lukašenka

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama delegacija trečiadienį išvyksta vienos dienos darbo vizito į Minską. Lietuvos vadovės su Baltarusijos Prezidentu Aleksandru Lukašenka aptars regioninį bendradarbiavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), kuriai Lietuva pirmininkaus kitais metais.

Andrius Kubilius šią vasarą įveikė mažiausiai dvi dviračių trasas. Vieną – privalomąją, kitą - dėl malonumo. Malonumams buvo palikta Vokietija, o pasivažinėjimas po Radvilų valdas Baltarusijoje turi ir kitą, energetinės nepriklausomybės prasmę. Ką tik į Klaipėdą buvo atplukdyta venesuelietiška nafta. Jos maršrutas drieksis iki Baltarusijos. Iš pažiūros, eilinis verslo sandoris.

Minskas  tęsia informacinį karą su Maskva. Paskutinis jo „šūvis"  Baltarusijos eteryje pasirodęs siužetas apie Putino kelionę Tolimuose Rytuose už „Lada–Kalina" vairo, praneša newsru.com. Baltarusijos žurnalistai, aprašę Rusijos vyriausybės galvos kelionės ypatumus ir gerokai pakritikavę tenykštę valdžią,  padarė išvadą: „prie dviejų visiems žinomų Rusijos bėdų prisidėjo trečia– kvailiai kelyje.

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai priklausančių šalių susitikime, vykusiame rugpjūčio viduryje Jerevane, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka liko vienas. Nors pasaulio žiniasklaida prognozavo, kad Armėnijos sostinėje Lukašenka bandys užglaistyti nesutarimus, to neįvyko. Dviejų dienų renginyje Baltarusijos vadovas neturėjo dvišalių susitikimų nei su vienos ten dalyvavusios valstybės atstovais.

Baltarusijos opozicija suvienys savo jėgas rinkimuose. Slaptame opozicijos atstovų susitikime pasiektas susitarimas kurti rinkimų kompanijos koordinacinį centrą. Be kita ko, nuspręsta informuoti rinkėjus apie pragaištingą  šaliai Lukašenkos politiką. Rinkimų metu numatoma atsisakyti tarpusavio kritikos ir organizuoti stiprią rinkimų stebėjimo kompaniją. Rinkimų falsifikacijos atveju bus organizuojamos viešos protesto akcijos.

Maskva vėl grūmoja Minskui. Šį kartą Kremlius pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nepadorus ir nenuoseklus. Minskas Maskvos rūstybę užsitraukė, kai pažadėjo pripažinti separatistines Abchazijos ir Pietų Osetijos respublikas, o paskui pakeitė nuomonę. Baltarusijos vadovas penktadienį pareiškė nepripažinęs Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės, nes Maskva nepasirengusi paremti Baltarusijos sprendžiant tas problemas, kurios Minskui tokiu atveju gali iškilti.

Baltarusijai, anot prezidento Aleksandro Lukašenkos, negresia jokios aksominės revoliucijos, kokių būtų kai kuriose posovietinėse šalyse. "Kol aš esu prezidentas, neleisiu jokių spalvotų revoliucijų", - pareiškė jis antradienį Minske. Net jei Baltarusijai tektų už rusišką naftą mokėti pasaulinės rinkos kainomis ir šalis susidurtų su finansiniais sunkumai, šalyje revoliucinės situacijos esą nebūtų.

Baltarusijos prezidentas Aleksandas Lukašenka pasirašė įsaką, nurodantį imtis „interneto naudojimo Baltarusijoje gerinimo“ priemonių, pranešė naujienų agentūra BELTA. Įsakas įpareigoja interneto paslaugų teikėjus (IPT) identifikuoti klientų prieigos įrenginius ir saugoti ne tik šiuos duomenis, bet ir informaciją apie suteiktas interneto paslaugas. Vartotojus identifikuoti turės ir interneto kavinės bei kompiuteriniai klubai. Identifikavimo tvarką nustatys šalies vyriausybė.

 Mano tekstas apie Lukašenkai pritaikytą sprindį yra „tirštokas“. Rašinys galiausiai pasirodys „Balsas.lt savaitė“, todėl negali būti ilgesnis 3300 ženklų. Kai kam iškilo klausimų dėl turinio, todėl šį bei tą išplėtosiu. Antai Uršulė LRT tinklalapyje rašo: Arūnai, prašau paaiškinti apie tą špygą: už ką, kur ir kaip ji nukreipta. ezopas  „Balsas.

Mano tekstas apie Lukašenkai pritaikytą sprindį yra „tirštokas“. Rašinys galiausiai pasirodys „Balsas.lt savaitė“, todėl negali būti ilgesnis nei 3300 ženklų. Kai kam iškilo klausimų dėl turinio. Antai Uršulė LRT tinklalapyje rašo: Arūnai, prašau paaiškinti apie tą špygą: už ką, kur ir kaip ji nukreipta. ezopas  „Balsas.

Pasigirdo svarstymų, koks turėtų būti užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko įpėdinis. Gal nereikia diplomato? Juk galima rinktis paprastai – tegul būna angliškai kalbantis ir per pobūvius negirtaujantis politikas. Visais kitais klausimais jam padėtų Užsienio reikalų ministerija (URM). Kadangi į ministro postą jau pasiūlytas Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams priklausantis Audronius Ažubalis, diskusijas tam kartui galima baigti.

Paviršiuje plūduriuojantis užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko atleidimo motyvas (tiksliau, vienas iš motyvų) – tai prezidentės Dalios Grybauskaitės ir ministro skirtingi požiūriai į santykius su Baltarusija.

Pažersiu padrikų svarstymų apie šuldu buldu, kuris vyksta Lietuvos valdžios viršutiniame aukšte. Pradžiai toks palyginimas. 2004 m. rugsėjo 1-ją islamistai padarė kruviną išpuolį Šiaurės Osetijos mieste Beslane. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ta proga panaikino gubernatorių rinkimus. Nuo tada jie tapo Kremliaus skiriami su „gubernijų“ dūmelių (seimelių) pritarimu.

Baltarusija, ilgą laiką save vaizdavusi atsparia pasaulinei krizei, vis dėlto, tiesa, kiek pavėluotai, neria į jos akivarą. Žinoma, tai vyksta planinei centralizuotai ekonomikai būdingu stiliumi: brangsta būtiniausi produktai ir prekės, trūksta užsienio valiutos, krinta pragyvenimo lygis. Minskas karštligiškai ieško kreditorių ir todėl priverstas kreiptis pagalbos ir į Maskvą, ir į Vakarus. Kaip rašo Rusijos laikraštis „Viedomosti“, iki šiol Baltarusijoje valstybė kontroliuoja 75–80 proc.