lietuvos oro uostai

Susisiekimo ministras Juras Taminskas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad šis dar kartą patikrintų informaciją apie naująjį Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybos narį Oleksandr Laneckij. Tai padaryta pasirodžius informacijai, kad jis gali turėti ryšių su Rusija. Kaip aiškino Susisiekimo ministerija, prieš skiriant LTOU valdybos narius VSD buvo prašoma atlikti jų nacionalinio saugumo patikrą.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas, kilus klausimų dėl Lietuvos oro uostų valdybos nario Oleksandro Laneckij galimų ryšių su Rusija, paprašė Valstybės saugumo departamento (VSD) skubiai patikrinti šią informaciją ir įvertinti, ar jo veikla nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nors būtent J. Taminsko įsakymo skiriami LTOU valdybos nariai.

Valstybės valdomos įmonės Lietuvos oro uostai (LTOU) atstovu spaudai nuo vasario pabaigos dirbęs Martynas Jaugelavičius palieka pareigas. „Mano septynerių metų kelias su Lietuvos oro uostais pasibaigs kartu su šia savaite“, – pranešė M. Jaugelavičius. LTOU jis dirbo nuo 2019 metų, kur buvo atsakingas už oro uostų skaitmeninę komunikaciją, prisidėjo prie oro bendrovių ir maršrutų pritraukimo į Lietuvos oro uostus.

Laikinasis susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad naująją Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybą sudaryti planuojama liepą.  „Valdybos atranka yra paskelbta šių metų gegužės 15 dieną ir planuojama, kad valdyba bus atrinkta liepos mėnesį. Įmonė veikė ir veikia“, – ketvirtadienį Seime sakė J. Taminskas.  Kovą apie sprendimą palikti pareigas pranešus dabartiniam LTOU vadovui S. Bartkui, po dviejų savaičių Susisiekimo ministerija pranešė apie sprendimą formuoti ir naują valdybą.

Prasidėjus vasaros atostogų sezonui, lietuviai aktyviai leidžiasi į keliones, o šalies oro uostai fiksuoja rekordinius keleivių srautus. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Lietuvos turizmo sektorius išgyvena itin sėkmingą laikotarpį. Tačiau naujausi „Eurostat“ duomenys atskleidė kur kas sudėtingesnį paveikslą. Vieni rodikliai džiugina, o kiti privertė nustebti net pačius turizmo sektoriaus atstovus.

Pastarąjį mėnesį Lietuvos oro uostai (LTOU) fiksavo naują visų laikų rekordą – bendras keleivių skaičius viršijo 652 tūkst. ir buvo 8,2 proc. didesnis nei praėjusių metų balandį. Pasak LTOU, balandis tapo pirmuoju pilnu aviacijos vasario sezono mėnesiu, kurio metu itin didelis keleivių aktyvumas buvo stebimas visuose trijuose šalies oro uostuose – Vilniuje, Kaune ir Palangoje.

Oro linijų bendrovė „airBaltic“ gegužės 3 d. pradėjo tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Ciuricho, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU).  Skelbiama, kad bendrovės skrydžiai į didžiausią Šveicarijos oro uostą gegužę vyks du, o likusį aviacijos vasaros sezoną – tris kartus per savaitę.

Sprendimas formuoti naują Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybą gali būti susijęs su kylančiomis įtampomis tarp jos bei Susisiekimo ministerijos, remdamasis šaltiniais skelbia portalas Lrt.lt. LTOU valdyba portalui atsisakė komentuoti, kodėl buvo priversta pasitraukti, tačiau, Lrt.lt žiniomis, nesutarimas tarp Susisiekimo ministerijos ir valdybos kilo nusprendus šalių sutarimu pasitraukti oro uostų vadovui Simonui Bartkui.

Susisiekimo ministerija priėmė sprendimą formuoti naują Lietuvos oro uostų valdybą. Dabartinė valdyba dirbs iki šių metų birželio 17 d. Iki šio termino ji įpareigota užtikrinti darbų tęstinumą, nuoseklumą ir sklandų perdavimą naujajai valdybai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak susisiekimo ministro Juro Taminsko, sprendimą lėmė augantys strateginiai iššūkiai Lietuvos oro uostams bei didėjantys poreikiai tvariai aviacijos ir skrydžių plėtrai.

Bankas „Swedbank“ Lietuvos oro uostams (LTOU) skolina 12 mln. eurų infrastruktūros modernizavimui ir plėtros projektams. Lėšos bus skirtos bendrovės apyvartinio kapitalo poreikiams užtikrinti bei investicijų programos kofinansavimui, antradienį pranešė „Swedbank“. „Swedbank“ suteiktas finansavimas prisidės prie šiais metais planuojamos įgyvendinti 48,5 mln.

Darbą pradeda naujasis valstybės valdomos įmonės Lietuvos oro uostai (LTOU) atstovas spaudai Martynas Jaugelavičius, trečiadienį pranešė LTOU. „Tikiu, kad sukaupta patirtis ir geras bendrovės pažinimas leis tikslingai ir informatyviai nušviesti oro uostų veiklą“, – pranešime teigė M. Jaugelavičius.

Praėjusią savaitę aviacijos saugumo darbuotojai kreipėsi pagalbos į naujienų portalą tv3.lt. Jie tikino, kad darbo vietose fiksuojami padidėję radiacijos lygiai gali kelti realią grėsmę sveikatai. Pasak jų, jau metus dirbama nežinant, kokį poveikį tai daro organizmui, o darbdavys esą tinkamai į tai nereagavo. Tuo metu Lietuvos oro uostai (LTOU) ramino, kad radiacijos lygis yra nuolat tikrinamas ir žmonėms nekenkia.

Lietuvos oro uostams (LTOU) ir Lenkijos oro bendrovei „LOT Polish Airlines“ sutartus nuo šių metų kovo pabaigos naikinti tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto, LTOU vadovas Simonas Bartkus sako, kad ši kryptis buvo nuostolinga, dėl to LOT nebuvo motyvuota ją tęsti. „Apmaudu, jog per šešerius metus nenutiko taip, jog kryptis taptų rentabili ir galėtume 106 vietų „Embraer“ lėktuvą užpildyti kiekvieną dieną keleiviais iš Vilniaus ir į Vilnių.

Lietuvos oro uostai (LTOU) skaičiuoja, kad šių metų spalio ir lapkričio mėnesiais dėl Baltarusijos kontrabandinių oro balionų, kurie labiausiai trikdo Vilniaus oro uosto (VNO) veiklą, patyrė apie 200 tūkst. eurų nuostolių.

Kartojantis Lietuvos oro uostų veiklos sutrikdymui dėl į šalį pastaruoju metu plūstančių meteorologinių oro balionų, Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) valdybos pirmininkė Inga Duglas sako, kad dėl to kyla rizika, jog į Lietuvą ir iš jos skrydžius vykdančios avialinijos gali peržiūrėti tvarkaraščius ar imtis jų nutraukimo. „Taip, žinoma tokia rizika visuomet išlieka.

Spalio 24-ąją iš Kipro į Lietuvą skridusi Regina dėl ore pastebėtų meteorologinių balionų buvo nukreipta leistis Gdanske, Lenkijoje. Apie vėlavimus ir pasikeitusią maršruto kryptį keleiviai taip ir nebuvo iš anksto informuoti – moteris pasakoja, kad ilga kelionė sukėlė daug nepatogumų. Lietuvos oro uostų atstovai pakartoja, kad dėl natūralių stichinių („Force majeure“) reiškinių nėra gaunama kompensacija už atšauktą ar vėluojantį skrydį.

Socialiniuose tinkluose paplito vaizdai, kaip netoli Palangos oro uosto, važiuojant link Šventosios, yra iškirsta daugybė medžių. Žmonės neslepia savo pasipiktinimo šia situacija ir svarsto, kodėl tokie darbai yra išvis vykdomi. Lietuvos oro uostų atstovas tikina, kad tam yra paaiškinimas.  Feisbuke pasirodžius vaizdo įrašui, jog važiuojant atkarpa Palangos oro uostas-Šventoji, yra iškirsta, kaip matosi, šimtai ar net tūkstančiai medžių, pasipylė nusivylusių komentatorių įžvalgos.

