Lėktuvas

Baltarusijos pareigūnų sprendimas priverstinai Minske nutupdyti iš Atėnų į Vilnių skridusį airių oro bendrovės „Ryanair“ keleivinį lėktuvą ir  sulaikyti jame buvusį ieškomą baltarusių opozicijos aktyvistą Ramaną Pratasevičių buvo „valstybės remiamas užgrobimas“, pirmadienį pareiškė oro linijų vadovas Michaelas O'Leary.

Baltarusių pareigūnai pirmadienį pareiškė, kad elgėsi teisėtai, kai iš Atėnų į Vilnių skridęs airių oro bendrovės „Ryanair“ keleivinis lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas Minske, ir apkaltino Vakarus „nepagrįstų“ pretenzijų reiškimu dėl politinių priežasčių. „Neabejotina, kad mūsų kompetentingų institucijų veiksmai.

Minske nutupdytu lėktuvu skridusi keleivė savo „Instagram“ paskyroje pasidalijo vaizdais, kuriuose ji nufilmavo, kas dėjosi orlaivyje. Moteris sutiko šiais vaizdais pasidalinti ir su naujienų protalo tv3.lt skaitytojais. Nufilmuotuose įrašuose matyti nieko nesuprantantys lėktuvo keleiviai, orlaivį apsupę oro uosto darbuotojai. Taip pat įrašuose matyti, kaip keleiviai yra išlaipinami, o jų lagaminus ima tikrinti šunys.

Kelių valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų vadovai ragina suspenduoti Baltarusijos narystę Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO), atsisakyti skrydžių virš šios šalies. „Karinių orlaivių panaudojimas siekiant perimti civilinį „Rynair“ skrydį tarp dviejų Europos Sąjungos ir NATO valstybių yra piratavimo aktas, sukėlę grėsmę keleiviams ir įgulai“, – sakoma sekmadienį paskelbtame devynių valstybių parlamentų vadovų pareiškime.

Vilniuje įsikūręs Baltarusijos universitetas tremtyje, Europos humanitarinis universitetas (EHU) kreipiasi į tarptautinę bendruomenę ragindamas imtis veiksmų, kad būtų išlaisvinta Minske sulaikyta studentė Sofia Sapega (Sofija Sapega). Ji buvo sulaikyta sekmadienį Minske priverstinai nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį keleivinį „Ryanair“ lėktuvą, kartu su Baltarusijos opozicijos aktyvistu ir blogeriu, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėju Ramanu Pratasevičiumi.

Antradienio naktį Lietuvoje įsigaliojo draudimas keleivių oro bendrovėms skristi į šalį ar iš jos per Baltarusijos oro erdvę. Draudimas įsigaliojo antradienį 3 val. Lietuvos laiku. Vyriausybė pirmadienį priėmė sprendimą reaguodama į savaitgalį Baltarusijos priverstinai Minske nutupdytą „Ryanair“ keleivinį lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vėlų sekmadienio vakarą susitiko aptarti susiklosčiusios situacijos Minske. Kiek anksčiau dieną pasirodė informacija, kad Baltarusijos režimas Minske nutupdė lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių. Siekta sulaikyti tuo lėktuvu skridusį Baltarusijos opozicijos aktyvistą ir blogerį, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją ir vyriausią redaktorių R. Pratasevičių.

Sekmadienio vakarą iš Minsko oro uosto skristi į Vilnių pakilo keleivinis „Ryanair“ lėktuvas, kuris tą pačią dieną buvo nutupdytas Baltarusijos sostinėje. „Lėktuvas ką tik pakilo“, – Vilniaus oro uoste esantiems žurnalistams patvirtino Lietuvos oro uostų Komunikacijos vadovas Marius Zelenius. Lietuvos institucijos pranešė, jog iš Atėnų į Vilnių sekmadienį kompanijos „Ryanair“ lėktuvu skrido 171 keleivis, tarp jų – 94 Lietuvos piliečiai. Lėktuvas Vilniuje turėjo nusileisti sekmadienį 13 val.

