Latvija

Pirmadienio vakarą iš Rusijos pusės prie Latvijos oro erdvės priartėjusio orlaivio tipas kol kas nėra žinomas, antradienio rytą interviu TV3 sakė gynybos ministras Andris Sprūdas. Jis paaiškino, kad informacija apie praėjusią naktį vis dar renkama. Panašu, kad „aktyvus, intensyvus judėjimas vyko ir Estijos pusėje“, sakė ministras.

Šią savaitę Lietuvos, Estijos ir Latvijos gynybos ministrai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžiama, jog Baltijos šalys imasi ryžtingų veiksmų, teikdamos prioritetą oro gynybos vystymui.   Lietuvos, Estijos ir Latvijos gynybos ministrai pasirašė bendrą pareiškimą dėl regione dažnėjančių dronų incidentų, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pareiškime pabrėžiama, kad Baltijos šalys imasi ryžtingų veiksmų, teikdamos prioritetą oro gynybos vystymui.

Latvija nuo 2027 m. ketina kasmet gynybai skirti mažiausiai 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) ir taip įgyvendinti NATO reikalavimą. Šalies parlamentas vienbalsiai pritarė atitinkamai įstatymo pataisai. Iki šiol galiojusi nuostata numatė ne mažiau kaip 3 proc. BVP išlaidas. Taip bus įgyvendinti NATO nustatyti kriterijai, rašė prezidentas Edgaras Rinkevičius, pateikęs parlamentui įstatymo iniciatyvą.

Latvijos Saeima ketvirtadienį per galutinį svarstymą pritarė Nacionalinio saugumo finansavimo įstatymo pataisoms, kuriomis įtvirtino įsipareigojimą metiniame biudžete nuo 2027-ųjų gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vietoj dabar numatytų 3 procentų. Prezidentas Edgaras Rinkevičius pasiūlymą įtvirtinti šį įsipareigojimą pateikė vasarį.

Saeima ketvirtadienį priėmė įstatymą dėl degalų kainų augimo ribojimo, numatantį trumpalaikes priemones, skirtas sušvelninti kainų šuolio poveikį Latvijos ekonomikai ir gyventojams. Įstatymas numato laikiną dyzelino akcizo sumažinimą – nuo dabartinių 467 eurų iki 396 eurų už 1 tūkst. litrų. Žymėtam žemės ūkio dyzelinui nustatytas 21 euro už 1 tūkst. litrų akcizo tarifas vietoj dabartinio 70,05 euro. Sumažinti tarifai galios nuo balandžio 1 iki birželio 30 dienos.

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė atmetė teiginius, kad Rusija iki 2027 m. galėtų būti pasirengusi okupuoti Baltijos valstybes, pavadindama tokius perspėjimus spekuliatyviais ir tvirtindama, kad Maskvai trūksta pajėgumų kariauti su NATO. Duodama interviu transliuotojui „TVP World“, B. Bražė teigė, kad Latvija nepritaria šiam vertinimui, kurį, kaip pranešama, išsakė Ukrainos pareigūnai, ir pasakė, kad tokie pareiškimai „kenkia“ pačiam Kyjivo siekiui tapti NATO nariu.

Dėl itin trumpo laiko tarpo vietos gyventojų nepavyko informuoti apie pastarojo meto dronų incidentų keliamą grėsmę, ketvirtadienio rytą interviu Latvijos televizijai pažymėjo Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) vadas generolas majoras Kasparas Pudanas. Jis paaiškino, kad norint pateikti tikslią informaciją gyventojams, kuriems gali kilti potenciali grėsmė, reikia tam tikro laiko perprasti galimą grėsmės kryptį ir trajektoriją. Šiuo atveju perspėjimo laikotarpis buvo per trumpas.

Latvijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį išsikvietė Rusijos reikalų patikėtinį šalyje, kad pareikštų kategorišką protestą ir įteiktų notą, kurioje smerkiamas bepiločio orlaivio įskridimas į Latvijos oro erdvę iš Rusijos teritorijos naktį į kovo 25-ąją, naujienų agentūrą LETA informavo ministerija. Rusijos ambasados atstovas buvo informuotas, kad Rusija, vykdydama agresijos karą prieš Ukrainą, kelia nenuspėjamą saugumo incidentų riziką platesniame regione.

