LRT

Verslo bendruomenė ketvirtadienį kreipėsi į valstybės vadovus, išreikšdama susirūpinimą dėl galimo visuomeninio transliuotojo (LRT) politizavimo ir žodžio laisvės ribojimo. Verslo atstovai teigia, prieš priimant sprendimus dėl nacionalinio transliuotojo valdymo bei finansavimo modelio, turi būti plačiai diskutuojama su žurnalistų ir žiniasklaidos bendruomene, visuomene, bei teisės, viešojo valdymo ir vadybos ekspertais.

Valdantiesiems siekiant palengvinti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) direktoriaus atleidimo tvarką, Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikina, jog priimtinas tik patobulinto siūlymo priėmimas. „Tą projektą tobulinti tikrai reikia. Ir aš manau, kad jis bus patobulintas, (...) kad būtų pateiktas kitas variantas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis. „Vien jau sprendimas, kad paskirti ar nušalinti (LRT vadovą – BNS), turi būti daugumos balsai. Tai visi supranta, jog pusė nėra dauguma.

Seimo Audito komitetas trečiadienį nutarė kreiptis į žurnalistų etikos sargus dėl LRT vadovės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės komunikacijos apie Valstybės kontrolės atliktą auditą. Politikai taip pat prašys LRT tarybos, kad ši įvertintų transliuotojo generalinės direktorės pasisakymus viešojo intereso požiūriu. Tokį protokolinį sprendimą Audito komitetas trečiadienį priėmė penkiems jo nariams balsavus už, dviem – prieš ir vienam susilaikius.

Seimo etikos sargai trečiadienį nutarė nesiimti tirti parlamento „aušriečio“ Artūro Skardžiaus teiginių apie Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT). Kreipimesi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją nurodoma, jog politikas „viešai prilygino teisėtus autorinius atlyginimus nelegaliam atlyginimų mokėjimui „vokeliuose“, taip pat „klaidingai teigė, kad LRT uždrausta komercinė veikla, skleidė nepagrįstus teiginius apie LRT vadovybės „išlaidavimą“, „neefektyvų turto valdymą“. Taip pat nurodom...

 Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, kuriomis transliuotojo biudžetas įšaldomas trejiems metams. Tai BNS trečiadienį patvirtino Prezidentūra, tačiau plačiau sprendimo nekomentavo.

Lietuvos valdžiai nusitaikius į visuomeninį transliuotoją ir šalyje prasidėjus protestams, Estijos visuomeninio transliuotojo vadovas Erikas Roose pažymi, kad su panašiu spaudimu susiduria ir ERR. Lietuvos parlamentas šiuo metu svarsto įstatymo pataisas, kurios leistų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai lengviau atleisti transliuotojo generalinį direktorių. Be to, neseniai parlamentas įšaldė dabartinį LRT finansavimą trejiems metams.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako pasirašiusi žurnalistų inicijuotą peticiją, kuria priešinamasi politiniam Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) užvaldymui. „Gindami laisvą žodį, giname laisvą Lietuvą. Pasirašiau peticiją prieš LRT politinį užvaldymą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienį rašė dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi D. Grybauskaitė. Kaip skelbta, viešojoje erdvėje verda diskusijos dėl Seime kelią besiskinančių iniciatyvų, susijusių su LRT.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga palankiai vertina Seime kelią besiskinančias įstatymo pataisas, paprastinančias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką. Europarlamentaras tvirtina nematąs nieko blogo, jeigu visuomeninio transliuotojo taryba slaptu balsavimu spręstų dėl LRT vadovo atleidimo. „Nežinau, įdomu būtų šiaip žmonių nuomonės paklausti, ar gerai, ar negerai.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba artimiausiu metu nebalsuos dėl nepasitikėjimo transliuotojo vadove, sako tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas. „Tikrai ne, šito nėra įtraukta į jokius planus“, – Žinių radijui antradienį nurodė M. Jurkynas, paklaustas, ar LRT taryba ketina balsuoti dėl nepasitikėjimo generaline direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene.