Iš Atėnų į Vilnių sekmadienį skridęs keleivinis lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve, teigia aviakompanija „Ryanair“. „Šiandienos (gegužės 23 dienos) skrydžio metu iš Atėnų į Vilnių Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve; buvo nurodyta nusileisti artimiausiame oro uoste – Minske“, – BNS teigė aviakompanijos komunikacijos vadovė Alejandra Ruiz Garcia.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sekmadienį pareiškė, kad baltarusių opozicijos aktyvisto Ramano Pratasevičiaus sulaikymas, kai jį skraidinusį oro bendrovės „RyanAir“ keleivinį lainerį Baltarusijos valdžia privertė neplanuotai nusileisti Minske, yra „valstybinio terorizmo aktas“. „Kuo griežčiausiai smerkiu Baltarusijos valdžios įvykdytą Ramano Pratasevičiaus sulaikymą, kai buvo užgrobtas „RyanAir“ keleivinis orlaivis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis reikalauja, kad Minskas paleistų į Vilnių iš Atėnų skridusius Lietuvos ir kitų šalių piliečius. „Lėktuve buvo 171 keleivis, mes turime informaciją apie 149 (...) Reikalaujame nedelsiant paleisti visus keleivius“, – sekmadienį tviteryje paskelbė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja paleisti sekmadienį režimo sulaikytą Baltarusijos opozicijos žurnalistą Romaną Pratasevičių, o tarptautinę bendruomenę – imtis veiksmų. Prezidento G. Nausėdos patarėja teigia, kad tai labai panašu į KGB organizuojamą operaciją, o lėktuve buvo 170 keleivių,  iš kurių – 94 lietuviai. „Iš pradžių buvo informacija, nepatikima, kad lėktuve yra sprogmuo.

Sekmadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestas Baltarusijos laikinasis reikalų patikėtinis. „Iš jo pareikalauta nedelsiant paleisti visus lėktuvo keleivius ir įgulą“, – teigiama URM pranešime. Minsko oro uoste sekmadienį nutupdytas bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.

Aliaksandro Lukašenkos režimo tarnybos užgrobė iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą kaip Somalio piratai, pakeldami karinį naikintuvą ir pažeisdami visas įmanomas tarptautinės aviacijos taisykles, sako Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačiorka.   „Baltarusijos žurnalistas Romanas Protasevičius skrido iš Atėnų į Vilnių tuo pačiu reisu, kaip kad prieš savaitę skrido ir pati S. Cichanouskaja,“ – BNS įvykio detales sekmadienį pasakojo F. Viačiorka.

Baltarusijos sostinėje Minske sekmadienį nutūpė Vilniuje turėjęs nusileisti „Ryanair“ kompanijos keleivinis lėktuvas iš Atėnų. „Priežastis nežinoma, bandoma susisiekti su Minsko oro uostu, oficialaus pranešimo nesame gavę“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų komunikacijos projektų vadovė Lina Beišinė. Laineris Vilniuje turėjo nusileisti 13 val., tačiau skrydžių stebėjimo platformoje „Flightradar“ matyti, kad lėktuvas jau buvo priartėjęs prie Lietuvos sienos ir staiga pasuko į Baltarusijos sostinę.

Skrydžio metu, kai valandų valandas nėra ką veikti, o pro langą, atrodo, galima stebėti visą pasaulį, kartais susimąstoma apie pačius didžiausius gyvenimo klausimus: Ar visatoje mes vieni? Kaip ji atsirado? Ar mūsų egzistencija turi prasmę? Pala, ar lėktuvo languose yra mažų skilučių? Dėka smalsuolio Robbie‘o Gonzalezo iš „io9“, į paskutinįjį klausimą buvo atsakyta.

Oro bendrovė „Finnair“ praneša, kad nuo birželio 15 dienos atnaujina tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Helsinkio, rašoma pranešime spaudai. Skrydžiai Vilniaus oro uoste bus vykdomi keturis kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.  „Džiaugiamės galėdami pranešti apie skrydžio Vilnius-Helsinkis atnaujinimą, o nuo liepos 19 d. skrydžius tarp Lietuvos bei Suomijos sostinių planuojame vykdyti kasdien.