Įkandin Lietuvos Ukrainos dronai šiąnakt sproginėjo ir pas kaimynus – Latvijoje ir Estijoje. Estijoje bepilotis sprogo pataikęs į elektrinės kaminą, ten gyventojams kariuomenė išsiuntė pranešimus slėptis ir saugotis pavojaus iš oro. Latvijoje vienas dronas krito ir sprogo užkliuvęs už medžio viršūnės keli šimtai metrų nuo kaimo sodybos, dar vienas trumpam įskrido ir išskrido iš šalies oro erdvės.

Dėl praėjusią naktį Latvijoje įvykusio drono incidento Ryga konsultuojasi su NATO sąjungininkais, pranešė gynybos ministras Andris Sprūdas. Dėl incidento darbo vizitą Ukrainoje nutraukęs ministras socialiniame tinkle „X“ pažymėjo, kad dėl drono incidento Latvijoje nuolat palaiko ryšį su šalies aukščiausiais pareigūnais ir Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadu. A. Sprūdas taip pat bendrauja su Estijos ir Lietuvos vadovais, kurių teritorijose pastarosiomis dienomis taip pat nukrito dronai.

Latvijoje tęsiantis tymų protrūkiui, šalyje iki šiol fiksuoti 24 šios ligos atvejai. Remiantis Ligų prevencijos ir kontrolės centro (CDC) paskelbta informacija, atliekamas epidemiologinis tyrimas rodo, kad visi užregistruoti tymų atvejai yra tarpusavyje susiję. Visi vaikai, kurie iki praėjusios darbo savaitės pabaigos susirgo tymais, yra iš tos pačios mokyklos – Rygos Valdorfo mokyklos.

Latvijos policija pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Ukrainos drono Latgaloje. Gavę informacijos iš Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) apie užsienio drono įsibrovimą į Latvijos oro erdvę, policijos pareigūnai nedelsdami išvyko į įvykio vietą, naujienų agentūrą LETA informavo Valstybinė policija. Šiuo metu įvykio aplinkybės tiriamos glaudžiai bendradarbiaujant įvairioms institucijoms. Kaip pranešama, šią savaitę dronai skraidė ir sprogo visose trijose Baltijos šalyse.

Šią naktį Latvijos ir Estijos oro erdves pažeidė iš Rusijos pusės atskridę dronai. Latvijos premjerė spėja, kad dronas galėjo būti ukrainietiškas. Estijos premjeras kalba panašiai – bepilotis greičiausiai buvo nuo kurso nukrypęs Ukrainos dronas. Anot politologo Lino Kojalos, pastarųjų dienų įvykiai atskleidžia saugumo situacijos realybę.

Dronas, pataikęs į Auverės elektrinės kaminą, nebuvo ataka prieš Estiją, o bepilotis greičiausiai buvo nuo kurso nukrypęs Ukrainos dronas, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Kristenas Michalas ir jo vyriausybės nariai. „Remiantis turima informacija, tai buvo Ukrainos atsakomasis smūgis į Rusijos ataką, pasiekęs mūsų sienas. Ir tai ne pirmas kartas“, – sakė K. Michalas, primindamas praėjusių metų rugpjūtį Estiją netoli Elvos pasiekusį Ukrainos droną.

Į Latvijos oro erdvę įskridęs ir sprogęs bepilotis buvo Ukrainos dronas, tikriausiai paleistas per koordinuotą operaciją prieš Rusijos taikinius, bendroje spaudos konferencijoje su premjere Evika Silina pareiškė prezidentas Edgaras Rinkevičius. Jis pabrėžė, kad informacijos mainai tarp institucijų ir pareigūnų vyko tinkamai. Duomenys buvo gauti laiku, juos operatyviai gavo ir Kraslavos savivaldybės vadovas.

Kaimyninėje Latvijoje fiksuojant seniai matytą tymų protrūkį įspėjimų sulaukė ir lietuviai. Kovo 18 d. skridusieji iš Vilniaus į Rygą perspėti, kad reiso metu keliavo tymais užsikrėtęs keleivis. Galėjusiems turėti rizikingą kontaktą žmonėms yra rekomenduojamos prevencinės priemonės. Kaip naujienų portalui tv3.lt patvirtino Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), skrydžio (numeris BT346) metu, 2026 m. kovo 18 d., lėktuve buvo tymais užsikrėtęs keleivis.

