REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kas antras šalies gyventojas, paklaustas apie pinigų likutį banko sąskaitoje, jį galėtų įvardinti iki 10 eurų tikslumu, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas. Remiantis tyrimo rezultatais, dažniausiai gyventojai savo sąskaitos likutį tikrina kelis kartus per mėnesį (34 proc.), bent vieną kartą per mėnesį tai daro ketvirtadalis gyventojų (24 proc.), o kas penktas (19 proc.) savo sąskaitą pasitikrina kelis kartus per savaitę.

Kas antras šalies gyventojas, paklaustas apie pinigų likutį banko sąskaitoje, jį galėtų įvardinti iki 10 eurų tikslumu, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas. Remiantis tyrimo rezultatais, dažniausiai gyventojai savo sąskaitos likutį tikrina kelis kartus per mėnesį (34 proc.), bent vieną kartą per mėnesį tai daro ketvirtadalis gyventojų (24 proc.), o kas penktas (19 proc.) savo sąskaitą pasitikrina kelis kartus per savaitę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šiandien gyventojai gali greitai gauti informaciją apie jų sąskaitose esančius pinigus jiems priimtiniausiu būdu. Vienas patogiausių ir greičiausių būdų – tai mobilioji banko programėlė, kuri sąskaitos likutį parodys trumpai krestelėjus telefoną. Kiti būdai sąskaitos likučiui pasitikrinti yra interneto bankas ir bankomatas. Kaip parodė gyventojų nuomonės tyrimas, tikrai nemaža dalis naudojasi šiomis galimybėmis ir gana tiksliai galėtų pasakyti, kiek konkrečiu momentu jų banko sąskaitoje yra pinigų“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

REKLAMA

Remiantis apklausos respondentų atsakymais, savo banko sąskaitos likutį 5 eurų tikslumu galėtų įvardinti 15 proc. šalies gyventojų, o 5-10 eurų tikslumu – 35 proc. gyventojų.

„Galima daryti išvadą, kad tie bankų klientai, kurie gali kelių eurų tikslumu įvardyti, kiek pinigų jie turi savo sąskaitoje, atsakingiau planuoja savo kasdienius finansus. Domėjimasis likučiu savo sąskaitoje yra pirmas žingsnis geriau tvarkomų asmeninių finansų link“, – teigia J. Cvilikienė.

REKLAMA
REKLAMA

Kiek turi pinigų, geriausiai žino senjorai

Gyventojų apklausa taip pat parodė, kad dažniau savo likučiu domisi jaunesnio amžiaus didesnes pajamas gaunantys gyventojai, gyvenantys didesniuose šalies miestuose. Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, tai dėsninga tendencija, nes šioms grupėms priskiriami respondentai intensyviau naudojasi mobiliąja programėle ir interneto banku, tad turi daugiau galimybių jiems patogiu metu pasidomėti savo sąskaitos likučiu. Visgi šios galimybės nebūtinai virsta geresniu finansų planavimu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak J. Cvilikienės, apklausa atskleidžia ir tam tikrą paradoksą – nors savo sąskaitas dažniau tikrina jaunesnio amžiaus ir didesnes pajamas uždirbantys gyventojai, jie turimą likutį žino ne taip tiksliai, kaip vyresni ir gaunantieji mažesnes pajamas. „Iš tiesų daugelis jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių, gaunančių didesnes pajamas, turėtų ko pasimokyti iš senjorų finansų valdymo srityje. Šie, nors ir rečiau naudojasi išmaniais būdais valdyti finansus, sugeba tinkamai planuoti bei kontroliuoti savo išlaidas, moka nepasiduoti impulsyviam pirkimui“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

REKLAMA

Remiantis apklausa, šiuo metu didžioji dalis šalies gyventojų reguliariai tikrinasi savo banko sąskaitą – tai daro nuo kelių kartų per savaitę iki vieno karto per mėnesį. Savo sąskaitos likučiu teigia niekada nesidomintys 4 proc. gyventojų, o 9 proc. nurodė, kad naudojasi tik grynaisiais pinigais.

Pataria dažniau atsispirti neplanuotam pirkimui

Tyrimas atskleidė ir dar vieną aktualią tendenciją – 38 proc. apklausos respondentų nurodė, kad kartą ar daugiau jiems teko susidurti su situacija, kai banko sąskaitoje nepakako pinigų atsiskaityti už pirkinį.

REKLAMA

J. Cvilikienė komentuoja, kad tokioje situacijoje žmonės gali atsidurti dėl dviejų priežasčių: „Galbūt žmonės naudoja kelias korteles, susietas su skirtingomis sąskaitomis, ir atidžiai neseka, kiek pinigų yra skirtingose sąskaitoje. Bet taip pat tikėtina, kad dalis žmonių pasiduoda impulsui įsigyti brangesnį pirkinį to iš anksto nesuplanavę“.

Pasak Finansų instituto vadovės, tiek vienu, tiek kitu atveju gyventojams vertėtų keisti savo elgseną. Jeigu naudojamų finansinių įrankių skaičius toks, kad nebepavyksta tiksliai sekti turimų lėšų, vertėtų atsisakyti kai kurių rečiau naudojamų įrankių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu brangesnių pirkinių įsigijimą J. Cvilikienė rekomenduoja suplanuoti mėnesio pradžioje, ir užsukus į parduotuvę atsispirti pagundai iš karto pirkti pamatytą daiktą. Verčiau sprendimą priimti jau grįžus namo ir apsvarsčius, ar pirkinys tikrai reikalingas ir ar šiuo metu tam galima skirti papildomų lėšų.

Visuomenės nuomonės apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ 2017 m. liepos mėnesį. Apklausos metu visoje Lietuvoje apklausti 1009 gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų