Penktadienį (05.16) Vytautas Landsbergis išplatino laišką Tėvynės sąjungos skyriams ir nariams, kuriame paprašė nelaikyti jo kandidatu į Tėvynės sąjungos pirmininko postą. "Jaučiu, kad pakaks, tad varžybų nereikia; nebent be manęs", - teigiama laiške.
Vytautas Landsbergis dar šių metų pradžioje yra sakęs, kad perleis partijos vadovavimą: "Aš ketinu perleisti kam nors vadovavimą partijai, bet apie tai mes pirmiausia spręsime partijos vadovybėje, o galutinai spręs suvažiavimas".
“Per prabėgusius 10 metų, kai Jūsų pasitikėjimu man teko vadovauti Tėvynės Sąjungai, pasiekėme, kartu su Lietuva, svarbiausių nacionalinių tikslų. Laisvė, nepriklausomybė, saugi nepriklausomybė - štai raktai ir vartai į saugią gerovę, kad ji būtų gerovė visiems. To dar reikės pasiekti, bet Lietuvos narystės sutartys su NATO ir Europos Sąjunga jau pasirašytos, gauti svarbiausieji esminiai patvirtinimai ir tarp jų - auksinis tautos valios antspaudas”, - teigiama laiške.
Toliau laiške teigiama, kad reikalinga stiprinti partiją ir stiprinti dešiniąsias partijas: “Sykiu reikia stiprinti ir plėsti mūsų partiją, telkti Lietuvoje kuo platesnį dešiniosios alternatyvos frontą. Kam? - ogi tam, kad pasiektume, visa tauta, esminių gyvenimo kokybės pokyčių savo tėvynėje, gyvenimo kultūros pergalės prieš mirties kultūrą. Kairioji populistų alternatyva tąsyk trauktųsi į pašalį su savo smulkios naudos pažadų arsenalu, gal daugiau nekliudytų dvasiniam Lietuvos atgimimui, dorovinei ir visokeriopai pažangai. Štai kokia užduotis mūsų laukia!”
Laiško pabaigoje Vytautas Landsbergis prašo jo nelaikyti kandidatu į Tėvynės sąjungos pirmininko postą: “prašau Jūsų nelaikyti manęs kandidatu į Tėvynės Sąjungos pirmininko postą, į dar kiek nors pratęstą naujo laikotarpio atsakingą vadovavimo darbą. Jaučiu, kad pakaks, tad ir varžybų nereikia; nebent - be manęs. Dirbsiantiems partijos vadovybėje nuoširdžiai talkinsiu, dėl to neturi būti jokių abejonių”.
Realiausias kandidatas užimti partijos vadovo vietą - Andrius Kubilius. Apie tai jis taip pat yra ne kartą viešai pareiškęs.
Vytauto Landsbergio biografija
V. Landsbergis - politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, išleidęs 15 knygų, kuriose daugiausiai gvildena M. K. Čiurlionio kūrybą, o vėlesniais metais - Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus. Jis taip pat publicistas, visuomenės veikėjas, ilgai buvo Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, ligi šiol M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, taip pat Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas. 1975 m. už monografiją "Čiurlionio kūryba", o 1988 m. - už monografiją "Česlovas Sasnauskas" jis buvo apdovanotas Lietuvos SSR premija. V. Landsbergis nuo 1995 m. yra Tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso organizacinio komiteto pirmininkas - "M. K. Čiurlionio konkurso" nepelno įmonės tarybos pirmininkas.1988 m. birželio 3 d. profesorius Vytautas Landsbergis išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime spalio 22-23 d. - į jo Seimą ir Seimo Tarybą. Nuo 1988 m. lapkričio 25 d. iki 1990 m. balandžio 21 d. jis - Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo 1991 m. gruodžio 15 d. - Sąjūdžio garbės pirmininkas. 1993 m. gegužės 1 d. įsteigiant Lietuvos konservatorių partiją - Tėvynės Sąjungą, išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 m. išrinktas juo pakartotinai.1989 m. kovo 26 d. panevėžiečiai išrinko V. Landsbergį SSRS liaudies deputatu, o 1990 m. vasario 24 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė; pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu - valstybės vadovu.
V. Landsbergis 1990-1992 m. buvo vienas iš Baltijos valstybių Tarybos vadovų, o 1990-1991 m. - Lietuvos Respublikos Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininkas. Jam vadovaujant Konstitucijos projektas galutinai parengtas balsavimams 1992 m. rudenį ir, priėmus referendume, Lietuvos Konstitucija jo paskelbta tų metų lapkričio 6 d. Be to, 1990-1991 m. V. Landsbergis buvo Valstybinės derybų su SSRS delegacijos pirmininkas. Jo vadovaujama Lietuva atsispyrė SSRS blokadai ir ginkluotam smurtui ir pasiekė savo atkurtos nepriklausomybės tarptautinį pripažinimą, o taip pat 1992 m. susitarimą su Rusija, kad būtų išvesta Rusijos kariuomenė.
Per 1992 m. spalio-lapkričio mėn. rinkimus Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtinės opozicijos - Tėvynės Santaros balsuotu sprendimu veikė kaip parlamento opozicijos vadovas. Jis taip pat buvo Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje bei Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys.
1996 m. spalio mėn. išrinktas Seimo nariu Kauno kaimiškojoje apygardoje, o 1996 m. lapkričio 25 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku.
Per 2000 m. rinkimus ketvirtą kartą išrinktas Lietuvos parlamento nariu.
