krizė

Švedijos ambasada, kasmet apdovanojanti perspektyviausius verslininkus, Lietuvos jaunojo verslininko titulą šiemet skyrė Karoliui Verbliugevičiui. Būdamas 19 metų, jis neteko regėjimo, bet ryžtas kabintis į gyvenimą ir siekti savo tikslų davė vaisių. Prieš septynerius metus su bendraminčiais atidaręs masažo saloną „Matančios rankos“ verslininkas neabejoja, kad sėkmę versle lemia atkaklumas, sunkus darbas ir ėjimas į priekį nepaisant gyvenimiškų sunkumų.

Graikijos ministro pirmininko Luco Papademos vyriausybė mėgins per ateinančius tris mėnesius skolų krizės krečiamoje šalyje sukurti 150 00 naujų darbo vietų. Apie tai premjeras paskelbė trečiadienio vakarą po vyriausybės posėdžio. „Krizė ir nedarbas palietė tūkstančius šeimų“, – sakė L. Papademos. Atėnai naujas darbo vietas mėgins kurti pirmiausiai Europos Sąjungos (ES) pinigais. Taip pat bus remiami pagalbos reikalingi gyventojai.

Ateinantys metai bus pasitikėjimo savimi nežinomybėje metai: Lietuvos visuomenė jau įrodė, kad gali susitvarkyti su krizėmis, ir tai turi suteikti jai pasitikėjimo savimi prieš laukiančius naujus iššūkius, sakė Premjeras Andrius Kubilius. „Kiti metai, mano įsitikinimu, galėtų būti įvardinti kaip pasitikėjimo savimi nežinomybėje metai. Mums labai svarbu yra pasitikėti savimi.

Bankai ateinančiais metais atsikvėpti negalės. Jiems iššūkiai bus griežtesni priežiūros institucijų reikalavimai ir prastesnės nei laukta ekonominės prognozės. Analitikai žada, kad kitąmet bankai toliau tęs griežtą taupymo politiką, mažins darbuotojų skaičių, negalės pasigirti aukšta akcijų kaina, kentės nuo griežtesnių priežiūros institucijų reikalavimų ir prastos ekonominės aplinkos.

2011-tieji galėjo būti visai neblogi metai. Atrodė, kad didžiausi ekonominiai sunkumai jau įveikti. Įmonės masiškai nebeatleidinėja darbuotojų, priešingai – netgi ryžtasi plėsti veiklą. Neblogai sekasi eksportuoti, ir vis daugiau įmonių praradimus dėl susitraukusios Lietuvos ekonomikos kompensuoja žengdamos į užsienio rinkas. Lietuvos žmonės net ir sumažėjus jų pajamoms, sugebėjo daugiau sutaupyti. Emigracija didelė, bet Lietuvoje likusių namiškių kišenes papildo artimųjų pervedimai.

Jei paprastai prieš šv. Kalėdas ir Naujuosius metus žmonės stengiasi galvoti apie tai, kas gera, tai šį sykį viso pasaulio ekonomistai nutarė pasirungti, kas sugalvos pačią siaubingiausią ateinančių metų prognozę. Ekspertai, nagrinėdami įvairius globalios ekonomikos vystymosi variantus, jau nekalba apie „optimistinius“ ir „pesimistinius“ scenarijus. Šiandien jau kalbama apie „blogas“, „labai blogas“ ir atvirai apokalipsines prognozes.

Brazilijos ekonomika pirmą kartą aplenkė Didžiosios Britanijos ekonomiką pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtį, rodo naujausias britų Ekonomikos ir verslo tyrimų centro (CBR) atliktas tyrimas, kurį pristato BBC. 2011 m. pabaigoje Brazilija stambiausių pasaulio ekonomikų reitinge užėmė šeštąją vietą, kurioje anksčiau buvo Didžioji Britanija. Viena svarbiausių priežasčių, lėmusių tokį nuosmukį, buvo Europoje kilusi krizė, taip pat Azijos ekonomikų išsiveržimas į pirmąjį planą.

Sunkumų patiriančiai Europos ekonomikai, atrodo, gali būti mestas dar vienas gelbėjimosi ratas. Greta iki šiol taikytų Europos gelbėjimo nuo naujos ekonominės krizės būdų (vis augančio Europos finansinio stabilumo fondo, ES pastangų didinti Sąjungos šalių obligacijų patrauklumą tarptautinėse vertybinių popierių rinkose, naujų investicijų bei rinkų ES gaminamai produkcijai paieška Rusijoje, Kinijoje ir t. t.) ketinama pradėti taikyti ir dar vieną svarbią priemonę.

