mokesčiai

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje surenkama ir perskirstoma gana nedaug mokesčių. Dėl to kai kurioms „nemokamoms“ viešosioms paslaugoms trūksta lėšų kokybei užtikrinti. Be to, ilgainiui tokie mokesčiai lemia augančią pajamų nelygybę, kai turtingesni vis labiau turtėja, o gyvenantys skurdžiai – vis labiau skursta. Kaip spręsti šias problemas, kokius naujus mokesčius įvesti ar kokius esamus padidinti, trečiadienį diskutuota Finansų ministerijos suburtoje ekspertų grupėje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad siekiant susigrąžinti į Lietuvą kvalifikuotus emigrantus svarstoma idėja jiems taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Bet ar toks siūlymas nepaskatins naujos išvykimų bangos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Eugenijumi Gentvilu ir ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.

Siekiant susigrąžinti į Lietuvą kvalifikuotus emigrantus svarstoma idėja jiems taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.  „Mums reikia galvoti apie paskatas, kaip susigrąžinti talentus, kurie yra išvažiavę, todėl kvalifikuotiems darbuotojams, kurie penkerius metus nedalyvavo Lietuvos darbo rinkoje, GPM galėtų būti sumažintas iki 8 proc.“, – bendrovės „Rocket Software“ padalinio pristatyme teigė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvoje pernai suteikta 182 mln. eurų paramos – 2,3 proc. daugiau nei 2019 metais. Vien šalies juridiniai asmenys suteikė 55,9 proc., užsienio šalių – 25,1 proc., anoniminiai teikėjai ir fiziniai asmenys – 19 proc. visos paramos. Didžiausia paramos dalis (67,8 proc.) buvo suteikta pinigais, remdamasis išankstiniais Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento duomenimis, pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos juridiniai asmenys pernai suteikė 101,7 mln.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį rekomendavo dvigubai padidinti alkoholio mokesčius Europoje.  Anot organizacijos, ši priemonė padėtų kasmet išvengti iki 5 tūkst. mirčių nuo vėžio.  Alkoholiniams gėrimams taikomų mokesčių didinimas yra „viena geriausių priemonių“ užkirsti kelią vėžiui, „turinti potencialiai didelį poveikį“, nurodė PSO Europos regiono biuras, pridūręs, kad tokios šalys, kaip Rusija ir Jungtinė Karalystė, gautų daugiausiai naudos.

Lietuvoje prasideda šildymo sezonas. Vilniuje šilumininkai jau pirmadienį tiekia šilumą mokykloms, ligoninėms ir kitoms savivaldybės įstaigoms. Kaune ir Panevėžyje šildyti pradės antradienį, Šiauliuose – trečiadienį. Klaipėda dar neskuba ir kada pradės šildyti – spręs antroje savaitės pusėje. O štai šildymo tiekimą daugiabučiams savivaldybių vadovai atidėlioja – gyventojai dar nenori centrinio šildymo, kuris šiemet kai kur brangs dvigubai.

Orai vis labiau vėsta ir neišvengiamai artėja šildymo sezonas. O šiemet jis bus smarkiai brangesnis. Štai Vilniuje centrinis šildymas kainuos net iki 60 proc. daugiau nei pernai. Energetikai tik skėsčioja rankomis ir kaltina brangstančias dujas ir biokurą. Valdantieji politikai mėgina guosti, kad prieš dešimtmetį šiluma kainavo dar brangiau ir užsimena galintys nebent peržiūrėti kompensacijų kriterijus, kad jas galėtų gauti daugiau galo su galu nesuduriančių gyventojų.

Finansų ministerija jau siūlo didinti nekilnojamojo turto mokesčius. Tarp siūlymų – kuo daugiau gyventojų priversti susimokėti už butus, namus, vasarnamius ir sodybas. Mokesčių kūrėjai nusitaikė ir valdančius miškus bei žemės ūkio paskirties žemes.   Premjerė jau prognozuoja aršius ginčus Seime dėl naujų mokesčių, o konservatorius Majauskas tikina, kad jie atsiras turtingiesiems. Prie Šiaulių gyvenantis Kęstutis pasakoja, kad nuosavame miške ne tik pasiilsi, bet ir darbo turi per akis.

Žadama, kad nuo sausio mažiausiai uždirbančiųjų piniginės pilnės ne tik dėl minimalios algos augimo, bet ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pakeitimų. Skaičiuojame, kiek tai duotų naudos žmogui. Visgi, ruošiamasi naikinti ir kai kurias lengvatas, siūlyti įvesti naujų mokesčių. Finansų ministrę ir kitus politikus susikvietęs prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad NPD augimui pritaria praktiškai visos politinės jėgos.