Ankstyvą trečiadienio rytą iš Rusijos pusės atskridęs dronas atsitrenkė į Auverės elektrinės kaminą šiaurės rytų Estijoje, praneša naujienų portalas „Estonian World“. Pasak valdžios institucijų ir jėgainę valdančios energetikos bendrovės „Enefit Power“, per incidentą niekas nenukentėjo, Estijos elektros sistema taip pat nebuvo pažeista. Estijos vidaus saugumo tarnyba pranešė, kad dronas į elektrinės kaminą atsitrenkė kovo 25 d. 3 val. 43 min.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtoje 2026-ųjų metų antikorupcijos ir skaidrumo ataskaitoje Lietuva ir Latvija užėmė atitinkamai antrą ir pirmą vietas pagal skaidrumo reikalavimų įtvirtinimą teisės aktuose bei pagal jų įgyvendinimą praktikoje.

Naktį į trečiadienį į Latvijos oro erdvę įskrido ir sprogo iš Rusijos atskridęs dronas, o Estijoje iš tos pačios šalies atskridęs bepilotis rėžėsi į elektrinės kaminą, bet žmonės nė per vieną iš šių incidentų nenukentėjo, pranešė pareigūnai. Latvijos premjerė Evika Silina teigė, kad jos šalies teritorijoje nukritęs dronas, regis, buvo ukrainietiškas. Latvijos gynybos ministerija informavo, kad karinės oro pajėgos 2 val. 19 min.

Latvijoje fiksuojamas seniai regėtas tymų protrūkis. Paskutiniais duomenimis, iš viso jau susirgo 19 žmonių, iš kurių – 3 suaugusieji, o likusieji yra vaikai. Latvijos spaudoje skelbiama, kad infekcijos grandinė galėjusi prasidėti nuo lietuvio vesto seminaro. Kaip skelbia Latvijos ligų ir kontrolės prevencijos centras (SPKC), visi atvejai epidemiologiškai yra susiję, vienam vaikui prireikė gydymo ligoninėje. Visi kiti gydomi ambulatoriškai.

Latvijos krepšinio federacija nusprendė imtis permainų vyrų rinktinės trenerio poste. Pranešta, kad darbo neteko Sito Alonso, o jį keičia vietinis specialistas Janis Gailitis. S.Alonso darbus Latvijos rinktinėje pradėjo tik praėjusį rugsėjį, kai pakeitė Luca Banchi, bet nesėkmingas startas pasaulio čempionato atrankoje privertė imtis permainų. 40-metis J.Gailitis ilgus metus sėkmingai darbavosi Rygos VEF, o dabar vadovauja Strasbūro IG.

Atsižvelgiant į blogėjančią saugumo padėtį regione ir galimą konflikto eskalaciją, priimtas sprendimas iš NATO misijos Irake grąžinti namo tris Latvijos karius, savo paskyroje platformoje „X“ pranešė Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos. Pranešama, kad kariai jau grįžo į Latviją. Sprendimas priimtas bendradarbiaujant su sąjungininkėmis ir laikantis tarptautinės operacijos vadovų rekomendacijų.

Latvijos vyriausybė antradienį planuoja svarstyti Finansų ministerijos parengtą fiskaliniu požiūriu neutralų įstatymo projektą dėl dyzelino akcizo sumažinimo maždaug 15 procentų, siekiant sušvelninti staigaus kuro kainų kilimo poveikį ekonomikai ir gyventojams, pranešė ministerija. Remiantis jos skaičiavimais, tai leistų sumažinti kuro kainą apie 8,6 cento už litrą, įskaitant pridėtinės vertės mokestį.

Praėjusią savaitę Latvijoje afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 22 šernams, skelbia šalies Maisto ir veterinarijos tarnyba (PVD). Nuo metų pradžios AKM nustatytas 280 šernų iš viso 70-yje rajonų 18-oje savivaldybėse. Praėjusiais metais Latvijoje AKM nustatytas 1500 šernų, tai yra 4,7 proc. daugiau nei 2024 m. Prasidėjo netoli sienos su Baltarusija Afrikinio kiaulių maro protrūkis Latvijoje prasidėjo 2014 m. birželio mėnesį netoli sienos su Baltarusija.

Latvijos valstybinė policija, vykdydama Europos prokuratūros (EPPO) inicijuotą tyrimą, pirmadienį sulaikė 21 asmenį, įtariamą sukčiavimu vykdant IT viešuosius pirkimus už 1,5 mln. eurų. Tarp sulaikytų asmenų yra valstybės pareigūnų, sakoma policijos pranešime.