Labai norėčiau, kad ateinančiais metais galėtume įveikti tas krizes, kurios kankina Europą ir mūsų šalį. Visų pirma norėtųsi įveikti tą didžiąją krizę Europoje, nes norėtųsi pagaliau iš tikrųjų galvoti apie ateitį, apie mėginimą plėsti Europos Sąjungą, sukurti kažką panašaus į demokratinį Europos forumą. Vis dėlto kol kas tenka kovoti su ekonomine krize, kuri, iš tiesų, yra labai sudėtinga. Didžiulės jėgos yra aukojamos tam, kad būtų galima ją pažaboti.

Rizikos, gresiančios Europos finansų sistemai, stiprėja, ketvirtadienį pareiškė Europos sisteminės rizikos taryba (ESRB). Organizacija, įsteigta tam, kad įspėtų apie gresiančius sunkumus, pranešė, kad euro zonos skolų rinkų sunkumai ir nepasitikėjimas Europos bankais stiprino rizikas, gresiančias regionui. „Priklausomybė nuo centrinių bankų išaugo ir daugėja požymių, kad įtempta finansinė situacija turi įtakos realiajai ekonomikai“, - sakoma ESRB pareiškime.

Prancūzijos gyventojai yra didžiausi pesimistai pasaulyje pagal ūkio perspektyvų vertinimą. Aštuoni iš dešimties prancūzų būgštauja, kad 2012 metai bus sunkūs ekonominiu požiūriu. Tai rodo penktadienį paskelbti tyrimo rezultatai. Rengdama Metinį pasaulinį vilties ir nusivylimo barometrą, kompanija „Gallup International“ apklausė 51 šalies gyventojus. Antrieji pagal pesimizmo mastą yra airiai, tretieji - austrai.

Mokesčių inspekcijos teigimu, jau antrus metus daugėja norinčiųjų dirbti Kalėdų Seniais. Šiemet verslo liudijimų išduota tris kartus daugiau nei prieš dvejus metus. Dvidešimt antrą sezoną lankantis vaikus Kalėdų senis sako, kad krizė užsuko ir į jo namus. Tiesa, kvietimų sumažėjo tik į suaugusiųjų renginius. 2009-aisiais jis kviestas tik į du tokius renginius, todėl tais metais, sako Kalėdų senis, pirmą kartą Naujuosius sutikęs su šeima. O šiemet planuoja apie 70 renginių.

Italijos Senatas ketvirtadienį pritarė premjero Mario Monti pateiktam griežtam taupymo paketui. Per balsavimą Romoje už vyriausybė kovos su krize programą buvo 257 senatoriai, 41 buvo prieš. Italijos Atstovų rūmai taupymo priemonėms pritarė jau anksčiau. Dabar priemonių paketas, numatantis mokesčių padidinimą ir pensijų reformą, galės tapti įstatymu. Šis labai skubus įstatymas leis Italijai pakelta galva imtis didžiausios Europos krizės, prieš balsavimą kalbėjo M. Montis.

Rusija yra šešta pagal dydį ekonomika pasaulyje, ketvirtadienį kreipdamasis į tautą pareiškė šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Mes sėkmingai įveikėme labai sudėtingą ekonominių sukrėtimų laikotarpį ir sugrįžimo į ikikrizinius vystymosi tempus. Rusija tapo šešta pagal dydį ekonomika pasaulyje“, – Rusijos parlamente kalbėjo D. Medvedevas. „Ekonomika auga geru tempu, beveik 4 proc. per metus, o tai viršija daugelio išsivysčiusių ekonomikų atsigavimo tempus“, – sakė jis.

Šių metų septynių Europos šalių gyventojų kalėdinių dovanų pirkimo įpročius ekonominė krizė paveiks skirtingai. Norvegijos (75 proc.), Danijos (74 proc.), Suomijos (66 proc.) ir Švedijos (65 proc.) gyventojai teigia, kad ekonominis sunkmetis kalėdinių dovanų pirkimui neturės jokios įtakos. Tuo metu Šiaurės Airijoje, Lietuvoje ir Estijoje taip mano atitinkamai tik 20 proc. gyventojų. Tai rodo „Danske Bank“ grupės užsakymu septyniose šalyse atlikto tyrimo rezultatai.

