LRT

Prie Europos Tarybos veikianti vadinamoji Venecijos komisija nagrinės pataisas dėl LRT vadovo atleidimo, penktadienį pranešė europarlamentaras, šios komisijos narys Dainius Žalimas. Pasak jo, apie tai penktadienio rytą paskelbta per komisijos plenarinę sesiją. Pataisos bus nagrinėjamos LRT prašymu.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) bei įstaigos vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kreipėsi į teismą ir prokuratūrą dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio teiginių apie transliuotoją.

Kelioms Meno kūrėjų asociacijai priklausančioms sąjungoms reikalaujant, kad LRT tarybos narys Jonas Staselis atsistatydintų iš asociacijos prezidento pareigų, jis pats sako, kad dėl jo likimo asociacija tarsis pirmadienį.

Dvi Meno kūrėjų asociacijai priklausančios sąjungos reikalauja, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos narys Jonas Staselis atsistatydintų iš asociacijos prezidento pareigų.

Seimui nusprendus skubos tvarka svarstyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas, kuriomis siekiama supaprastinti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, šeši Lietuvos europarlamentarai išsiuntė laišką Europos Komisijai, pakartodami prašymą įvertinti šios iniciatyvos atitikimą Europos Sąjungos (ES) teisės aktams.

Opozicijai reikalaujant užsakyti ekspertinį poveikio vertinimą valdančiųjų siūlomoms Lietuvos nacionalinio televizijos ir radijo (LRT) įstatymo pataisoms, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas tikina, kad ekspertinių išvadų svarstymas komitete nėra numatomas. Pasak jo, parlamentui nusprendus įstatymą priimti skubos tvarka, pagal Statutą poveikio vertinimas nėra numatomas.

Premjerė Inga Ruginienė tikina esanti atvira diskusijoms apie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos depolitizavimą. „Girdžiu abejonių, kad galbūt tarybos sudėtis yra per daug politizuota, galbūt per daug politikų įtakų yra joje.

Parlamente kelią skinantis valdančiųjų siūlomoms Lietuvos nacionalinio televizijos ir radijo (LRT) įstatymo pataisoms, kuriomis būtų supaprastinta generalinio vadovo atleidimo tvarka, Seimo vadovas Juozas Olekas teigia, kad jų priėmimas nėra „degantis dalykas“. Pasak jo, daug kas paaiškės po Seimo etikos sargų vertinimo – jei pažeidimų įstatymo projekto pateikimo procedūrose bus rasta, neatmetama, kad dėl pataisų bus sprendžiama pratęstoje parlamento sesijoje arba jau tik pavasarį.

Po balsavimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimo Seimo salę palikusi opozicija tęsia boikotą – dalis penktadienį nedalyvauja komitetų posėdžiuose. Kaip BNS nurodė konservatorių ir liberalų lyderiai, opozicijos nariams palikta galimybė nedalyvauti posėdžiuose, iki kol nebus užsakytas LRT projekto ekspertinis vertinimas.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valdantieji savo veiksmais Seime laužo teisėkūros taisykles. „Kiekvienas šachmatininkas žino, kad jei sulaužai taisykles, nebėra net žaidimo. Tai, ką šiandien daro socialdemokratai su savo partneriais – jie laužo taisykles: Seimo darbo, teisėkūros. Ir tai jau yra fiksuota, jau yra ne vienas kreipimasis į Etikos komisiją“, – Žinių radijui sakė liberalų vedlė.

Skubaus svarstymo poreikį socialdemokratų registruotam projektui, kuriuo siūloma lengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką, socdemas Remigijus Motuzas aiškina valdančiųjų nepritarimu „aušriečių“ lyderio inicijuotam Seime jau svarstomam įstatymo pakeitimui.

Opozicijai svarstant, kad pateikiant siūlymą supaprastinti Lietuvos nacionalinio televizijos ir radijo (LRT) generalinio direktoriaus atleidimo tvarką buvo paisoma Statuto, Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, jog nustačius galimų pažeidimų prie šio klausimo būtų grįžta pakartotinai. Vis tik, pasak jo, tokį vertinimą turi atlikti parlamento Etikos ir procedūrų komisija.  „Jeigu tokių buvo – yra etikos komisija ir turėsime atsakymą. Man sunku vertinti.

Ketvirtadienį Seimui po pateikimo pritarus siūlymui supaprastinti Lietuvos nacionalinio televizijos ir radijo (LRT) generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, posėdį stebėjusi Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė procesą vadina farsu. Ji taip pat pridūrė neabejojanti, kad po šio valdančiųjų sprendimo bus organizuojamas naujas protestas. „Akivaizdu, kad Seimo salėje įvyko farsas.