Latvijos oro vežėja „Air Baltic“, skrainanti ir iš kitų dviejų Baltijos valstybių sostinių, pranešė, jog vėl plėsdama maršrutų tinklą, švelnėjant dėl COVID-19 pandemijos įvestiems ribojimams, įdarbindama naujus darbuotojus ar susigrąžindama ankstesnius pirmenybę teiks nuo koronaviruso pasiskiepijusiems pretendentams.

Įsivaizduokite, kad negalite keliauti lėktuvu, tiek kartų per metus, kiek norite? Jums skirtas ribotas skaičius skrydžių kiekis. O jeigu jį išnaudosite greičiau nei per metus, už kiekvieną skrydį mokėsite papildomai. Siekiant mažinti taršą ir klimato kaitą, panašūs siūlymai jau rimtai svarstomi užsienyje. Tačiau Lietuvos kelionių organizatoriai kategoriški – gyventojai nepritartų šiems ribojimams. Aviacija viena didžiausių žemės teršėjų.

Gigantiškų lėktuvų pakėlimas į orą reikalauja labai daug kruopštumo, tačiau daugiausia tikslumo reikia jų varikliams. Ši besisukanti sistema turi atlaikyti bet kokią temperatūrą ir milžinišką slėgį, todėl turbinos yra kuriamos taip, kad veiktų net pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis. Bet koks į variklį patekęs daiktas, pavyzdžiui, didelis paukštis, gali tapti avarijos priežastimi.

Iš Londono specialiu reisu į Vilniaus oro uostą atskridusiame lėktuve buvo 22 Lietuvos piliečiai. Jie iš Anglijos išsiųsti už įstatymų pažeidimus. Lietuvius lydėjo 70 Anglijos pareigūnų. Trys išsiųstieji buvo ieškomi ir Lietuvoje. Antradienį po vidudienio specialiu reisu iš Anglijos sostinės Londono į Vilnių buvo parskraidinti 22 Lietuvos piliečiai, kuriems yra nuo 20-ies iki 51-erių. Jie iš Anglijos buvo išsiųsti už įstatymų pažeidimus. Parskraidintuosius lydėjo 70 Anglijos pareigūnų.

Europoje įsibėgėjant skiepijimo kampanijai, laisvinant keliones į kai kurias šalis, aviacijos verslas pradeda pamažu atsigauti, teigia Lietuvos oro uostai. Bendrovės Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad atsigauna ne tik paklausa, bet ir pasiūla.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė ir užsienio reikalų ministras sekmadienį Varšuvos oro uoste susidūrė su gąsdinančia patirtimi – į Briuselį turėjęs skraidinti „Boeing 737 Max“ lėktuvas dėl techninių trikdžių negalėjo pakilti nuo pakilimo tako. Naujienų portalui tv3.lt A. Maldeikienė pasakojo, kad iš Vilniaus nuskridus į Varšuvos Fryderyko Chopino oro uostą, čia reikėjo persėsti į kitą lėktuvą – „Boeing 737 Max“ – ir tada keliauti į Briuselį.

Rusijos orlaiviui trečiadienį pažeidus Estijos oro erdvę netoli Vaindlo salos, Estijos užsienio reikalų ministerija įteikė Rusijai diplomatinę notą. Rusijos lėktuvas „Iljušin Il-96“ trečiadienį prieš vidurdienį be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos ir ten išbuvo maždaug minutę, sakė kariškių atstovas Taline.

Misisipės valstijoje į namą įsirėžus nedideliam lėktuvui žuvo vienas iš keturių name buvusių žmonių ir trys lėktuvu į universiteto baigimo ceremoniją skridę teksasiečiai, trečiadienį pranešė pareigūnai. Nacionalinės transporto saugos valdybos (NTSB) tyrėjas išvyko į Hatisbergą, esantį maždaug 145 km į pietryčius nuo Misisipės sostinės Džeksono, tirti antradienio incidento, pranešė valdyba.

