Latvija

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė spalio 31 d. 10 val. Latvijoje Birinių pilyje susitiks su Latvijos Prezidentu Andriu Bėrziniu ir Estijos Prezidentu Tomu Hendriku Ilvesu. Tadiciškai bendradarbiavimo perspektyvų aptarti susitikę trijų Baltijos šalių vadovai šįkart kalbėsis apie bendrus veiksmus ir priemones energetiniam, ekonominiam, kariniam ir informaciniam šalių saugumui užtikrinti.

Daugpilyje (Latvija) vyko tarptautinis graikų-romėnų imtynių turnyras. Keturi mūsų šalies atletai tapo turnyro nugalėtojais. Lietuvos imtynininkai Latvijoje iš viso iškovojo 11 medalių. Jaunių amžiaus grupėje svorio kategorijos iki 85 kilogramų finale susitiko komandos draugai Martynas Nemsevičius (LOSC Vilnius – Panevėžys) ir Valentas Rudys (LOSC Vilnius – Klaipėda). Dvikovą laimėjo ir pirmą vietą užėmė buvęs panevėžietis M.Nemsevičius. V.Rudžiui atiteko sidabro medalis.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Latvija kol kas nesvarsto galimybės Lietuvai parduoti pigesnių dujų. Taip LRT radijui teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Pirmadienį pasirodė pranešimų, kad Rusijos koncernui „Gazprom“ atšaukus prekybos trečiosioms šalims ribojimus, svarstoma, jog būtų galima iš Latvijos įsigyti pigesnių dujų. „Kai išgirdau šitą naujieną, Latvijos ministrui pirmininkui pirmiausia ir uždaviau šitą klausimą. Ir jam buvo šiek tiek staigmena.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pareiškė, kad šalis turi pertvarkyti švietimo sistemą, siekdama sumažinti imigrantų iš Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos skaičių. „Nueikite į mūsų šalies gamyklas, kur pusė žmonių atvykę iš Lenkijos, Lietuvos ar Latvijos. Jų negalima kaltinti – jie nori dirbti, mato darbo vietas, atvyksta ir dirba, – lankydamasis gamykloje Oksforde sakė britų premjeras.

 Per tris šių metų ketvirčius įmonių grupė „KG Group“, kurią sudaro „Kauno Grūdai“, Vilniaus paukštynas ir Kaišiadorių paukštynas, apyvarta siekė 1,1 mlrd. Lt ir buvo 5 proc. didesnė nei pernai per tą patį laikotarpį. Šį augimą lėmė padidėję šiais metais naujai sukurtų produktų pardavimai tiek Lietuvos, tiek eksporto rinkose, taip pat išaugusi teikiamų paslaugų paklausa bei sukurtos naujos paslaugos.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pareiškė, jog padėti elektros rinkoje yra rimta. Anot jo, artimiausiu metu ketinama pateikti pasiūlymus Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriams, kaip padidinti konkurenciją rinkoje. "Labai rimtai vertiname susidariusią padėtį. Pristatėme premjerui mūsų siūlomus scenarijus, pagal kuriuos galėtume veikti ir kalbėtis su mūsų kaimynais dėl to, kaip yra valdoma rinka.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pasipiktino, kad Latvijoje siūloma perkelti Rygoje esantį paminklą sovietų kariams, ir vertina tai kaip Latvijos valdžios polinkį laikytis Antrojo pasaulinio karo padarinių klastojimo kurso. „Didį pasipiktinimą Maskvoje sukėlė ciniškas Latvijos respublikos teisingumo ministro Janio Bordano raginimas nuversti paminklą sovietų kariams išvaduotojams Rygoje“, – sakoma Rusijos URM oficialaus atstovo Aleksandro Lukaševičiaus komentaruose.

Latvijos plieno gamintoja „Liepajas Metalurgs", turinti 2300 darbuotojų, praranda viltį išbristi iš skolų ir rengiasi bankrotui, praneša bbn.ee. Vienas didžiausių pasaulio prekiautojų plienu „Stemcor" neseniai pateikė bendrovei 19 mln. dolerių ieškinį.   Latvijos dujos ir energetikos bendrovė „Latvenergo" taip pat jau yra pateikusios ieškinius dėl bendrovės skolų ir prašo bankroto. Dėl apyvartinių lėšų trūkumo „Liepajas Metalurgs" praėjusią savaitę sustabdė gamybą.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo sausio pirmos dienos Latvija taps aštuonioliktąja euro zonos šalimi. Baimindamiesi prarasti santaupas kai kurie žmonės skuba įsigyti turto, o prekybininkai įtariami jau dabar dirbtinai pakėlę kainas. Apklausos rodo, kad daugiau kaip pusė Latvijos gyventojų nepritaria euro įvedimui, tačiau jau beveik mėnuo jie pratinasi – kainos kaimyninėje šalyje žymimos ir latais, ir eurais.

Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba neaptiko lietuviškų pieno produktų kokybės problemų, pranešė žinybos vadovas Maris Balodis. „Nei šiemet, nei pernai esminių pažeidimų lietuviškuose pieno produktuose nenustatėme", - sakė jis.

„Lietuva, Latvija ir Estija, norėdamos sėkmingai konkuruoti globaliame medicinos turizmo sektoriuje, galėtų save pristatyti ir reklamuoti kaip vieną – Baltijos sveikatos turizmo regioną. Visos trys gali pozicionuotis kaip prieinamų, kokybiškų, saugių ir geros kainos-kokybės santykio sveikatos turizmo paslaugų šalimis. Trijų Baltijos valstybių sukauptas potencialas, patirtis ir žmogiškieji ištekliai yra labai svarbūs.

Latvijos audiovizualinių paslaugų rinką reguliuojanti institucija šiandien spręs „Pirmojo Baltijos kanalo“ (PBK) licencijos sustabdymo klausimą, – praneša portalas lsm.lv. Latvijos parlamento Žmogaus teisių ir visuomenės reikalų komiteto pirmininkė Ināra Mūrniece: „PBK prasižengimas Lietuvoje labai rimtas ir į tai reikia labai rimtai pasižiūrėti.

Į Vilniuje vyksiantį pasaulio futbolo čempionato atrankos mačą atvyks dešmteriopai mažiau latvių sirgalių, nei Rygoje buvo Lietuvos rinktinės gerbėjų Penktadienį Lietuvos futbolo rinktinė žais priešpaskutines pasaulio čempionato atrankos rungtynes su Latvijos ekipa. Dviejų Baltijos šalių komandų susitikimas turėtų būti atkaklus. Nepaisant to, kad lietuviai prieš mėnesį pralaimėjo latviams rungtynes Rygoje (1:2), jie lenkia kaimynus turnyro lentelėje.

"Pirmąjį Baltijos kanalą" (PBK) valdanti Latvijoje registruota bendrovė teigia, kad už parodytą melagingą propagandinę laidą apie Sausio 13-osios sovietų agresiją yra atsakingi jos autoriai. „Baltic Media Alliance” atstovas spaudai Edžusas Veinšas pabrėžė, kad kanalas laidą gavo iš Rusijos Pirmojo kanalo prieš pat eterį ir todėl neturėjo jokių galimybių laidą peržiūrėti. Taip pat nurodoma, kad kanalas atsiprašys tik tuo atveju, jei taip nuspręs teismas.

Latvijos žemės ūkio ministrė Laimdota Straujuma pareiškė, jog nuo Rusijos embargo lietuviškiems pieno produktams nukentės ir Latvija. Jos žodžiais, Lietuva eksportuoja į Rusiją apie 39 proc. pieno produkcijos, o Latvija į Lietuvą išgabena apytikriai penktadalį pieno, todėl kyla klausimas, ar Lietuvos pieno perdirbėjai pirks žaliavos Latvijoje, jei Rusijos rinka jų produkcijai taps nebeprieinama.

