lietuviai

Asmenukes, dėl kurių buvo išprotėjęs visas pasaulis, baigia išstumti nauja mada - tiesioginės transliacijos socialiniuose tinkluose. Feisbuke gyvai su rinkėjais jau bendrauja ir politikai, konferencijomis dalijasi policija, specialiųjų tyrimų tarnyba. Visgi dažniausias tiesioginių transliacijų turinys - girtavimas, keiksmažodžiai ir kvailystės. O šiemet užfiksuoti ir pirmieji Lietuvoje tiesiogiai transliuoti nusikaltimai.

Įkaitų drama su laiminga pabaiga. Taip būtų galima apibūdinti kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“ aprašomus 1999-ųjų įvykius, kurie trumpam iš Lietuvos buvo persikėlę į kaimyninę Latviją. Bent savaitę Bauskėje ir šio rajono apylinkėse įkaitai buvo laikomi ir mušami trys mažeikiškiai. Du iš jų buvo 26-erių, o vienas 22 metų. Ši trijulė buvo pagrobta dar Lietuvos teritorijoje, netoli Saločių (Pasvalio r.) tuo metu veikusio pasienio punkto.

Aštri ir netikėta diskusija įsiplieskė socialiniame tinkle „Facebook“. Norvegijoje gyvenantis lietuvis vienoje grupėje paviešino nuotraukas iš automobilių sustojimui greitkelyje skirtos aikštelės. Nuotraukose matyti išmestos šiukšlės. Gerai įsižiūrėjus, šiukšlėse galima rasti lietuviškų „akcentų“. Prie nuotraukų vyras paliko pasipiktinimo kupiną įrašą: „Čia mūsų tautiečiai taip šiukšlėmis atsikrato.

Saulės išsiilgę lietuviai prieš žadamą šiltą savaitgalį suplūdo į prekybos centrus. Vieni kibirais perka šašlykus, vežimais tempia alkoholį, antri graibsto reikmenis sodui ir daržui. Su lyg šylančiais orais marinuota mėsa besirūpinančius pirkėjus pastebi ir prekybininkai. Tačiau nors savaitgalis nusimato gražus,  atidaryti ilgo šiltojo sezono klimatologai ragina neskubėti.

Ši istorija toli gražu nėra paremta vien sėkme. Nors sėkmės akimirkų pasitaikė, bet didžioji dalis duoklės tenka šios istorijos herojų optimizmui ir nusiteikimui sunkiai dirbti, kad pavyktų pasiekti užsibrėžtų tikslų. „Kai susiruošėme su visa persikelti į Norvegiją, aplinkiniai į tai žiūrėjo skeptiškai. Niekas netikėjo, kad sugebėsime su tiek vaikų (6 – aut. past.) įsitvirtinti.

Apie draugiškus Lietuvos ir Latvijos santykius galime girdėti visur. Juk ne veltui šios kaimyninės šalys viena kitos gyventojus nevengia pavadinti „broliukais“. Tiesa, piktesnį žodį galima išgirsti nebent kai šių šalių krepšinio rinktinės susitinka tarpusavyje. Bet šįkart pakalbėsime ne apie tai. Ne paslaptis, kad lietuviai yra išsibarstę po visą pasaulį.

Kol vieni lietuviai rūpinasi stalu šventėms, tūkstančiai lietuvių būsimą ilgąjį savaitgalį praleis užsienyje ir margučius ridens pas į Vakarus emigravusius giminačius. Tiesa, vieniems tautiečiams išvykstant, naujai progai ruošiasi vagys. Draudikai perspėja, jog tokių švenčių kaip Velykos ar ilgųjų savaitgalių metu apiplėšimų skaičius drastiškai išauga. Vilniaus oro uoste sujudimas Tiesa, ne atvykimo, o išvykimo salėje. Tūkstančiai lietuvių Velykas šiemet nusprendė sutikti ne namie.

Detektorių įrengimą reglamentuoja Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės. Specialistai dūmų detektorių pataria įrengti patalpos centre, kad jis kuo greičiau aptiktų dūmus. Dažnai žmonės to nežino, todėl gali suklysti.  Skirtingų dūmų detektorių jautrumas ir veikimo zonos skiriasi, tačiau bendroji taisyklė yra tokia, kad kiekviena patalpa, kambarys turi turėti po atskirą dūmų detektorių.

