Latvija

Penktą pergalę iš eilės Latvijos vyrų krepšinio čempionate iškovojo dvylikos komandų turnyre pirmaujantis šalies čempionas Rygos VEF klubas, kurį treniruoja Ramūnas Butautas. Šįkart išvykoje rygiečiai 87:60 (31:9, 22:8, 17:22, 17:21) sutriuškino vienuoliktojoje pozicijoje esančius „Latvijas Universitate“ (4 pergalės ir 13 pralaimėjimų) krepšininkus.

Lietuva su Latvija dėl investicijų galės konkuruoti tik įsivedusi eurą, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Pasak jo, kaimyninė valstybė, nuo sausio įsivedusi eurą, gali sėkmingiau konkuruoti dėl užsienio investicijų, tačiau, kita vertus, geresnė ekonominė padėtis Latvijoje gali padėti Lietuvos verslui.

Latvija pasiruošė tapti euro zonos nare nuo 2014 metų sausio 1-osios, penktadienį paskelbė Euro projekto valdymo komitetas. Šios vyriausybinės darbo grupės vadovė Arina Andreičika pranešė, kad prieš įvedant Latvijoje bendrąją Europos Sąjungos (ES) valiutą, buvo suderinti 113 įstatymų, 603 vyriausybinių taisyklės ir 1432 savivaldos taisyklės.

Po tragedijos Zuolitūdėje prekybos bendrovės „Maxima Latvija“ pakviesti ekspertai patikrino 143 šio tinklo parduotuves, bet esminių trūkumų ar saugumo technikos reikalavimų nerado, pranešė bendrovės atstovas spaudai Janis Beseris. „Pagrindinių grėsmių tyrimą dabar atlikome visose parduotuvėse ir defektų, kurie keltų grėsmę pastatų eksploatavimui, nenustatėme“, – sakė jis.

Spalį pradėtas vykdyti aplinkosauginis projektas „Visuomeninis Baltarusijos AE poveikio aplinkai stebėjimas“ netrukus turėtų tapti tarptautiniu: prie jo kviečiami prisijungti latviai, taip pat planuojama, kad prisijungs ir Prancūzijos bei Suomijos aplinkosaugininkai. Tai gruodžio 20 d. Minske surengto projekto pristatymo metu atskleidė jį vykdančios Baltarusijos viešosios įmonės „Ekologinė iniciatyva“ direktorius Jurijus Solovjovas.

Prekės ženklo "Maximai", kurios parduotuvės stogas prieš mėnesį įgriuvo Rygoje, Latvijoje nereikėtų keisti, bet garsųjį reklamos šūkį jau reikėtų pamiršti. Taip mano Latvijos prekybininkų asociacijos vadovas Henrikas Danusevičas, rašo "Lietuvos rytas". "Reikia laiko, daugiau laiko, kad viskas vėl grįžtų į senas vėžes.

Baltijos valstybės ketvirtadienį Vilniuje nesusitarė dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Susisiekimo ministerijos atstovas BNS informavo, kad Latvija ir Estija toliau prieštarauja Vilniaus prijungimui prie transeuropinės vėžės. „Pavyko perskaityti iki galo visą sutartį, bet Vilniaus klausimas lieka neišspręstas. Sutarėme, kad sausio 10 dieną kalbėsime susitikime konkrečiai apie sostinių sujungimą.

 Kartais sakoma, jog norint įtikinti estą, reikia sakyti „būsi pirmas, kuris tai turės“, o kalbant su lietuviu tenka griebtis atvirkščio argumento – „kaimynai jau turi“. Kad ir kaip būtų, euro integracijos klausimu ši taisyklė pasitvirtina. Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m., o Latvija su nauja valiuta pradės ateinančius metus.

Maždaug 300 tūkst. Lietuvos gyventojų išreiškė norą surengti referendumą, kuriame piliečiai turėtų apsispręsti, ar užsieniečiai gali įsigyti žemės Lietuvoje. Šie asmenys pasirašė ne tik už tai, kad vyktų referendumas, jie jau išsakė ir savo nuomonę – Lietuvos geografinėje teritorijoje žemės neturėtų įsigyti ir valdyti Lietuvos pilietybės neturintys asmenys. Akivaizdu, kad nenorintys savo žemės parduoti užsieniečiams tai gali padaryti jau dabar – tam Konstitucijos keisti nereikia.