Švenčių išvakarėse Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus pasidalino džiugia žinia – pasiektas naujas rekoras. „Dieną prieš Kalėdas – atsisveikinam su senuoju rekordu: aplenkėme skaičių 6 493 284: iki šiol geriausią Lietuvos oro uostų aptarnautų keleivių rezultatą, kurį pasiekėme prieš-covid'iniais ir prieš-kariniais 2019 m.“, – feisbuke skelbia S. Bartkus.

Žiniasklaidai paskelbus, kad Lietuvos oro uostuose neapmuitintų prekių parduotuves valdanti Vokietijos bendrovė „Gebr. Heineman“ prabangos prekes tiekia ir į Rusiją, Lietuvos oro uostai (LTOU) prašys vyriausybinės komisijos patikrinti šių parduotuvių operatorę „Travel Retail Vilnius“.  „Lietuvos oro uostai, įvertinę žiniasklaidos informaciją, šiandien kreipsis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl papildomos bendrovės „Travel Retail Vilnius“...

Kelionių organizatorius „Join UP! Baltic“ planuoja, kad nuo 2025 m. rugsėjo mėn. bus pradėti vykdyti užsakomieji skrydžiai iš Palangos oro uosto į Šarm el Šeicho tarptautinį oro uostą Egipte. Tai bus pirmas kartas, kai iš Palangos oro uosto bus vykdomi užsakomieji skrydžiai šiuo maršrutu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos oro uostų (LTOU) komunikacijos vadovas Marius Zelenius nusprendė trauktis iš pareigų po daugiau nei 6 metų darbo bendrovėje. Apie tai jis pranešė savo „Linkedin“ paskyroje. „Atėjo metas skirtis. Išeinu ir išsinešu ne tik neįkainojamas patirtis, bet ir gerą jausmą, kurį teko patirti čia kasdien su daugybe nuostabių kolegų ir kolegių.  Ačiū jiems už visus bendrus projektus, darbus, patarimus, kritiką, gerą žodį“, – rašo jis.

Ketvirtadienį Vilniuje turėjęs leistis oro bendrovės „Finnair“ lėktuvas nenusileido. Tačiau apsuko ratą ir grįžo atgal į Suomiją. Lietuvos sostinėje suomių kompanijos lėktuvas ATR 72-500 turėjo nusileisti po 16 val. Vis dėlto jis apsisuko ir nuskrido atgal į Helsinkį. Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad toks incidentas buvo fiksuotas.

Nuo kitų metų vasaros sezono pradžios išaugs skrydžių tarp Vilniaus ir Kopenhagos skaičius, ketvirtadienį pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). Pasak LTOU, didinti skrydžių šiuo maršrutu dažnį oro bendrovė „SAS Scandinavian Airlines“ ketina nuo kitų metų kovo 31 dienos.

Antradienio rytą daugelyje šalies vietų vyravo labai tirštas rūkas, dėl to sutriko skrydžiai Kauno oro uoste. Kaip rodo skrydžių portalas „flightradar24“ oro susisiekimo bendrovė „ASL Airlines“ lėktuvas „Boeing 738“, skridęs iš Katovicų Lenkijoje, į laikinąją Lietuvos sostinę, turėjo leisti 9:01 val. Tačiau orlaivis taip ir nenusileido. Kurį laiką suko ratus prie oro uosto, tačiau galiausiai buvo nukreiptas į Gdanską. „Ryanair“ lėktuvas iš Berlyno, taip pat negali nusileisti ir suka ratus.

Per šių metų liepą viso trijuose Lietuvos oro uostuose (LTOU) aptarnauta 647 tūkst. keleivių, tai 10 proc. nei tą patį mėnesį fiksuota praėjusias metais.  Lietuvos oro uostų duomenimis, kasmetinė tendencija lieka nepakitusi – bendras liepos mėnesio keleivių srautas oro uostuose buvo šiek tiek mažesnis nei birželio mėnesį.