Pirmą kartą šalies istorijoje ir iškart po Velykų lietuvių laukia masinis sveikatos duomenų surašymas. Į duris pasibelsiantys specialistai domėsis, kuo maitinatės, ar sportuojate, kiek cigarečių surūkote ir ar vartojate alkoholį. Susisteminus dešimčių tūkstančių lietuvių atsakymus, sveikatos politikai spręs, kaip traukti lietuvius iš sveikatos antirekordų liūno. Mūsų šalis vis dar muša mirtingumo antirekordus. Štai lietuviai vyrai iš visų ES šalių gyvena trumpiausiai – 69-erius metus.

Pirmadienio rytą eismo sąlygas pietų Lietuvoje sunkina plikledis, įspėja Automobilių kelių direkcija. 6 valandos duomenimis, pietų Lietuvoje ant valstybinės reikšmės kelių susiformavęs plikledis. Šiuose keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai. Vairuotojai prašomi neskubėti, nedaryti staigių manevrų. Likusioje šalies dalyje pagrindinių kelių dangos daugiausia drėgnos, vietomis sausos.

„Susidarius sudėtingai ekstremaliajai situacijai ar įvykus didelei nelaimei, šalies gyventojai būtų apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose. Jų valstybėje yra beveik 2000. Tačiau labai svarbu, kad slėptuves turėtų ir valstybės institucijos bei savivaldybės. Jos padės apsaugoti žmones, priimančius svarbiausius sprendimus šalinant ekstremaliųjų situacijų padarinius,“ – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

Ar norėtumėte uždirbti tūkstantį eurų? Turbūt, taip, nes, anot statistikos, daugumai lietuvių tai yra rožinė svajonė. Kad dauguma tautiečių skursta, visi žino kone atmintinai, tačiau šiandien TV3 žinios pasidomėjo, kiek yra lietuvių, kuriems skųstis tikrai nereikėtų - uždirbančių bent tūkstantį eurų. Netrukus sužinosite, kokių specialybių atstovai uždirba keturženklę sumą, koks jų amžius ir kiek vyrai uždirba daugiau už moteris.

 Keturi lietuviai Estijoje nuteisti už automobilių vagystes, du iš jų skirtas laisvės atėmimo bausmes apskundė. Evaldas Pauliukonis ir Julius Tiškevičius Tartu apylinkės teismo praėjusiais metais pripažinti kaltais dalyvavę nusikalstamame susivienijime, Estijoje vogusiame apynaujus automobilius. Jiems skirtos realios šešerių metų laisvės atėmimo bausmės. Šiuos nuosprendžius nuteistieji apskundė aukštesnės instancijos teismui.

Skaudi tragedija Tenerifėje: žuvo du latviai, dar du – išgelbėti, skelbiama Ispanijos spaudoje. Tiesa, iš pradžių buvo įsivėlusi klaida - užsienio spaudoje buvo skelbiama neva žuvo lietuviai.  Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Lietuvos užsienio reikalų ministerija, iš pradžių informuota, kad vis dar laukiama oficialaus pareigūnų patvirtinimo apie žuvusius lietuvius, tačiau vėliau patikslinta, kad žuvę vyrai yra ne lietuvių, o latvių tautybės.

 „Mes visos trys daug nesvarstydamos sutarėme, jog šiemet visų metų dovana mums bus savi namučiai“, – „Darbui“ pasmalsavus, ką rado po eglute šv. Kalėdų rytą, šypsosi pumpėnietė Ilona Titienė ir jos globojamos anūkės Kamilė ir Viktorija Aglinskaitės. Pagaliau išsipildė šios, gausybę skaudžių likimo smūgių patyrusios, šeimos svajonė turėti nuosavą pastogę, tad jokia kita dovana labiau pradžiuginusi nė nebūtų.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ duomenimis, jų mobiliojo ryšio klientai savo artimiesiems bei draugams gerų ateinančių metų intensyviausiai linki per pirmąsias 15 minučių po vidurnakčio. Per tą laiką išsiunčiama net 320 tūkst. trumpųjų žinučių, o skambučių kiekis tinkle išauga 7-8 kartus lyginant su įprasta diena, teigiama „Telia Lietuvos“ pranešime. „Naujųjų metų naktis – rekordinė, vertinant skambučių ir trumpųjų žinučių siuntimo aktyvumą.

