krizė

Automobilių vagių įpročiai keičiasi: labiausiai vagiamų automobilių sąraše vokiškus keičia japoniški, o pareigūnai apgailestaudami pastebi, kad nusikaltimui vis dažniau  iš nevilties ryžtasi kitos išeities gyvenime nebematantys žmonės. Ekonominė krizė Lietuvai padarė ir paslaugų: nemažai automobilių vagišių  išvažiavo į užsienį, todėl vagysčių skaičius ženkliai sumažėjo. Tačiau likę vis dar kelia galvos skausmą vairuotojams.

Keletas aukštų Rusijos pareigūnų pastarojo meto pareiškimų leidžia teigti, kad Maskva yra pasiryžusi įnešti savo indėlį gelbstint euro zoną nuo krizės.

Išaugęs investuotojų nerimas dėl Italijos valstybės skolos Europą įstūmė į naują skolų krizės etapą. Kuris scenarijus pildosi? Kol padėtis Graikijoje bent jau kol kas atrodo kontroliuojama, pasaulis sužiuro į Italiją. Tai, kas šiandien ten vyksta, parodys visiems, ar pastaruosius pusantrų metų stebėjome tragediją, ar kai ką mažiau rimta. Politinė suirutė Sutriko ir Italijos politinė sistema, negalinti suteikti ateities garantijų.

Žinia, kad įvertinusi banko „Snoras“ finansinę būklę, pastarųjų metų veiklos tendencijas ir naujausio patikrinimo rezultatus, Lietuvos banko valdyba nutarė bankui paskirti laikinąjį administratorių ir taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemones. Paskyrus laikinąjį administratorių, laikinai sustabdyta banko veikla bus atnaujinta artimiausią pirmadienį.

Susiklosčius sunkiai finansinei situacijai Rusija pasirengusi teikti Europai praktinę pagalbą, pirmiausia - per TVF. Tai trečiadienį per susitikimą su Vokietijos verslininkais pareiškė RF ministras pirmininkas Vladimiras Putinas. „Mes pasirengę teikti jai (euro zonai) praktinę ir realią pagalbą, pirmiausia, žinoma, per TVF mechanizmus“, - sakė jis.

Euro zoną drebina sisteminė krizė, kurią įveikti pavyktų tik tuomet, jeigu dėl to tai rimtai susirūpintų visos šalys, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). „Mes susidūrėme su tikra sistemine krize, kuriai įveikti būtinas visų šalių dalyvavimas ir svarbios papildomos priemonės“, - sakė Ž. M. Barozas, kalbėdamas Europos Parlamente.

Jungtinės Karalystės darbo rinkai gresia „lėtas skausmingas susitraukimas“, nes darbdaviai ketina lėtinti naujų darbuotojų priėmimą, skelbiama ekspertų parengtoje ataskaitoje, kuria remiasi BBC naujienų tarnyba. Personalo ir plėtros instituto (The Chartered Institute of Personnel and Development) specialistai prognozuoja, kad padėtis Britanijos darbo rinkoje vidutinės trukmės perspektyvoje blogės dėl pasaulinės ekonominės krizės.

Kelios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės tapo komforto klubo narėmis, turinčiomis daug teisių, tačiau mažai pareigų. Estija kartu su kitomis valstybėmis turi prisidėti prie to, kad padidėtų tokių šalių atsakomybė, teigia Estijos premjeras Andrusas Ansipas. „Dabartinė skolų krizė atskleidė tikriausiai didžiausius ES trūkumus. ES duoda nurodymus valstybėms kandidatėms, tačiau dažnai labai nedaug arba visai neduoda nurodymų valstybėms narėms“, - sakė A. Ansipas.

Ši internete klaidžiojanti iliustracija paprastai atskleidžia kai kurių krizę išgyvenančių šalių nacionalinius ypatumus....