Trečiadienį Seimo Kultūros komitetui rengiantis svarstyti prieštaringai vertinamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, parlamento opozicija prašys atlikti ekspertinį siūlomų teisės aktų pakeitimų vertinimą. Kreipimąsi dėl teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pasirašė 42 opozicijoje dirbantys Seimo nariai iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų.

Seimui svarstant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) direktoriaus atleidimą palengvinančias įstatymo pataisas, valdantieji ir opozicija teikia joms naujus pasiūlymus.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad Seimo narių gretose gimstančios iniciatyvos dėl visuomeninio transliuotojo panašėja į siekį užvaldyti LRT. Ir nors šių klausimų vėliavnešys yra „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, visuomeninio transliuotojo vadovės manymu, esminį žodį šioje situacijoje turi didžioji valdančioji partija – socialdemokratai.

Seimui pradėjus svarstyti valdančiųjų siūlymą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai sudaryti galimybę lengviau atleisti įstaigos generalinį direktorių, premjerė Inga Ruginienė sako darysianti viską, kad visuomeninis transliuotojas nebūtų politizuotas. „Darysiu viską, kad LRT nebūtų politizuota ir išlaikytų laisvą žodį“, – antradienį žurnalistams kalbėjo ministrė pirmininkė. „Aš noriu nuraminti visą bendruomenę.

Seime kelią skinantis įstatymo pataisoms, kurios palengvintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką, viena iš siūlymo iniciatorių, valdančioji „Nemuno aušros“ partija ragina žmones pasirašyti peticiją dėl visuomeninio transliuotojo vadovės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės atleidimo.  „Visuomeninis transliuotojas turi tarnauti visiems – o ne vienos ar kelių politinių grupių interesams.

Seime kelią skinantis įstatymo pataisoms, kurios palengvintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė tikina, kad pateiktas projektas bus tobulinamas.  „Pateiktas projektas bus tobulinamas siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp veiksmingo valdymo ir demokratinių vertybių bei visuomenės pasitikėjimo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė politikė.

Seime kelią skinantis įstatymo pataisoms, kurios palengvintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką, Kultūros ministerija bei jai vadovaujanti Vaida Aleknavičienė situacijos dėl siūlomų pataisų nekomentuoja. Kaip Eltai nurodė ministerija, V. Aleknavičienė šiuo metu yra išvykusi, todėl atsakyti į klausimus negali.

Praėjusį ketvirtadienį Seimui nusprendus trejiems metams įšaldyti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimą, parlamento opozicija rengiasi kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl šio projekto vetavimo. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojo Mindaugo Lingės teigimu, šiuo tikslu jau pradėti rinkti opozicijai priklausančių Seimo narių parašai.

Seimui svarstant „aušriečių“ ir jungtinės „valstiečių“ frakcijos iniciatyvą supaprastinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) direktoriaus atleidimo tvarką, Seimo narys Artūras Zuokas siūlo atsisakyti, jo nuomone, visuomeninio transliuotojo tarybos narius ribojančios nuostatos, reikalaujančios atleidimą pagrįsti viešuoju interesu.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba sako norinti suprasti, kaip transliuotojo užvaldymu ją apkaltinusi vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė mato savo tolesnį darbą LRT. Kaip teigiama LRT tarybos pirmadienį išplatintame pranešime, transliuotojo vadovės vieši pareiškimai gali signalizuoti apie polinkį į vienvaldiškumą.

Ketvirtadienį Seimui nusprendus trejiems metams įšaldyti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimą, LRT taryba tokiam parlamento sprendimui negaili kritikos ir vadina skubotu. „Dėl konkretaus finansavimo modelio neabejotinai sprendžia įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės ir visuomenės išteklius, materialines ir finansines galimybes, ir kitus svarbius veiksnius.