Po balsavimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimo Seimo opozicija ketvirtadienį paliko posėdžių salę ir žada negrįžti, kol nebus užsakytas poveikio vertinimas šioms pataisoms. Posėdžių salę paliko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Demokratų „Vardan Lietuvos“ ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai. „Kol jis (ekspertinis vertinimas – BNS) nebus pradėtas, tol mes negrįšime į salę.

Seimas valdančiųjų balsais ketvirtadienį uždegė žalią šviesą socialdemokratų rengtai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisai, kuria siūloma palengvinti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką. Po pateikimo už projektą balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo 50 politikų, susilaikiusiųjų nebuvo.

Premjerė Inga Ruginienė sako palaikysianti ketvirtadienį Seime valdančiųjų inicijuotas naujas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Nors žurnalistų bendruomenė kritikuoja naująją projekto redakciją ir skubą jį pateikti, Vyriausybės vadovė tvirtina, kad šia iniciatyva žiniasklaidos laisvė nebus apribota. „Frakcijoje buvo nuspręsta palaikyti pateikimą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Ruginienė, paklausta, kaip pati balsuos dėl minėto projekto.

Vilniuje minia žmonių protestavo prieš Seime svarstomas LRT įstatymo patsisas. Ką gina protestuotojai? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas ir politologas Vladimiras Laučius. Mindaugas Jurkynas nedalyvavo prie Seimo rengiamame mitinge antradienį, ginant laisvą žodį LRT, kuris iš tikrųjų arba tariamai yra puolamas, ir žlugdomas, nes buvo išvykęs.

Seimui ketvirtadienį apsispręsiant, ar imtis svarstyti išvakarėse socialdemokratų registruotą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisą, valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Ligita Girskienė sako sieksianti, kad po projekto pateikimo vyktų dialogas su žurnalistų bendruomene.

Ketvirtadienį Seimo opozicijoje dirbantys liberalai surengė dar vieną akciją valdantiesiems – socialdemokratų parlamentarams buvo išdalintos istoriko Norberto Černiausko knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“. Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, tokiu būdu socialdemokratams norima pasakyti, jog jų bendrininkavimas su tam tikrais politikais griauna demokratijos pagrindus.

Seimui ketvirtadienį ketinant imtis naujo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimo projekto, opozicija sako, kad valdantieji šiomis pataisomis nepasiūlo geresnio visuomeninio transliuotojo veiklos reglamentavimo ir nori įrodyti, kad gali priimti kokius nori įstatymus skubos tvarka. „Tai tokia akivaizdi deklaracija, kad va papūskite (mums – BNS), mes galime taip padaryti ir padarysime.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako neprisidėjęs prie naujų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų rengimo bei nedaręs spaudimo kolegoms jį parengti. „Seimo narių labai daug pasirašė – penkiasdešimt du, berods, jeigu aš neklystu. Tai nebent aš visus priėmiau ir priverčiau, kad jie pasirašytų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams ironiškai sakė parlamentaras. „Remigijus Žemaitaitis ir „Nemuno aušra“ dėl visko, žinokit, daro spaudimą šiandieną.

Naujos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos dėl paprastesnio visuomeninio transliuotojo direktoriaus atleidimo teikiamos siekiant ištaisyti klaidą dėl netinkamo pirminio siūlymo šiuo klausimu, sako socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė.

Ketvirtadienį Seime ketinant pateikti naujas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas dėl paprastesnio visuomeninio transliuotojo direktoriaus atleidimo, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, jog tokio projekto reikėjo jau seniai. Be to, politikas sutinka, kad dėl šių įstatyminių pataisų parlamentarai spręstų skubiai.

Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė sako, kad jei socialdemokratai Seimui pateiks naują visuomeninio transliuotojo įstatymo projektą, žurnalistų bendruomenė imsis papildomų priemonių bei kreipsis į tarptautines organizacijas. Jos teigimu, valdančiosios daugumos pažadai tartis dėl LRT įstatymo pakeitimų su žiniasklaida buvo melas. „Akivaizdu, kad tie visi pažadai, kad jie sės, diskutuos, darys pauzes, kalbės, yra eilinis socialdemokratų melas.

Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti išvakarėse socialdemokratų registruotą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisą, kuria siūloma palengvinti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką. Įstatymo pakeitimo projektas į plenarinio posėdžio darbotvarkę įrašytas trečiadienio vakarą nesant Teisės departamento išvados, kuri privaloma visiems Seimui teikiamiems projektams.

Socialdemokratų partijos frakcijai trečiadienį registravus naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimo projektą dėl įstaigos vadovo atleidimo tvarkos, pati LRT teigia, kad pataisos skubotos ir registruotos be diskusijų su transliuotoju.  „Naujos pataisos įregistruotos skubotai ir be diskusijų su LRT, akivaizdu, kad jos lengvina generalinio direktoriaus atleidimą.