Į kinų turisto gyvybę nusinešusią avariją Islandijoje patekusiame automobilyje buvo du lietuviai, pagalbos jie nesikreipė, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Policijos duomenimis, žinių apie eismo įvykio metu galimai nukentėjusius lietuvius nėra. Lietuvos ambasados Danijoje žiniomis, į minimą eismo įvykį patekusiame automobilyje buvo du lietuviai. Į ambasadą dėl šio įvykio Lietuvos piliečiai nesikreipė“, – rašoma BNS pateiktame ministerijos atsakyme.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos per devynis šių metų mėnesius ten išleido 700,2 mln. eurų – 2,1 proc. daugiau nei 2016 metų sausio–rugsėjo mėnesiais. Po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę vietiniai turistai ir vienadieniai turistai šiemet išleido 146,1 mln. eurų, arba 7,5 proc. daugiau nei per devynis 2016-ųjų mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Lietuvos turistų kelionių į užsienį skaičius šiemet padidėjo 1,9 proc. iki 1,567 milijono.

Šalies kelionių organizatorius šiemet nustebino itin aktyvūs vasaros kelionių pardavimai – lietuviai ėmė gerokai iš anksto planuoti ir pirkti poilsines keliones į populiariausias vasaros kelionių šalis. Be to, jie tapo gerokai išrankesni viešbučių kokybei ir ieško prabangos.

  Skaičiuojama, kad Lietuvoje kas trečias gyventojas turi vartojimo paskolą. Tokia statistika nestebina, kadangi šių laikų pasaulis gyvena pašėlusiu ritmu, žmonės vis daugiau keliauja, perka brangius daiktus, siekia pagerinti savo buitį, ieško kokybiškų paslaugų. Kai skolinamasi apgalvotai, toks sprendimas gali būti kur kas racionalesnis negu taupymas.

 Nuo britų sprendimo „išsiskirti su ES“, europiečių likimo Jungtinėje Karalystėje  klausimas išlieka vienu opiausių. Britų valdžia šią savaitę pažadėjo supaprastintą procesą tiems ES piliečiams, kurie dabar gyvena Jungtinėje Karalystėje ir pasiliks čia po "Brexit" 2019 metais, rašo euobserver.com.

Kiek kartų esate sau pažadėjęs, kad nuo pirmadienio pradėsite sportuoti ir susitvarkysite mitybą? Klausimas retorinis, tad atsakyti nėra būtina. Bet priversti imtis veiksmų kartais yra tikrai sunku. Sunku, bet įmanoma. Tą demonstruoja garsūs šalies žmonės, kurie sau neleido tinginiauti ir pristatė stulbinančius pokyčius. Nors priežastys, kodėl atsikratė daug svorio, buvo skirtingos, tenka pripažinti, kad visi atrodo tiesiog nepriekaištingai.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvai nereikia peržiūrėti savo požiūrio į lietuvių vaidmenį per Holokaustą. „Mums nėra ką peržiūrėti, visus veiksmus kaip valstybė esame padarę ir toliau turime puikų dialogą ir su Lietuvos žydų bendruomene, ir su pasauline bendruomene. Nesakome, kad tie skaudūs klausimai, kurie yra, – nediskutuotini, ir Vyriausybėje tos diskusijos vyksta, atvažiuoja jų atstovai ir bendruomenės atstovai.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad privačios žemės savininkams apskaičiavo už 2017 metus mokėtiną žemės mokestį bei šiandien pateikė žemės mokesčio deklaracijas. Kaip rašoma išplatintame pranešime spaudai, tiems žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, žemės mokesčio deklaracijos siunčiamos klasikiniu paštu ir adresatus jos pasieks iki lapkričio 1-osios. Žemės valdytojai mokestį turi sumokėti iki š. m. lapkričio 15 dienos.

Lietuvaičiai į saulėtus kurortus keliauja dėl įvairiausių priežasčių: vieniems norisi pasigrožėti nuostabiais užsienio vaizdais ir pasidaryti keletą nuotraukų, kitiems reikia aktyvesnių pramogų. Naujausi kelionių agentūrų tyrimai atskleidžia, kad beveik du trečdaliai lietuvių atstogauja užsienyje, nes tiesiog nori pabėgti nuo darbo ir slegiančios įtampos gimtinėje. Kiek mažiau – kas trečias lanko užsienyje gyvenančius artimuosius.