Seime kelią skinantis įstatymo pataisoms, kurios palengvintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką, žiniasklaidos bendruomenė pradeda savaitę truksiančias protesto akcijas, kurias vainikuos kitą savaitę prie Seimo vyksiantis mitingas.  „(Mes – ELTA), Žurnalistų bendruomenė ir Kultūros asamblėja, kviečiame jus į protesto savaitę, kurios metu kviesime įsitraukti į įvairias pilietines akcijas (…), o gruodžio 9 d. 12 val.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime atstovas Eugenijus Gentvilas sako, kad socialdemokratai kolaboruoja su „Nemuno aušra“ ir aukoja valstybės interesus, siekdami išlikti valdžioje. Pasak jo, tai atskleidžia ir socdemų parama koalicijos partnerių siūlymui supaprastinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką. „Socialdemokratai yra kolaborantai. Jie bendradarbiauja, kolaboruoja su „Nemuno aušra“, vykdydami „Nemuno aušros“ nurodymus.

Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas šeštadienį pareiškė, kad partija principingai priešinsis Seime svarstomoms iniciatyvoms, kuriomis, anot jo, bandoma užvaldyti nacionalinį transliuotoją LRT. „Nuolatiniai „Nemuno aušros“ partijos išpuoliai prieš gynybos sritį, kovojančią Ukrainą, sankcijų Rusijai politiką, energetikos nepriklausomybę išsiplėtė ir į bandymą užvaldyti nepriklausomą nacionalinį transliuotoją“, – partijos tarybos posėdyje šeštadienį sakė L. Kasčiūnas.

Seime kelią skinantis parlamentarų siūlymui supaprastinti LRT vadovo atleidimo procedūrą, Prezidentūra pabrėžia, kad šioje situacijoje svarbiausia užtikrinti žurnalistų žodžio laisvę ir objektyvumą. Todėl, anot šalies vadovo Gitano Nausėdos atstovų, tokie siūlymai turi būti vertinami atsižvelgiant į skaidrumo ir nešališkumo principus.

Seime kelią skinantis parlamentarų siūlymams įšaldyti LRT finansavimo modelį bei supaprastinti vadovo atleidimo procedūrą, tam nepritarianti Žurnalistų profesionalų asociacija gruodžio 9 d. planuoja surengti protestą šalia Seimo. Asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė pabrėžia, kad socialdemokratai turėtų įsivertinti, ar palaikydami tokius siūlymus, jų veiksmai atitinka tradicines demokratines vertybes ir žiniasklaidos laisvės principus.

Seimui pradėjus svarstyti siūlymą supaprastinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, visuomeninio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pareiškė, kad ne tik valdantieji, bet ir didžioji dalis LRT tarybos dalyvauja užvaldant transliuotoją. Dalį parlamento siūlomų pokyčių palaikantis tarybos narys Jonas Staselis kritiškai sutinka tokius LRT vadovės pasisakymus.

Ekspremjerė Ingrida Šimonytė mano, kad valdančiųjų iniciatyvos dėl visuomeninio transliuotojo biudžeto įšaldymo ir lengvesnės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarkos atsidurs Konstituciniame Teisme (KT). „Čia yra teisės aktai, kurie, mano supratimu, ir vienas ir kitas aiškiai prieštarauja KT doktrinai ir dėl to pirmas priimtas įstatymas (dėl LRT biudžeto įšaldymo – ELTA) neabejotinai, jeigu jis bus prezidento pasirašytas, antras, jeigu bus priimtas, ...

Seimo sprendimas įšaldyti nacionalinio transliuotojo LRT biudžetą trejiems metams sudaro sąlygas spaudimui, cenzūrai ir informacinės erdvės kontrolei, teigia Kultūros asamblėja. „Solidarizuojamės su žurnalistų bendruomene, raginame priešintis politiniam spaudimui ir ginti žodžio laisvę“, – nurodoma ketvirtadienį „Facebook“ paskelbtame asamblėjos komentare. Kultūrininkai tvirtina remiantys visus veiksmus, nukreiptus prieš bandymus politizuoti visuomeninį transliuotoją.

Seimo „aušrietis“ Karolis Neimantas kreipėsi į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT), prašydamas pateikti informaciją apie tai, kiek kartų kiekvienos politinės partijos atstovai buvo kviečiami ir dalyvavo visuomeninio transliuotojo radijo bei televizijos laidose. Be to, politikas prašo nurodyti laidų transliacijų tvarkaraščius. Pastaruoju kreipimusi socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Seimui nutarus trejiems metams įšaldyti dabartinį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimą, Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė tvirtina, kad Ministrų kabinetas nuo visuomeninio transliuotojo asignavimų likusias lėšas siūlys skirti kultūros sričiai. „Jie tikrai neturėtų nueiti kitoms reikmėms, nes mes matome, kad kultūrai katastrofiškai trūksta pinigų – pagrindiniams projektams, darbo užmokesčiui.