Gruodžio 9 d. dėl mitingo organizatorių etikos nusižengimų ir savo sutryptos profesinės garbės ir orumo buvau priversta kreiptis  į LRT Tarybą ir LRT Etikos kontrolierę.   Po gruodžio 9 d. įvykusio mitingo prie Seimo už laisvą žodį kaip žurnalistė ir televizijos laidų vedėja supratau, kad priešingai garsioms deklaracijoms, laisvo žodžio ir laisvos spaudos laikai Lietuvoje galutinai pasibaigė.

Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad nepaisydami žurnalistų bendruomenės nuomonės, valdantieji vėl teikia neaptartą projektą dėl pokyčių skiriant ir atleidžiant nacionalinio transliuotojo vadovą. Pasak žurnalistų, šis siūlymas, kaip ir ankstesnis projektas, kelia grėsmę LRT nepriklausomumui. „Kitą dieną po protesto socialdemokratai pateikė naujas pataisas dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo. Vakar daugiau nei 10 tūkst.

Socialdemokratų frakcija trečiadienį pranešė, jog Seime parengtas registruoti naujas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų projektas, kuriame siūloma numatyti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo pagrindą.

Socialdemokratų frakcija trečiadienį pranešė, jog Seime parengtas registruoti naujas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų projektas. Teigiama, jog siūlymai bus teikiami su visų valdančiosios koalicijos frakcijų atstovų parašais. Naujuoju projektu siūloma nustatyti, kad LRT generalinį direktorių į pareigas skiria ir iš jų atleidžia taryba slaptu balsavimu.

Trečiadienį Seimo Kultūros bei Audito komitetai dar kartą aptars Valstybės Kontrolės (VK) atlikto LRT audito išvadas. „Kadangi Kultūros komitetas kuruoja visuomenės informavimo sritį, mums yra svarbu išklausyti Valstybės kontrolės išvadas ir pasižiūrėti, kaip mes galėtume padiskutuoti kartu su atstovais ir dalyvaujančiomis suinteresuotomis šalimis dėl tų kontrolės išvadų“, - Eltai antradienį popiet komentavo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako, kad turėtų būti padaryta pertrauka prieš teikiant naujus siūlymus dėl nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarkos pakeitimo, o bet koks kitas projektas turėtų būti išdiskutuotas su žiniasklaidos bendruomene. „Taip, aš manau, kad šio įstatymo teikime turėtų būti padaryta pertrauka“, – LRT laidai „Svarbi valanda“ antradienį sakė ministrė.

Žiniasklaidos asociacijos kritikuoja Kultūros ministerijos planą kitais metais 555 tūkst. eurų sumažinti Medijų rėmimo fondo (MRF) biudžetą iki 9,9 mln. eurų. Kaip BNS teigė Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Lina Bušinskaitė, šiais metais MRF biudžetas siekė 10,4 mln. eurų, iš jų 4 mln. eurų skirti kompensuoti medijoms dėl prarastų pajamų, atsiradusių sustabdžius lošimų reklamą.

10 tūkst. žmonių prie Seimo protestavo prieš valdančiųjų bandymą lengviau atleisti LRT generalinę direktorę. Susirinkusieji aiškino nepritariantys „Nemuno aušros“ inicijuotoms įstatymo pataisoms, kuriomis valdančiosios partijos, esą, bando kontroliuoti nacionalinio transliuotojo turinį. Likus 20 minučių iki protesto pradžios ant Martyno Mažvydo bibliotekos laiptų suskambėjo gyva muzika. Žmonės rinkosi Nepriklausomybės aikštės prieigose.

Prieš savaitę protesto akcijas pradėjusi žurnalistų bendruomenė antradienio popietę susirinko į mitingą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo susirinko maždaug 10 tūkst. žmonių, raginančių parlamentarus atmesti „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių inicijuotas įstatymo pataisas, supaprastinančias Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką.

Parlamente kelią skinantis „aušriečių“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų narių inicijuotai pataisai, lengvinančiai Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą, opozicija tikisi sustabdyti šią iniciatyvą. Tai, anot konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno, yra planas perimti visuomeninį transliuotoją.  „Dabar visa našta ir atsakomybė yra ant socialdemokratų pečių, nuo jų priklausys ar bus tas įstatymas, ar nebus.

Vilniuje, prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, antradienį vyko protestas prieš grėsmę žiniasklaidos laisvei ir valdančiųjų inicijuotas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Policijos duomenimis, greta Seimo susirinko apie 10 tūkst. žmonių.