Lietuva ir Lenkija turime daug bendrų taškų Europos Sąjungos ekonominėje ir finansų darbotvarkėje, o kova su šešėliu ir mokesčių vengimu yra bendras abiejų šalių interesas, penktadienį susitikusi su Lenkijos finansų ministru Tadeuszu Koscinskiu sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos per šių metų aštuonis mėnesius buvo 253,9 mln. eurų – 3,8 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-liepos mėnesiais, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai per šių metų aštuonis mėnesius padidėjo 5,7 proc. iki 160,992 mln. eurų, alaus – sumenko 3,4 proc. iki 57,885 mln. eurų, vyno – išaugo 10,4 proc. iki 30,77 mln. eurų, tarpinių produktų – smuko 5,3 proc. iki 4,204 mln. eurų.

Keliolika parlamentarų siūlo skirti visą nepaskirstytą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį nevyriausybinių organizacijų bei Lietuvos šaulių sąjungos finansavimui. Šiuo metu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas numato galimybę skirti Nevyriausybinių organizacijų fondui mažiausiai penktadalį užpraėjusių metų GPM, gyventojų paskirstytos ne pelno subjektams, taip pat tarp finansavimo gavėjų nėra Lietuvos Šaulių sąjungos.

Artėjant spalio mėnesiui, daugelis laukia įsitempę – kokius pasiūlymus pateiks finansų ministerija dėl naujų mokesčių pakeitimų. Lietuvoje niekada istorijoje nebuvo taip, kad ta pati valdžia išlaikytų dvi kadencijas iš eilės. Naujai atėjusi visada turi požiūrį į mokesčius ir tai vadinama reforma. Pokyčiai yra begaliniai ir net ašiniuose valstybės pajamų šaltiniuose.

Antrus metus iš eilės Lietuvos valstybė patiria daugiau išlaidų nei gauna pajamų. Daugelis ekspertų sutaria, kad kasmet susidarantis deficitas ir toliau auganti valstybės skola trumpuoju laikotarpiu nelaikoma didele grėsme. Tačiau ilgesniu laikotarpiu tai gali sukelti rūpesčių, ypač jeigu pritrūktų pinigų užtikrinti svarbiausias valstybės paslaugas, augant kainoms atitinkamai didinti pensijas ir kitas išmokas.

Vairavimo mokyklos vadovas kaltinamas mokėjęs darbuotojams neoficialius priedus, jo byla perduota teismui. Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Kaune įsikūrusios vairavimo mokyklos direktorius, būdamas atsakingas už teisingą bendrovės apskaitos tvarkymą bei išlaidas, mokykloje dirbusiems šešiems instruktoriams, įtariama, kelerius metus mokėjo priedus prie darbo užmokesčio, kurie oficialiai nebuvo apskaityti.

Grožio salonų tinklą Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių miestuose valdanti įmonė įtariama valstybei nesumokėjusi per 272 tūkst. eurų mokesčių. Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), įmonei ir jos direktoriui pateikti kaltinimai, byla perduota nagrinėti teismui. Nei įmonės, nei kaltinamo jos vadovo FNNT pranešime neįvardijo.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos per šių metų septynis mėnesius buvo 218,89 mln. eurų – 3,5 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-liepos mėnesiais, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai per šių metų septynis mėnesius padidėjo 4,8 proc. iki 138,468 mln. eurų, alaus – sumenko 2,2 proc. iki 50,48 mln. eurų, vyno – išaugo 10,3 proc. iki 26,259 mln. eurų, tarpinių produktų – smuko 7,3 proc. iki 3,684 mln. eurų.

Verslo skolos „Sodrai“ rugpjūčio 17 dieną pasiekė rekordą – 218,9 mln. eurų  – per du mėnesius jos išaugo 30,6 proc. Daugiausiai yra skolinga Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ orlaivių remonto bendrovė „FL Technics“, teigia duomenų analizę atlikusi kredito rizikos bendrovė „Creditreform Lietuva“. „Įmonių skolos „Sodrai“ toliau muša rekordus.

Iki rugsėjo 1 d. prašymą subsidijai gauti gali pateikti tie 2020 m. ir tie individualią veiklą vykdę gyventojai, kurių veikla buvo įtraukta į apribotų veiklų sąrašą, tačiau anksčiau į subsidiją jie negalėjo pretenduoti, nes veiklą buvo išregistravę iki 2020 m. lapkričio 6 d. Nuo trečiadienį apraše nustatytus kriterijus atitinkantys, savarankiškai dirbantys gyventojai supaprastiną paraiškos formą gali pateikti per Mano VMI (Pateikti paraišką individualią veiklą vykdančio asmens subsidijai g...