Latvijos sostinė Ryga gruodžio viduryje keliautojus iš Lietuvos pasitiko rudeniška dulksna ir santūriu 2014-ųjų laukimu. Miesto centre sniego krūvelės ir zujantys mikroautobusai Šiek tiek labiau į šiaurę nuo Vilniaus esanti Latvijos sostinė Ryga šios žiemos pradžioje tikriausiai gavo ne vienu kąsniu daugiau sniego – net miesto centre guli sukastos nemenkos jo krūvelės. Sako, sniegas ir ledas tirpsta esant 0 laipsnių temperatūrai.

 Marius Eidukonis VL žurnalistas Politinė aklavietė, į kurią pateko Latvija, atsistatydinus šalies ministrui pirmininkui Valdžiui Dombrovskiui, vis dar tęsiasi. Po pasibaigusių kelių partijų derybų pasiūlytas bendras kandidatas Latvijos prezidentui netiko. Taigi, jau nebėra vilčių, kad mūsų šiaurinės kaimynės Vyriausybė iki Naujųjų metų turės vadovą.

Latvijos užsienio reikalų ministeriją (URM) taip pat papiktino SSRS šlovinanti daina, atlikta minint Rusijos Konstitucijos 20-metį. "Ironiška, kad tai atliekama demokratinės Rusijos Konstitucijos dvidešimtmečio garbei. Ypač turint omenyje pačios Rusijos Federacijos istorinį indėlį į liūdnai pagarsėjusios Sovietų Sąjungos žlugimą.

Gruodžio vidurys. Ryga. Iki naujųjų, o kartu ir iki dienos, kai latviai atsisvekins su nacionaline valiuta latu, beliko vos pora savaičių. Todėl nenuostabu, kad parduotuvėse greta kainų latais visur nurodytos ir kainos eurais. Taip pat ir kasos čekiuose. Tiesa, prie lito įpratusiai lietuvaičio akiai ne iš karto aišku, kuri kaina yra kuri – abi atrodo panašios, nes skaičiai abiem valiutomis gerokai mažesni negu mes įpratę.

Bendra Baltijos valstybių "Rail Baltica 2" įmonė iki Naujųjų metų greičiausiai nebus įsteigta, nes Latvija ir Estija vis dar nesutinka, kad Lietuvoje transeuropinė vėžė eitų iki Vilniaus, teigia susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Penktą nesėkmę keturioliktose Latvijos vyrų krepšinio čempionato rungtynėse patyrė penktą vietą dvylikos komandų turnyre užimantis Liepojos "Triobet" klubas su Andriumi Mažučiu, trečiadienį namuose 77:81 (14:16, 30:24, 19:22, 14:19) nusileidęs šeštojoje pozicijoje esantiems Jūrmalos "Fenikss" (8 pergalės ir 6 pralaimėjimai) krepšininkams. Lietuvis šeimininkams pelnė 7 taškus, atliko 3 rezultatyvius perdavimus, perėmė 1 kamuolį, kartą suklydo ir dusyk prasižengė.

Embargą Lietuvos pieno produktams paskelbusi Rusija didina jų importą iš Latvijos, tvirtina Latvijos žemės ūkio produkcijos kooperatyvų asociacijos vadovė Ilzė Aizsilniecė. Jos teigimu, Latvijos pieno perdirbėjai šiuo metu nėra pajėgūs patenkinti smarkiai padidėjusios jų produkcijos paklausos Rusijoje. "Latviškų pieno produktų poreikį Rusijoje didina ir tai, jog Rusija ketina nuo gruodžio 15 dienos uždrausti sūrių importą iš Olandijos", - agentūrai BNS sakė I.Aizsilniecė.

Trečiadienį  prekybos tinklo MAXIMA akcininkas ir Krizės valdymo grupės, suformuotos po tragedijos Zuolitūdėje, vadovas Ignas Staškevičius, susitiko su Latvijos gerovės ministre Ilze Vinkele. Susitikimo metu buvo aptarti galimi bendradarbiavimo modeliai, kurie leistų kaip galima efektyviau išmokėti pašalpas, kurias MAXIMA skirs žuvusiųjų tragedijos metu vaikams.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad per dvi savaites Estija ir Latvija pasakys, ar joms dar įdomus atominės elektrinės Lietuvoje projektas. "Šiandien netgi teko kalbėtis su energetikos ministru ir turi tokią informaciją, kad dviejų savaičių laikotarpyje Latvija ir Estija pasakys, ar jie tikrai dar domisi šituo projektu", - LNK žinioms sakė premjeras.

