lietuviai

Kiek kartų esate sau pažadėjęs, kad nuo pirmadienio pradėsite sportuoti ir susitvarkysite mitybą? Klausimas retorinis, tad atsakyti nėra būtina. Bet priversti imtis veiksmų kartais yra tikrai sunku. Sunku, bet įmanoma. Tą demonstruoja garsūs šalies žmonės, kurie sau neleido tinginiauti ir pristatė stulbinančius pokyčius. Nors priežastys, kodėl atsikratė daug svorio, buvo skirtingos, tenka pripažinti, kad visi atrodo tiesiog nepriekaištingai.

Likimo netikėtai nublokšta į spalvingąją Centrinę Ameriką, į Panamą, susipažinau su ten gyvenančiais lietuviais. Iš anksto susirašiusi su Lietuvos Respublikos Garbės konsule Panamoje Dana Brazdžiūnaitė-de Gondala, sužinojau, kad lietuvių Panamoje tik saujelė, kad bene visos jos – meilės emigrantės. Ne išimtis ir ponia Dana, 1975 metais Maskvoje ištekėjusi už panamiečio Fermino Gondola Mejia ir 1977-aisiais atvykusi gyventi į Panamą.

Lietuviai geriau vertina šalies ekonominę padėtį, tačiau jų dalis išlieka mažesnė, nei galvojančiųjų priešingai, rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Teigiamai Lietuvos ekonominę padėtį vertina 38 proc. apklaustųjų, arba 6 procentiniais punktais nei pernai rudenį. Tačiau nacionalinės ekonominės padėt5neigiamai vertina 60 proc. respondentų (5 punktais mažiau). Visoje ES savo nacionalinę ekonomiką teigiamai vertina vidutiniškai 49 proc. respondentų, neigiamai – 47 procentai.

Paaiškėjo naujausia narkotikų paplitimo Europoje ir Lietuvoje statistika. Pasirodo, Lietuvoje dešimtys tūkstančių jaunų lietuvių vartoja kanapes, tačiau daugiausia problemų sukelia opioidai. Mat pagal mirčių skaičių Lietuva lenkia daugelį kitų kaimyninių valstybių. Esą šalyje sparčiai plinta sintetinis heroinas bei kitos naujos psichoaktyvios medžiagos, kurios pražudo net ir užkietėjusius narkomanus.

Lietingą Lietuvą ir karščiu alsuojančią Siciliją skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau ar kada susimąstėte, kad su pietiečiais mus sieja ne vienas panašumas? Jie kaip ir mes iš pažiūros santūrūs, bet linkę bendrauti nuoširdžiai. Panašumų turi ir mūsų gamta, kultūra. Vaikščiodami Sicilijos paplūdimiais dairykitės gintarų, o pietaukite lyg pas mamą – sočiai ir nesikuklindami. Jau po keleto atostogų dienų aplankys deja vu jausmas – šioje saloje jauku kaip namuose.

Socialinių tinklų žvaigždė ir viena stilingiausių Lietuvos merginų Karolina Meschino pastebi, kad lietuviai linkę sekti mados tendencijas, tačiau pabrėžia, kad kur kas svarbiau yra pažinti savo kūną, atrasti patinkančius drabužių ansamblius ir nebijoti kurti savo individualaus stiliaus. Išsamiau ir labai atvirai apie pačios Karolinos ieškojimus, atradimus bei kelią stiliaus ikonos link – šiame interviu.

Norvegijoje siaučia vagišių gauja iš Lietuvos – ilgapirščiai važinėja po parduotuves ir tiesiog prisikrauna krepšius brangių prekių, daugiausia įvairią buitinę techniką, kompiuterius. Kaip jie šeimininkauja Norvegijoje, užfiksavo stebėjimo kameros. Vaizdo įraše, kuris nufilmuotas gegužės 8 dieną matosi, kaip du vyrai atsineša didelius krepšius ir vaikštinėdami tarp lentynų ima į juos krauti įvairias prekes. Laisvai vaikštinėdami atėjūnai kraunasi vis daugiau daiktų.