Viena didžiausių pigių skrydžių airių bendrovė trečiadienį praneša apie daugybę skrydžių, kurie vėluoja visoje Europoje. Pasak pranešimo, kurį bendrovė skelbia savo svetainėje, „Ryanair“ atsiprašo keleivių „dėl pernelyg didelių skrydžių vėlavimų, kuriuos šiandien, trečiadienį, liepos 24 d., sukėlė Europos oro eismo kontrolės darbuotojų trūkumas, dėl kurio nukentėjo visos Europos oro linijų bendrovės.

Visame pasaulyje skirtingos įstaigos susiduria su informacinių sistemų trikdžiais. O minėti sutrikimai paveikė ir kai kurias Lietuvos bendroves, apie kilusius nesklandumus praneša ir „Benu“ vaistinių tinklas. „Benu“ vaistinių tinklo vadovė Dr.

Nuo pirmadienio Vilniaus oro uoste įsigalioja nauji eismo organizavimo pokyčiai. Pranešama, apie priešais statomą naują išvykimo terminalą atidaromą naujai įrengtą aikštelę trumpiems automobilių sustojimams, taip pat naujas autobusų stotelių vietas. Kaip anksčiau jau yra skelbę Lietuvos oro uostai (LTOU), į naujai atidaromą aikštelę P2 persikelia ir pavežėjų, taksi bei dalinimosi automobiliais paslaugos, kurios čia veiks iki tol, kol bus visiškai baigta oro uosto prieigų rekonstrukcija.

Oro linijų bendrovė „airBaltic“ pradeda tiesioginius skrydžius į Amsterdamą. Žadama, kad skrydžiai bus vykdomi ne tik vasarą, bet ir žiemą. Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus socialiniame tinkle rašė, kad šis tiesioginis skydis sujungs Palangos ir ketvirtą pagal dydį Europoje „Schiphol AMS“ oro uostus. „Skrydžiai vyks ne tik vasarą, bet ir žiemą, šiandien pradėta ir bilietų prekyba žiemos sezonui.

Lietuvos oro uostai (LTOU) planuoja įsigyti iki 15 naujų elektrinių autobusų, skirtų aptarnauti keleivius Vilniaus oro uoste.  Bendrovė antradienį pranešė paskelbusi elektra varomų autobusų pirkimą.  LTOU plėtros departamento vadovas Arnas Dūmanas teigė, jog nauji autobusai ne tik bus netaršūs, tačiau taip pat geriau atitiks keleivių poreikius.

Uždarius vadinamąjį pandusą prie Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas sako, kad keleiviams anksčiau atvykti nereikia.  „Nemanau, kad laike tai šiek tiek pasikeis būtent atvykimas anksčiau ar vėliau – akcentas labiau yra į žinojimą, kaip keliauti keleiviui, tai tuo tikslu esame pasamdę papildomus darbuotojus.

Nuo pirmadienio Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias. Transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. Pasak bendrovės Lietuvos oro uostai (LTOU), pokyčiai susiję su šiuo metu vykstančia Vilniaus oro uosto eismo schemos pertvarka bei kitų metų pradžioje planuojamu atidaryti dukart didesnio pralaidumo nauju išvykimo terminalu.

Lietuvos oro uostai (LTOU) sako, kad „Wizz Air“ dar pernai pateikė informaciją apie planuojamos techninius orlaivių patikrinimus, kurie lėmė sumažėjusias veiklos apimtis. LTOU teigia, kad dėl to buvo sustabdyti skrydžiai iš Vilniaus į Reikjaviką bei iš Kauno į Bergeną, Alesundą ir Stavangerį.