Energetikos ministerija artimiausiu metu Vyriausybei ketina pristatyti bendrą Baltijos šalių energetikos įmonių ir Japonijos korporacijos "Hitachi" poziciją dėl naujos atominės elektrinės Visagine projekto (VAE). "Yra gauti Estijos ir Latvijos energetikos įmonių pasiūlymai, dabar jie apibendrinami ir artimiausiu metu ministras (energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius - BNS) pristatys juos Vyriausybei", - BNS sakė energetikos ministro patarėja Daiva Rimašauskaitė.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt. Nors kaimyninė Latvija po trijų mėnesių priklausys euro zonai ir tikisi, jog tai padės pritraukti daugybę užsienio investuotojų, Lietuva baimintis neturėtų. „Latvija įgyja pranašumą prieš kaimynes – joje nelieka valiutos rizikos. Tačiau savo konkurencingumu lenkiame Latviją. Be to, kiekvienas užsienio investuotojas turi savus kriterijus, o valiuta lemiamo vaidmens čia nevaidina“, – tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Konkurencinė kova tarp Baltijos valstybių verčia nertis iš kailio, siekiant pritraukti papildomo kapitalo. Vakar „Investuok Lietuvoje“ pristatė vaizdo klipą, kuriuo tikimasi patraukti užsienio verslo dėmesį. Tokio paties pobūdžio vaizdo klipą latviai pristatė dar balandį. Kaimynai investuotojus kviečia teigiamus šalies aspektus įdėję į esą šiaurinėje Lietuvos kaimynėje sėkmingai investavusio brito lūpas, kuris pasakodamas apie Latvijos privalumus pritraukia vis daugiau susidomėjusių kolegų.

Estijos tarptautinė vežėjų keliais asociacija ERAA perspėjo savo narius būti atsargius, vežant prekes iš Lietuvos ir Latvijos. Asociacija teigia atkreipusi vežėjų dėmesį, kad krovinių sudėtis tiksliai atitiktų dokumentus. Šis perspėjimas susijęs su sugriežtinta prekių iš Lietuvos patikra Rusijos muitinėje. „Savo nariams patariame būti labai atsargiems, kad krovinių prekės atitiktų informaciją, kad jie atitiktų informaciją prie jo pridedamuose dokumentuose.

Prieštaringai vertinamas į euro zoną žengiančios Latvijos sprendimas suteikti leidimą gyventi nekilnojamojo turto įsigijusiems užsieniečiams sulaukia vis daugiau kritikos.

Valstybinė Estijos energetikos bendrovė „Eesti Energia“ nutarė stabdyti naujų fiksuotos elektros kainos pardavimo sandorių pasirašymą su Lietuva ir Latvija, rašo bbn.ee, cituodamas „Postimees“. Bendrovė tikina ketinanti laikytis jau pasirašytų energijos tiekimo sutarčių, tačiau negali pasirašyti naujų sandorių, nes šie dėl nepakankamo elektros energijos pralaidumo tarp Latvijos ir Estijos neša nuostolius bendrovei.

Latvijos vyriausybė iki 2020 m. žada beveik triskart padidinti finansavimą mokslo tyrimams. Tačiau šalies mokslo tai gali nebeišgelbėti: tyrėjai palieka šalį arba yra priversti dirbti užsienio kompanijoms. Organinės sintezės institutas Rygoje – svarbus šalies organinės chemijos ir molekulinės biologijos centras, kuriame kuriami nauji vaistai. Jau daugiau nei penkiasdešimt metų veikiančioje įstaigoje dauguma tyrėjų dirba vos už 200 eurų, o valstybės paramos sulaukia itin mažai tyrimų.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai pirmadienį Vilniuje, kaip planuota, nepasirašys deklaracijos dėl bendros europinės vėžės geležinkelio projekto "Rail Baltica" įmonės steigimo. Tai BNS pranešė Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Anot jo, Estija nepritaria, kad projektas Lietuvoje apjungtų ir Lietuvos sostinę Vilnių, tačiau derybos dėl to bus tęsiamos. Tačiau Estijos susisiekimo ministras Juhanas Partsas BNS nekomentavo savo pozicijos.

Gatis Junghans Baltijos šalims įsijungus į Skandinavijos elektros energijos rinką „Nord Pool Spot“, daugelis regione tikėjosi elektros kainų mažėjimo ir suvienodėjimo. Visgi neišspręstos techninės problemos – jungčių pralaidumo apribojimai – per keletą mėnesių parodė, kad rezultato dar teks palūkėti. Pastaraisiais mėnesiais Estijos-Latvijos prekybos zonoje buvo išnaudota 88 proc. perdavimo pajėgumų, tačiau elektros kaina regione skyrėsi trečdaliu.

Lietuva yra patikimiausia iš visų Baltijos valstybių. Tai parodė leidinio „Foreign Policy“ atliktas tyrimas ir sudarytas žlugusių pasaulio valstybių indeksas. Lietuva jame užėmė 150 vietą ir yra priskiriama stabilių šalių grupei. Į tą pačią grupę pateko Latvija ir Estija atitinkamai užėmusios 140 ir 145 vietas. Patikimiausios pasaulio valstybės yra Suomija, Švedija, Danija, Šveicarija ir Norvegija.