Lietuvoje mažiau gyventojų laiko savo laimingais žmonėmis nei vidutiniškai Europoje. Šią savaitę paskelbtos Eurobarometro apklausos duomenimis, save laimingais laiko 65 proc. Lietuvos gyventojų, o vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) tokių yra 83 procentai. Su teiginiu, kad yra laimingi, Lietuvoje nesutinka 14 proc., bendrai ES – 5 proc. respondentų. Pagal šią apklausą, mažiau nei Lietuvoje laimingais save laikančių žmonių yra tik Rumunijoje (59 proc.), Bulgarijoje (62 proc.

Asmenukes, dėl kurių buvo išprotėjęs visas pasaulis, baigia išstumti nauja mada - tiesioginės transliacijos socialiniuose tinkluose. Feisbuke gyvai su rinkėjais jau bendrauja ir politikai, konferencijomis dalijasi policija, specialiųjų tyrimų tarnyba. Visgi dažniausias tiesioginių transliacijų turinys - girtavimas, keiksmažodžiai ir kvailystės. O šiemet užfiksuoti ir pirmieji Lietuvoje tiesiogiai transliuoti nusikaltimai.

Įkaitų drama su laiminga pabaiga. Taip būtų galima apibūdinti kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“ aprašomus 1999-ųjų įvykius, kurie trumpam iš Lietuvos buvo persikėlę į kaimyninę Latviją. Bent savaitę Bauskėje ir šio rajono apylinkėse įkaitai buvo laikomi ir mušami trys mažeikiškiai. Du iš jų buvo 26-erių, o vienas 22 metų. Ši trijulė buvo pagrobta dar Lietuvos teritorijoje, netoli Saločių (Pasvalio r.) tuo metu veikusio pasienio punkto.

Aštri ir netikėta diskusija įsiplieskė socialiniame tinkle „Facebook“. Norvegijoje gyvenantis lietuvis vienoje grupėje paviešino nuotraukas iš automobilių sustojimui greitkelyje skirtos aikštelės. Nuotraukose matyti išmestos šiukšlės. Gerai įsižiūrėjus, šiukšlėse galima rasti lietuviškų „akcentų“. Prie nuotraukų vyras paliko pasipiktinimo kupiną įrašą: „Čia mūsų tautiečiai taip šiukšlėmis atsikrato.

Saulės išsiilgę lietuviai prieš žadamą šiltą savaitgalį suplūdo į prekybos centrus. Vieni kibirais perka šašlykus, vežimais tempia alkoholį, antri graibsto reikmenis sodui ir daržui. Su lyg šylančiais orais marinuota mėsa besirūpinančius pirkėjus pastebi ir prekybininkai. Tačiau nors savaitgalis nusimato gražus,  atidaryti ilgo šiltojo sezono klimatologai ragina neskubėti.

Ši istorija toli gražu nėra paremta vien sėkme. Nors sėkmės akimirkų pasitaikė, bet didžioji dalis duoklės tenka šios istorijos herojų optimizmui ir nusiteikimui sunkiai dirbti, kad pavyktų pasiekti užsibrėžtų tikslų. „Kai susiruošėme su visa persikelti į Norvegiją, aplinkiniai į tai žiūrėjo skeptiškai. Niekas netikėjo, kad sugebėsime su tiek vaikų (6 – aut. past.) įsitvirtinti.

Apie draugiškus Lietuvos ir Latvijos santykius galime girdėti visur. Juk ne veltui šios kaimyninės šalys viena kitos gyventojus nevengia pavadinti „broliukais“. Tiesa, piktesnį žodį galima išgirsti nebent kai šių šalių krepšinio rinktinės susitinka tarpusavyje. Bet šįkart pakalbėsime ne apie tai. Ne paslaptis, kad lietuviai yra išsibarstę po visą pasaulį.

Kol vieni lietuviai rūpinasi stalu šventėms, tūkstančiai lietuvių būsimą ilgąjį savaitgalį praleis užsienyje ir margučius ridens pas į Vakarus emigravusius giminačius. Tiesa, vieniems tautiečiams išvykstant, naujai progai ruošiasi vagys. Draudikai perspėja, jog tokių švenčių kaip Velykos ar ilgųjų savaitgalių metu apiplėšimų skaičius drastiškai išauga. Vilniaus oro uoste sujudimas Tiesa, ne atvykimo, o išvykimo salėje. Tūkstančiai lietuvių Velykas šiemet nusprendė sutikti ne namie.