Trečiadienį bankai iš Europos centrinio banko (ECB) paėmė trejų metų trukmės paskolų už beveik pusę trilijono eurų, tačiau analitikai nėra įsitikinę, kad tokios rekordinės sumos užteks norint išspręsti skolų krizę, informuoja AFP. Trečiadienį ECB pranešė, kad pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona. Maždaug 523 bankai paėmė paskolų už rekordinę sumą – 489,2 mlrd. eurų.

Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona, informuoja BBC. Bankas tikisi, kad išduos 450 mlrd. eurų paskolų. Kai buvo pranešta apie tokį ECB planą, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė, kad bankai šiuos pinigus galėtų investuoti į euro zonos valstybių skolas. Tačiau analitikai nėra tikri, kad bankai paskolų lėšas naudos būtent taip.

Nespėjus rinkai atsitokėti nuo valdžios gąsdinimų dar padidinti PVM tarifą, pasipylė kiti chaotiški projektai visomis kryptimis pakelti pajamų, pelno ir turto mokesčius, pagrąžintus populistiniais progresiniais tarifais daugiau ir geriau dirbantiems. Nors Finansų ministrė pati viešai pasišaipė iš „prabangos“ mokesčių, kurie realiai nepagausintų iždo, vyriausybė pritarė ir šiai atgyvenai, ketindami Lietuvą paversti senesnių kaip 10 metų mašinų ir griūvančių namų sąvartynu.

Europos Sąjungos šalys nusprendė atriekti 150 milijardų eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Šie pinigai bus skirti valstybėms, kurios šiuo metu ieško būdų išlipti iš gilių skolų. Britai programoje dalyvauti atsisakė, nors iš jų buvo tikimasi apie 50 milijardų eurų indėlio. Sutelkti biudžeto išteklius ir paremti TVF nusprendė eurozonai priklausančios valstybės, tarp jų – Vokietija bei sunkius laikus išgyvenančios Italija ir Ispanija bei kelios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės.

Ispanijos parlamentas naujuoju vyriausybės vadovu išrinko konservatorių lyderį Mariano Rajoy. Lapkričio 20-ąją vykusių rinkimų nugalėtojas per balsavimą antradienį surinko 187 balsus iš 350. 149 deputatai balsavo prieš, o 14 susilaikė. Kad 56 metų M. Rajoy bus patvirtintas premjeru, neabejota, nes jo Liaudies partija parlamento rinkimuose prieš mėnesį gavo absoliučią balsų daugumą. Pristatydamas savo vyriausybės programą, M. Rajoy kalbėjo apie griežtas taupymo priemones.

Nepaisant niūrios ekonominės perspektyvos, britai šį šventinį sezoną ir toliau išlaidauja kalėdiniams papuošimams ir šiemet savo namus papuoš vidutiniškai trimis kalėdinėmis eglutėmis, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Nepaisant niūrios ekonominės perspektyvos, britai šį šventinį sezoną ir toliau išlaidauja kalėdiniams papuošimams ir šiemet savo namus papuoš vidutiniškai trimis kalėdinėmis eglutėmis, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Dažniausiai Kalėdų eglutę britai stato svetain...

Šalių, kurios paliktų euro zoną, ekonominė situacija taptų dar sunkesnė ir neįmanoma prognozuoti, kuo tai gali baigtis kitoms Europos Sąjungos (ES) narėms, laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, komentuodamas ES perspektyvas tuo atveju, jeigu euro zona subyrėtų. M. Draghi  pirmtakas ECB vadovo poste Jeanas Claude Trichet euro zonos iširimo tikimybę pavadino „absurdiška“ prielaida.

Pasaulio ekonomika demonstruoja tendencijas, būdingas Didžiajai 1920–1930 metų depresijai. Kaip rašo „The Financial Times“, apie tai pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde, kalbėdama JAV Valstybės departamente. Pasak jos, prie tokių tendencijų galima priskirti ekonominę izoliaciją, didėjantį kai kurių šalių protekcionizmą, taip pat toliau mažėjančias gamybos apimtis.

