lukašenka

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog reikia išlaikyti spaudimą  autoritariniam Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai, o sankcijos turi būti stiprinamos. Pasak jo, režimui būtina ir toliau demonstruoti, kad dar ne sankcijų pabaiga, nes pagrindinės priežastys, dėl kurių sankcijos buvo įvestos, tebeegzistuoja.  „Politiniai kaliniai, nuslopintas bet koks laisvas balsas visuomenėje, represijos, gąsdinimai, visa tai tebeegzistuoja.

Baltarusija numatė baudžiamąją atsakomybę už raginimus taikyti sankcijas – atitinkamą įstatymą pasirašė šalies autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, antradienį pranešė valstybinė agentūra BelTA. „Įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę už raginimus taikyti sankcijas Baltarusijos Respublikai, jos piliečiams ir organizacijoms“, – sakoma agentūros pranešime.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vėl patvirtino ketinantis sustabdyti dujų tranzitą iš Rusijos į Europą, jeigu bus sugriežtintos Vakarų sankcijos. „Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka interviu Turkijos televizijos ir radijo bendrovei TRT papasakojo, kokiu atveju Baltarusija gali blokuoti dujų tranzitą į Europą“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Gitanas Nausėda pareiškė, kad apie pasitraukimą pasakę ministrai Landsbergis ir Skuodis turėtų ne vien apsiriboti žodžiais, o rašyti pareiškimus. Nausėda kritikuoja valdančiuosius, kad šie turėdami laiko nieko nedarė ir tik dabar paskubomis ieško būdų, kaip įveikti krizę. Po prezidento žodžių pareiškimą su prašymu atleisti oficialiai parašė Gabrielius Landsbergis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vakarų šalys turi būti atsargios, idant neįteisintų autoritarinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo. „Turėtume būti itin atsargūs, kad neįteisintume A. Lukašenkos. Bet kokios nuolaidos tik padėtų jo režimui, paskatintų naujas nelegalios migracijos bangas ir išduotų drąsius Baltarusijos žmones.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, baigiantis metams, pasirašė tradicinį įsaką dėl šalies socialinės ir ekonominės raidos ateinančiais metais tikslų. Jo ketvirtadienį išleistas įsakas skelbia, jog 2022-aisiais ekonomika turi augti 2,9 proc., o infliacija neviršyti 6 procentų. Įsake taip pat numatyta, jog šalies įmonių investicijos plėtrai kitąmet turėtų būti 3,3 proc.

Minskas paneigė Vakarų žiniasklaidos informaciją, kad „Ryanair“ lėktuvas su opozicionieriumi Ramanu Pratasevičiumi priverstinai ir be realaus pagrindo anksčiau šiais metais buvo nutupdytas Baltarusijos sostinėje.

Trečiadienis – diena, kai teoriškai turėtų sustoti baltarusiškų trąšų tranzitas Lietuvos geležinkeliais ir jų krova uoste. Tačiau tik teoriškai. Pasirodo, kad valdžiai garsiai šaukiant apie bausmės būtinybę Lukašenkos režimui valstybė nesugeba palaikyti amerikiečių sankcijų, kurios pritaikytos baltarusiškoms trąšoms.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė „atsaką“ į Vakarų šalių sankcijas. Teigiama, kad ribojimai bus priimti kol kas neįvardintoms ES šalių prekėms ir oro linijų bendrovėms.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka grasina Vakarams ekonominėmis sankcijomis. Kerštą režimas žada nedelsiant. Atsakant į ketvirtadienį oficialiai paskelbtą jau penktą ES sankcijų paketą, režimas ne tik pats žada sankcijas, bet ir paviešino propagandinę knygą apie Lietuvos ir Lenkijos nusikaltimus prieš pabėgėlius, kur mūsų pareigūnus ir valdžią lygina su fašistais.

Baltarusijos vyriausybė privalo „tiksliai ir kariškai“ imtis atsako į Vakarų sankcijas, penktadienį pareiškė šalies autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Mūsų ekonomika patiria beprecedentį savo mastu... spaudimą iš išorės. Tęsiami ne tik agresyvi retorika, bet ir veiksmai. Vadinasi, reiktų kruopščiai išanalizuoti mūsų taikomas priemones. Galvoju, kad tai jau padaryta“, – sakė jis per Minske įvykusį pasitarimą dėl šalies socialinio ir ekonominio vystymosi.