Jungtinių Valstijų milijardieriaus investuotojo Voreno Bafeto (Warren Buffet) nuomone, naujausi valdžios pokyčiai Italijoje ir Graikijoje šioms šalims turėtų išeiti į naudą, tačiau nerimas dėl Europos skolų krizės ir toliau kenks ekonomikai, praneša AP. V. Bafetas televizijai CNBC sakė, kad investuotojai vis mažiau pasitiki euru, tačiau Europoje nėra pakankamai įgaliojimų turinčios institucijos, galinčios imtis priemonių, reikalingų apsaugoti valiutą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) pirmadienį pareiškė, kad šis laikotarpis Europai gali būti sunkiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. „Šis laikotarpis Europai yra vienas iš sunkiausių, galbūt sunkiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, - savo partijos nariams pareiškė A. Merkel. Ji taip pat pridūrė bijanti, kad jeigu žlugs euras, žlugs ir Europa, ir pažadėjo padaryti viską, kad užkirstų tam kelią.

Kaip ir buvo prognozuota, Estijos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 7,9 proc. Nors į eksportą orientuotos pramonės indėlis į BVP pyragą sumažėjo, jos įtaka ir toliau išlieka didžiausia. Tačiau akivaizdu, kad Estijos pramonė jau pajuto neigiamų išorinių ekonomikos tendencijų įtaką. Rugsėjo mėn. parduotos pramonės rezultatai buvo rekordiškai maži - metinis augimo tempas sudarė vos 6 proc., o elektronikos pardavimai per mėnesį smuko apie 48 proc.

Atrodo, kad Rusijos karinės pramonės kompleksas išgyvena ne pačias geriausias savo dienas, ir tai lemia ne tik prasidėjęs ginklų importas iš Vakarų, bet ir atvira įtakingų Rusijos karininkų bei politikų kritika rusiškos karinės technikos adresu. Čia galėtume prisiminti nemažą ažiotažą sukėlusius Rusijos sausumos pajėgų vado generolo pulkininko A. Postnikovo žodžius, kad Rusijos karinės pramonės pagaminta ginkluotė savo charakteristikomis atsilieka ne tik nuo NATO, bet ir nuo Kinijos ginkluotės.

Prekybos centras „Europa“ ketvirtadienio vakarą restorane „Vapiano“ pristatė pasikeitimus centro vadovybėje. Naująja „Europos“ vadove tapo Gintarė Urnevičienė, iki šiol ėjusi direktoriaus pavaduotojos pareigas.  Rinkodaros vadove išrinkta Jurga Sakalauskaitė, buvusi bendrovės „Business talk“ direktorė. Anot G. Urnevičienės, 2010 metais pradėtos prekybos centro reformos davė gerų rezultatų.

Susitarimas dėl Graikijos nacionalinės vienybės vyriausybės vėl žlugo ir ketvirtadienį atsinaujino galimybė, kad naujuoju ministru pirmininku taps buvęs Europos centrinio banko viceprezidentas Lucasas Papademosas. Premjeras George Papandreou pranešė, kad atsistatydins. Jam nepavyko vadovavimą naujai koalicijai, kuri dar nesudaryta, perduoti savo sąjungininkui parlamento pirmininkui Philipposui Petsalnikosui.

Pastaruoju metu šalies politikai vis dažniau kalba, kad pasaulyje tvyrant ekonominiam ir finansiniams sąstingiui Lietuvai gali tekti skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos finansų dėstytojas profesoriaus Arvydas Paškevičius pastebi, kad iki krizės į TVF dažniausiai kreipdavosi taip vadinamojo trečiojo pasaulio šalys, o pastaraisiais finansiniais metais daugiausiai paskolų suteikta Europos šalims.

Italijos ekonomika laikoma per didelė, tam, kad ją būtų galima išgelbėti, rašo „Business Insider“. Dėl teisinių priežačsių Europos Centrinis Bankas negali būti paskutinės vilties skolintojas, tad, anot Norielio Roubini, Italijos skolą teks restruktūrizuoti. Kilus sumaiščiai Italijoje Airijai tampa vis sunkiau įtikinti investuotojus, kad jai pavyks tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tuo tarpu graikai vis dar laukia naujos valdžios.