Propaganda garsėjanti Baltarusija stebina tuo, kaip moka pateikti faktus ir formuoti neigiamą savo piliečių nuomonę apie Vakarus. Pasižiūrėjus vieną iš valstybinės televizijos laidų „Žmogaus teisės. Požiūris į gyvenimą“, susidaro įspūdis, kad blogiausia, kas gali nutikti žmogui – tai gimti ir gyventi Vakaruose. Balsas.lt pateikia įdomiausių reportažo vietų pažodinį vertimą: „Vakarai vis giliau pasineria į krizę, ateina vis labiau nerimą kelianti informacija.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad pasaulio ekonomikos perspektyva „niūri“ ir kad nė viena šalis nėra apsaugota nuo augančių rizikų, praneša BBC. Pasak jos, „nėra nė vienos šalies pasaulyje, kuri būtų apaugota nuo krizės, kuri, kaip mes visi matome, tik gilėja“. „Ji, tikėtina, bus įveikta, jeigu visos šalys, visi regionai imsis konkrečių veiksmų jai įveikti“, – pažymėjo TVF vadovė.

Rusija yra pasiruošusi priimti visus Europos Sąjungos (ES) prašymus padėti kovoti su skolų krize ir yra pasirengusi padėti finansuoti regionines antikrizines priemones per Tarptautinį valiutos fondą (TVF), informuoja „RIA Novosti“. „Mus labai domina bendros ir solidarios ES valstybių narių pastangos, kurios galėtų padėti joms išspręsti sudėtingas problemas, keliančias grėsmę euro zonos stabilumui ir galinčias paveikti regiono bendradarbiavimą su Rusija“, – teigia Rusijos prezidento padėjėjas S...

Pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Didžioji Britanija ir toliau liks svarbi Europos Sąjungos (ES) partnerė, nors ir atsisakė prisijungti prie naujosios ES sutarties, informuoja BBC. Kreipdamasi į šalies parlamento narius A. Merkel trečiadienį sakė labai apgailestaujanti, kad Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas „negalėjo prie mūsų prisidėti“ einant fiskalinės sąjungos link. Kanclerė pateikė ir keletą detalių apie naująją ES sutartį.

Penkios pagrindinės Prancūzijos profesinės sąjungos antradienį visoje šalyje surengė beveik 200 protestų, kuriais išreiškė savo pasipiktinimą taupymo priemonėmis, skirtomis sumažinti didžiules valstybės skolas, praneša AP.

Lapkritį infliacija Didžiojoje Britanijoje mažėjo antrą mėnesį iš eilės, tačiau naujos recesijos grėsmė vis dar slegia šalies ekonomiką. Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad lapkritį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, vartotojų kainos išaugo 4,8 proc. Spalį jos padidėjo 5 proc. Didžiosios Britanijos centrinio banko atstovai tikisi, kad kitąmet infliacija smarkiai sumažės ir nukris iki planinio 2 proc. rodiklio.

Apie miestus daug galima pasakyti iš jo šviesų. Naujas tyrimas parodė, kad jau beveik 20 metų naktinį Žemės apšvietimą fiksuojanti JAV karinių oro pajėgų sistema gali atskleisti mūsų planetoje vykstančius pasikeitimus, rašo portalas „Wired“. „Dabar mes galime užduoti klausimus apie tai, kaip stebimas naktinis apšvietimas reaguoja į tokius veiksnius kaip gyventojų skaičiaus ar ekonomikos augimas, išorės investicijos, karas ar ekonomikos žlugimas“, - teigė JAV Nacionalinio geofizinių duomenų cen...

Vakar Šiauliuose „Swedbank“ klientai buvo užgulę kasas, buriavosi prie bankomatų. Penktadienį socialiniuose tinkluose ir interneto erdvėje pasklido gandai, kad „Swedbank“ ištiko finansų krizė, bet šiauliečiai rinkosi ne dėl Latvijoje paskleistų gandų – jie į banką ėjo pasiimti pensijų. Apgultis pensijų dieną Vakar nuo pat ryto dėl klientų gausos „Swedbanko“ padalinio Šiauliuose durys buvo laikomos atidarytos.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, naujasis valiutos blokas, prasiskolinusių šalių įsipareigojimų nevykdymas ir monetarinė ekspansija dėl Europos Centrinio Banko (ECB) finansinių  injekcijų – keletas galimų Euro zonos vystymosi scenarijų 2012–2016 m., kuriuos pateikia „PwC“. Tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė „PwC“ paskelbė keturis galimus euro zonos ekonomikos vystymosi scenarijus 2012 m. ir pateikė savo prognozes dėl euro zonos BVP augimo ir infliacijos rodiklių i...