 Antrą kartą šiais metais Latvijos sostinėje jėgas išbandė Klaipėdos „Atlanto“ ir Rygos „Skonto“ vienuolikės. Kaip ir vasarą vykusiose varžybose komandos neįrodė savo persvaros. Birželio mėnesį klubai apsikeitė įvarčiais – 1:1, šįkart vartininkai sugebėjo apginti vartus – 0:0. Abu klubai vertėsi be į nacionalines rinktines deleguotų žaidėjų. Rungtynėmis su Latvijos čempionate pirmaujančia „Skonto“ komanda „Atlantas“ baigė trumpą – trijų dienų stovyklą Rygoje.

Ainaro Bagatskio auklėtiniai ilgai nesiterliojo su Makedonijos krepšininkais – paskutinėse Europos krepšinio čempionato B grupės rungtynėse pirmadienį 76:66 (27:16, 22:20, 13:16, 14:14) šventė pergalę ir žengė į kitą turnyro etapą. Nelauktai galingu spurtu 12:0 rungtynes pradėję latviai pasiuntė Makedonijos krepšininkus į nokdauną.

Europarlamento deputatai, nuolat tikrinantys kalinių gyvenimo sąlygas visoje Europoje, pripažino, kad nuteistieji Latvijoje laikomi pačiomis blogiausiomis sąlygomis. Tikrintojai nepatenkinti Šioje šalyje labai daug nuteistųjų. Kaip, beje, ir visose Baltijos šalyse. Pagal kalinių skaičių, tenkančių 100 000 gyventojų, pirmauja Estija, antroje vietoje Latvija ir trečioje – Lietuva.

Po antros iš eilės pergalės Europos krepšinio čempionate Lietuvos rinktinės strategas Jonas Kazlauskas pasidžiaugė sėkme, tačiau atkreipė dėmesį, kad puolime dar trūksta daugiau minties, šviežumo, proto ir komandinių veiksmų. Lietuvos rinktinė trečiose Senojo žemyno pirmenybių B grupės rungtynėse 67:59 nugalėjo Ainaro Bagatskio treniruojamus latvius. „Džiaugiamės, kad laimėjome. Buvo labai sunkios rungtynės.

Lietuvos futbolo rinktinė penktadienį Rygoje atrankos į 2014 metų pasaulio futbolo čempionatą Europos zonos G grupės rungtynėse rezultatu 2:1 nusileido Latvijos rinktinei. Rungtynių eiga:  5 min. Mindaugas Panka baudžiamas geltonąja kortele. 20 min.  įvartį Latvijai pelno Nauris Bulvitis.  29 min. geltonąja kortale baudžiamas latvis Artjomas Rudnevas. 42 min. latvis Arturas Zjuzinas pelno latviams antrą įvartį. 44 min.

 Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė šį vakarą varžovų teritorijoje stoja į kovą neeiliniame Baltijos derbyje. Po daugiau nei dviejų dešimtmečių pertraukos Latvijos ir Lietuvos futbolininkai susitiks oficialiose Pasaulio čempionato atrankos rungtynėse. Istorija žada sunkų mūšį Lietuvos ir Latvijos rinktinės tarpusavyje yra žaidusios daugiau nei pusšimtį kartų ir bent kas dvejus metus susitinka Baltijos taurės turnyre, tačiau oficialias atrankos rungtynes žais po 21 metų pertraukos.

Po kelis mėnesius trukusių ginčų su Latvija ir Estija, Lietuvos ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė kurti bendrą Baltijos šalių įmonę, kuri įgyvendintų transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, sujungsiantį Estiją, Latviją ir Lietuvą. „Nuspręsta kurti bendrą įmonę su Latvija ir Estija, ir rugsėjo 16 dieną Baltijos šalių transporto ministrai turėtų pasirašyti deklaraciją dėl to projekto įgyvendinimo“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

 Žinomas Latvijos lenktynininkas Andris Neiksanas savo automobilyje, šturmano kėdėje pavėžino dvi pusnuoges manekenes iš Rusijos. Tai nėra pirmas kartas, kai garsūs lenktynininkai vežioja gražias meginas ir filmuoja vaizdo įaršus "Youtube" svetainei, tačiau latvis tokiame siužete nusifilmavo pirmą kartą.