ES oficialiai paskelbė penktą sankcijų paketą Baltarusijos režimui. Mūsų prezidentas sako, kad sankcijos režimą akivaizdžiai veikia. O Lukašenka, bandantis atsikratyti jo šalyje užstrigusiais migrantais ir vakar pareiškęs, kad pasistengs juos išskraidinti į gimtinę iki Naujųjų – jau ėmė darbuotis. Šiandien iš Minsko pakilo Irako avialinijų lėktuvas su dar 400 migrantų. Minsko oro uostas platina vaizdus, kaip jame savo skrydžio namo į Iraką jau nuo vakar laukia migrantų vaikai.

Ketvirtadienį įsigaliojus naujajam sankcijų paketui Baltarusijai, įvedant suvaržymus kai kuriems vyriausybės veikėjams ir juridiniams subjektams už žmogaus teisių pažeidimus ir paramą „migrantų kontrabandai“ kurstymą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, jog sankcijų paketas liudija, kad ES netoleruos Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmų.

Baltarusija ketvirtadienį pasmerkė Vakarų šalių sprendimą išplėsti sankcijas Minsko režimui dėl migrantų krizės prie Europos Sąjungos rytinių sienų. „ES sprendimo dėl naujausių sankcijų prieš suverenia Baltarusiją ir paties jų turinio absurdiškumo gylis dabar jau sunkiai suvokiamas“, – sakoma Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Jungtinės Valstijos ir kelios svarbios Vašingtono sąjungininkės ketvirtadienį išplėtė sankcijas Baltarusijai, įvesdamos suvaržymus kai kuriems vyriausybės veikėjams ir juridiniams subjektams už žmogaus teisių pažeidimus ir paramą „migrantų kontrabandai“ kurstymą.

Europos Sąjungai ruošiantis skelbti dra vieną sankcijų paketą režimui, Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad iki metų pabaigos bandys atsikratyti jo šalį užplūdusiais migrantais. Esą jie jam jau trukdo. Interviu žinomam rusų propagandistui jis pareiškė, kad be kita ko yra pasiruošęs Baltarusioje dislokuoti ir Rusijos branduolinius ginklus. Rusija pradeda didelio mąsto pratybas Ukrainos pašonėje. Ukrainos prezidentas kviečia Putiną tiesiogiai susitikti ir derėtis dėl konflikto užbaigimo.

NATO šalys Rygoje ruošia griežtą atsaką Rusijai, telkiančiai pajėgas prie Ukrainos ir okupuotose jos teritorijose. Žada užvirus karui ginti sąjungininkes ir nepalikti bėdoje Ukrainos, kurios Rusija nenori paleisti iš savo įtakos sferos. Putinas prabilo apie Rusijos raudonąsias linijas Ukrainoje. Pagalbą Putinui kare su Ukraina jau žada ir Lukašenka. Plataus masto karo grėsmę jaučia ir Ukrainos kariai, pasakoja apie Rusijos remiamų separatistų provokacijas.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka antradienį sakė, kad Maskvos aneksuotas Krymas teisiškai yra Rusijos dalis, ir pridūrė planuojantis drauge su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apsilankyti šiame pusiasalyje. Rusijai 2014 metais atplėšus nuo Ukrainos ir aneksavus Krymą, taip pat pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje, Baltarusijoje kilo nerimas.

„Niekšai, pradėjo žudyti žmones“, – piktinasi Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka ir kaltinimus verčia ant kaimyninių šalių. Šiąnakt šios šalies pasieniečiai pasienio ruože netoli sienos su Lietuva aptiko dar vieną mirusį migrantą. Lietuvos atstovai primena, kad pačios Baltarusijos pareigūnai ne sykį buvo užfiksuoti bandantys inscenizuoti migrantų sumušimus ir taip dėl tariamai žiauraus elgesio su migrantais apkaltinti Lietuvą.

Baltarusijos saugumo tarybos vadovas Aliaksandras Volfovičius pareiškė, jog iš šalies pasitraukę opozicijos aktyvistai pagal jiems iškeltas baudžiamąsias bylas turėtų būti teisiami už akių. Jo žodžiais, tai daryti leidžiantys pakeitimai atitinkamuose Baltarusijos įstatymuose gali būti patvirtinti netrukus. „Spragų mūsų baudžiamojo proceso teisės aktuose veikiausiai yra, jomis pavyko pasinaudoti.