Kol Graikijos problemos ir toliau diskutuojamos nesibaigiančiuose euro zonos finansų ministrų susitikimuose „už uždarų durų“, Lietuvos politikos ir finansų atstovai teigia, kad nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai bus priimti, jie turės įtakos ir Lietuvai. „Mes visi priklausome nuo to, kas vyksta, bet negalime pasakyti, kad labai jaučiame tai, kas vyksta, ar kad tai suprantame.

Tarkime, Graikija šiuo metu yra lyg padegamoji virvutė. Bet ar Italija netaps ta bomba, kuri susprogdins euro zoną ir galbūt net visą Europos Sąjungą?  Italija negalėtų pasigirti gera finansine būkle, tuo labiau jos ekonomiką dažnai atakuoja įvairūs finansų spekuliantai. Kita vertus, Italijos ekonominiai ir finansiniai pagrindai nėra tokie jau blogi. Blogai yra tai, jog nesibaigiantis politinis chaosas šalies viduje nuolatos atbaido užsienio investitorius ir kenkia šalies rinkų veiklai.

Vokietijos eksportuotojai, didžiausios euro zonos ekonomikos stuburas, teigia galintys apsieiti be bendros euro valiutos. Tai trečiadienį pareiškė BGA pramonės federacijos vadovas Antonas Boerneris, praneša naujienų agentūra AFP. „Mums svarbu laisva rinka, tačiau mums nebūtina bendra valiuta. Ar Vokietijai egzistuoja gyvenimas be euro? Taip, jis egzistuoja“, – Berlyne kalbėjo jis. Eksportuotojai „gali gyventi be euro“, pridūrė A. Boerneris.

Didžiausias potvynis per pastaruosius 50 metų Tailande nusinešė per 700 gyvybių, be gyvenamos vietos paliko šimtus tūkstančių gyventojų ir sunaikino ketvirtadalį didžiausios pasaulio ryžių eksportuotojos derliaus. Negana to, vandens upės pramoniniuose Tailando parkuose sukėlė didelio masto krizę bendrovėms – per pastaruosius 20 metų šalyje atidaryta ne viena pagrindinė automobilių ar elektronikos pramonės gamykla.

Panašu, kad šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) dažniau vadovaujamasi politiniais pranešimais, o ne ekonomine logika pagrįstais tyrimais ir sprendimais. Tokia išvada peršasi dėl paskutinių savaičių įvykių Graikijoje ir visoje euro zonoje. Kol politikai bando įvesti stabilumą ekonomikoje, lobsta prekiautojai akcijomis.

Į vieną iš didžiausių pagal apyvartą įmonių Šiauliuose — PET gamintojų bendrovę „Putokšnis“ atėjo naujas investuotojas ir akcininkas. Rizikos kapitalo fondas „LitCapital“ investavo 5 milijonus litų ir valdo 33 procentus bendrovės akcijų. Įmonės naujasis generalinis direktorius Olaf Martens sako, kad krizė nesibaigė, tačiau Lietuvoje tikrai galima gyventi.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde įspėjo, kad pasaulio ekonomika gali nugrimzti į „prarastą dešimtmetį“, informuoja BBC. Anot jos, besitęsianti euro zonos skolų krizė lėmė neaiškią pasaulio ekonomikos perspektyvą. „Akivaizdu, kad dangus apsiniaukęs“, - sakė ji ir pridūrė, kad, nors skolų krizę bandoma spręsti teisingomis priemonėmis, norint atkurti pasitikėjimą reikia pasiekti kur kas daugiau.