Jei pasiilgote skrydžio lėktuvu, Pietų Korėjos oro linijos rado išeitį – restorane tiekia būtent lėktuvuose serviruojamą maistą. Sostinėje Seule ką tik atsidaręs restoranas siūlo aptarnavimą lyg skrydžio metu, tačiau nė nepakilus nuo žemės, mat į restoraną pateksite per įlaipinimo vartus bei dovanų gausite lėktuvo bilietą.    Klientas Han Jae-Mun pasakoja: „Atėjau čia norėdamas prisiminti kelionės patirtį.

Ilgiausią Baltijos šalyse orlaivių pakilimo ir nusileidimo taką turintis Šiaulių oro uostas netrukus galės priimti didelius transatlantinius „Boeing“ ir „Airbus“ lainerius. Beveik 9,5 mln. eurų vertės riedėjimo tako platinimo ir naujo perono statybos darbai bus baigti iki gegužės pabaigos, pranešė oro uostas.

Lėktuvo stiuardo neįtikėtinas saugos įspėjimas apie su netikromis „Gucci“ rankinėmis į lėktuvą lipančius žmones prajuokino iki ašarų ir surinko daugiau nei milijoną patiktukų „TikTok“. Visai suprantama, kad kai prieš skrydį lėktuvo įgula primena saugumo taisykles, daugelis žmonių galvoja skraidantys taip dažnai, kad dar kartą jų klausytis tikrai nereikia, rašoma mirror.co.uk.

Stiuardesė Kat Kamalani socialiniame tinkle paaiškino, kodėl įgulos nariai kiekvieną į lėktuvą įlipantį keleivį nužiūri nuo galvos iki kojų. Ar kada lipdami į lėktuvą atkreipėte dėmesį, kad stiuardai ir stiuardesės jus pasveikindami atidžiai jus nužvelgia nuo galvos iki kojų? Pasirodo, jie taip elgiasi ne šiaip sau. Amerikietė stiuardesė „TikTok“ dalinasi savo darbo paslaptimis, o naujausia jų vadinasi „ABP patikra“, kuri yra atliekama keleiviams lipant į lėktuvą.

Pirmadienį vakare, apie 22 valandą Kauno oro uoste pasieniečiams teko jėga ir antrankiais tramdyti vyrą, kuris išlipo iš lėktuvo, atvykusio iš Dublino. Apie netinkamą jo elgesį pareigūnus informavo oro uosto tarnybos.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai pandemija dar tik buvo bepradedanti stabdyti aviacijos sektorių, bendras skrydžių skaičius mažėjo 52 proc., buvo aptarnauta 23,6 tūkst. skrydžių. Tuo metu 2020 m. pirmąjį ketvirtį – 49,2 tūkst. skrydžių, rašoma pranešime spaudai. „Kovo pabaigoje prasidėjęs aviacinės vasaros sezonas leidžia tikėtis didėjančių skrydžių srautų.

Nors kelionės lėktuvais daugumai yra įprastos, bet pandemija privertė visus daugiau galvoti apie higieną. Pasirodo, kad lėktuvuose yra ir labai nešvarių vietų. Skrydžių palydove jau 24 metus dirbanti  Linda Ferguson pasakojo žurnalui „Reader‘s Digest“, kad yra viena vieta lėktuve, į kurią keleiviui niekada nederėtų remtis galva – tai vieta prie lango. Ten sėdėdami keleiviai čiaudi ir kosti, liečia langą nešvariomis rankomis.

Jungtinės Karalystės vyriausybė gali neatverti valstybės sienų, kaip to laukiama gegužės 17-ąją. Labiausiai tikėtinas tarptautinių kelionių atnaujinimas – tik rugpjūtį, skelbia leidinys „Evening Standard“, remdamasis šaltiniais vyriausybėje. „Anot aukšto rango vyriausybės pareigūnų, vargu ar JK piliečiai galės keliauti į užsienį anksčiau nei rugpjūčio mėnesį.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ trečiadienį išreiškė optimizmą dėl vasaros sezono perspektyvų, nepaisant trečiosios Europą apėmusios koronaviruso bangos. Bendrovės vadovas Michaelas O'Leary'is teigė, kad vežėja tikisi, jog liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pasieks naudojama 80 proc. savo pajėgumų.