Per 2000 prekybos taškų visoje Lietuvoje turintis „Perlo“ terminalų tinklas siūlo nemokamai atspausdinti galimybių pasus gyventojams, nesinaudojantiems interneto bankininkyste ir elektroniniu parašu. Tai ypač aktualu senjorams ir regionų gyventojams. „Esame pasirengę padėti tiek savo klientams, tiek valstybei.

Į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtrauktos įmonės ir individualią veiklą vykdantys gyventojai, taip pat veiklos nevykdantys gyventojai, kurie turi nesumokėtų mokesčių, iki š. m. rugpjūčio 31 d. turėtų pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS) be palūkanų, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Prašymo nepateikus, nuo spalio 31 d. mokesčių nepriemokai, kuri susidarė iki rugpjūčio 31 d., galios įprasta mokesčių mokėjimo, MPS sudarymo tvarka – prašymą reikės pagrįsti...

Jeigu darbuotojo atlyginimas ant popieriaus viršija vidutinį, tai į rankas jo gaunamą sumą reikia sumažinti. Taip įsitikinęs yra Lietuvos bankas, kurio pusė darbuotojų į rankas gauna bent 1600 eurų per mėnesį. Finansų ministerija teigia svarstysianti šį centrinio banko pasiūlymą didinti gyventojų pajamų mokestį uždirbantiems daugiau nei vidutinis darbo užmokestis (VDU). Tuo metu specialistai abejoja, ar didesnis darbo pajamų apmokestinimą dabar yra tinkamas žingsnis.

Įvairiose pasaulio vietose siaučiant pražūtingiems gaisrams, potvyniams ir karščio bangoms, Jungtinių Tautų (JT) klimatologai savo ataskaitoje skelbia niūrias klimato kaitos prognozes. Mokslininkai pateikia tyrimų rezultatus, kada dėl žmonijos sukeltos taršos ištirps Arkties ledas ir kokios stichinės nelaimės taps daug dažnesnės nei iki šiol. Dar viena pragariška diena antroje pagal dydį Graikijos Evijos saloje.

Lietuvos bankas (LB) siūlo keisti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo formulę, kad mažiausiai uždirbantieji gautų didesnes pajamas. Daliai uždirbančių daugiau atlyginimų augimas dėl to laikinai sumažėtų. Finansų ministerija teigia, kad mokesčių darbo grupė rudenį svarstys šį siūlymą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiais metais rekordiškai didelei daliai gyventoju, daugiau nei 1 mln., kurie laiku ir teisingai pateikė pajamų deklaracijas, iki liepos 31 d. pervedė 270,2 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų, rašoma pranešime spaudai. Dar 35 tūkst. gyventojų patikslinę savo pajamų mokesčio deklaracijas susigrąžintų apie 10 mln. eurų GPM permokų.

Statistikai skaičiuoja pandemijos pasekmes. Gyventojų Lietuvoje toliau mažėja – per metus praradome 12000 piliečių. Pandemija anksčiau laiko į kapus nusiuntė tūkstančius gyventojų, sumažėjo ir gimstamumas. Statistikai mėgina guosti, kad didėjant pensijoms ir pašalpoms, Lietuvoje mažėja skurstančių. Tačiau žmonės skundžiasi, kad gyvenimas visai netapo sotesnis dėl augančių kainų.

Centrinės valdžios deficitas per šešis mėnesius siekė 626,3 mln. eurų ir sudarė 1,2 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas buvo 831,1 mln. eurų geresnis nei pernai tuo pačiu metu, kai jis sudarė daugiau kaip 1,457 mlrd. eurų deficitą, preliminarius duomenis pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-birželį buvo 7,972 mlrd. eurų, išlaidos – beveik 8477 mlrd. eurų.

Finansinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai įtaria, kad fiktyviai prekiaujant naftos produktais valstybei buvo nesumokėta beveik 77 tūkst. eurų.   Tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad Mažeikiuose gyvenantis, teisėsaugai gerai žinomas ir ne kartą dėl didelės vertės PVM grobstymo teistas schemos organizatorius įtraukė dar du bendrininkus. Vienam jų priklausė dvi schemose dalyvavusios įmonės.