Viename prabangiausių sostinės viešbučių dizaineris Juozas Statkevičius davė išskirtinį interviu TV3 laidos „Legendinės legendos“ kūrėjams. „Yra madingų, yra turtingų, bet turtingi niekada nepataiko ten, kur reikia. Jeigu nusiperka brangų laikrodį, tai dar nereiškia, kad čia stilius“, - taip lietuvių mados skonį vertina lietuviškos mados korifėjus Juozas Statkevičius. Stilingiausias šalies vyras jau daugelį metų stebi lietuvių skonį ir teigė, kad jis nesikeičia ir vis dar yra labai prastas.

Atvėsumas orams ir po vasaros atostogų sugrįžus į miesto biurus, darbuotojai vis dažniau skuba link kavos aparatų prisipildyti dar vieną puodelį. Ekspertai pastebi, kad būtent rudens laikotarpiu Lietuvoje ženkliai išauga kavos ir jos aparatų pardavimų kiekis, o pirkėjai vis daugiau nusimano apie gerą jos kokybę. Tarp Baltijos šalių kavos mėgėjų vis dar lyderiauja Latvija, kurioje 75% apklaustųjų išgeria bent po du puodelius per dieną.

Rugsėjį į tėvynę grįžta lietuviai, vasarą išbandę programą „Work&travel“. Nusprendę įsidarbinti įvairiuose Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose, jie visą vasarą praleidžia toli nuo namų. Tokiai avantiūrai jie ryžtasi dėl noro užsidirbti ir ištyrinėti tolimąjį kraštą. Padirbėti užsienyje susivilioja vis daugiau lietuvių. Kiekvienais metais išvykstančiųjų skaičius sparčiai kyla, o šią vasarą susidomėjusių kultūrinių mainų programomis skaičius išaugo beveik 3 kartus nei pernai metais.

Pagaliau lietuviai gali džiaugtis į mūsų šalį atklydusiu anticiklonu, kuris lemia orų atšilimą. Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje šis pasitaikantis laikotarpis dar vadinamas „Bobų vasara“. Pirmąjį rudens mėnesį vilniečiai ir miesto svečiai pasitiko su ilgesiu, kadangi šiųmetinė vasara buvo lietinga ir saulėtų dienų buvo kur kas mažiau nei tikėtasi.

Kariškių suaktyvėjimą jaučią ne tik mūsų pareigūnai prie sienos su Baltarusija, bet ir paprasti tautiečiai, gyvenantys prie sienos su Kaliningradu. Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje ir aplink jį gyvenantys lietuviai po pietų išgirdo pirmuosius sprogimus anapus. Vietiniai neslepia bijantys. Šakių rajone, Miestlaukio kaime, maždaug už kilometro matosi Kudirkos Naumiestis, netoliese – Rusija, Kaliningrado sritis.

Atėjus rudeniui daugelis lietuvių džiaugiasi ypatingu laisvalaikio praleidimo būdu – grybavimu. Net jei nemėgstate grybų, juos rinkti daugeliui lietuvių yra vienas malonumas. Šiuo metu Lietuvą apniuko drėgnas oras, todėl miškuose, gerai palijus pagausėjo grybų. Pilnomis pintinėmis šių gamtos gėrybių dalijasi ir žinomi šalies žmonės, kurie savo laimikius viešina socialiniuose tinkluose.

Kas antras šalies gyventojas, paklaustas apie pinigų likutį banko sąskaitoje, jį galėtų įvardinti iki 10 eurų tikslumu, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas. Remiantis tyrimo rezultatais, dažniausiai gyventojai savo sąskaitos likutį tikrina kelis kartus per mėnesį (34 proc.), bent vieną kartą per mėnesį tai daro ketvirtadalis gyventojų (24 proc.), o kas penktas (19 proc.) savo sąskaitą pasitikrina kelis kartus per savaitę.