Detektorių įrengimą reglamentuoja Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės. Specialistai dūmų detektorių pataria įrengti patalpos centre, kad jis kuo greičiau aptiktų dūmus. Dažnai žmonės to nežino, todėl gali suklysti.  Skirtingų dūmų detektorių jautrumas ir veikimo zonos skiriasi, tačiau bendroji taisyklė yra tokia, kad kiekviena patalpa, kambarys turi turėti po atskirą dūmų detektorių.

Pirmą kartą šalies istorijoje ir iškart po Velykų lietuvių laukia masinis sveikatos duomenų surašymas. Į duris pasibelsiantys specialistai domėsis, kuo maitinatės, ar sportuojate, kiek cigarečių surūkote ir ar vartojate alkoholį. Susisteminus dešimčių tūkstančių lietuvių atsakymus, sveikatos politikai spręs, kaip traukti lietuvius iš sveikatos antirekordų liūno. Mūsų šalis vis dar muša mirtingumo antirekordus. Štai lietuviai vyrai iš visų ES šalių gyvena trumpiausiai – 69-erius metus.

Pirmadienio rytą eismo sąlygas pietų Lietuvoje sunkina plikledis, įspėja Automobilių kelių direkcija. 6 valandos duomenimis, pietų Lietuvoje ant valstybinės reikšmės kelių susiformavęs plikledis. Šiuose keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai. Vairuotojai prašomi neskubėti, nedaryti staigių manevrų. Likusioje šalies dalyje pagrindinių kelių dangos daugiausia drėgnos, vietomis sausos.

„Susidarius sudėtingai ekstremaliajai situacijai ar įvykus didelei nelaimei, šalies gyventojai būtų apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose. Jų valstybėje yra beveik 2000. Tačiau labai svarbu, kad slėptuves turėtų ir valstybės institucijos bei savivaldybės. Jos padės apsaugoti žmones, priimančius svarbiausius sprendimus šalinant ekstremaliųjų situacijų padarinius,“ – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

Ar norėtumėte uždirbti tūkstantį eurų? Turbūt, taip, nes, anot statistikos, daugumai lietuvių tai yra rožinė svajonė. Kad dauguma tautiečių skursta, visi žino kone atmintinai, tačiau šiandien TV3 žinios pasidomėjo, kiek yra lietuvių, kuriems skųstis tikrai nereikėtų - uždirbančių bent tūkstantį eurų. Netrukus sužinosite, kokių specialybių atstovai uždirba keturženklę sumą, koks jų amžius ir kiek vyrai uždirba daugiau už moteris.

 Keturi lietuviai Estijoje nuteisti už automobilių vagystes, du iš jų skirtas laisvės atėmimo bausmes apskundė. Evaldas Pauliukonis ir Julius Tiškevičius Tartu apylinkės teismo praėjusiais metais pripažinti kaltais dalyvavę nusikalstamame susivienijime, Estijoje vogusiame apynaujus automobilius. Jiems skirtos realios šešerių metų laisvės atėmimo bausmės. Šiuos nuosprendžius nuteistieji apskundė aukštesnės instancijos teismui.

Skaudi tragedija Tenerifėje: žuvo du latviai, dar du – išgelbėti, skelbiama Ispanijos spaudoje. Tiesa, iš pradžių buvo įsivėlusi klaida - užsienio spaudoje buvo skelbiama neva žuvo lietuviai.  Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Lietuvos užsienio reikalų ministerija, iš pradžių informuota, kad vis dar laukiama oficialaus pareigūnų patvirtinimo apie žuvusius lietuvius, tačiau vėliau patikslinta, kad žuvę vyrai yra ne lietuvių, o latvių tautybės.

 „Mes visos trys daug nesvarstydamos sutarėme, jog šiemet visų metų dovana mums bus savi namučiai“, – „Darbui“ pasmalsavus, ką rado po eglute šv. Kalėdų rytą, šypsosi pumpėnietė Ilona Titienė ir jos globojamos anūkės Kamilė ir Viktorija Aglinskaitės. Pagaliau išsipildė šios, gausybę skaudžių likimo smūgių patyrusios, šeimos svajonė turėti nuosavą pastogę, tad jokia kita dovana labiau pradžiuginusi nė nebūtų.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ duomenimis, jų mobiliojo ryšio klientai savo artimiesiems bei draugams gerų ateinančių metų intensyviausiai linki per pirmąsias 15 minučių po vidurnakčio. Per tą laiką išsiunčiama net 320 tūkst. trumpųjų žinučių, o skambučių kiekis tinkle išauga 7-8 kartus lyginant su įprasta diena, teigiama „Telia Lietuvos“ pranešime. „Naujųjų metų naktis – rekordinė, vertinant skambučių ir trumpųjų žinučių siuntimo aktyvumą.