Trečiadienį paskelbta, kad jau artimiausiu metu iš Vilniaus bus vykdomi reguliarūs skrydžiai dviem naujomis kryptimis. Lietuviai galės patogiau nuskristi į Portugalijos sostinę Lisaboną ir Vokietijos miestą Hamburgą. „Šiandien žengiame dar vieną svarbų žingsnį plečiant Lietuvos pasiekiamumo ir skrydžių žemėlapį!“ – naujiena džiaugiasi susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Vokietijos oro bendrovės „Lufthansa“ darbuotojų streikas šią savaitę paveiks šešis skrydžius ir iš Lietuvos. Dėl streiko antradienį ir trečiadienį bus atšaukti keturi „Lufthansa“ skrydžiai – iš Vilniaus į Frankfurtą ir atgal. Be to, du skrydžius tarp Vilniaus ir Miuncheno antradienį atšaukė ir Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“, BNS pranešė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Jau netrukus mūsų šalyje skrydžius pradės siūlyti dar viena pigių skrydžių oro bendrovė. Apie tai asmeninėje socialinio tinklo paskyroje pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Į Lietuvą žengia dar viena nauja aviakompanija – Islandijos pigių skrydžių „Play“, nuo gegužės startuosianti su reguliariais skrydžiais tarp Vilniaus ir Reikjaviko“, – rašė ministras. Jo teigimu, skrydžiai pradžioje bus vykdomi kartą per savaitę, šeštadieniais.

Tūkstančiams Vilniaus, Palangos ir Kauno gyventojų kiekvieną dieną ir naktį tenka susitaikyti su galingų lėktuvų variklių gausmu. Tačiau netoli oro uostų įsikūrę gyventojai gali tikėtis kompensacijų, o kai kuriems iš jų būtų duodama ir iki 6 tūkst. eurų.

Neeilinis inicidentas Vilniaus oro uoste – iš Milano į Vilnių skridęs orlaivis nuslydo nuo pakilimo tako ir galiausiai nusileido ant žolės. Visas lėktuvas pasidengė purvu, pro jo langus keleiviai nieko nematė. Oro uosto tarnybos pradėjo tyrimą ir aiškinasi, dėl ko galėjo kilti incidentas. Lėktuvo iš Milano į Vilnių keleivių užfiksuoti vaizdai liudija – visi orlaivio langai apsinešę purvu, pro juos nieko nematyti. Lėktuvas popietę nuslydo nuo pakilimo tako ir galiausiai nusileido ant žolės.

Įgyvendindami teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, Lietuvos oro uostai pradėjo rengti perspektyvinius triukšmo žemėlapius, kurių pagrindu bus nustatytos Vilniaus, Kauno ir Palangos tarptautinių oro uostų triukšmo apsauginės zonos (TAZ). Arčiausiai oro uostų įsikūrusiems gyventojams, gydymo, švietimo, poilsio įstaigoms tai sudarys galimybes gauti kompensacijas už jų išlaidas, skirtas triukšmą mažinančioms priemonėms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kelias pastarąsias dienas nepaliauja snigti, o antradienį įsismarkavo ir vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Dėl to pagrindiniame šalies oro uoste vėluoja išskristi ir nusileisti daugelis lėktuvų. Kaip skelbiama Vilniaus oro uosto interneto svetainėje, antradienį iki 10 val. ryto vėlavo ar tebevėluoja išskristi net 11 orlaivių. Lėktuvai vėluoja dėl sniego Kelias valandas vėliau, nei numatyta, kilo lėktuvai į Barseloną, Milaną, Kopenhagą, Stokholmą, Amsterdamą, Hurgadą, Varšuvą, Taliną, Rygą.

Šią savaitę susisiekimo ministrui Marius Skuodžiui užsiminus apie galimybę Lietuvai įsigyti Latvijos skrydžių bendrovės „Air Baltic“ akcijų, Lietuvos oro uostų (LOU) vadovas Simonas Bartkus tvirtina, kad sprendimą šiuo klausimu turi priimti politikai. Tačiau jis pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvoje nuolat jau yra keturi šios bendrovės lėktuvai, o perspektyvoje jų galėtų būti septyni. „Air Baltic“ jau dabar yra mūsų partneris ir trečias pagal dydį vežėjas Lietuvos oro uostuose.