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas prof. Ramūnas Vilpišauskas sako, kad „paskutinės minutės“ biudžeto taisymai, kurių ėmėsi Seimas, tik įneš daugiau sumaišties ir supriešins dabartinius ir būsimus pensininkus. „Įvertinus, kaip jie teikiami, kaip pristatomi, tikimybė, kad jie bus labai naudingi, yra maža. Aišku ir tai, kodėl Seimo nariai tapo tokie aktyvūs šiuo klausimu. Tai susiję su kitų metų Seimo rinkimais.

PVM pakelti Vyriausybei neleista, pensijų atkūrimo sumažinimas taip pat užkliuvo. Biudžeto rengimo sunkumų priežastis LTV „Savaitėje“ Nemira Pumprickaitė aiškinosi pokalbyje su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovu prof. Ramūnu Vilpišausku.

Besiskiriančių porų skaičius Britanijoje padidėjo pirmą kartą per beveik dešimtmetį. Dėl to kaltinamas ekonomikos nuosmukis, praneša BBC. Šokiruojantys skaičiai atskleidė, kad iširusių santuokų pernai padaugėjo 5 procentais – iki 114 tūkstančių. Tai tapo nemaloniu siurprizu, kadangi šis rodiklis mažėjo beveik dešimt metų iš eilės.

„WikiLeaks“ paviešinti dokumentai atskleidė, kad krizės ištikta Lietuva dar 2009 metų kovą rimtai svarstė galimybę kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). 2009 m. kovo 31 dienos JAV ambasados Vilniuje pranešime aptariama tuometė Lietuvos ekonominė padėtis. Jame minimas tuomet Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas ėjęs Reinoldijus Šarkinas, premjero patarėjas Mykolas Majauskas, žinomi ekonomistai, rašo delfi.lt.

Aukštas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinių pajėgų generolas Martinas Dempsey sako nerimaujantis „dėl galimų visuotinių neramumų“, Europą kaustant finansinei krizei, skelbia BBC. Generolas M. Dempsey sako, kad neaišku, ar paskutiniai žingsniai, kurių ėmėsi Europos Sąjungos (ES) lyderiai, bus pakankami išlaikyti euro zonos stabilumą. Jis taip pat pridėjo, kad euro zonos subyrėjimas turėtų pasekmių ir Pentagonui.

Europos lyderiai teigia, kad 26-ios iš 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių narių parėmė euro zonos krizės problemų sprendimo paktą dėl mokesčių ir biudžeto politikos, praneša BBC. Vienintelė Jungtinė Karalystė (JK) pareiškė tokio susitarimo nepasirašysianti. Anot šalies ministro pirmininko Davido Camerono, jis tokiu būdu privalėjo apsaugoti britų interesus, kartu ir šalies finansų rinkas. Visos 17 euro zonos narių susitarimą parėmė.

Briuselyje vyksta karštas Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kurio metu tikimasi apsispręsti, kokiu keliu Europa turėtų eiti, norėdama susidoroti su pastaruoju metų ją kamuojančiais rūpesčiais. Sprendimas nebus lengvas, sunku tikėtis, kad valstybės narės susitars dėl ekonomiškai optimaliausių priemonių. Teks suderinti 27 valstybių interesus, kurie ne visuomet sutampa. BBC nusprendė trumpai apžvelgti kokie yra ES valstybių narių lūkesčiai šio viršūnių susitikimo kontekste.

Kai Seimas ir Vyriausybė laužo ietis dėl biudžeto lėšų taupymo, pateikiami daugelį šalies gyventojų ateinančiais metais galintys stipriai nuskurdinti pasiūlymai, Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse elgiamasi lyg ekonominio pakilimo laikotarpiu. Alytaus miesto žmonių išrinktieji susidarė galimybes beveik dvigubai daugiau gauti kanceliarinėms išlaidoms, už posėdžiavimą, pasirengimą posėdžiams, o administracijos mažinimą „sužaidė“ tik dėl akių.