Rusijos sprendimas padėti euro zonos valstybėms įveikti skolų krizę nėra susijęs su energetika, teigia Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, informuoja „RIA Novosti“. „Savaime suprantama, kad nesiesime pagalbos su energetika. Mes tikimės, kad jeigu tokios valstybės kaip Rusija ir Kinija aktyviai dalyvaus viso pasaulio bandymuose pagerinti situaciją, tai turės įtakos mūsų padėčiai Tarptautiniame valiutos fonde (TVF)“, – sakė V. Putinas.

Nors Italijos premjeras Silvio Berlusconi sutiko, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prižiūrėtų šalies progresą bandant išsivaduoti iš skolų pančių, trečia pagal dydį euro zonos ekonomika vis dar neramina ekonomistus. Šalies ekonomikos dydis, bankroto atveju, sukeltų daug didesnes ir skaudesnes pasekmes nei Graikijos bankrotas. ,,Italija yra per didelė, kad griūtų, bet ir per didelė, kad būtų išgelbėta”, - CNBC teigė ,,BofA Merrill Lynch Global Research” atstovas Thanos Vamvakidis.

Šiaulių valdžia biudžetinių įstaigų vadovams kitais metais nurodė diržus susiveržti 25 – 40 procentų stipriau. Mažės darbuotojų atlyginimai, didės mokesčiai ir rinkliavos. Tačiau jau stiprėja ir protestų balsai. Pirmieji garsiaus prabilo mokyklų vadovai.

Tai, ką Latvija padarė norėdama įveikti krizę, toli gražu negali būti vadinama sėkmės istorija, priešingai - tai netinkamos ekonomikos politikos pavyzdys, dienraščiui „Dienas Bizness“ teigia Jungtinių Valstijų Ekonomikos ir politikos tyrimų centro direktorius Markas Vaisbrotas (Mark Weisbrot). Prieš atsigavimą Latvijos ekonomika susitraukė 25 proc., daugybė žmonių liko be darbo.

Italijos verslininkas Džulianas Melanis (Giuliano Melani) paragino šalies gyventojus padengti valstybės skolą savo lėšomis. „Tuscan financial services“ vadybininkas apmokėjo tokią reklamos skiltį laikraštyje „Corriere Della Sera“, kur išdėstė savo siūlymus, kaip šalis galėtų išsikapstyti iš skolų krizės, rašo „The Guardian“. Valstybės skolos aptarnavimas kasmet Italijos biudžetui kainuoja 260-270 mlrd. eurų.

Graikijos politikai sekmadienį susitarė suformuoti koalicinę vyriausybę. Graikijos premjeras Georgios Papandreou pažadėjo atsistatydinti, kai tik bus pasiektas susitarimas dėl koalicinės vyriausybės formavimo. Koalicinės vyriausybės pagrindinis uždavinys būtų rasti išeitį iš politinės aklavietės ir užkirsti kelią šalies bankrotui. Pirmadienį toliau bus svarstoma, kas vadovaus naujajai vyriausybei, pranešė Graikijos prezidento administracija.

Ukrainos biudžete neužtenka lėšų ir toliau mokėti socialines išmokas visiems, kam jos priklauso, įskaitant Černobylio branduolinės jėgainės avarijos veteranus ir Sovietų Sąjungos karo Afganistane dalyvius, sakė aukštas Ukrainos pareigūnas šeštadienį, skelbia „RIA Novosti“. Kijeve ir kituose miestuose šią savaitę vyko dideli protestai dėl išmokų mažinimo, tarp jų – tūkstančio buvusių Černobylio jėgainės darbuotojų demonstracija, per kurią protestuotojai bandė įsiveržti į parlamento pastatą...

Britanija kuria specialius planus tam atvejui, jei dėl Europos skolų krizės žlugtų euro zona, pareiškė šalies finansų ministras.Tai George'as Osborne'as pareiškė Prancūzijos Kanų mieste vykstančiame G20 šalių susitikime, kuriame nemažai dėmesio skiriama ir krizėms Graikijoje bei Italijoje, praneša naujienų agentūra AFP.