Kai kurie Latvijos ūkininkai dėl didelių kuro kainų svarsto, ar verta dirbti šiais metais, televizijai TV3 trečiadienį pareiškė nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Zemnieku Saeima“ (Žemdirbių asamblėja) valdybos pirmininkas Jūris Lazdinis. Jis pažymėjo, kad nors šį pavasarį orai yra palankūs ūkininkams, kiti veiksniai kelia sunkumų. Be kita ko, J. Lazdinis paminėjo, kad nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios smarkiai pakilo energijos kainos.

Praėjusią naktį Latvijos Madonos savivaldybėje buvo aptikti du balionai, naudoti kontrabandai, pranešė Valstybės sienos apsaugos viršininkas generolas Guntis Pujatas. G. Pujato teigimu, yra žmonių, kurie nenori dirbti sąžiningai, ir „būtų naivu tikėtis“, kad lengvo pelno galimybės nebus išnaudojamos. Tačiau sienos apsaugos viršininkas įvertino, kad žiema šiuo atžvilgiu apskritai buvo ramesnė dėl oro sąlygų. Pavyzdžiui, cigarečių kontrabanda užšalusia Dauguvos upe nebuvo įmanoma.

Sekmadienį vakare Latvijos Maduonos savivaldybėje buvo aptikti du kontrabandai naudojami meteorologiniai balionai, interviu šalies televizijos kanalui TV3 teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Guntis Pujatas  G. Pujatas pabrėžė, kad yra žmonių, kurie nenori dirbti sąžiningo darbo, todėl „būtų naivu tikėtis“, jog galimybės lengvai pasipelnyti nebus išnaudotos.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis bus uždrausta naudotis mobiliaisiais telefonais mokyklose mokiniams nuo 1 iki 9 klasės (imtinai), išskyrus atvejus, kai mokytojas leidžia juos naudoti ugdymo procese. Iki šiol šis draudimas galiojo mokiniams iki 6 klasės. Draudimas įsigalios 2026 m. birželio 1 d., pasibaigus šiems mokslo metams.

Lietuva ir Latvija pradeda įgyvendinti kvantinio ryšio infrastruktūros plėtros projektą (Lat-LitQN), skelbia projekto koordinatorė Latvijos įmonė „Sabiedriba Ar Ierobezotu Atbildibu Tet“ („Tet“). Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal Europos infrastruktūros tinklų (CEF) priemonę telekomunikacijų srityje finansuojamo projekto tikslas yra sukurti ir išbandyti kvantiniu saugumu užtikrinančią komunikacijos infrastruktūrą tarp Latvijos ir Lietuvos.

Latvijos reklamos rinka praėjusiais metais, palyginti su 2024 m., išaugo 1,6 proc. iki 94,4 mln. eurų, rodo naujausi Latvijos reklamos asociacijos (LRA) duomenys. Pasak asociacijos, Latvijos reklamos rinkoje bendrai buvo fiksuojamas sąstingis, tačiau atskiruose kanaluose įvyko reikšmingų pokyčių. Lauko reklama buvo pagrindinis augimo variklis: pernai reklamos apimtys šiame segmente išaugo 23 proc. 20,68 mln. eurų ir jis buvo antras pagal dydį rinkos kanalas.

Latvijos Seimas ketvirtadienį atmetė opozicinės partijos „Latvija pirmiausia“ (LPV) pasiūlymą leisti gyventojams išimti antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptus pinigus. LPV teigia, kad šiuo projektu siekiama suteikti žmonėms daugiau laisvės tvarkyti savo antrojoje pakopoje sukauptas pensijas siūlant keletą galimybių, pavyzdžiui, galimybę išsiimti visą arba dalį sukauptos pensijos prieš kreipiantis dėl senatvės pensijos.

Negrynųjų mokėjimų Latvijoje suma praėjusiais metais padidėjo 11 proc. iki 1,2 trln. eurų, o negrynųjų mokėjimų skaičius padidėjo 7 proc. iki 934 milijonų mokėjimų, skelbia Latvijos bankas. Centrinio banko duomenimis, Latvijos mokėjimo paslaugų teikėjai (kredito įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos, mokėjimo įstaigos, kredito unijos, Latvijos bankas ir iždas) įvykdė 934 mln. klientų negrynųjų mokėjimų, kurių bendra vertė siekė 1,2 trilijono eurų. Tai sudarė vidutiniškai 2,6 mln.