Valdantiesiems siekiant pakeisti visuomeninio transliuotojo įstatymą, Nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į valstybės vadovus, ragindamos atmesti siūlomus teisės akto pakeitimus. Jų teigimu, dabartinės pataisos prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui. „Susirūpinimą kelia tai, kad LRT įstatymo pakeitimai Seime svarstomi skubotai, nesudarant sąlygų platesnei ekspertinei, žurnalistinei, akademinei bei pilietinei diskusijai.

Žurnalistų bendruomenei antradienį prie Seimo rengiant protestą dėl siekio supaprastinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką, vienas šių pokyčių iniciatorių, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis su mitinguotojais susitikti neplanuoja. „Nelabai ten yra su kuo susitikti. Su LRT darbuotojais aš ir taip galiu susitikti, galime juos pasikviesti pasišnekėti. O kad žmonės nori paprotestuoti – tegul protestuoja.

Žurnalistų bendruomenei dėl visuomeninio transliuotojo LRT pataisų antradienį rengiant mitingą, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad šiuo metu racionalios diskusijos nevyksta dėl emocingų reakcijų. „Viskas tikrai labai apsivėlė emocijomis ir tokios argumentuotos racionalios diskusijos nebeliko, bet galbūt po šios dienos įvykių, gal visi nuleis garą, nusiramins ir bus galima tęsti diskusiją, su tam tikru laiko tarpu ar iš karto po to.

Visuomeninio transliuotojo (LRT) taryba pasmerkė „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio žurnalistų užgauliojimus viešojoje erdvėje. Tarybos teigimu, tokie politiko veiksmai peržengia ribas ir neturi vietos demokratinėje visuomenėje.

Vilniuje, prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, antradienį žurnalistų bendruomenė rengia mitingą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Žurnalistai jį organizuoja drauge su Kultūros asamblėja. Protestas rengiamas Seimui ėmusis pataisų, kuriomis būtų lengvinamas LRT vadovo atleidimas, ir jau priėmus sprendimą trejiems metams įšaldyti įstaigos biudžetą.

Naująja Lietuvos komunikacijos asociacijos (LTKA) direktore tapo „Žaliojo taško“ Marketingo ir komunikacijos vadovės pozicijoje dirbanti Asta Burbaitė. Kaip nurodoma LTKA pirmadienį išplatintame pranešime, taip pat visuotinio susirinkimo metu išrinkti nauji nariai.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo, Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) reiškia palaikymą LRT.  „Visuomeninė žiniasklaida – nepriklausoma ir tinkamai finansuojama priemonė, padedanti išlaikyti demokratiją ir skatinti pilietinį aktyvumą. Tai – pilietinė visuomenės apsauga nuo dezinformacijos ir melagienų“, – skelbiama išplatintame rašte.

Žurnalistų  protesto iniciatyvinė grupė penktadienį susitiks su ministre pirmininke Inga Ruginiene aptarti Seime kelią besiskinančias visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisas. Protesto iniciatoriai susitikime premjerės dar kartą reikalaus atmesti „aušriečių“ siūlomus pakeitimus dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo. Susitikime su ministre pirmininke dalyvaus Žurnalistų profesionalų asociacijos, LRT iniciatyvinės grupės ir Kultūros asamblėjos atstovai.

Kilusi vieša diskusija dėl LRT Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), vienos didžiausių verslo organizacijų Lietuvoje, nuomone aktualizuoja daug klausimų, kuriems savo veikloje LVK teikia didelę svarbą. Svarbiausi jų – valdysenos kokybė ir skaidrus bei įtraukus teisėkūros procesas.

Trejiems metams įšaldžius Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) biudžete, iš sutaupytų lėšų bus finansuojami Lietuvos kultūros mainai su Vokietija, kitąmet Tokijuje vyksianti kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paroda. „Šitas sprendimas padarytas iš Seimo neseniai priimto sprendimo įšaldyti LRT biudžetą trejiems metams“, – Vyriausybės posėdžio metu penktadienį sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako, kad valdančiųjų inicijuotos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisos dėl supaprastinto vadovo atleidimo šiuo metu yra tobulinamos. Vis dėlto, socialdemokratė vengia savo asmeninių vertinimų, ar tokiomis įstatymo pataisomis yra bandoma politizuoti visuomeninį transliuotoją.  „Aš gal tiesiog konstatuočiau, kad Kultūros ministerija nei priima, nei atleidžia LRT vadovą.

Seimo narys Vytautas Sinica atvirauja – LRT įstatymo pataisos nėra joks „šliaužiantis perversmas“, o susidariusi panika esą dirbtinai sukelta. Politikas tvirtina, kad dabartinė LRT vadovė kovoja dėl kėdės taip, kaip niekas iki šiol. O jos retorika apie puolimą prieš demokratiją – nepagrista ir kelianti klausimų apie institucijos valdymą.