44-erių atlikėjai Shakirai gresia nemalonumai. Užsienio žiniasklaidoje rašoma, jog ji neva išvengė 14,5 milijono eurų mokesčių mokėjimo. Apie tai pranešė portalas metro.co.uk, kuris daugiau parašė apie susiklosčiusią situaciją. Teisėjas nusprendė, kad yra pakankamai įrodymų, kad Kolumbijos popžvaigždė Shakira neva vengė mokėti mokesčius. Jei ji bus pripažinta kalta, žvaigždei gali grėsti kalėjimas.

Jungtinės Karalystės (JK) mobilaus ryšio operatoriai vėl įveda papildomus mokesčius savo klientams Europoje. Papildomų mokesčių perduodant duomenis tarptinkliniu ryšiu (angl. data roaming) neįvedimas Europoje viešintiems britams buvo vienas simboliškiausių „Brixit“ pažadų. Tačiau, kaip praneša „politico.eu“, dabar jis buvo sulaužytas.

Aiškėja, kiek ir kokių verslų per šiuos pandeminius metus atsidūrė ant bankroto slenksčio. Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad tuoj nemokiomis gali tapti 200 šalies įmonių. O daugiausia su finansinėmis problemomis susiduria nuo pandemijos nukentėjusios prekybos, apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančios įmonės. Tiesa, Valstybės kontrolė įspėja, kad iki šiol milijoninę valstybės paramą gauna ir tos įmonės, kurioms atsigauti šansų beveik nėra.

Savaitgalį pradėjus veikti Ankstyvojo perspėjimo sistemai paaiškėjo, kad grėsmė tapti nemokiomis dabar iškilusi 195 bendrovėms, teigia Valstybinė mokesčių inspekcija.  Didžiąją šių įmonių dalį sudaro apgyvendinimo ir maitinimo (46), didmeninės ir mažmeninės prekybos ir automobilių bei motociklų remonto (45), gamybos (27) įmonės.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos per šių metų šešis mėnesius buvo 184,287 mln. eurų – 4,5 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-birželio mėnesiais, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai per šių metų šešis mėnesius padidėjo 6,1 proc. iki 118,418 mln. eurų, alaus – sumenko 2,7 proc. iki 41,065 mln. eurų, vyno – išaugo 12,3 proc. iki 21,658 mln. eurų, tarpinių produktų – smuko 5,7 proc. iki 3,146 mln. eurų.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojams, kurie užsiima individualia veikla, siūloma panaikinti išimtį, leidžiančią naudotis 30 proc. išlaidų iš pajamų atskaitymo galimybe be jas pagrindžiančių dokumentų.    „Būtų racionalus žingsnis“, – trečiadienį pareiškė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas komitete svarstant notarų veiklos peržiūros problemas.  Pasak jo, beveik visi didžiausias pajams gavę notarai, kaip, beje, ir advokatai, naudojasi 30 proc.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrai šeštadienį pritarė istoriniam susitarimui dėl tarptautinių bendrovių apmokestinimo pertvarkos ir paragino iki šiol susilaikančias šalis prie jo prisijungti. Prie anksčiau šį mėnesį pasiekto pamatinio susitarimo dėl tarptautinės mokesčių reformos, kuriame, be kita ko, numatytas minimalus 15 proc. pelno mokestis, jau prisijungė 132 šalys.

Vyriausybė žada per artimiausius trejus metus gerokai padidinti pensijas. Pirmiausia naudą pajustų ilgiausiai dirbę ir daugiausia mokesčių sumokėję gyventojai bei dėl tam tikrų aplinkybių stažo negalėję sukaupti žmonės, bet gyventojai kol kas į tokius valdžios pažadus žiūri skeptiškai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo spartinanti pensijų kėlimą ir tobulinti indeksavimo tvarką, pagal kurią pensijų didinimui būtų naudojamos „Sodros“ rezerve sukauptos lėšos.

Vasara –  žolės pjovimo metas, o štai Panevėžio savivaldybės atstovai apleistuose ir nešienautuose privačiuose sklypuose griebiasi fotoaparato ir liniuotės. Tikrintojai centimetrais matuoja nenupjautą žolę ir jei ji aukštesnė nei 20 centimetrų, šeimininkams gresia baudos ir didesni mokesčiai. Tokiu būdu mėginama kovoti su apsileidėliais. Smilgos ir žydinčių laukinių augalų stiebai – sulig žmogaus ūgiu. Tokia kaimynystė tenka vienos Panevėžio Vilniaus gatvės gyventojams.