Kanuose dvi dienas vykęs Didžiojo dvidešimtuko  (G20) susitikimas nuveiktais dideliais darbais pasigirti negali. Papildyta 17.40 val. Pasaulio valstybių lyderiai sutarė, kad reikia didinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išteklius, tačiau, kaip tai padaryti, bendro sprendimo taip ir neprieita.

Padidėjus spaudimui iš finansų rinkų ir Europos šalių, Italija sutiko, kad jos pažangą, įgyvendinant ilgai delstas reformas dėl pensijų, darbo rinkos ir privatizacijos prižiūrėtų Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Sąjunga (ES). „Turime būti tikri, kad Italija įvykdys planines užduotis.

Europos Sąjungos sutartyse nėra numatyta galimybė palikti euro zoną, nepaliekant pačios Sąjungos, ketvirtadienį pareiškė Europos Komisija. Komisijos atstovė Karolina Kottova atsisakė komentuoti galimybę, kad Graikija atsisakys euro.

Graikijos ministras pirmininkas Georgijas Papandreu (Georgios Papandreou) atsisakė idėjos rengti referendumą dėl Europos plano gelbėti šalį nuo skolų krizės. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi šaltiniais, artimais Graikijos vyriausybės vadovui. Papildyta 17:33 val. Agentūros pašnekovų duomenimis, G. Papandreu stojo prieš referendumą per skubų vyriausybės posėdį, įvykusį ketvirtadienį.

Bankai, tarp jų - „BNP Paribas“ ir ING, - skuba išparduoti euro zonos obligacijas už milijardus eurų, taip siekdami sumažinti priklausomybę nuo valiutų bloko probleminių šalių. Tarptautinių finansų institutas, atstovaujantis 450 finansinių kompanijų, pusė kurių - iš Europos, parašė laiške Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderiams viršūnių susitikimo Kanuose išvakarėse, kad valstybinių obligacijų išpardavimą paskatino sugriežtinti reikalavimai dėl kapitalo ir bankų likvidumo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) sako, kad Europa neabejoja dėl savo naujojo pagalbos priemonių paketo Graikijai, tačiau jai reikia aiškumo iš Atėnų, praneša AP. A. Merkel su žurnalistai kalbėjosi prieš kelionę į Kanus (Prancūzija), kur vyks skubus pasitarimas su Graikijos ministru pirmininku Giorgu Papandrėjumi (Giorgos Papandreou), netikėtai nusprendusiu surengti referendumą dėl 130 mlrd. eurų vertės gelbėjimo plano.

Vakar Dzūkijos sostinėje viešėjusio premjero Andriaus Kubiliaus pagrindinis tikslas buvo dalyvauti naujo, jau trečio, Lietuvos tūkstantmečio tilto per Nemuną atidarymo iškilmėse. Be iškilmingos vizito dalies, Vyriausybės vadovas susitiko su miesto savivaldybės vadovais, pramonininkais ir verslininkais.

Sirija priėmė Arabų Valstybių Lygos (AVL) pasiūlytą planą dėl politinės krizės šalyje sureguliavimo. Tai trečiadienį Kaire pareiškė Kataro premjeras ir užsienio reikalų ministras šeichas Hamadas bin Jassimas Al Thanis. Pasak jo, Damaskas sutiko su visais AVL „kelio gairių“ punktais, taip pat ir su armijos dalinių išvedimu iš Sirijos miestų bei smurto, kurio griebiasi visi konflikto dalyviai, nutraukimu. Be to, per dvi savaites Sirijos valdžia ketina pradėti nacionalinį dialogą.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys, komentuodamas 2010 metų biudžeto vykdymo ataskaitą, sako, kad paaiškėjo tikrieji Vyriausybės neūkiškumo mastai. Jo teigimu, Rezervo fondo lėšos, skiriamos ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, lengva ranka buvo švaistomos į kairę ir į dešinę.