Minske Baltarusijos opozicijos renginyje pirmadienį ketinę dalyvauti šeši Lietuvos parlamentarai negavo vizų. Baltarusijos Jungtinės piliečių partijos pirmininko Anatolijaus Lebedko kvietimu parlamentarai ketino dalyvauti diskusijoje „Regioninis saugumas: iššūkiai ir perspektyvos“. Kaip BNS patvirtino konservatorius Laurynas Kasčiūnas, vizų negavo nė vienas delegacijos narys.

Jungtinėje Karalystėje nustatoma daugiausiai atvejų, kai vergijon parduodami ir išnaudojami Lietuvos piliečiai, todėl čia ketinama surengti informaciją kampaniją, įspėjančią apie prekybą žmonėmis. Vidaus reikalų ministerija (VRM) pirmą kartą organizavo konkursą, skirią užsienio lietuvių bendruomenėms, kuriuo siekiama didinti jų informuotumą apie prekybą žmonėmis, šio nusikaltimo formas, pavojus bei grėsmes, nukentėjusiųjų nuo šio nusikaltimo asmenų teises bei tokiems asmenims teikiamą pagalbą.

Lietuvių senatvė, pasirodo, ne tik skurdi, bet ir trumpa. Statistika skelbia, kad lietuviai vidutiniškai dešimčia metų gyvena trumpiau nei statistinis europietis. Tiesa, pensijos, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, tokios, kad ilgai būti senam lietuviui ir baisu. Patys tautiečiai dėl liūdnos statistikos kaltina ir alkoholizmą ir buvusią sovietų priespaudą. Gydytojai gi ragina pagaliau pradėti rūpintis savo kūnu. Neretas vaizdelis mūsų gatvėse.

Į Turkiją išsiruošę tautiečiai įspėjami saugotis ten siaučiančio viruso. Turkų žiniasklaida ir Europos sveikatos institucijos praneša apie Turkijoje paplitusį Koksaki virusą. Jis sukelia vėmimą, viduriavimą, bėrimus, ypač virusas griebia vaikus. Visgi pati Turkija epidemijos neskelbia, o Lietuvos kelionių agentūros ramina, kad panikos kelti nereikia. Tačiau šimtai susirūpinusių tautiečių jas užvertė skambučiais.

Gali būti, kad Lietuva be naujų mokesčių ilgai negyvens. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prasitarė, kad jis pritartų naujiems – nekilnojamo turto, automobilių, progresiniams – mokesčiams šalyje. Esą tokio nepopuliaraus sprendimo nei viena Vyriausybė imtis iki šiol nedrįso, nors jam Lietuvoje - jau laikas. Šiuos mokesčius Lietuvai jau seniai siūlo įvesti ir Europos ekspertai.

Šį pusmetį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sulaukė daugiau kaip 12 tūkstančių asmenų paklausimų ir skundų dėl galimų vartotojų teisių pažeidimų. Tai yra beveik penktadaliu daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį.

Jei gyvenime turite ambicingų tikslų ir norų, išvengti didžiulio tempo ir nerimo tikriausiai nepavyks. Mūsų gyvenimai yra kupini streso, kurį kartais sunku suvaldyti. Visgi, naujas mokslininkų tyrimas atskleidė labai paprastą būdą, kaip galima susidoroti su stresu ir tai gali padaryti kiekvienas. Tam nereikės nei daug laiko, nei pastangų, nors pats metodas iš pradžių visiems atrodo keistas.

Lietuvoje 2016 m. mirė 41 106 žmonės, t. y. 670 asmenų mažiau negu 2015 metais. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2016 m. sudarė 83,6 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,2 proc., nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 7,4 proc.

Kartais užtenka suvalgyti vos vieną uogą ir – į akis gali imti žiūrėti mirtis. Būtent su tokiomis situacijomis neretai susiduria vaikų toksikologai, kai vos akimirkai tėvams iš akių gamtoje išsprūdę vaikai į burną įsideda vieną raudoną uogą. O jų, nuodingų, mažieji randa įvairių: nuo žalčialunkio, iki pakalnutės ar šparago. Vis dažniau augalais apsinuodija ir suaugusieji. O nuodingų augalų, pasirodo, pilna visai šalia mūsų. Ligoninė, lašelinės, kartais ir reanimacija.