Premjerė Inga Ruginienė sako palaikanti idėją, jog dėl LRT vadovo atleidimo būtų balsuojama slaptai, tačiau nepriimtinu vadina siūlymą, jog tą padaryti pakaktų lygiai pusės visuomeninio transliuotojo tarybos balsų. „50 ant 50 man irgi yra nepriimtina. Ir aš manau, kad mažiausias standartas turėtų būti 50 proc. plius vienas. Tai yra visiškai normali praktika ir tas turės būti pakoreguota.

Siūlymas supaprastinti Lietuvos nacionalinio televizijos ir radijo (LRT) generalinio direktoriaus atleidimo tvarką įveikė pirmąjį balsavimą Seime – įstatymo pataisos po pateikimo sulaukė parlamentarų palaikymo. „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.

Ketvirtadienį Seimui nusprendus trejiems metams įšaldyti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimą, visuomeninio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tikina iki galo kovosianti, jog LRT nebūtų užvaldytas.  „Šiomis dienomis patiriame, kaip yra užvaldomas visuomeninis transliuotojas. Tai vyksta įvairiais įrankiais ir būdais. Vieni uždari, kiti atviri.

Nacionalinio transliuotojo LRT biudžetas ateinančius trejus metus bus toks pats kaip šiemet, o vėliau jam bus skiriamas mažesnis gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų procentas nei dabar. Ketvirtadienį Seimas priėmė atitinkamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas. Už jas balsavo 70 parlamentarai, prieš balsavusiųjų nebuvo, du politikai susilaikė. Opozicinės frakcijos balsavime nedalyvavo.

Prieš beveik pusantrų metų Seimą pasiekęs konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymas keisti LRT finansavimo tvarką ketvirtadienį sugrįžo paskutiniam balsavimui. Seimo salėje pritarta socialdemokrato Tado Barausko prašymui frakcijos vardu daryti pusvalandžio pertrauką prieš šio projekto priėmimą. Tai taip pat yra vienas iš kelių įstatymo projektų, kuriais siūloma keisti LRT finansavimo tvarką – „aušriečiai“ ketina teikti savo siūlymus, numatančius, kad LRT biudžetas būtų sumažintas.

Siūlymą dėl naujos LRT vadovo atleidimo tvarkos palaikantis Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikina – negalima nereaguoti į Valstybės kontrolės atlikto audito išvadas. Tiesa, žiniasklaidos atstovų kritikos dėl tokios savo pozicijos sulaukęs parlamento vadovas akcentuoja palaikantis žurnalistų žodžio laisvę.  „Aš komentavau, kad mes turime atliepti audito išvadas.

Seime ketvirtadienį rengiantis pateikti dalies valdančiųjų pataisas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovo atleidimo tvarkos, LRT taryba pareiškė nesutinkanti, kad generalinis direktorius galėtų būti atšaukiamas iš pareigų už tai nubalsavus pusei jos narių. Ji ragina išlaikyti dabartinę kartelę, kai vadovo atleidimui reikia kvalifikuotos daugumos – aštuonių iš dvylikos balsų.

Ketvirtadienį Seimą pasieks „aušriečių“ inicijuotos įstatymo pataisos, siūlančios sumažinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimą ir palengvinti visuomeninio transliuotojo direktoriaus atleidimą dėl nepasitikėjimo.  Parlamentaras Karolis Neimantas ketina pateikti LRT įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma nuo 1 iki 0, 5 proc. mažinti iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) gaunamą LRT finansavimą.

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) reiškia viešą susirūpinimą dėl parlamentarų siūlomų pokyčių Lietuvos visuomeniniam transliuotojui (LRT). Kaip teigiama EBU vadovo Noelio Currano kreipimesi, parlamentarų siūlomos reformos susilpnintų LRT veiklą. „Ypač nerimaujame dėl to, kad šie pakeitimai yra stumiami skubotai, be jokios prasmingos viešos diskusijos ar konsultacijų.