Graikijos vyriausybė palaikė šalies premjero Giorgos Papandreou pasiūlymą rengti referendumą dėl naujojo Europos Sąjungos (ES) pagalbos priemonių paketo, skirto šalies skolų krizei išspręsti, praneša „Associated Press“, remdamasi vienu Graikijos vyriausybės atstovu.

Graikija surengs referendumą dėl naujojo Europos Sąjungos (ES) pagalbos priemonių paketo, skirto šalies skolų krizei išspręsti, praneša BBC, cituodama Graikijos premjerą Giorgos Papandreou. Per valdančiosios Socialistų partijos posėdį G. Papandreou pareiškė, kad galutinis žodis dėl ES siūlomų priemonių priklauso graikams. „Mus įpareigos Graikijos žmonių nurodymas“, – teigė premjeras. Apklausų duomenimis, dauguma graikų yra prieš griežtas taupymo priemones numatantį planą.

Praėjusią savaitę euro zona pagaliau susitarė ir jau turi krizės valdymo planą. Europos viršūnių susitikime pasiektas politinis susitarimas dėl euro zonos krizės valdymo priemonių ir Graikijos skolos nurašymo iki 50 proc. Kitas svarbus sprendimas yra Europos Finansinio Stabilizavimo Fondo finansinės galios padidinimas iki 1 trln. eurų.

Australijos rizikos draudimo fondas „Basis Capital“ padavė eilinį 1 mlrd. dolerių ieškinį prieš amerikiečių banką „Goldman Sachs“. Naujas ieškinys, paduotas Niujorko teismui, kaip ir ankstesnis, susijęs su vadinamomis „Timberwolf“ obligacijomis. „Basis Capital“ tvirtina, kad bankas suteikė jam klaidingą informaciją apie 2007 m. parduotus finansinius instrumentus, dėl ko fondas patyrė nuostolių. Ankstesnį ieškinį toje pačioje byloje „Basis Capital“ padavė praėjusių metų birželį.

Graikijos skolinimosi reitingas, kurį tarptautinė agentūra „Fitch“ šiuo metu vertina CCC lygiu, išliks žemas, nors ir pasiektas susitarimas dėl 50 proc. valstybės skolos nurašymo, teigiama „Fitch Ratings“ pranešime spaudai. Agentūra pastebi, kad pagrindinių šalies problemų ši programa neišspręs: šalį ir toliau slėgs didelė valstybės skola, o Graikijos galimybės ją sumažinti bus ribotos dėl silpno ekonomikos augimo.

Penktadienį prekybos pradžioje JAV akcijų rinka smuko. Ketvirtadienį akcijų indeksai pakilo 3 proc., nes Europos lyderių susitarimas dėl kovos su euro zonos skolų krize kiek išsklaidė virš rinkų susitvenkusius debesis ir paskatino investuotojus sugrįžti prie rizikingesnių aktyvų.

Europos Sąjungos vadovų susitarimas nurašyti pusę Graikijos skolų, bei didinti Europos finansinio stabilumo fondą iki 1 trln. EUR sustabdė krizės užkratą, tačiau neišsprendė struktūrinių problemų. Po šio sprendimo tarpbankinių paskolų palūkanų normos, tikėtina, šiek tiek mažės. O  akcijų rinkų kilimas po pasirodžiusių naujienų ateityje išsikvėps, nes  priimti euro zonos vadovų nutarimai sprendžia bėdas trumpuoju laikotarpiu.

Ketvirtadienį JAV akcijų rinka išaugo 3 proc., ją sustiprino Europos Sąjungos (ES) lyderių priimtas kovos su euro zonos skolų krize planas. Investuotojai teigiamai reagavo į naujienas iš ES lyderių susitikimo Briuselyje. Ketvirtadienį anksti rytą ES lyderiai pranešė, kad susitarė dėl plano, pagal kurį Graikijai bus skirta dar daugiau paskolų, privatūs investuotojai nurašys 50 proc. Graikijos skolų, o Europos finansinio stabilumo fondas bus padidintas iki 1 trln. eurų.