Atsigaunančios Lietuvos ir Latvijos ekonomikos yra tarsi prošvaistė Estijai, kurios eksportas šioms kaimynėms didėja, rašoma portale bbn.ee. Pasak SEB banko Estijoje analitikės Rutos Arumae, Estijos problema yra ta, kad ji jau yra kitoje ekonominio ciklo vietoje nei Lietuva ir Latvija ir jas šiek tiek lenkia. Kitaip nei šios šalys, Estija jau išnaudojo galimybę atsitiesti vidaus vartojimo dėka. Visos Baltijos šalys demonstruoja panašią ekonominę plėtrą, jei nekalbama apie infliaciją.

Gerėjantys Baltijos šalių BVP rodikliai turėtų atnešti džiugių nuotaikų, tačiau atsipalaiduoti neleidžia silpstanti Rusijos ekonomika. Estijos ekonominė situacija gerėja lėčiau nei buvo laukta, tuo tarpu Lietuva bei Latvija bent jau kol kas puoselėtus lūkesčius pateisina – pozityviai nuteikia vartojimo bei eksporto tendencijos Lietuvoje, statybų ir paslaugų rodikliai Latvijoje. „Danske Bank“ prognozės Lietuvai ir Latvijai išlieka nepakitusios, o Estijai – sumažintos iki 2,0 – 2,5 proc.

Latvijoje registruotas socialinis tinklas ask.fm, tapęs griežtos kritikos taikiniu dėl paauglės savižudybės Didžiojoje Britanijoje, pažadėjo pakeisti savo politiką ir „subręsti“, nors jo šalininkai sako, kad šis portalas tapo atpirkimo ožiu. 2010 metais įkurtas tinklas visame pasaulyje turi apie 70 mln. vartotojų, kurie savo paskyrose nevengia pašaipų ir apsižodžiavimų, kai kada peržengdami etikos ribas, prisidengdami anonimiškumo skraiste.

Rugpjūčio 23–25 dienomis Lietuvos kariuomenės kariai savanoriai dalyvaus Latvijoje vyksiančiose 21-osiose tarptautinėse žvalgybos patrulio varžybose „Zemessardzes patrula 2013“, kurias organizuoja Latvijos savanorių pajėgos. Lietuvos kariuomenei varžybose atstovaus keturios žvalgų komandos iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Vyčio apygardos 5-osios ir Prisikėlimo rinktinės 6-osios rinktinių žvalgai, iš viso apie dvidešimt karių.

Latvijos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinius skundus, samdomiems žudikams iš Lietuvos Sergejui Markevičiui (47 m.) ir Edgarui Krogertui (35 m.) skyrė kalėjimo bausmę iki gyvos galvos už 3 Latvijos verslininkų nužudymą. Tokia pat bausme nubaustas ir abu žudikus pasamdęs latvių verslininkas Martinis Putninis. Nuosprendį skųs Teismų karuselė šioje istorijoje sukasi jau kelintus metus, bet užpernai priimtas Rygos apygardos teismo nuosprendis nesikeičia.

Trečiadienį po pietų kelyje Ryga-Liepoje įvyko didžiulė avarija – susidūrė trys transporto priemonės – automobilis, sunkvežimis ir autobusas, informuoja diena.lv. Po eismo įvykio pranešta, kad įvairius sužeidimus patyrė net 18 žmonių. 11 nukentėjusiųjų paguldyta į ligoninę, 3 atsidūrė reanimacijoje – jų būklė kritinė. Nelaimė įvyko tuomet, kai į prie šviesoforo stovėjusį keleivinį autobusą rėžėsi sunkvežimis.

Tautos dienos proga (08-09), norisi skaitytojams pateikti ką nors ypatinga, ką nors nekasdieniška. Šis prof. V. Stanley'io Vardžio straipsnis būtent ir suteikia tokią galimybę. Parašytas praėjus maždaug tiek pat laiko nuo sovietinės okupacijos pradžios, kiek dabar praėjo nuo nepriklausomybės atgavimo, be pagrindinės kolonialistinio šios okupacijos pobūdžio nagrinėjimo, jis leidžia palyginti kai kuriuos gyvenimo aspektus, ir netgi išvesti paraleles.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos teritoriniuose vandenyse visą savaitę vyksta tarptautinės pratybos BALTRON, kuriose dalyvauja Lietuvos ir Latvijos karinių jūrų pajėgų laivai. Šiandien jūroje surengtos didelio masto gelbėjimo operacijos pratybos. „DFDS“ kompanijai priklausančiame kelte imituotas gaisras: užsidegė karinis krovininis automobilis ir per kelias minutes gaisras išplito.

Negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, 2013 metų birželio mėnesį eksportuota prekių už 6 802,9 mln. litų, importuota – už 6 857 mln. litų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4 094,8 mln. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 54,1 mln. litų. Per mėnesį (2013 m. birželio mėn., palyginti su 2013 m. gegužės mėn.) eksportas padidėjo 4,8 procento. Importas sumažėjo 0,8 procento.

Latvijoje vykstančiame tarptautinės teniso federacijos (ITF) vyrų teniso turnyre "Nordea Mens Futures Jurmala", kurio prizų fondą sudaro 10 tūkst. JAV dolerių, savo pasirodymą baigė lietuviai.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų lygis liepą buvo 0,5 proc. didesnis nei prieš metus ir 0,7 proc. mažesnis, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Metinė infliacija buvo mažiausia nuo 2010 m. pradžios, tuo tarpu mėnesinis kainų kritimas buvo tradiciškai lemtas sezoninių veiksnių, tačiau smarkiai didesnis nei tikėtasi. Staigų sezoninį vartojimo kainų niurktelėjimą lėmė drabužių ir avalynės atpigimas (7,0 proc.

Tarptautinę magistralinę geležinkelio liniją „Rail Baltica“, kuri sujungtų penkias valstybes, imta planuoti beveik prieš dešimtmetį. Tačiau iki šiol neaišku, per Panevėžį ar per Šiaulius jį pasuks. Konkretaus atsakymo apie tarptautinės geležinkelio linijos maršrutą per Lietuvą neišgirdo praėjusią savaitę Kaune pasitarime dalyvavę Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius ir rajono meras Povilas Žagunis. Vis dėlto miesto galva viliasi, kad „Rail Baltica“ bus tiesiama per Aukštaitijos sostinę.

Beinoravos bendruomenė organizuotoje ekskursijoje į Latviją grožėjosi Rundalės pilies rūmais, susipažino su jų istorija, keliavo po Bauskės ir Biržų apylinkes. Pažintis su Latvija Kirtę Lietuvos–Latvijos sieną, ekskursijos dalyviai pateko į Bauskės apylinkes, kur aplankė vos dvidešimt kilometrų nuo Lietuvos esančią Bauskės pilį. Pilis stovi labai vaizdingoje vietovėje, Nemunėlio ir Mūšos upių santakoje.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, 2013 metų birželio mėn. nedarbo lygis euro zonoje, palyginti su geguže, liko stabilus ir sudarė 12,1 proc. Visoje ES nedarbas taip pat išliko stabilus ir sudarė 10,9 proc. Visoje ES darbo neturėjo 26,424 mln. asmenų, iš jų 19,266 mln. – euro zonoje. Palyginti su geguže, nedirbančiųjų skaičius sumažėjo 32 000 visoje ES ir 24 000 euro zonoje. Palyginti su 2012 metų birželiu, nedirbančių asmenų skaičius ES padidėjo 1,080 mln.

Rudenį turėtų paaiškėti, per kurį Lietuvos miestą - Šiaulius ar Panevėžį - eis europinio geležinkelio "Rail Baltica" vėžė, sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. Geležinkelis Lietuvoje sujungs Marijampolę, Kauną ir toliau bus tiesiamas iki sienos su Latvija. "Bandoma pasukti vėžę į vieną miestą ar kitą - nereikėtų kol kas laužyti iečių, turime sulaukti visų atliktų studijų rezultatų. Šiuo metu atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, kuris analizuoja alternatyvas.

Rudenį turėtų paaiškėti, per kurį Lietuvos miestą - Šiaulius ar Panevėžį - eis europinio geležinkelio "Rail Baltica" vėžė, sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. Geležinkelis Lietuvoje sujungs Marijampolę, Kauną ir toliau bus tiesiamas iki sienos su Latvija. "Bandoma pasukti vėžę į vieną miestą ar kitą - nereikėtų kol kas laužyti iečių, turime sulaukti visų atliktų studijų rezultatų. Šiuo metu atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, kuris analizuoja alternatyvas.