liberalų sąjūdis

Vilniaus apygardos teismas antradienį skelbs nuosprendį koncerno „MG grupės“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Joje kaltinimai pateikti ir Liberalų sąjūdžiui. Partijos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi palankaus teismo sprendimo savo vadovaujamai politinei jėgai ir tikina, kad Liberalų sąjūdis ištvėrė didžiulę žalą jam padariusį politinį skandalą. „Liberalų sąjūdis nuo pat pradžių sakė, kad mes laukiame greito sprendimo.

Kalbos apie įtampas valdančioje koalicijoje – vis garsesnės, o iš liberalų pusės jau pasigirsta nuogąstavimų apie keliamus ultimatumus. Liberalų sąjūdžio atstovai tikina, kad koalicijos partneriai su jais nederina siūlymų, esą neretai apie juos sužinoma tik po pateikimo ar pristatymo Seimo salėje. Parlamentarai skundžiasi, kad nepritarus sprendimams juos lydi kolegų nepasitenkinimo mimikos ir pašaipios pravardės.

Prie Liberalų sąjūdžio jungiasi buvęs irkluotojas, Jevgenijus Šuklinas. 2012-aisiais Londono olimpinėse žaidynėse jis laimėjo sidabro medalį, tačiau kiek vėliau dėl dopingo jis buvo atimtas. „Liberalai stiprėja! Prie mūsų jungiasi keliasdešimt visaginiečių su J. Šuklinu priešakyje. Prieš septynerius metus Visagine susibūrę į komandą, šiandien jie nutarė tapti Liberalų sąjūdžio dalimi“, – feisbuke antradienį paskelbė Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos sudaryta valdančioji koalicija neturi prabangos išsivaikščioti, nes nė viena jos sudedamųjų dalių paprasčiausiai neturi kitų alternatyvų. Užtai ryškėja išskirtinė politinių partijų elgsena: tai partnerių išdūrinėjimas, kuris galėtų tapti aštria problema, jeigu ministrų kabinetui nesisektų kurį laiką priimti svarbių einamųjų sprendimų.

Valdančiosios daugumos atstovai Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis nepritaria Seimo sveikatos reikalų komiteto (SRK) vadovo ir narių siūlomoms pataisoms dėl įpareigojimo medikams atidirbti Lietuvoje už rezidentūros studijas. Laisvės partijos seniūnė Ieva Pakarklytė teigia, kad tai būtų grįžimas į sovietmečio paskyrimus.

Liberalų sąjūdis ketvirtadienį pradeda balsavimą renkant partijos pirmininką. Dėl posto varžosi dabartinė partijos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir parlamentaras Andrius Bagdonas. Anksčiau iš rinkimų kovos pasitraukė Seimo narė Edita Rudelienė, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas ir Liberalų sąjūdžio Kauno miesto skyriaus pirmininkė Nijolė Putrienė.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas siūlo numatyti teisę skirti baudą už trukdymą žurnalistams rinkti informaciją. Jis parengė ir Seimo posėdžių sekretoriate registravo Administracinių nusižengimų kodekso pataisą, pagal kurią „fizinių ar juridinių asmenų trukdymas žurnalistams teisėtai rinkti informaciją, užtraukia baudą fiziniams asmenims ar juridinių asmenų vadovams nuo 20 iki 140 eurų.

Ir prie partnerystės, ir prie alkoholio pardavimo pataisų rengimo prisidėjęs Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas teigia, kad projektai jau parengti ir artimiausiu metu išvys dienos šviesą. Seimo nariams kritiką dėl šių pataisų žeriantiems E. Gentvilas atkerta, kad būtina keisti įstatymais įteisintus nelogiškus dalykus.

Liberalų sąjūdžio bendruomenė pasidalijo skaudžia žinia – užgeso ilgamečio partijos nario gyvybė. „Liberalų bendruomenę pasiekė liūdna žinia – Amžinybėn išėjo ilgametis Liberalų sąjūdžio ir Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Tomas Raudys“, – rašoma socialiniame tinkle. Taip pat užuojautą išreiškė ir partijos pirmininkė. „Netekome puikaus žmogaus ir bendražygio, savo gyvenimą ir darbus paskyrusio Plungės kraštui ir jo žmonių gerovei.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį partijoms paskirstė pirmojo pusmečio dotacijas – 2,751 mln. eurų. Didžiausią dotaciją gauna valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – per 812 tūkst. eurų, opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – per 518 tūkst. eurų. Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija gauna per 399 tūkst. eurų, valdantysis Liberalų sąjūdis – per 239 tūkst. eurų, opozicinė Darbo partija – per 226 tūkst.

Prasidėjus Seimo pavasario sesijai daug dėmesio yra sukelta į kitus reikalus, bet ne pandemiją. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad Seimo nariai neturi kištis į profesionalų darbą.  Tokią mintį jis išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.  Lietuvoje nesilpsta karantino, koronaviruso drama, bet Seimo daugumos aktualijos atrodo šiek tiek kitokios.

Būtų naivu tikėtis, kad centro-dešinės valdančiąją koaliciją sukūrusios partijos visą kadenciją dirbs vieningai ir išvengs pykčių. Jau partijoms pristačius programas buvo aišku, kad dėl kai kurių vertybinių ir ekonominių klausimų net ir bendrapartiečiams teks suremti ietis. Kol kas ekspertai pripažįsta, kad koaliciją vienija Covid-19 pandemijos iššūkiai. Tačiau jai nuslūgus galime pamatyti visko. Apie netrukus laukiančius barnius pripažįsta ir patys partijų atstovai.

Prieš pasitraukdamas iš Liberalų sąjūdžio frakcijos, dar lapkričio pradžioje, Seimo narys Kęstutis Glaveckas bandė perspėti savo bendrapartiečius dėl darbo valdžioje, postų dalybų ir liberalų ateities, tačiau kolegos jo neišgirdo arba nepavyko susiderėti koalicijoje. Ketvirtadienį K. Glaveckas žengė ryžtingą žingsnį ir paliko Liberalų sąjūdžio frakciją ir išėjo į Mišrią Seimo narių grupę.

Savaitgalį Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai gavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pranešimus, jog turėjo sąlytį su sergančiu COVID-19 liga ir privalo saviizoliuotis. Laikydamasi NVSC saviizoliacijos nurodymų, Liberalų sąjūdžio frakcija šią savaitę pradeda dirbti nuotoliniu būdu. Frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo teigimu, šiandien frakcijos nariai norėjo atlikti testus ir, jeigu jie visi būtų neigiami, vertinti galimybes grįžti dirbti į Seimo rūmus.

Šachmatai, šachmatai, šachmatai – tik su šiuo sportu susiję palyginimai ir pasakymai skambėjo iš Seimo tribūnos, kai parlamentas visai neseniai sprendė, ar išrinkti Viktoriją Čmilytę-Nielsen vadovauti Seimui. Tačiau ši politikė – ne tik šachmatininkė. Jai apibūdinti kur kas labiau tiktų žodis „supermoteris“, nes V. Čmilytė-Nielsen ne vienerius metus profesionaliai žongliruoja meile ir dėmesiu ne tik šachmatams, bet ir savo gausiai šeimai bei darbui Seime.

Naujame Seime Liberalų sąjūdžio frakcijai vadovaus buvęs partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas. „Šiandien įkūrėme Liberalų sąjūdžio frakciją, frakcija išrinko seniūną, seniūnas yra Eugenijus Gentvilas, pavaduotojas – Ričardas Juška“, – ketvirtadienį po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė liberalų vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Valdančiąją koaliciją sudariusios centro dešinės partijos jos kandidatūrą teikia į Seimo pirmininko poziciją.

Liberalų sąjūdžio taryba elektroniniu balsavimu pritarė koalicinės sutarties projekto pasirašymui, pirmadienį pranešė partija.  Formuojamos trijų dešiniųjų partijų – Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – valdančiosios koalicijos sutarties pasirašymas numatomas pirmadienį. „Savaitę trukusios derybos su partnerėmis buvo sėkmingos – pavyko susitarti dėl svarbiausių visoms šalims klausimų. Darbas vyko užtikrintai ir konstruktyviai.

Valdančiąją daugumą buriančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos lyderiai Seime pirmadienį pasirašys sutartį dėl naujos centro dešinės koalicijos. Po šios sutarties pasirašymo prasidės derybos dėl Vyriausybės programos ir ministrų portfelių bei pozicijų Seime. Naujajai Vyriausybei turėtų vadovauti konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė. Koalicija turės 74 atstovus Seime.

Su opozicijai priklausančiu Liberalų sąjūdžiu rinkimuose į Seimą dalyvavęs parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis ir vėl partinis – buvęs „valstietis“ įstojo į Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamą partiją. Apie tai pranešusiam lrytas.lt patvirtino ir V. Čmilytė-Nielsen, ir Seimo pirmininko atstovas spaudai Paulius Žeimys. „Seimo pirmininkas nusprendė įstoti į Liberalų sąjūdį dar prieš prasidedant naujajai kadencijai.

Seime pasirodžius liberalo, Seimo vicepirmininko Jono Liesio ir kitų parlamentarų bandymams buvusiems Seimo nariams ir premjerams įteisinti valstybines rentas ir jiems nedirbant ketverius metus mokėti pinigus iš valstybės kišenės, o premjerams – net iki gyvos galvos, pasipylė kritikos banga. Liberalų sąjūdžio frakcija pareiškė, kad nepalaiko savo bendrapartiečio J. Liesio pasiūlymo.

Valdančiąją koaliciją buriantys dešinieji pirmą kartą gyvai sėdo prie derybų stalo. Jie tvirtina sutarę dėl 80 proc. bendrų darbų, o dėl 20 proc. nuomonės išsiskyrė. Vis dėlto tai dar nėra derybų finišas, o partijos tvirtina neskubančios dalintis postų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis antradienį Seime pirmą kartą gyvai susitiko derėtis dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų.

Po Seimo rinkimų naują valdančiąją daugumą formuoti ketina Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kartu su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės sąjunga. Šios dvi neslepia planų peržiūrėti dabartinę išmokų vaikams tvarką. Ekonomistas Žygimantas Mauricas kritikuoja tokius užmojus. Kaip žinoma, šiuo metu už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokama po 60 eurų. Nuo kitų metų šias išmokas planuojama didinti iki 70 eurų.

Liberalų sąjūdis koalicijos partnerėms pateikė savo siūlymų dėl koalicijos sutarties paketą. Tarp pagrindinių partijos siekių – nacionalinis susitarimas dėl švietimo, mokestiniai pokyčiai, žmogaus teisių užtikrinimas.  Teikdami pasiūlymus, liberalai laikosi šešių pagrindinių principų, kuriuos pateikia tv3.lt (neredaguotas tekstas - aut. past.): Daugiau savarankiškumo piliečiui, mažiau priklausomybės nuo valdžios.

Liberalų sąjūdis koalicijos partnerėms pateikė savo siūlymus dėl koalicijos sutarties. Tarp pagrindinių partijos siekių – nacionalinis susitarimas dėl švietimo, mokestiniai pokyčiai, žmogaus teisių užtikrinimas.  Iš viso partija išsirinko aštuonias sritis: ekonomikos, švietimo ir mokslo, žmogaus teisių, sveikatos, aplinkosaugos ir energetikos, užsienio ir gynybos politikos, valstybės valdymo ir regionų politikos bei kultūros.

Trijų Seimo rinkimų laimėtojų laukia sunki užduotis išsidalinti 14 ministerijų ir rasti joms tinkamus vadovus. Problema ta, kad ne visos ministerijos vienodai „vertingos“ – kai kurias jų partijos pasičiuptų mieliau nei kitas. Kol trys partijų lyderės užkulisiuose derina trokštamas ministerijas ir ministrų kandidatūras, politologai ir ilgamečiai Seimo nariai spėlioja, kam atiteks gardesnis kąsnelis.

Formuojantis naujai valdančiajai daugumai daugeliui rūpi klausimas, kaip bus paskirstyti ministrų postai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija kalba apie tas pačias dominančias sferas. Politologų nuomone, postų pasiskirstymą lems du dalykai.  Liberalų sąjūdis pretenduoja į tris ministerijas  Liberalų sąjūdžio kandidatas Andrius Bagdonas teigia, kad jų partiją domina trys ministrų postai.

Seimo rinkimus laimėję opoziciniai konservatoriai su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija pirmadienį pradėjo derybas dėl naujos koalicijos. BNS pateikia svarbiausias partijų pozicijas iš porinkiminių spaudos konferencijų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Užsitikrinę 50 mandatų parlamente, konservatoriai bus stipriausia jėga naujojoje koalicijoje.

Valdančiosios koalicijos dalimi ketinantis tapti Liberalų sąjūdis pagrindiniais savo prioritetais per ateinančius ketverius metus įvardina švietimą, aplinkosaugą ir ekonomiką. Būtent todėl partija norėtų gauti Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas. Liberalų sąjūdis Seimo rinkimuose iš viso iškovojo 13 mandatų ir kartu su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščioniais demokratais ir Laisvės partija formuos valdančiąją koaliciją.

Derybas su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija pradedantys konservatoriai sieks ir kitų partijų paramos įvairiomis formomis, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Žurnalistams pirmadienio naktį jis sakė, kad 74-75 parlamentarus vienysianti koalicija yra „ganėtinai neblogas skaičius“ „74-75 žmonės yra ganėtinai neblogas skaičius.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimundas Kurlianskis neigia siekęs paveikti tuometinius Liberalų sąjūdžio politikus, kad paminklas Jonui Basanavičiui būtų pastatytas sostinės Konstantino Sirvydo skvere, o ne prie Filharmonijos, kur yra dabar.

Po antrojo Seimo rinkimų turo Liberalų sąjūdis tikisi padvigubinti iškovotų mandatų skaičių, sako partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Tikiuosi, kad po pirmo turo turėdami šešis mandatus mes po antrojo tų mandatų skaičių padvigubinsime“, – žurnalistams Lukiškių aikštėje ketvirtadienį sakė ji. Čia V. Čmilytė-Nielsen išreiškė savo valią išankstiniame antro Seimo rinkimų turo balsavime.

Trumparegiškas valdančiųjų sprendimas darbo ieškantiems žmonėms skirti 200 eurų tapo stabdžiu regionų vystymuisi. Įmonės, atsigaunančios po pavasarinio karantino paralyžiaus norėtų įsibėgėti, didinti apimtis, bet... neranda darbuotojų. Ne todėl, kad nėra žmonių regionuose. Jie tiesiog neskuba domėtis siūlomu darbu.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neslepia – partijos nesėkmės atveju Seimo rinkimuose ji veikiausiai pasitrauktų iš pirmininkės posto. „Nesėkmė tai, žinoma, yra neperlipimas 5 proc. barjero ir tai reikštų ir mano, kaip lyderės, poreikį priimti tam tikrus sprendimus. Aišku, šito aš nebijau, viskas yra rinkėjų rankose ir jų verdikto aš laukiu ramia širdimi. Aš manyčiau, kad taip, [pasitraukčiau].

Opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, jog partija Seimo rinkimuose gaus 15–20 mandatų, norėtų, kad koaliciją burtų „tradicinės, vertybiškai savo ideologiją išlaikiusios partijos“. „Vertinu šansus optimistiškai, visos paskutinės apklausos rodo augimą ir gyventojų didėjantį pasitikėjimą, manyčiau, kad nuo 15 iki 20 mandatų galime turėti“, – trečiadienį žurnalistams sakė iš anksto balsuoti į sostinės Lukiškių aikštę atėjusi V. Čmilytė-Nielsen.

Ruošiantis Seimo rinkimams ir rašant savo programas, politinių partijų fantazijai nėra ribų. Todėl programų eilutėse nugula ne tik reikšmingi pasiūlymai, kaip tobulinti mokesčių ar pensijų sistemas, bet ir pažadai naikinti erkes, apskritai atsisakyti tam tikrų mokesčių ar pensininkams kasmet dalinti 200 eurų vertės kelialapius. Na, o neatidžiausios partijos kelia ir tuos pažadus, kuriuos valstybė įgyvendina jau ne vienerius metus.

Piliečių laisvės, teisės, prievolės bei draudimai – bene labiausiai viešai aptarinėjami klausimai partijų rinkimų programose. Įvairios gyventojų grupės baiminasi drakoniškų draudimų, apribojančių jų laisves, ir tikisi sulaukti daugiau teisių ir laisvių. Ir kol vienos partijos grūmoja pirštu, sakydamos, kad skiepai ar kūno kultūros pamokos bus privalomos, kitos atleidžia vadeles ir žada įteisinti tos pačios lyties asmenų šeimas, kartais net santuokas ar galimybę įsivaikinti vaikus.

Nuo darželio iki aukštojo mokslo, nuo ikimokyklinio ugdymo pedagogų iki aukščiausio lygio šalies mokslininkų – švietimas yra tema, kurią plačiau ar siauriau savo programose apžvelgia kiekviena partija. Tiesa, visų partijų prioritetai švietimui reikšmingai skiriasi. Vienos nori panaikinti atrankas į mokyklas ir universitetus, kitos – jas griežtinti, vienos mokyklų tinklą nori plėsti, kitos – mažinti.

Žmonės nelabai pasitiki politikais ir partijomis. Kai kurios iš jų, aišku, žada didesnes pensijas, atlyginimus, įvairias išmokas ir tuo pačiu metu – mažesnius mokesčius. Retai tai yra realūs pažadai, tačiau artėjant rinkimams, verta žinoti, kas ką siūlo.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis antradienį taip pat pristatė rinkimų programą. Liberalų sąjūdžio politikai teigė, kad patekus į Seimą siektų atšaukti perteklinius alkoholio draudimus, kuriuos inicijavo valstiečių valdžia. Pasak partijos pirmininkės, jau yra sudarytas neformalus draudimų sąrašas, kurį tik patekę į Seimą jie atšaukinėtų.

Opozicinis Liberalų sąjūdis pakvietė Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį dalyvauti parlamento rinkimuose. Parlamento vadovas patvirtino šį siūlymą svarstantis ir atsakymą žada greitu laiku. „Pirmiausia turiu pasidžiaugt, kad pasitikėjimas ir  pagarba išreikšti pakviečiant, labai tai vertinu, (sprendimą) ateitis parodys. Aš manau, kad ilgai nereikės laukti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Pranckietis.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio narys, parlamentaras Eugenijus Gentvilas teigia, kad tarša Kuršių mariose parodė neveikiančią šalies aplinkosaugos kontrolę.  Pasak jo, dėl incidento Klaipėdoje turėtų griežtai atsakyti ir galbūt nusikaltę verslininkai, ir aplinkosaugininkai.

Seimo narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas pirmadienį koncerno „MG Baltic“ byloje liudijo, kodėl prieš kelerius metus nebalsavo dėl verslui palankių vartojimo kreditų įstatymo pataisų. Šias aplinkybes jis aiškino Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjančiame politinės korupcijos bylą. Į teisėsaugos akiratį pateko 2015 metų įvykiai, kai Seime svarstytas vartojimo kreditų rinką reguliuojantis įstatymas.