Baltarusijos autokratinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimas ir ateityje nesiliaus testuoti Vakarų šalių vienybės, sekmadienį perspėjo Lietuvos prezidentas. „Galime net neabejoti, kad Lukašenkos režimas ir jam paramą reiškiančios jėgos nesiliaus ir toliau testuoti visomis priemonėmis ir taktikomis Vakarų pasaulio vienybę“, – per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Gitanas Nausėda.

Minios migrantų – vis dar Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Nemaža dalis jų kasdien bando patekti ir į kitų šalių teritorijas. Nors iš Minsko jau ir pakilo pirmieji lėktuvai, pilni namo grįžtančių migrantų, situacija išlieka įtempta. Migrantai tikina, kad ir toliau bandys pasiekti Vakarus. Jau pasitaiko atvejų, kurie gali tapti rimtu galvos skausmu ir pačiam krizės sukelėjui Aliaksandrui Lukašenkai.

Berlynas penktadienį nesutiko su Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimu, kad Vokietijai „nėra didelė našta“ priimti 2 tūkst. migrantų, įstrigusių jo šalies pasienyje. „Yra pranešimas, esą ponas Lukašenka šiandien pasienyje su Lenkija pareiškė, jog 2 tūkst. žmonių nėra didelė problema Vokietijai, o kanclerė A. Merkel sutinka įsileisti šiuos žmones į Vokietiją.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako gavusi žinių, kad Irakas, kol kas priimantis tik savanoriškai į tėvynę grįžtančius migrantus, jau svarsto galimybę juos į šalį grąžinti per prievartą. Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė penktadienį lankėsi Kapčiamiestyje. Po vizito ji surengė spaudos konferenciją. Bilotaitė: mūsų tikslas yra daryti spaudimą Lukašenkai „Per visą laikotarpį, kai buvo priimtas sprendimas neįleisti neteisėtų migrantų, į Lietuvą yra neįleista apie 7500 asmenų.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį aplankė centrą, skirtą šimtams migrantų, likusiems šalyje po bandymų patekti į Europos Sąjungą per Lenkijos sieną, pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA. Tūkstančiai migrantų – daugiausia Irako kurdai – ištisus mėnesius bandė patekti į ES iš Baltarusijos. Krizė paaštrėjo anksčiau šį mėnesį, kai maždaug 2 000 žmonių įkūrė laikiną stovyklą pasienyje spaudžiant šalčiui.

Europos Sąjunga pareiškė, kad Vakaruose nepripažinto Baltarusijos prezidento kaltinimai neatitinka realybės, taip pat buvo pažymėta, kad migrantų repatriacijos klausimas yra Irako ir Baltarusijos reikalas. Anksčiau Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „niekšai ES“ turėtų sumokėti už migrantų skrydžius iš Minsko. „Ši informacija neatitinka tikrovės. Europos Sąjunga nefinansuoja šių reisų dėl irakiečių repatriacijos. Dabartinės pastangos organizuoti repatriaciją yra organizuojamos Irako valdžios.

Pirmas sniegas – iššūkis tūkstančiams pasienyje įstrigusių migrantų. Dauguma jų su sniegu ir spustelėjusiu šaltuku susiduria pirmą kartą. Reaguodami į tai, mūsų pasieniečiai ruošia nelegalams šiltus drabužius, maistą, karšto vandens termosus. Nukritus temperatūrai, sergančių migrantų daugėja ir logistikos centre Baltarusijoje, kur glaudžiasi 2000 žmonių.

Praėjusią savaitę Aliaksandras Lukašenka pravedė du pokalbius su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Pastarosios pagrindinis tikslas buvo aiškus – sušvelninti migrantų krizę. Baltarusijos diktatoriaus tikslai migloti ir vargu ar atnešiantys jam naudos, tačiau tai galėjo būti eilinis bandymas bent kažkiek pakelti savo derybinę poziciją. Vargu ar A. Merkel tikėjosi keliais skambučiais išspręsti A. Lukašenkos „problemą“ ir, lyg burtų lazdele mostelėjus, išsiųsti migrantus namo.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį paprašė Europos Sąjungos ministrų „susilaikyti nuo bet kokių kontaktų“ su Aliaksandru Lukašenka, o Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius autoritariniam Baltarusijos prezidentui pavadino „labai keistais“. Vakarai kaltina Baltarusiją apgaulingais pažadais viliojant tūkstančius migrantų – daugiausia Irako kurdus – prie sienos su Lenkija ir Lietuva, tokiu būdu keršijant Europos Sąjungai už sankcijas, paskelbtas Minsko režimu...

A. Merkel bandymas derėtis su Baltarusijos diktatoriumi sprendžiant migracijos krizę kol kas neduoda apčiuopiamų rezultatų. Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad „niekas nenori pasiimti 2 tūkst. migrantų“, todėl jis pareikalaus iš Vokietijos, kad ji imtųsi veiksmų. Įsileidęs į savo valstybę tūkstančius migrantų A. Lukašenka dabar piktinasi, kad „niekas iš žadėtos kontaktinės grupės asmenų taip ir nesusisiekė dėl tų 2 tūkst.

Aliaksandras Lukašenka užsimojęs iš peties ėmėsi keršyti už gresiančias jo režimui naujas sankcijas. Jis ne tik ėmėsi aktyviai veržtis „pro galines duris“ – pokalbius su Angela Merkel – į derybas su ES, bet ir ekonominių veiksmų prieš jam nedraugiškas valstybes. Nesigailėjęs savo paties tautiečių, su kuriais žiauriai dorojasi už menkiausią jų nepaklusnumą, jis juo labiau nesigaili nei migrantų, nei ketina taikstytis su demokratinės ES sankcijų politika.

Praėjus pusmečiui po to, kai Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino Europai sukelti migrantų krizę, ratas apsisuko ir dabar jau Baltarusija atsiduria krizėje, teigia apžvalgininkai. Tūkstančiai migrantų įstrigo pačioje Baltarusijoje, o Minsko planai „tvindyti“ ES pabėgėliais kol kas neduoda rezultatų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vakarų lyderių pokalbiai su autoritariniu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka yra neišvengiami sprendžiant humanitarinę migrantų krizę ir palygino situaciją su lėktuvo užgrobimu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako informavęs užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį greičiausiai apie antrąjį iš dviejų šią savaitę vykusių pokalbių tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos. Taip jis reagavo į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimą, jog apie A. Merkel skambučius A. Lukašenkai jis sužinojo ne iš Prezidentūros, o tik iš užsienio partnerių. „Mes apie pokalbį informavome.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino savo sąjungininką Baltarusijoje Aliaksandrą Lukašenką ir šios šalies opoziciją, kurios didelė dalis buvo ištremta Minskui pernai malšinant masinius antivyriausybinius protestus, palaikyti dialogą. V. Putinas ir toliau remia A. Lukašenką, vis labiau izoliuotą po susidorojimo su precedento neturinčiomis demonstracijomis prieš jo valdžią, kilusiomis praėjusią vasarą jam paskelbus pergalę prezidento rinkimuose.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawiecki ketvirtadienį perspėjo nerengti tiesioginių derybų su Baltarusija dėl precedento neturinčios migrantų krizės prie Lenkijos sienos. „Turime žinoti, kad bet kokios tiesioginės derybos su (autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru) Lukašenka jam tinka, nes jos įteisina jo režimą“, – žurnalistams sakė M. Morawieckis.

Baltarusija ketvirtadienį pateikė siūlymą, kaip „išspręsti migrantų krizę“, rašoma „Reuters“. Minskas pageidauja, kad būtų atidarytas „humanitarinis koridorius 2 tūkst. migrantų“ į Vokietiją, o likusius 5 tūkst. žadama išsiųsti į jų kilmės šalis. Minskas taip pat šiandien paskelbė, kad Baltarusijoje gali būti apie 7 tūkst. migrantų, tačiau Lenkijos ir kitų Vakarų šalių saugumo šaltinių duomenimis anksčiau buvo minėti bene dvigubai didesni skaičiai. Tiesa, kalbėdama apie minimų 5 tūkst.

Vakaruose nepripažinto Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos itin mėgiamo renginio – gražuolių rinkimų nugalėtoja Darija Gončarevič savo „Instagram“ paskyroje paskelbė, kad ji pati ir jos tėvai persirgo koronavirusu. Dėl ligos, anot jos pačios, ji negali vykti į konkursą „Miss Pasaulis – 2021“. Mergina savo žinutėje paragino „dėvėti kaukes, pagal galimybes laikytis atstumo ir vakcinuotis“. „Jeigu dėl savęs nepergyvenate, tai pagalvokite apie kitus.

