lietuvos ssr

Seime ketvirtadienį pateikti siūlymai drausti Rusijos invazijos į Ukrainą simboliu tapusią raidę Z, Georgijaus juostą. „Turime suprasti, kad gyvename ant konvencinio karo slenksčio ir mes. Informacinis karas vyksta jau seniai visu pajėgumu, negalime sau leisti lengvabūdiškai pro pirštus žiūrėti į minkštąsias karo priemones, propagandą ir įvairią su tuo susijusią simboliką“, – sakė vieną iš projektų pristačiusi Laisvės partijos atstovė Monika Ošmianskienė.

Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai, tvarkydami naujai gautus Lietuvos partizanų dokumentus, rado dar vieną originalų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos egzempliorių. Kaip penktadienio rytą pranešė archyvas, rastas deklaracijos egzempliorius spausdintas mašinėle per kalkę o tekstas identiškas kito Lietuvos ypatingajame archyve saugomo deklaracijos originalo tekstui – skiriasi tik išdėstymas.

Šiandien netikėtai pačiam sau grįžtu prie, atrodytų, taip nudėvėtos temos – Antrojo pasaulinio karo išvakarių ir pradžios Tauragėje. Jau kiek apie tai prirašyta, prikalbėta, spaudoje sudėliota... Ką čia naujo bepasakysi. Tačiau asmeniniame archyve susikaupusi gausi informacija irgi neleidžia ramiai gyventi.

Rusijos Federacijos tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vladimiras Džabarovas, atsakydamas į Rusijos spaudoje visą savaitgalį eskaluojamą parlamentaro Lino Balsio siūlymą peržiūrėti Kaliningrado srities Rusijos sudėtyje klausimą, išsakė norą „susigrąžinti“ Vilnių, rašoma „RIA Novosti“. „Nedrąsu grąžinti Rusijai Vilniaus kraštą?… Tegul iš pradžių grąžina tai, ką gavo iš sovietų valdžios,“ – tradicinę Rusijos propagandos liniją varė senatorius.

Vasario 26 dieną, sukanka 22 metai, kai Armėnijos pajėgos, remiamos Rusijos 366 - osios motorizuotos pėstininkų brigados, įsiveržė į nedidelį Vakarų Azerbaidžano miestą Chodžaly (az. Xocalı) ir surengė jame kruviną egzekuciją.  Įvairūs šaltiniai liudija, kad šio incidento metu armėnų ir juos parėmusių rusų kariškiai nužudė 613 miestelio gyventojų, įskaitant 83 vaikus, 106 moteris (kai kurios iš jų buvo besilaukiančios) ir 70 senelių.

Prieš keletą dienų tinklalapis lietsajudis.lt išplatino nedatuotą ir niekieno nepasirašytą (bet kažkieno vis dėlto sukurptą) tekstą, skambiai pavadintą „Reikalavimu ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“ (http://lietsajudis.lt/index.php/apie-sjd/lietuvos-sjdio-statai/3093-reikalavimas-ginti-lietuvos-respublikos-valstybin-kalb-ir-teritorin-vientisum). Štai šitaip – ne daugiau ir ne mažiau.

Šiemet kovo mėn. 26 dieną LSSR valstybinis veikėjas ir ekonomistas Aleksandras Drobnys švęstų savo 100-mečio jubiliejų. Pasitraukė jis iš gyvenimo jau sulaukęs garbaus beveik 86 metų amžiaus 1998 metais lapkričio 6 dieną.

Šis klausimas neseniai vėl sušmėžavo interneto komentaruose, kada buvo svarstoma apie Anderso Behringo Breiviko teroristinį išpuolį Norvegijoje. Kažkas parašė, kad teroras yra stipri atgrasymo priemonė, ir priminė, kad po Antrojo pasaulinio karo imigrantai neplūdo į Lietuvą, nes bijojo partizanų. Išties Lietuvos gyventojų nacionalinė sudėtis ir dabar skiriasi nuo kaimynių Latvijos ir Estijos.

Stalinas Vilnių atidavė Lietuvai, Druskininkus – laikinai baltarusiams, o Punską – visiems laikams Lenkijai. Lygiai prieš 70 metų, 1939-ųjų spalio 29 d., lietuviška trispalvė, nors tik trumpam, keliems mėnesiams, suplevėsavo virš Vilniaus Gedimino bokšto, daugelį metų ėjusio iš vienų svetimų rankų į kitas.