Dalį tradicinės žemdirbystės, kaip bulvių auginimą, ūkininkai keičia į retesnį, bet pelningesnį verslą. Štai Panevėžio rajone atgimsta uogų auginimas. Ūkininkai vėl imasi auginti avietes, gervuoges, šilauoges. Pastarosios, šiuo metu perkamiausia uoga, o ir uždirbti leidžia. Kilogramas aksominių uogų prasideda nuo 6 eurų. Panevėžio rajone ūkininkaujantis Egidijus Kaluina sako prieš kelerius metus pasisodinęs per 200 šilauogių sodinukų neprašovė pro šalį.

Mokesčių inspekcijoje – senjorų grūstis. Žmonės suplūdo į mokesčių inspekciją sulaukę grasinančių laiškų dėl nepateiktų pajamų deklaracijų. Garbaus amžiaus žmonės nesupranta, kodėl iki šiol gyvenime deklaracijų nereikėjo, o dabar jie priversti valandas laukti eilėse. Negana to, už indėlius ar paveldėtą turtą iš jų išskaičiuojami mokesčiai. O už vėlavimą dar ir delspinigiai.

Lietuviai per mažai juda ir sportuoja. Anot tarptautinių tyrimų, kas ketvirtas Lietuvos gyventojas nutukęs, o sergamumas širdies ligomis šalyje vis dar vienas aukščiausių visoje Europoje. Mažiausiai Lietuvoje sportuoja pensininkai, todėl, anot specialistų, jie labiausiai ir pasiligoję. Tiesa, dalis pensininkų atkerta, kad sportuoti jiems trukdo ne tik prasta sveikata ar mažos pensijos, bet ir laiko trūkumas. Sostinėje, Žvėryno mikrorajone senjoras Albinas važinėjasi kasdien.

Panašu, kad ne visi lietuviai moka poilsiauti linksmai ir tvarkingai. Kaip pranešė įmonė „Grinda“, praėjusią naktį nuniokotos persirengimo kabinos Salotės paplūdimyje. „Naktį iš pirmadienio į antradienį Vilniaus Salotės paplūdimyje apie 3 valandą nakties sulaukėme ratuotų vandalų.

Plungės jaunimo delegacija, lydima savivaldybės atstovų, beveik dvi savaites praleido stovykloje Rusijoje. Stovyklos programoje - apsilankymai kariniuose muziejuose, bendravimas su baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ nariais, pagarsėjusiais nacionalistiniais renginiais ir sovietinės simbolikos demonstravimu. Plungės rajono savivaldybė antradienį pranešė, kad delegacija į Rusiją liepos 1-12 dienomis vyko Krasnogorsko rajono savivaldybės kvietimu. „Stovyklos metu vyko įvairūs sportiniai turnyrai.

Lietuva ketvirtadienį švenčia Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną. Ta proga lietuviai, kad ir kur pasaulyje bebūtų, gieda Tautišką giesmę. Šiemet Tautiška giesmė giedota ne tik centrinėse aikštėse, bet ir ant šalies piliakalnių. Vilniečiai himną giedoti buvo kviečiami į Kalnų parką, kauniečiai – prie Kauno pilies, kur tradiciškai vyksta tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“, klaipėdiečiai – Kruizinių laivų terminale.

Vasaros išlaidoms Lietuvos gyventojai skiria daugiau nei 70 procentų savo mėnesinių namų ūkio pajamų. Tokiomis atostogų išlaidomis jie lenkia ne tik kaimynus latvius (65 proc.), bet ir didžiąją dalį kitų Europos šalių gyventojų. „Ferratum Group“ atlikto tyrimo duomenimis, iš tyrime dalyvavusių valstybių, tik estai (72 proc.) ir bulgarai (taip pat 72 proc.) mėnesinių namų ūkio pajamų vasaros išlaidoms skiria daugiau nei lietuviai.

Ar jūs dirbate ir užsidirbate papildomai? O gal apie tai svajojate tik dar nesugalvojote kaip? Pasirodo Lietuvoje tokių žmonių daugiau nei pusė ir mes Lietuviai Baltijos regione darbščiausi. Naujausia apklausa atskleidžia, kad daugiau nei pusė lietuvių dirba ne vieną, o kelis darbus. Tiesa tai dar ne priežąstis didžiuotis. Ekonomistai aiškina, kad tokias tendencijas formuoja ne tik darbštumas, o ir nepriteklius.