Žiaurumu Kremliaus kare prieš Ukrainą pagarsėjusios karinės grupuotės „Wagner“ laikas, regis, baigėsi, kai mįslingomis aplinkybėmis sudužo jos vadovybę skraidinęs lėktuvas. Tačiau jos ženklų ketvirtadienį pastebėta Vilniaus oro uoste. Krepšys su „Wagner“ simbolika Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Rusijos informacinis karas“ vienas internautas pasidalijo tai įrodančiu įrašu. „Vilniaus oro uostas, eilė į įlaipinimą.

Valstybės valdomai bendrovei Lietuvos oro uostai (LTOU) ateityje tikintis uždirbti iš skrydžių tarp Vilniaus ir Londono, Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad bendrovei būtų skirta 3 mln. eurų. Lėšos iš Susisiekimo ministerijai numatytų asignavimų bus skirtos įmonės įstatiniam kapitalui didinti, o kartu ir skrydžių plėtrai skatinti. Dar 5 mln. eurų biudžeto lėšų tam numatoma skirti 2024 metais, pranešė ministerija.

Lietuvos oro uostų (LTOU) keleivių srautas trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 5 proc. didesnis nei pernai tuo pat laiku, o skrydžių padaugėjo 4 proc., pranešė LTOU. Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Tomas Zitikis sako, kad rezultatai prilygo iki pandemijos buvusiam srautui.

Jau kurį laiką tęsiantis sumaiščiai Vilniaus oro uoste dėl nusidriekusių milžiniškų keleivių eilių, apie tai pasisakė ir pats Susisiekimo ministerijos valdomos bendrovės Lietuvos oro uostų generalinis direktorius. Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus vienoje iš internetinių platformų teigė, kad pastarąsias dvi savaites nusidriekusios eilės Vilniaus oro uosto keleivių patikroje nėra jokia paslaptis, o už tai jis pats asmeniškai atsiprašo.

Lietuvos oro uostai skelbia papildomų darbuotojų paiešką: šiuo metu nuolatiniam darbui Vilniuje aktyviausiai ieškoma daugiau kaip 20 keleivių patikros (aviacijos saugumo) specialistų. Taip pat darbo galimybės siūlomos ir terminalo asistentams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Teigiama, kad aviacijos saugumo specialistai, praėję specialius mokymus, per mėnesį gali uždirbti apie 1 300 eurų (po mokesčių), dirbdami slenkančiu grafiku (pamainomis) po 3–4 dienas per savaitę.

Vilniaus oro uoste nusidriekusios eilės supykdė gyventojus – kai kurie vos spėjo įlipti į lėktuvą, o dalis jau pateikė ir skundus, kad galėtų susigrąžinti prarastus pinigus. Tiesa, Lietuvos oro uostų atstovai ramina, kad situacija netrukus turėtų pagerėti. Tačiau Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) kalba kitaip – nesiėmus reikiamų priemonių, keliaujantiems apie atvykimą į oro uostą likus 20 ar 30 minučių teks pamiršti.

Nuo rugsėjo pasikeitė Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų tinklą valdančių Lietuvos oro uostų teisinė forma – valstybės įmonė tapo akcine bendrove, pranešė Susisiekimo ministerija. Tai paskutinė iš ministerijos kuruojamų įmonių, persitvarkiusių į akcinę bendrovę, ši forma bendrovėms padės gerinti paslaugų kokybę ir pritraukti papildomų lėšų, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Daugėjant labai svarbių asmenų vizitų į Lietuvą ir Lietuvos oro uostams tampant akcine bendrove, Susisiekimo ministerija siūlo iš valstybės biudžeto finansuoti visas tokių asmenų aptarnavimo šalies oro uostuose išlaidas, o ne mažą dalį, kaip yra dabar.  Lėšos tam būtų numatytos ministerijos asignavimuose. Galutinį sprendimą priims Vyriausybė, o jei jis būtų teigiamas, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2024 metų sausio.