Pastangos išgelbėti euro zoną, keičiant Europos Sąjungos (ES) sutartį,  žlunga. Iš pradžių kalbėta, kad 17 šalių, įeinančių į valiutos bloką,  iki kitų metų kovo pasirašys konvencijos pataisas, tačiau Vengrijai ir Didžiajai Britanijai griežtai pasisakius prieš, nutarta tęsti derybas tarpvalstybiniu lygmeniu ir derėtis dėl bendrų taisyklių biudžeto deficitams sureguliuoti. (Papildyta 12.17 val.

Briuselyje vyksta euro ateitį turintis lemti ES viršūnių susitikimas. Jame Vokietija ir Prancūzija turėtų raginti keisti ES sutartį, kad būtų galima griežtinti finansų drausmę. Prieš šį viršūnių susitikimą Europos Centrinis bankas paskelbė iki 1 proc. mažinąs palūkanų normą. Europos Centrinis bankas jau antrą sykį per pastaruosius du mėnesius 0,25 proc. mažina palūkanų normą. Analitikų tai nestebina, rinkos laukia tolesnių Europos Centrinio banko žingsnių.

Daugelis Panevėžio įmonių šiemet savo darbuotojus Kalėdų ir Naujųjų metų proga pamalonins kukliau nei pernai ar užpernai. Taupydamos pinigus jos pobūvius nukelia į 2012-ųjų pradžią, renkasi pigiau kainuojančius atlikėjus. Per ekonominį pakilimą solidžių sumų darbuotojų kalėdiniams ir naujamečiams vakarėliams bei dovanoms negailėjusios įmonės neskuba atleisti užėjus krizei susiveržtų diržų, o kai kurios dar labiau taupo. „Mūsų bendrovei šie metai finansiniu atžvilgiu vieni prasčiausių.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė naują biudžeto projektą, pagal kurį beveik visos valstybės išlaidos turėtų mažėti 4 proc., o pensijos atkuriamos tik iš dalies. Pasak finansų ministrės, dėl euro zonos skolų krizės kitais metais valstybės BVP augimas neišvengiamai bus mažesnis, sieks apie 2,5 proc., ir pataisytas biudžetas tai įvertina. „Gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę, bet niekada neuždengsi euro zonos problemų“, - sakė ji.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bendrame laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy išdėstė siūlomus euro zonos taisyklių pakeitimus, dėl kurių susitarė praėjusią savaitę, praneša „EUobserver“. „Dabartinė krizė aiškiai atskleidė Europos pinigų sąjungos trūkumus. Turime juos pašalinti“, – rašoma jų laiške.

Kuomet jau atrodė, kad padėtis tiesiog nebegali pablogėti, paaiškėjo, kad erdvės situacijos prastėjimui vis dar pakankamai. Netgi kai kurios neva „atsakingos“ euro zonos valstybės susidūrė su netikėtu palūkanų normos augimu. Tad dabar viso pasaulio ekonomistai diskutuoja ne vien apie tai, ar euras išgyvens, bet ir apie tai, ką reikėtų daryti, kad toks potencialus euro zonos žlugimas sukeltų kuo mažiau sumaišties.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompey mano, kad griežtesnes taisykles, sprendžiant euro zonos skolų krizę, galima įvesti nekeičiant Europos Sąjungos (ES) sutarčių, informuoja BBC. Nutekintame ketvirtadienį prasidėsiančio ES viršūnių susitikimo pranešime jis siūlo „biudžetinį susitarimą“, kuriam nereikalingas parlamentų pritarimas ar gyventojų pritarimas rengiant nacionalinius referendumus.

Galimybę paviešinti JAV centrinio banko ir didžiųjų finansų milžinų kruopščiai slepiamą informaciją apie slaptas paskolas suteikė tik teismai. Didieji pasaulio bankai daugiau nei dvejus metus dangstėsi tuščiomis kalbomis apie stabilumą ir tuo metu siurbė paskolas iš JAV federalinių rezervų banko (FED). ,,Ekonomika. lt“ jau rašė (2011 08 29), kad FED neatskleidė pasauliui bankų, kuriems gelbėti skyrė daugiau nei 1,2 trln.

Po kelis mėnesius trukusios vyriausybės krizės ir protestų Kuveito emyras šeichas Sabahas al Ahmedas Al Sabahas  paleido parlamentą. Tai reiškia, kad šalyje per du mėnesius turi būti surengti nauji rinkimai. Neseniai emyro naujuoju premjeru paskirtas šeichas Džabiras Mubarakas Al Sabahas  gavo nurodymą organizuoti rinkimus, pranešė valstybinė televizija.