Keleiviai, kurių skrydžiai bus atšaukti arba atidėti dėl ES oro uostus aptarnaujančių oro linijų bendrovių darbuotojų streikų, galės reikalauti kompensacijas, antradienį paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Šis sprendimas sustiprins keleivių teises Europos Sąjungoje, teismui atmetus Skandinavijos vežėjos SAS argumentą, kad 2019 metais jos pilotų streikas buvo „neeilinė aplinkybė“, nepriklausanti nuo vežėjos valios.

Stipruolis, lynais prisirišęs prie lėktuvo, įsispiria į kopėčias ant žemės. Štai jis įsitempia, sutelkia visas jėgas ir lėktuvas pajuda iš vietos. Dar keli sunkūs žingsniai ir vyras pavargęs nukrenta ant žemės. Iš viso 31,5 tonos sveriantį prie juosmens pririštą lėktuvą per 40 sekundžių stipruolis  patraukė vieną metrą 12 centimetrų. Ir taip pagerino Rusijos rekordą. „Tai buvo ne tik sunku, bet ir didžiulis žingsnis, kurį reikėjo peržengti per patį save. Tai nuostabu.

Trečiadienį beveik 10 km aukštyje virš Lietuvos teritorijos vieną po kito ratus suka JAV karinių oro pajėgų lėktuvas „Boeing E-8C“. Jis į mūsų šalies oro erdvę atskrido iš pietų Vokietijoje esančio Zweibrückeno mieste esančios karinės bazės, rodo „Flight Radar“ duomenys.

Floridoje berniukas, kurį automobiliu vežė jo motina, pirmadienį žuvo į jų mašiną gyvenamojo rajono gatvėje įsirėžus lengvajam lėktuvui, sugedusiam pakeliui į oro uostą, pranešė pareigūnai. Du lėktuve buvę žmonės taip pat žuvo per popietę įvykusią nelaimę, kurią užfiksavo kaimyno stebėjimo kamera.

Pavargę nuo karantino ir nuotolinio darbo iš namų lietuviai būriais atostogų traukia į Egiptą, Tenerifę ar Maldyvus. O kelionėms į užsienį tautiečiai negaili ir karantino metu sutaupytų pinigų: renkasi brangesnius nei anksčiau viešbučius ant jūros kranto, kelių savaičių atostogas. Egipte dirbanti gidė Vita pasakoja, kad išvydę dangaus žydrumo jūrą ir palmes lietuviai netgi susigraudina ištrūkę iš namų ir braukia džiaugsmo ašaras.

Kazachstane šeštadienį sudužus pasieniečių lėktuvui, bandžiusiam nutūpti didžiausiame šalies mieste Almatoje, žuvo keturi žmonės, o dar du buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. „Preliminariais duomenimis, keturi žmonės žuvo, o du sužeistieji nuvežti į artimiausią ligoninę“, – sakoma Nepaprastųjų situacijų ministerijos pranešime. Sveikatos apsaugos pareigūnai taip pat sakė, kad mažiausiai du įgulos nariai liko gyvi.

Koronavirusas ir šalyse įvesti karantinų ribojimai sustingdė pasaulį. Kasdienė rutina pasikeitė iš esmės. Dėl šios priežasties nukentėjo verslas, o tarp jų – skrydžius organizuojančios įmonės. Šiuo metu skrydžiai vykdomi daug rečiau. Vilniaus oro uostas mėnesio pradžioje socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo vizualizacija, kurioje matoma, į kurias valstybes šį mėnesį bus vykdomi tiesioginiai skrydžiai. Tokių šalių – 15. Tarp jų ir Skandinavijos šalys, ir Jungtinė Karalystė, ir Egiptas.