Viena didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Latvijoje „Balta“ pranešė praėjusiais metais uždirbusi 19,751 mln. eurų neaudituoto pelno – 24,7 proc. mažiau nei ankstesniais metais, skelbiama bendrovės finansinėje ataskaitoje. 2025 m. „Balta“ surinko 198,178 mln. eurų draudimo įmokų – 7,7 proc. daugiau nei 2024 m., o bendra išmokų suma padidėjo 0,3 proc. iki 96,309 mln. eurų. Praėjusiais metais „Balta“ surinko 51,971 mln. eurų sveikatos draudimo įmokų, tai yra 19,2 proc.

Latvijos prioritetas karo su Iranu kontekste – užtikrinti, kad nebūtų prarasti tokie tarptautiniai prioritetai kaip parama Ukrainai, Rusijos pajėgumų ribojimas ir NATO pajėgumų gerinimas, pirmadienį interviu televizijos kanalui TV3 pabrėžė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė. Paklausta, ar JAV ir Izraelio pradėtos atakos prieš Iraną gali peraugti į didesnį karą, B. Bražė atsakė, kad gali nutikti bet kas, bet niekas nėra suinteresuotas konflikto išplitimu.

Pasaulio taurės atrankos „langą“ nesėkmingai baigė Latvijos rinktinė (1/3). Baltai išvykoje 72:92 (16:23, 20:31, 18:16, 18:22) nusileido Lenkijai (4/0). Šių komandų susitikimą Latvijoje lenkai laimėjo lemiamu metimu (84:82), o savo tvirtovėje susitvarkė gerokai užtikrinčiau. 21 tašką nugalėtojams pelnė Jordanas Loydas (3/5 tritaškių, 6 atk. kam.), 20 – Michalas Sokolowskis (8 atk. kam.), 14 – Dominikas Olejničakas (7 atk. kam.), dar ir sugrūdęs galingą dėjimą.

Pasaulio taurės atrankos H grupėje Slovėnijos (2/1) rinktinė namuose 99:59 (20:16, 24:20, 31:14, 24:9) sumindė Čekijos (2/1) krepšininkus. Slovėnams Žiga Samaras pelnė 19 taškų (3/5 tritaškiai, 7 rez. perd.), Gregoras Hrovatas – 17 (3/6 tritaškiai), Stefanas Joksimovičius – 15 (3/6 tritaškiai, 6 atk. kam.), Rokas Radovičius pridėjo 9. Svečiams Tomašas Kyzlinkas įmetė 18 taškų (3/7 tritaškiai), Richardas Balintas – 10, Martinas Peterkas – 7 taškus.

Rygoje antradienio vakarą policija sulaikė Rusijos istoriką ir Šiaurės Korėjos ekspertą Andrejų Lankovą, pranešė laikraštis „Novaja Gazeta Evropa“. Profesorius buvo sulaikytas paskaitos metu. Paskaitos tema buvo „Šiaurės Korėja: ko nori ir ko bijo viršūnės“. Vėliau sulaikytasis buvo nuvežtas į imigracijos tarnybą. Vėliau, pasak profesoriaus ir jo universiteto, jis buvo nuvežtas prie sienos su Estija ir išsiųstas iš šalies.

Du žmonės Latvijoje išgelbėti nuo plūduriuojančios ledo lyties Baltijos jūroje. Jie įstrigo per vakarinį pasivaikščiojimą, sekmadienį pranešė Latvijos žiniasklaida. Pora vaikščiojo užšalusiu paviršiumi netoli Pliešciemo kaimo, bet staiga atskilo didelė ledo lytis ir nuslinko kelis kilometrus nuo kranto, pranešė gelbėjimo tarnybos. Po penkias valandas trukusios intensyvios paieškos, stingdant šalčiui, gelbėtojai galiausiai aptiko įstrigusius žmones Rygos įlankoje, pasitelkę ledlaužį.

Per pastaruosius metus aukso kaina mušė istorinius rekordus ir priartėjo prie 5600 JAV dolerių už unciją. Lietuvos banko turimos aukso atsargos nesikeičia jau 33 metus. Lietuva apie 6 tonas aukso saugo Londone. Centrinis bankas pripažįsta, kad šalis būtų uždirbusi daugiau, jei laiku būtų investavusi papildomai į auksą. Pasak Lietuvos banko, šalies strategija – investavimas į vertybinius popierius, užsienio valiutas ir indėlius.

