi per 1000 jaunuolių. Iš jų maždaug ketvirtadalis yra socialiai remtini. Pasak šios mokymo įstaigos socialinės darbuotojos Daivos Vareikaitės, nuolatinės paramos maistu reikia keliolikai moksleivių.
Manoma, kad iš tiesų jų dar daugiau, tik ne visi prisipažįsta alkstantys. Socialinės darbuotojos teigimu, jaunuoliai gėdijasi prašyti paramos ir ją priimti.
„Mums nereikia išmaldos“, – dažnas apsimestiniu išdidumu bando maskuoti savo nuoskaudą.
Pasak D.Vareikaitės, maisto pritrūksta bedarbių vaikai, našlaičiai. Ne kiekvieną dieną turi ką į burną įsidėti ir tie moksleiviai, kurių tėvai nevengia taurelės.
Nors be tėvų globos užaugę vaikai iš valstybės gauna pašalpas, dažnai nemoka racionaliai tvarkyti pinigų ir mėnesio gale nebeturi už ką nusipirkti maisto.
Kiti moksleiviai gauna stipendijas nuo 35 iki 90 litų, priklausomai nuo pažangumo. Rajonų ir kitų miestų moksleiviai, kurie gyvena bendrabutyje, per mėnesį turi mokėti 10 litų.
„Atrodo, kad nedaug, bet per mėnesį sudėjus kelionių, maisto, drabužių išlaidas nedirbantiems ar mažas pajamas gaunantiems tėvams vis tiek sunku išlaikyti vaiką“, – kalbėjo socialinė darbuotoja.
D.Vareikaitė patvirtino, kad pedagogai pinigais ar maistu paremia į sunkią padėtį patekusius auklėtinius.
Pasak jos, agentūros „SOS vaikai“ dalijami maisto paketai bus didelė paspirtis jaunuoliams.
Tiesa, Profesinio rengimo centro darbuotojai savo ruožtu suka galvas, kaip juos perduoti moksleiviams nepakenkiant jų savigarbai.
Pritrūksta pinigų ir autobusui
Šis klausimas aktualus ir Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokyklai. Pasak socialinės pedagogės Jūratės Kiaunienės, paramą labiau linkę priimti vaikų globos namų auklėtiniai. Jie nuo mažų dienų pripratę prie rėmimo ir čia nemato nieko žeminamo.
Kita vertus, pedagogė pastebėjo, kad jaunuoliai gėdijasi prašyti labdaros ir ją priimti iki tam tikros ribos.
Anot jos, kai skurdas pasidaro nebepakeliamas, jaunuoliai jau nebesidrovi prašyti pagalbos.
„Būna, kad jie pristinga pinigų ne tik maistui, bet ir autobuso bilietui, po savaitgalio negali atvažiuoti į paskaitas, jei gyvena ne Panevėžyje, – sakė J.Kiaunienė.
Išlaidos autobusų bilietams jaunuoliams, kurie gyvena bendrabutyje ir tik savaitgaliais grįžta namo, nėra kompensuojamos.
Pasak J.Kiaunienės, itin sunki materialinė padėtis kartais būna kai kurių moksleivių iš socialinės rizikos šeimų. Jų tėvai neretai nesiregistruoja Darbo biržoje arba būna iš jos išbraukti už tam tikrus pažeidimus. Tokiu atveju vaikai negali gauti jokios socialinės paramos.
Agentūros „SOS vaikai“ vadovė M.Zabulionienė ragina mokyklas kreiptis į jų organizaciją dėl paramos maisto paketais.
Inga SMALSKIENĖ