Vyriausybė sieks iki 2024-ųjų rudens padidinti skrydžių krypčių iš Lietuvos skaičių iki 110. Iki pandemijos, 2019 metais, jų buvo 92.  Iki krizės buvusio lygio tikimasi grįžti 2022 metų viduryje, rašoma Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.  Bendrovės Lietuvos oro uostai atstovas Tadas Vasiliauskas BNS sakė, kad šiuo metu iš Lietuvos skraidoma 15 krypčių, tačiau iki kovo pabaigos jų skaičius turėtų išaugti bent tris kartus.

Indijos Kanpuro technologijos instituto studentė Karttikeya Mangalam (21) vasarį skrido iš Ženevos į Naująjį Delį, ką tik pabaigusi mainų programą Šveicarijoje.

Dar lankydama mokyklą, Greta Adlytė ant popieriaus lapo turėjo užrašyti įdomią, tačiau, atrodytų, neįmanomą pasiekti profesiją. Akimirką pagalvojusi, ji parašė – pilotė. Tačiau jau tą pačią dieną mergina savęs paklausė – o kodėl tai neįmanoma? Neradusi tam jokios priežasties, ji pradėjo kryptingai siekti svajonės ir šiandien degančiomis akimis kalba apie didžiausią savo gyvenimo aistrą – aviaciją.

Jungtinėse Valstijose nerimas dėl kompanijos „Boeing 777“ orlaivių saugumo. Savaitgalį vieno iš jų varikliui ėmus byrėti tiesiog ore, o degančioms dalims kristi ant gyvenamųjų namų, amerikiečių kompanija paragino nutupdyti visus šio tipo lėktuvus. Rūkstančio variklio vaizdą per langą išvydo šeštadienį į Hanalulu Havajuose skrendantys „Boeing 777“ keleiviai netrukus po lėktuvo pakilimo iš Denverio oro uosto.

Dėl sugedusio ir užsidegusio variklio tikrą siaubą išgyveno į ilgą kelionę pakilusio lėktuvo keleiviai bei žmonės ant žemės, šalia kurių nukrito orlaivio detalės. Šeštadienį po pietų iš Denverio tarptautinio oro uosto, JAV, pakilęs lėktuvas „Boeing 777-200“ turėjo nuskristi į už 5,5 tūkst. kilometrų esančius Havajus, tačiau netrukus po pakilimo planą skubiai teko keisti. Vienas iš lėktuvo variklių sugedo ir užsidegė.

Aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ paprašė Vyriausybės atstovų leidimo rekonstruoti angarą Vilniaus oro uoste, kur aptarnaujami ir remontuojami orlaiviai. Įmonė pirmadienį pranešė, kad numato investuoti 7 mln. eurų, po rekonstrukcijos 2898 kvadratinių metrų angaro plotas pasieks 5500 kvadratinių metrų, bus sukurta 200 naujų darbo vietų. Šiuo metu projektą vertina nacionaliniam saugumui svarbius sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija.

Vienas didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ nuo vasario 20 dienos atnaujina skrydžius iš Lietuvos į Egiptą. Vasario mėnesį bendrovė taip pat organizuos keliones į Jungtinius Arabų Emyratus, o kovą planuojama atnaujinti skrydžius į Maldyvus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Novaturas“. Įmonės vadovė Audronė Keinytė pabrėžė, kad Egiptas visada buvo populiariausia lietuvių turistų kryptis žiemos sezonu.

Skrydžių srautams Lietuvoje per metus sumažėjus 58 proc. jų valdymo įmonės „Oro navigacija“ laikinoji vadovė sako, kad pagal Eurokontrolės prognozes pirmąjį šių metų ketvirtį jie toliau išliks nedideli. „Artimiausiu metu nežymaus atsigavimo tikimasi tik Velykų laikotarpiu. Tranzitinių skrydžių rinkoje vilčių teikia krovininiai skrydžiai, kuriais šiuo metu gabenamos vakcinos“, – pranešime teigė Redvita  Četkauskienė.  Ssausį, palyginti su pernai sausiu, skrydžių sumažėjo 57,6 proc.