Apie 130 šalių ir teritorijų pritarė pasaulinei mokesčių reformai, kad tarptautinės kompanijos mokėtų sąžiningus mokesčius visose šalyse, kuriose jos veikia, ketvirtadienį pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pranešime sakoma, kad tarptautinės įmonės, įskaitant tokias JAV milžines kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir „Apple“, turės mokėti mažiausiai 15 proc. pelno mokestį.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė naujus duomenis apie parduoto alkoholio kiekius sausio – gegužės mėnesiais. Tendencijos po truputį ryškėja – per penkis šių metų mėnesius labiausiai mažėjo spirituotų vynų ir alaus pardavimai (atitinkamai minus 12,5 proc. ir 3,1 proc.). Daugiausiai augo alkoholinių kokteilių pardavimai – 36 proc., taip pat augo putojančių vynų pardavimai (25 proc.) ir ramaus vyno – 14 proc.

Skausmingai nuo pandemijos nukentėjusiems restoranams, kavinėms, sporto klubams mokesčių lengvata – 9 procentų PVM tarifas. Restoranai tikina balansuojantys ant išlikimo ribos, mat jau kuris laikas gyvena iš skolintų pinigų. Tiesa, kai kurie Seimo nariai lengvatai nepritaria ir atšauna, kad ja pasinaudos tik „elitas“, o paprasti žmonės jokios naudos nepajaus. Premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad tai parama verslui, o ne kavinių ar restoranų lankytojams.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kurias galutinai priėmus, nuo kitų metų brangs visi alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Už tokias pataisas balsavo 104 parlamentarai, o 10 susilaikė. Dar kartą už tokius pakeitimus po paskutinių galimų pasiūlymų bus balsuojama viename iš artimiausių Seimo posėdžių. Pataisas dar turės pasirašyti prezidentas.

Antradienį Seimas galutinai pritarė patobulintam šių metų valstybės biudžeto projektui. Jame įtvirtinami svarbiausi rodikliai, kiek mokesčių sumokėsime ir kokioms reikmėms jie bus išleisti. Planuojama, kad šiemet gyventojai ir verslas sumokės daugiau mokesčių, nei buvo numatyta praėjusį gruodį.

2020 metų finansines ataskaitas jau yra pateikę 81 tūkst. juridinių asmenų – daugiau nei pernai tuo pat metu (beveik 70 tūkst.), tačiau mažiau nei pusė privalančių tai padaryti įmonių ir organizacijų (beveik 200 tūkst.), teigia Registrų centras.  Apie 40-50 tūkst. iš 200 tūkst. įmonių jau ne vienerius metus Registrų centrui apskritai neteikia jokių duomenų.

Vis didėjant valstybės skolai, šiuo metu Finansų ministerijos sudaryta darbo grupė nagrinėja, kurias mokesčių lengvatas naikinti. Tačiau užuot naikinęs esamas lengvatas, Seimas ketvirtadienį įteisino naują pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Už naują lengvatą, dėl kurios į biudžetą nebus surinkta nuo 70 iki 200 mln.

9 proc. lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas būtiniausių maisto produktų krepšeliui bei ekologiškiems produktams artimiausiu metu nebus taikomas.  Tokį sprendimą antradienį priėmė Seimas, atsižvelgdamas į Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvadą. Už lengvatą balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 47, o susilaikė 22.  Seimas, kaip ir BFK, nepritarė grupės Seimo socialdemokratų siūlymui plėsti PVM lengvatas.

Seimas apsispręs dėl 9 proc. lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo laikinai, iki 2022 metų pabaigos, itin nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bei atlikėjams. Jei Seimas pritars, lengvata įsigaliotų nuo liepos, ji būtų taikoma ir išsinešamam maistui, bet ne alkoholiui.

Valdantieji yra pažadėję peržiūrėti visas mokesčių lengvatas ir rudeniop pateikti juos keisiančių įstatymų projektus. Gyventojų pajamų mokesčio lengvata taikoma ir pensijoms.

Užimtumo tarnyboje turėtų likti registruoti tik tie žmonės, kurie išties ieško darbo, dalyvauja perkvalifikavime ar profesiniame mokyme, o šešėliniuose darbuose dirbantys asmenys, išmokų ieškotojai ar besiregistruojantys tik dėl nemokamo sveikatos draudimo turėtų būti atsijoti užtikrinant universalų draudimą. Tokios nuomonės laikosi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šiuo metu dėliojanti Užimtumo tarnybos reformos gaires.

Darbo kodeksas leidžia darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba dirbamas lauko sąlygomis, mokėti kompensacijas, kurios yra neapmokestinamos ir gali siekti iki 50 proc. nuo darbuotojo algos.