Daliai visuomenės nerimaujant dėl parlamentarų siūlymo supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo tvarką, premjerė Inga Ruginienė ragina šiuo klausimu neieškoti slaptų iniciatyvos autorių kėslų. Vyriausybės vadovės vertinimu, šis siūlymas visuomeninio transliuotojo tarybos nariams leis laisviau reikšti savo nuomonę.  „Dėl balsų kiekio, jeigu kažkam atrodo, kad tai yra neigiamas sprendimas – Seimo salėje galima tai koreguoti.

Žurnalistams nerimaujant dėl parlamentarų siūlymo supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo tvarką, vienas iš iniciatyvos autorių, valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako nesuprantantis, kodėl baiminamasi dėl tokio siūlymo. Parlamentaras toliau kartoja, kad visuomeninis transliuotojas turi prisiimti atsakomybę už Valstybės kontrolės atliktas audito išvadas.  „Dabar vargšai darbuotojai renka parašus, peticijas daro, kad išgelbėti (Moniką – ELTA) Budrienę.

Prezidentas Gitanas Nausėda nekomentuoja  „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotų pataisų, kuriomis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba galėtų lengviau atleisti transliuotojo generalinį direktorių. „Konkrečių, pirminėse įstatymų leidimo stadijose esančių teisės aktų projektų prezidentas nekomentuoja“, – BNS trečiadienį nurodė Prezidento komunikacijos grupė.

Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas sako palaikantis „aušriečių“ lyderio inicijuotas pataisas, kuriomis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba galėtų lengviau atleisti transliuotojo generalinį direktorių. „Aš tikrai galvočiau, kad tie pakeitimai galėtų atsirasti ir galėtų būti priimti, kad LRT taryba galėtų atlikti jai numatytas funkcijas“, – Žinių radijuje trečiadienį kalbėjo J. Olekas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pritarus siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą, prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu visuomeniniam transliuotojui numatyti asignavimai yra didesni nei Valstybės saugumo departamentui (VSD) skiriamas finansavimas. Visgi, patarėjas pabrėžia – jei Seimas palaikytų šį siūlymą, biudžete atsilaisvinę pinigai būtų patikėti kultūros sektoriui.

„Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariams įregistravus siūlymą supaprastinti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) direktoriaus atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūrą, šalies žurnalistai kreipėsi į parlamentarus. Kreipimosi autoriai reiškia nepasitenkinimą dėl tokių Seimo narių veiksmų ir tikina, jog tai yra panašu į bandymą užvaldyti šalies nacionalinį transliuotoją.

Žurnalistų atstovai sako, kad „Nemuno aušros“ pirmininko inicijuotos pataisos, kuriomis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai lengvinamas transliuotojo vadovo atleidimas, yra pavojingos ir panašios į bandymą pakirsti šios valstybinės žiniasklaidos organizacijos nepriklausomumą. „Šitas pasiūlymas yra skubotas ir pavojingas, kadangi mes pirmiausia turime pradėti nuo pradžios.

Grupė Seimo „aušriečių“ ir „valstiečių“ siekia palengvinti nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. Pirmadienį registruotomis pataisomis siūloma, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė įstaigos Tarybos narių.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pritarus siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą, pats visuomeninis transliuotojas tokią iniciatyvą vertina neigiamai. Pasak LRT atstovų, mažinant biudžetą, visuomeninis transliuotojas tampa pažeidžiamas. „Dabartinis pasiūlymas įšaldyti LRT lėšas pažeidžia ES Žiniasklaidos laisvės akto nuostatas, nurodančias, kad visuomeninio transliuotojo finansavimas turi būti pakankamas, tvarus ir nuspėjamas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) pritarus „aušriečio“ Remigijaus Žemaitaičio siūlymui įšaldyti dabartinį Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) skiriamą finansavimą, transliuotojo profesinės sąjungos nariai reikšdami susirūpinimą kreipėsi į valdžios atstovus.