Rygos apygardos teismas paliko nenagrinėtą 100 mln. latų (beveik 500 mln. litų) ieškinį "Maxima" parduotuvės Rygoje griūties kaltininkams - jį pateikė tragedijos aukoms atstovaujantys advokatai, pranešė portalas kriminal.lv. Ieškinys pateiktas penkiems atsakovams - bendrovėms "Maxima Latvija", "Re&Re", "Tineo", "Homburg Zolitude" ir Rygos savivaldybei. Teismo atstovas spaudai Aigaras Berzinis paaiškino, jog teismas nurodė pašalinti trūkumus - tai būtina padaryti iki sausio 6 dienos.

Balvyje (Latvija) vyko tarptautinis graikų-romėnų imtynių vaikų ir jaunučių turnyras. Lietuvai atstovavo jaunieji atletai iš Vilniaus, Visagino ir Joniškio, praneša imtynes.lt. Varžybų dalyvius ir svečius nustebino Sergejus Kolodinas – visaginietis iškovojo dvi nugalėtojų taures skirtingose svorio kategorijose. Šalies jaunučių rinktinės treneris Vladimiras Audickas pagyrė vilniečio Juliaus Bagdono dvikovas. “Geros Juliaus kovos yra jauno trenerio Valdemaro Venckaičio nuopelnas.

Aktyvaus laisvalaikio ir sporto aprangos gamintojas „Audimas“ nusprendė grįžti į Latvijos rinką. Šalies sostinės prekybos centre „Domina“ pradeda veikti pirmoji firminė „Audimo“ parduotuvė. „Atsižvelgdami į Latvijos bei kitų Baltijos šalių ekonominę situaciją, matome potencialą verslo vystymui ir plėtrai, prekių ženklo stiprinimui.

 Prekybos tinklą „Maxima“ valdančios bendrovės „Vilniaus prekyba" suburtos krizės valdymo grupės vadovas Ignas Staškevičius teigia, kad po tragedijos Rygoje „Maximos“ grupė atsidūrė gilioje krizėje. „Iš tiesų įmonė yra gilioje krizėje. Ne tik „Maxima Latvija“, bet ir visa „Maxima“ grupė. Dabar prognozuoti kokius nors prašviesėjimus yra labai sunku. Bet nieko kito nelieka, tai yra mūsų visų darbas“, – pirmadienį interviu Žinių radijui sakė I.Staškevičius.

Bendros Baltijos valstybių įmonės, kuri turėtų kuruoti transeuropinės vėžės „Rail Baltica 2“ projektą, likimas spręsis kitą savaitę - Latvija ir Estija spręs, ar sutikti su bendrovės akcininkų sutartimi. Pasak Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus Arenijaus Jackaus, kaimyninės valstybės dėl Lietuos pageidavimo nutiesti atkarpą iki Vilniaus gali nepritarti sutarčiai.

Bendra ieškinių suma "Maxima" griūties kaltininkams gali siekti 1 mlrd. latų (beveik 5 mlrd. litų), pranešė ieškovus atstovaujantys advokatai. Vieno jų - Aldžio Alliko žodžiais, pirmasis 100 mln. latų (beveik 500 mln. litų) pateiktas penkiems atsakovams - bendrovėms "Maxima Latvija", "Re&Re", "Tineo", "Homburg Zolitude" ir Rygos savivaldybei. Ieškinys ketvirtadienį įteiktas Rygos apygardos teismui. "Tokio dydžio ieškinių suma, kokios mes tikimės, visus atsakovus privers susimąstyti.

Latvijos policijos pareigūnai penktadienį byloje dėl Rygos "Maxima" prekybos centro tragedijos atlieka kratas keliose vietose. "Maxima Latvija" atstovas Janis Beseris patvirtino, jog krata atliekama bendrovės biure, tačiau plačiau komentuoti tai atsisakė. Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, kratos taip pat vyksta sugriuvusį prekybos centro pastatą projektavusiame architektų biure "Kubs", jį stačiusiose bendrovėje "Re&Re", dalį pastato valdžiusios bendrovės "Homburg" biure.

Holdingo „Vilniaus prekyba“, kuriai priklauso didžiausias Baltijos šalyse „Maximos“ prekybos tinklas, valdybos pirmininkė Jolanta Bivainytė pareiškė, jog „Maxima“ nekalta dėl žmonių žūties Rygoje. Ji tikina, kad prekybos tinklas padarė viską gerai, prisiėmė atsakomybę, kuri net pranoksta jo galimybes. „Ar ši tragedija susijusi su „Maxima“? Nejau „Maxima“ kalta dėl žmonių žūties?“ – retoriškai klausė J. Bivainytė, duodama interviu BNS.

LRT radijo laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt Valdžio Dombrovskio vyriausybė atsistatydina ne tik dėl neseniai įvykusios nelaimės, LRT televizijos laidai „Laba diena, Lietuva“ sako Latvijos parlamento narys Romualdas Ražukas. Anot jo, „Maximos“ griūtis buvo paskutinis ar galbūt stipriausias smūgis, tačiau buvo ir kitų, politinių priežasčių – jau visus metus vyriausybė turi didelių problemų koalicijoje.

Pasklidus žiniai, kad apie atsistatydinimą pranešė ne tik Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis, bet ir visa vyriausybė, imta diskutuoti, kas iš tiesų slypi po šiuo politiniu sprendimu? Ar nelaimė prekybos centre kartu nušlavė ir šalies premjerą bei visą vyriausybę? Politologas Vincentas Vobolevičius, paklaustas, kaip reikėtų vertinti Latvijos premjero atsistatydinimo faktą, sakė: „Jei tai buvo daroma tik dėl įvykių prekybos centre, veikiausiai tai yra pretekstas, juk paprastai dėl tokių nelaimi...

 Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis trečiadienį paskelbė, jog jo vyriausybė atsistatydina dėl 54 žmonių gyvybes nusinešusios stogo griūties prekybos centre „Maxima“ viename Rygos priemiestyje. Šį sprendimą ministras pirmininkas paskelbė po susitikimo su prezidentu Andriu Berziniu. „Atsižvelgiant į Zuolitūdės tragediją ir visas su ja susijusias aplinkybes, būtina vyriausybė, kurią palaikytų parlamento dauguma ir kuri galėtų išspręsti šalyje susiklosčiusią situaciją.

Latvijos interneto socialiniuose tinkluose platinami raginimai nieko nepirkti „Maxima Latvija“ parduotuvėse, kol nebus nubausti 54 gyvybių pareikalavusios tragedijos Rygoje kaltininkai. Socialiniame tinkle Draugiem.lv atsirado keli tokie raginimai. „Ne „Maximai“, kol nepasakysite atsakingų asmenų pavardžių“, – sakoma viename jų. Taip pat skelbiami plakatai su „Maxima“ logotipu ir raginimu nubausti prie lapkričio 21 dienos tragedijos prisidėjusius statybininkus.

Prie Rygoje sugriuvusios „Maximos“ pastatytas daugiabutis gali bet kurią akimirką subyrėti, todėl būtina svarstyti, kaip saugiai pastatą nugriauti. Apie tai televizijos kanalo „LTV“ eteryje pareiškė architektas Einaras Vilnis, praneša rus.apollo.lv. Kaip pasakoja specialistas, namo statybų projektavimas buvo glaudžiai susijęs su prekybos centro konstrukcija.

Stogo griūtis Rygoje esančiame prekybos centre „Maxima“ yra sunkus nusikaltimas, kuris privalo būti nedelsiant ištirtas, o kaltininkai išaiškinti, Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis pareiškė duodamas interviu pirmadienį. „Tai sunkus nusikaltimas, kuris turi būti atitinkamai vadinamas ir tiriamas, – jis sakė Latvijos visuomeninei televizijai.

Pernai rugpjūčio mėnesį Latvijoje, miške netoli Tukumo, buvo aptiktas vyriškio lavonas, o kišenėje rasta kreditinė banko kortelė, priklausanti 2008 metais Jūrmaloje paslaptingai dingusiam milijonieriui Leonidui Rožeckinui. Lavonas buvo perduotas teismo medicinos ekspertams, kad būtų nustatyta tapatybė. Asmenybė nustatyta Atpažinimas ir ekspertizė užtruko, nes iš pat pradžių L. Rožeckino motina Elvyra, gyvenanti JAV, nesutiko duoti jokių sūnaus daiktų, kad būtų nustatytas jo DNR.

Dėl tragedijos, įvykusios ketvirtadienį Rygoje prekybos centre įgriuvus stogui ir žuvus daugiau nei 50 žmonių,   Lietuvos žmonės reiškia didelę užuojautą savo kaimynams latviams.  Vilniečiai parodydami solidarumą uždegė žvakutės prie Mindaugo gatvėje įsikūrusio prekybos centro.

„MAXIMA Latvija“ reguliariai vykdo pastatų, kuriuose veikia šio prekybos tinklo parduotuvės, patikrinimus. Tai daroma laikantis visų Latvijos įstatymų ir teisės aktų. Šiomis dienomis „MAXIMA Latvija“ inicijavo papildomą pastatų, kuriuose veikia šio prekybos tinklo parduotuvės, patikrą, be to, kompanija pasiruošusi bendradarbiauti ir suteikti bet kokią pagalbą visoms tarnyboms, kurios galėtų daryti parduotuvių pastatų patikrinimus, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Latvijos pareigūnai pranešė, kad priimtas sprendimas nugriauti Rygos Zuolitūdės rajone stovėjusį prekybos centrą „Maxima“, kuriame, ketvirtadienį įgriuvus stogui, žuvo 54 žmonės. Pasak pareigūnų, dar trūksta septynių žmonių, kurie, kaip manoma, buvo tame prekybos centre „Maxima“, kai ketvirtadienį įgriuvo jo stogas, tačiau vilties, kad gelbėtojai dar ras gyvųjų, jau nebėra.

Rūta JANKUVIENĖ Latvijoje gedima dėl žuvusių ir sužalotų žmonių per Rygos prekybos centro „Maxima“ griūtį. Tragedija sukrėtė ir Lietuvos žmones. Latvijai pasiūlyta pagalba, rytoj paskelbtas gedulas. Specialistai svarsto nelaimės versijas ir prisimena skaudžias pamokas. Aukų skaičius vis tikslinamas Vakar kas valandą keitėsi pranešimai iš Latvijos apie aukų skaičių. Per tragediją Rygoje įgriuvus prekybos centro „Maxima“ stogui žuvo mažiausiai 52 žmonės, tarp jų gelbėtojai, vaikas.

Visų Latvijos tarnybų, dalyvaujančių gelbėjimo operacijoje ketvirtadienį sugriuvusiame Rygos prekybos centre „Maxima“, atstovai sekmadienį tragedijos vietoje rengia susitikimą su statybų ekspertais, kurio metu nuspręs dėl tolesnės gelbėjimo darbų taktikos.

 Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą Latvijos prezidentui Andriui Berziniui dėl tragedijos Rygoje įgriuvus prekybos centro stogui. „Savo ir visos Lietuvos vardu reiškiu gilią užuojautą dėl tragedijos Rygos prekybos centre. Šią sunkią valandą linkiu žuvusiųjų artimiesiems ir visiems Latvijos žmonėms stiprybės, ištvermės ir susitelkimo“, – rašoma prezidentės užuojautoje.

 Stiprų rėžį palikusi finansų krizė neleidžia pamiršti ne tik savo, bet ir kaimynų problemų. Tarptautinio valiutos fondo paskola, devalvacijos ir bankroto grėsmė – Latvijos kasdienybė 2009-aisiais. Tačiau degantis kaimyno tvartas rinkų neišgąsdino, ir latviai dabar skolinasi pigiau. Finansų rinkų klaidumas nesunkiai gali sugluminti ne tik populistų mylimą „paprastą žmogų“, bet ir visko mačiusius ekspertus.

 Keletą metų iš eilės fiksuojamas ūkio augimas bei išskirtiniai eksporto rodikliai jau kitąmet Lietuvos ekonomiką sugražins į prieškrizinį 2008 metų lygį, – prognozuoja DNB banko analitikai, šiandien pristatę ekonomikos apžvalgą „Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos“. DNB analitikai prognozuoja, kad realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2013 metais augs 2,5 proc., Estijos ūkio augimas sieks 1 proc., o Latvijos – 4 procentus.