Europos Sąjunga ir Baltarusija surėmė ietis dėl migrantų krizės, kilusios tvyrant įtampai tarp Vakarų ir Minsko režimo sąjungininkės Maskvos. Pateikiame svarbiausius faktus apie šią krizę, per kurią Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje sunkiomis sąlygomis yra įstrigę tūkstančiai migrantų. Krizės pradžia Nuo vasaros tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Vidurinių Rytų, plūstelėjo į Baltarusiją, vildamiesi patekti į Europą per kaimynines Europos Sąjungos valstybes Lenkiją, Latviją ir Lietuvą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai sužinojęs ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad derybos dėl situacijos pasienyje su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka yra vykstančios, tai yra pavojingas kelias. „Derybos de facto yra vykstančios. Aš tik galiu pakartot, kad mano nuomone, tai yra pavojingas kelias dėl to, kad visą laiką yra lūkestis, kai mes deramės su kuo nors, kad esam ant to paties puslapio, mes abu deramės teisės kalba“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ministras.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad kiekvienas Europos Sąjungos lyderių pokalbis su Baltarusijos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka yra legitimizavimas, todėl ji sako besitikinti, kad Bendrija išlaikys vienybę sankcijų Minsko režimui atžvilgiu.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pataikavimas Minskui tik paskatins nesąžiningą režimo elgesį. Tą ji pareiškė trečiadienį po pokalbio telefonu su su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. „Reikia vieningos ES pozicijos spaudžiant A. Lukašenką, kad šis sustabdytų migracijos srautus ir leistų tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms atlikti savo darbą Baltarusijoje. Pataikavimas diktatoriui tik paskatins nesąžiningą elgesį“, – „Twitter“ rašė ministrė pirmininkė.

Lietuvos Prezidentūra trečiadienį pareiškė, kad Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbiai su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka yra migracijos krizės valdymas, o ne dialogas, ir savaime nedaro jo režimo legitimiu. Anot Prezidentūros, tokios Lietuvos pozicijos gairės trečiadienį aptartos kelių už užsienio ir saugumo politiką atsakingų institucijų atstovų susitikime, vykusiame prieš antrą A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbį.

Nepavykus pralaužti sienos su Lenkija, A. Lukašenka šią naktį dalį migrantų apgyvendino logistikos sandėlyje prie sienos. O šiandien juos masiškai išveža iš pasienio punkto pašonėje įkurtos stovyklos nežinoma kryptimi. Dalis migrantų galimai jau rytoj bus išskraidinti atgal į Iraką. A. Lukašenka šiandien skelbia ir apie antrą telefoninį pokalbį su Angela Merkel. Panašu, kad ES toliau ves derybas su diktatoriumi per įgaliotus asmenis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėdama telefonu su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka pabrėžė, kad Minskas turi bendradarbiauti su Europos Komisija ir tarptautinėmis organizacijomis migrantų humanitarinio aprūpinimo ir jų grąžinimo į tėvynę klausimais, trečiadienį pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.

Baltarusijos autoritarinio režimo lyderio aplinkos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“ skelbia, kad ketvirtadienį įvyko dar vienas pokalbis telefonu tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir A. Lukašenkos. Patį pokalbio faktą patvirtino ir valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra BELTA. „Pul Pervogo“ rašoma, kad A. Lukašenka ir A. Merkel telefonu aptarė situaciją Baltarusijos-Lenkijos pasienyje.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutis neteisėtu laikomam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai papiktino ne vieną Europos Sąjungos narę. Tačiau ir Lietuvos prezidnetas Gitanas Nausėda sako, kad neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą A. Lukašenką.

Baltarusija sustabdė vieną iš naftotiekio „Družba“ atšakų, vedančio į Lenkiją, eksploataciją. Planinis naftos pumpavimas faktiškai nutrauktas. „Gomeltransneft“ trims paroms apribojo naftos tiekimą dėl tariamo „neplanuoto remonto“. Oficialiam tinklapyje apie tai nėra jokios informacijos, skelbiama „Zerkalo“. Informaciją apie neplaninį naftos tiekimo nutraukimą trims dienoms paskelbė Rusijos naftos bendrovės „Transneft“ direktorius Igoris Deminas.