Estijos gynybos investicijų centras (RKIK), bendradarbiaudamas su Latvijos gynybos ministerija, paskelbė viešąjį pirkimą dideliam bunkerių kiekiui įsigyti. Skelbiama, kad Estija planuoja įsigyti iki 600 betoninių bunkerių, skirtų rytinių sienų stiprinimui. Estija ir Latvija inicijavo pirkimo procedūrą, siekdamos rasti įmones, galinčias gaminti didelius kiekius betoninių bunkerių ir pristatyti juos į Baltijos gynybos linijos sandėliavimo vietas.

Lietuva, Latvija ir Vokietija sutarė dėl jūrinės jungties galimybių vertinimo, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija. Anot jos, Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos energetikos ministrai Paryžiuje trečiadienį pasirašė ketinimų deklaraciją dėl bendradarbiavimo vystant tarpvalstybinę elektros perdavimo sistemos infrastruktūrą.

Latvija per praėjusius metus pagamino 46,392 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 5 proc. daugiau nei 2024-aisiais, pranešė Valstybės pajamų tarnyba, remdamasi akcizų surinkimo duomenimis. Tarpinių alkoholio produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba mažėjo 17,4 proc., 15-22 proc. – 24,9 proc., o fermentuotų gėrimų, kurių stiprumas neviršija 6 laipsnių – 7,8 procento. Vyno pagaminta 13,3 proc. mažiau.

Rusija nenutrauks savo ekonomikos militarizavimo pasibaigus karui Ukrainoje, sekmadienį besibaigiančios Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose AFP sakė Latvijos žvalgybos agentūros vadovas. „Galimas Rusijos agresyvumas, kai baigsis karas Ukrainoje, priklausys nuo daugelio veiksnių: kaip karas baigsis, ar jis bus įšaldytas, ar ne, ir ar išliks sankcijos“, – AFP sakė Latvijos žvalgybos tarnybos SAB direktorius Egilis Zviedris.

Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną po apnuodijimo „Novičiok“ medžiaga 2020 metais Omske gelbėjęs gydytojas Aleksandras Polupanas Latvijoje susidūrė su kliūtimis tęsti profesinę veiklą. Nors medikas pasitraukė iš Rusijos dėl nepritarimo Vladimiro Putino politikai ir karui Ukrainoje, Latvijoje jis neteko darbo dėl priimtų naujų nacionalinio saugumo įstatymų, ribojančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių darbą ypatingos svarbos objektuose.

Latvijos teismas skyrė vienam vyrui šešerių metų laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijai, penktadienį pranešė nacionalinė žiniasklaida. Šis Latvijos pilietis buvo pripažintas kaltu dėl informacijos perdavimo Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU. Pasak Latvijos naujienų agentūros LETA, nuosprendis buvo priimtas teismui ir kaltinamajam pasiekus susitarimą. Teigiama, kad šis vyras, kuris buvo sulaikytas 2025 m. rugpjūtį, veikė paskatintas ideologinių motyvų.

Latvijos pasieniečiai ketvirtadienį sulaikė 30 pažeidėjų, įskaitant 14 prie Latvijos išorinių sienų, o kitus – šalies viduje, pranešė Latvijos sienos apsaugos tarnyba. Vienas Rusijos, vienas Kirgizijos ir vienas Uzbekistano pilietis pažeidė buvimo Šengeno erdvėje taisykles Terehovos ir Rygos oro uosto pasienio kontrolės punktuose.

Baltijos šalys neturėtų panikuoti dėl galimos Rusijos invazijos, tačiau akivaizdu, kad gyvename šalia agresyvios ir nepatikimos kaimynės, kuri toliau militarizuojasi ir abejoja nacionalinių sienų neliečiamumu, interviu Latvijos naujienų agentūrai LETA sakė Latvijos ambasadorius Ukrainoje Andrejus Pildegovičius.

Konkurencijos taryba leido Latvijos kapitalo Mhitarjanų šeimai priklausančiai įmonei „Global Champs“ įsigyti grybų verslu užsiimančią bendrovę „Baltic Champs“ iš finansinių sunkumų patiriančios restruktūrizuojamos vienos didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamintojos „Auga Group“. Kaip pranešė taryba, „Global Champs“ siekia įsigyti 100 proc. akcijų.