Lietuvos regbio rinktinės žaidėjas Dovydas Taujanskas sulaukė profesionalaus Velso klubo dėmesio. Šiaulių „BaltRex“ klubo, kuriam atstovauja jaunasis talentas, ir Latvijos čempionų „Livonia“ klubo bendradarbiavimas davė vaisių. Lietuvis stipriai prisidėjo prie pirmosios latvių klubo pergalės nacionaliniame čempionate ir atkreipė „Ospreys“ klubo dėmesį. Vienas iš keturių profesionalių Velso klubų „Ospreys“ sudarė sutartį su Latvijos „Livonia“ klubu, kuriam padės kryptingai profesionalėti.

Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota 2013 m. spalio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Taline butų kilo 6,6 proc., Rygoje ūgtelėjo 0,6 proc., o Vilniuje - 0,3 proc. Teigiamas butų kainų pokytis spalio mėnesį stebimas ir Varšuvoje – 0,1 proc. „Ober-Haus“ duomenimis, per paskutinius 12 mėnesių ryškiausias metinis butų kainų pokytis fiksuojami Taline. Palyginti su 2012 m. spaliu, Estijos sostinėje butų kainos yra pakilusios 21,4 proc., Rygoje šis pokytis siekia 1,7 proc.

Kornelija Bradaitė / Geopolitika Latvijos makroekonomikos ekspertas Dainis Gašpuitis šių metų liepą pareiškė, kad iš visų Baltijos šalių arčiausiai prieškrizinio lygio yra Lietuvos ekonomika, o labiausiai atsilieka Latvijos. Ekonomisto teigimu, lietuviams beliko atkurti 2,3 proc. prieškrizinio BVP lygio, estams – 4,9 proc., o latviams – 12,2 procento. Ir tai logiška, nes kaimyninė šalis įkrito į giliausią duobę.

 Latvijos žurnalistų asociacija penktadienį pavojingu precedentu pavadino Lietuvos teisėsaugos veiksmus prieš žiniasklaidą tiriant galimą valstybės paslapties atskleidimą. "Latvijos žurnalistų asociacija incidentą Lietuvoje laiko pavojingu precedentu, kuris rodo žiniasklaidos laisvės nuosmukį", - pareiškė asociacijos vadovė Anda Rozukalne. Ji atkreipė dėmesį, kad Latvijoje buvo panaši byla, kai policija atliko kratą Latvijos televizijos žurnalistės Ilzės Naglės namuose 2010 metais.

 Lenkija nuo penktadienio dviem savaitėms atnaujina pasienio tikrinimus prie savo vidaus sienų, įskaitant su Lietuva, tačiau eilių pasienyje nesitikima. Lenkija tokių priemonių imasi dėl Varšuvoje vyksiančios pasaulinės klimato kaitos mažinimo konferencijos. "Nieko ypatinga nesitikim, eilių neturėtų būti, mes taip manom", - BNS penktadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Giedrius Mišutis.

Lietuvoje dar vasarą viešėjęs Estijos ekonomikos ir ryšių ministras Juhanas Partsas teigė, kad vykdant „Rail Baltica“ projektą Lietuva yra didžiausia kliūtis, nes nenori kurti bendros įmonės su Latvija ir Estija. Visgi Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus patikino, kad toks sprendimas nebuvo priimtas iš karto dėl šalių patirties neturėjimo.

Karolis Birgilas specialiai „Ekonomika.lt“ iš Rygos Baltijos tigrės – taip neretai yra vadinamos Estija, Latvija ir Lietuva. Vis dėlto, bent jau mūsų šalyje, greitai pereinama į žirgų lenktynių retoriką: žiūrėk, vėl latvius aplenkėme. Estų šį pusmetį nepavijome, bet akimirka, kai Latvija įsives eurą, gali keistai sudėlioti Baltijos medalius.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Aiškiai nepatenkinta Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai ir jos aktyvumu Rytų partnerystės programoje, Rusija primetė Lietuvai „pieno karą“, ji aktyviai mėgina eskaluoti tautinių mažumų diskriminacijos temą, atakuoja informacinėje erdvėje. Šią savaitę Valstybės saugumo departamentas perspėjo dėl naujų informacinių atakų ir dezinformacijos skleidimo apie aukščiausius šalies vadovus.