Į kinų turisto gyvybę nusinešusią avariją Islandijoje patekusiame automobilyje buvo du lietuviai, pagalbos jie nesikreipė, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Policijos duomenimis, žinių apie eismo įvykio metu galimai nukentėjusius lietuvius nėra. Lietuvos ambasados Danijoje žiniomis, į minimą eismo įvykį patekusiame automobilyje buvo du lietuviai. Į ambasadą dėl šio įvykio Lietuvos piliečiai nesikreipė“, – rašoma BNS pateiktame ministerijos atsakyme.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos per devynis šių metų mėnesius ten išleido 700,2 mln. eurų – 2,1 proc. daugiau nei 2016 metų sausio–rugsėjo mėnesiais. Po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę vietiniai turistai ir vienadieniai turistai šiemet išleido 146,1 mln. eurų, arba 7,5 proc. daugiau nei per devynis 2016-ųjų mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Lietuvos turistų kelionių į užsienį skaičius šiemet padidėjo 1,9 proc. iki 1,567 milijono.

Šalies kelionių organizatorius šiemet nustebino itin aktyvūs vasaros kelionių pardavimai – lietuviai ėmė gerokai iš anksto planuoti ir pirkti poilsines keliones į populiariausias vasaros kelionių šalis. Be to, jie tapo gerokai išrankesni viešbučių kokybei ir ieško prabangos.

  Skaičiuojama, kad Lietuvoje kas trečias gyventojas turi vartojimo paskolą. Tokia statistika nestebina, kadangi šių laikų pasaulis gyvena pašėlusiu ritmu, žmonės vis daugiau keliauja, perka brangius daiktus, siekia pagerinti savo buitį, ieško kokybiškų paslaugų. Kai skolinamasi apgalvotai, toks sprendimas gali būti kur kas racionalesnis negu taupymas.

 Nuo britų sprendimo „išsiskirti su ES“, europiečių likimo Jungtinėje Karalystėje  klausimas išlieka vienu opiausių. Britų valdžia šią savaitę pažadėjo supaprastintą procesą tiems ES piliečiams, kurie dabar gyvena Jungtinėje Karalystėje ir pasiliks čia po "Brexit" 2019 metais, rašo euobserver.com.

Kiek kartų esate sau pažadėjęs, kad nuo pirmadienio pradėsite sportuoti ir susitvarkysite mitybą? Klausimas retorinis, tad atsakyti nėra būtina. Bet priversti imtis veiksmų kartais yra tikrai sunku. Sunku, bet įmanoma. Tą demonstruoja garsūs šalies žmonės, kurie sau neleido tinginiauti ir pristatė stulbinančius pokyčius. Nors priežastys, kodėl atsikratė daug svorio, buvo skirtingos, tenka pripažinti, kad visi atrodo tiesiog nepriekaištingai.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvai nereikia peržiūrėti savo požiūrio į lietuvių vaidmenį per Holokaustą. „Mums nėra ką peržiūrėti, visus veiksmus kaip valstybė esame padarę ir toliau turime puikų dialogą ir su Lietuvos žydų bendruomene, ir su pasauline bendruomene. Nesakome, kad tie skaudūs klausimai, kurie yra, – nediskutuotini, ir Vyriausybėje tos diskusijos vyksta, atvažiuoja jų atstovai ir bendruomenės atstovai.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad privačios žemės savininkams apskaičiavo už 2017 metus mokėtiną žemės mokestį bei šiandien pateikė žemės mokesčio deklaracijas. Kaip rašoma išplatintame pranešime spaudai, tiems žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, žemės mokesčio deklaracijos siunčiamos klasikiniu paštu ir adresatus jos pasieks iki lapkričio 1-osios. Žemės valdytojai mokestį turi sumokėti iki š. m. lapkričio 15 dienos.