Liberalų sąjūdžio atstovas, išrinktas Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius sako, kad partijos vairą iš dabartinio vadovo Eugenijaus Gentvilo šiemet turėtų perimti parlamentarė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš dėsiu visas pastangas, kad mūsų politinei partijai vadovautų veikli, energinga moteris“, – Portalo delfi.lt laidai „Dėmesio centre“ trečiadienį sakė V. Gailius. „Aš labai gerbiu šią kolegę, jos kompetenciją, jos padorumą, darbštumą.

Po trijų savaičių pertraukos kaltinamieji „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje grįžo į Vilniaus apygardos teismą. Teismas nepaisė kaltinamųjų advokatų prašymo teisėjų kolegijai nusišalinti ir tęsia bylos nagrinėjimą, klausydamiesi slapta padarytų kaltinamųjų pokalbių įrašų. Kaltinamiesiems atstovaujantys advokatai buvo nepatenkinti teismo sprendimu bylos pradžioje apklausti ne liudytojus, o peržiūrėti slapta užfiksuotus vaizdo įrašus.

Vilniaus miesto meras buvęs liberalų lyderis Remigijus Šimašius kitų metų savivaldos rinkimams nori steigti rinkimų komitetą, teigia opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas. „Partijos Vilniaus skyriaus sprendimo nėra, tačiau reikia pripažinti, kad R. Šimašius nori eiti komitetu“, – Žinių radijui penktadienį sakė E. Gentvilas. Anot liberalų lyderio, skyrius galutinį sprendimą turėtų priimti spalio 11 dieną.

Vilniaus apygardos teisme tęsiamas „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimas ir liudijimų maratonas. Liudyti prieš teismą stojo kyšininkavimu ir prekyba poveikiu kaltinamas buvęs parlamentaras ir Darbo partijos pirmininkas Vytautas Gapšys. Savaitės pradžioje savo liudijimus pateikė buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, eksliberalas Eligijus Masiulis, „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos advokatai. Kaltinimus atmeta (Papildyta 9:14 val.

  Liberalų sąjūdžiui ir Valstybės saugumo departamentui (VSD) pirmadienį nepavyko susitaikyti per parengiamąjį teismo posėdį – partija toliau sieks įrodyti, kad VSD parlamentarams pateikta informacija apie koncerno „MG Baltic“ įtaką jai neatitinka tikrovės.   Liberalų sąjūdis siūlė, jog VSD „paneigtų informaciją ir pripažintų, kad ji buvo ne visiškai tiksli“, sakė partijos advokatas Egidijus Losis. VSD teisininkas Audrius Bareišis su tokia sąlyga nesutiko.

Vilniaus apygardos teismas nepaisė kaltinamųjų „MG Baltic“ byloje prašymo nušalinti teisėjų kolegiją arba valstybės kaltinimą byloje palaikantį prokurorą Justą Laucių nuo bylos. Savo ruožtu kaltinamuosius ginantys advokatai teismo prašo bylą grąžinti į prokuratūrą, kadangi mato trūkumų kaltinamajame akte. Bylos nagrinėjimą teismas tęs nepakitusia sudėtimi. Kitas teismo posėdis numatomas rugpjūčio 21 dieną.

Penktadienį Vilniaus administracinis teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą, kuriame kaltinimai pareikšti penkiems fiziniams ir trims juridiniams asmenims. Byloje tęsiasi trukdžiai, mat dalis kaltinamųjų prašo nušalinti arba teisėjų tarybą, arba prokurorą. Ketvirtadienį pradėtas bylos nagrinėjimas atidėtas, nes posėdyje nepasirodė vienas kaltinamųjų – Gintaras Steponavičius.