Lietuvaičiai į saulėtus kurortus keliauja dėl įvairiausių priežasčių: vieniems norisi pasigrožėti nuostabiais užsienio vaizdais ir pasidaryti keletą nuotraukų, kitiems reikia aktyvesnių pramogų. Naujausi kelionių agentūrų tyrimai atskleidžia, kad beveik du trečdaliai lietuvių atstogauja užsienyje, nes tiesiog nori pabėgti nuo darbo ir slegiančios įtampos gimtinėje. Kiek mažiau – kas trečias lanko užsienyje gyvenančius artimuosius.

Viename prabangiausių sostinės viešbučių dizaineris Juozas Statkevičius davė išskirtinį interviu TV3 laidos „Legendinės legendos“ kūrėjams. „Yra madingų, yra turtingų, bet turtingi niekada nepataiko ten, kur reikia. Jeigu nusiperka brangų laikrodį, tai dar nereiškia, kad čia stilius“, - taip lietuvių mados skonį vertina lietuviškos mados korifėjus Juozas Statkevičius. Stilingiausias šalies vyras jau daugelį metų stebi lietuvių skonį ir teigė, kad jis nesikeičia ir vis dar yra labai prastas.

Atvėsumas orams ir po vasaros atostogų sugrįžus į miesto biurus, darbuotojai vis dažniau skuba link kavos aparatų prisipildyti dar vieną puodelį. Ekspertai pastebi, kad būtent rudens laikotarpiu Lietuvoje ženkliai išauga kavos ir jos aparatų pardavimų kiekis, o pirkėjai vis daugiau nusimano apie gerą jos kokybę. Tarp Baltijos šalių kavos mėgėjų vis dar lyderiauja Latvija, kurioje 75% apklaustųjų išgeria bent po du puodelius per dieną.

Rugsėjį į tėvynę grįžta lietuviai, vasarą išbandę programą „Work&travel“. Nusprendę įsidarbinti įvairiuose Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose, jie visą vasarą praleidžia toli nuo namų. Tokiai avantiūrai jie ryžtasi dėl noro užsidirbti ir ištyrinėti tolimąjį kraštą. Padirbėti užsienyje susivilioja vis daugiau lietuvių. Kiekvienais metais išvykstančiųjų skaičius sparčiai kyla, o šią vasarą susidomėjusių kultūrinių mainų programomis skaičius išaugo beveik 3 kartus nei pernai metais.

Pagaliau lietuviai gali džiaugtis į mūsų šalį atklydusiu anticiklonu, kuris lemia orų atšilimą. Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje šis pasitaikantis laikotarpis dar vadinamas „Bobų vasara“. Pirmąjį rudens mėnesį vilniečiai ir miesto svečiai pasitiko su ilgesiu, kadangi šiųmetinė vasara buvo lietinga ir saulėtų dienų buvo kur kas mažiau nei tikėtasi.

Kariškių suaktyvėjimą jaučią ne tik mūsų pareigūnai prie sienos su Baltarusija, bet ir paprasti tautiečiai, gyvenantys prie sienos su Kaliningradu. Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje ir aplink jį gyvenantys lietuviai po pietų išgirdo pirmuosius sprogimus anapus. Vietiniai neslepia bijantys. Šakių rajone, Miestlaukio kaime, maždaug už kilometro matosi Kudirkos Naumiestis, netoliese – Rusija, Kaliningrado sritis.

Atėjus rudeniui daugelis lietuvių džiaugiasi ypatingu laisvalaikio praleidimo būdu – grybavimu. Net jei nemėgstate grybų, juos rinkti daugeliui lietuvių yra vienas malonumas. Šiuo metu Lietuvą apniuko drėgnas oras, todėl miškuose, gerai palijus pagausėjo grybų. Pilnomis pintinėmis šių gamtos gėrybių dalijasi ir žinomi šalies žmonės, kurie savo laimikius viešina socialiniuose tinkluose.

Kas antras šalies gyventojas, paklaustas apie pinigų likutį banko sąskaitoje, jį galėtų įvardinti iki 10 eurų tikslumu, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas. Remiantis tyrimo rezultatais, dažniausiai gyventojai savo sąskaitos likutį tikrina kelis kartus per mėnesį (34 proc.), bent vieną kartą per mėnesį tai daro ketvirtadalis gyventojų (24 proc.), o kas penktas (19 proc.) savo sąskaitą pasitikrina kelis kartus per savaitę.

Minske Baltarusijos opozicijos renginyje pirmadienį ketinę dalyvauti šeši Lietuvos parlamentarai negavo vizų. Baltarusijos Jungtinės piliečių partijos pirmininko Anatolijaus Lebedko kvietimu parlamentarai ketino dalyvauti diskusijoje „Regioninis saugumas: iššūkiai ir perspektyvos“. Kaip BNS patvirtino konservatorius Laurynas Kasčiūnas, vizų negavo nė vienas delegacijos narys.

Jungtinėje Karalystėje nustatoma daugiausiai atvejų, kai vergijon parduodami ir išnaudojami Lietuvos piliečiai, todėl čia ketinama surengti informaciją kampaniją, įspėjančią apie prekybą žmonėmis. Vidaus reikalų ministerija (VRM) pirmą kartą organizavo konkursą, skirią užsienio lietuvių bendruomenėms, kuriuo siekiama didinti jų informuotumą apie prekybą žmonėmis, šio nusikaltimo formas, pavojus bei grėsmes, nukentėjusiųjų nuo šio nusikaltimo asmenų teises bei tokiems asmenims teikiamą pagalbą.

Lietuvių senatvė, pasirodo, ne tik skurdi, bet ir trumpa. Statistika skelbia, kad lietuviai vidutiniškai dešimčia metų gyvena trumpiau nei statistinis europietis. Tiesa, pensijos, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, tokios, kad ilgai būti senam lietuviui ir baisu. Patys tautiečiai dėl liūdnos statistikos kaltina ir alkoholizmą ir buvusią sovietų priespaudą. Gydytojai gi ragina pagaliau pradėti rūpintis savo kūnu. Neretas vaizdelis mūsų gatvėse.

Į Turkiją išsiruošę tautiečiai įspėjami saugotis ten siaučiančio viruso. Turkų žiniasklaida ir Europos sveikatos institucijos praneša apie Turkijoje paplitusį Koksaki virusą. Jis sukelia vėmimą, viduriavimą, bėrimus, ypač virusas griebia vaikus. Visgi pati Turkija epidemijos neskelbia, o Lietuvos kelionių agentūros ramina, kad panikos kelti nereikia. Tačiau šimtai susirūpinusių tautiečių jas užvertė skambučiais.

Gali būti, kad Lietuva be naujų mokesčių ilgai negyvens. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prasitarė, kad jis pritartų naujiems – nekilnojamo turto, automobilių, progresiniams – mokesčiams šalyje. Esą tokio nepopuliaraus sprendimo nei viena Vyriausybė imtis iki šiol nedrįso, nors jam Lietuvoje - jau laikas. Šiuos mokesčius Lietuvai jau seniai siūlo įvesti ir Europos ekspertai.

Šį pusmetį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sulaukė daugiau kaip 12 tūkstančių asmenų paklausimų ir skundų dėl galimų vartotojų teisių pažeidimų. Tai yra beveik penktadaliu daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį.

Jei gyvenime turite ambicingų tikslų ir norų, išvengti didžiulio tempo ir nerimo tikriausiai nepavyks. Mūsų gyvenimai yra kupini streso, kurį kartais sunku suvaldyti. Visgi, naujas mokslininkų tyrimas atskleidė labai paprastą būdą, kaip galima susidoroti su stresu ir tai gali padaryti kiekvienas. Tam nereikės nei daug laiko, nei pastangų, nors pats metodas iš pradžių visiems atrodo keistas.

Lietuvoje 2016 m. mirė 41 106 žmonės, t. y. 670 asmenų mažiau negu 2015 metais. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2016 m. sudarė 83,6 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,2 proc., nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 7,4 proc.

Kartais užtenka suvalgyti vos vieną uogą ir – į akis gali imti žiūrėti mirtis. Būtent su tokiomis situacijomis neretai susiduria vaikų toksikologai, kai vos akimirkai tėvams iš akių gamtoje išsprūdę vaikai į burną įsideda vieną raudoną uogą. O jų, nuodingų, mažieji randa įvairių: nuo žalčialunkio, iki pakalnutės ar šparago. Vis dažniau augalais apsinuodija ir suaugusieji. O nuodingų augalų, pasirodo, pilna visai šalia mūsų. Ligoninė, lašelinės, kartais ir reanimacija.