krizė

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos gali tapti stambaus masto katastrofa - šalis neišvengtų socialinių neramumų, rekordinės infliacijos ir karinio perversmo. Tokią nuomonę išsakė britų rizikos draudimo fondo „Toscafund“ analitikai. Jeigu Graikija paliks euro zoną, naujos valiutos įvedimas šalyje bus neįmanomas, o delsimas paskatins „indėlių iš bankų atsiėmimą ir kapitalo nutekėjimą“, mano ekonomistai.

Krovinių pervežimas – ekonomikos barometras. Drauge su statybos bendrovėmis Lietuvos vežėjai 2008 metų pabaigoje vieni pirmųjų pajuto ekonominės krizės rykštę. Netekusi nemažos dalies krovinių pervežimų 2009–2010 metais bankrutavo ne viena šalies autotransporto bendrovė. 2011 metų pradžioje Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikos pradėjo vaduotis iš krizės gniaužtų, ir tai pirmieji pajuto vežėjai, nes pradėjo trūkti tolimųjų reisų vairuotojų.

Europos centrinis bankas (ECB) turėtų pradėti aktyviau supirkinėti skolose skendinčių euro zonos valstybių vyriausybių obligacijas, kad paremtų Italiją ir užkirstų kelią „katastrofiškam“ euro žlugimui, teigia reitingų agentūros „Fitch“ Suverenių rizikų skyriaus vadovas Deividas Railis (David Riley). D. Railis pažymi, kad euro žlugimas būtų katastrofiškas pasaulinei ekonomikai, ir nors „Fitch“ nėra įsitikinusi dėl tokio scenarijaus, jis gali realizuotis, jeigu Italija neras būdų, padėsiančių su...

Jokios euro krizės nėra, pareiškė Italijos ministras pirmininkas Mario Montis interviu, kurį trečiadienį paskelbė Vokietijos laikraštis „Welt“. „Nėra jokios euro krizės. Europos valiuta vis dar labai stipri, visų pirma dėl Europos centrinio banko ir jo savarankiškumo“, – sakė Italijos premjeras.

Vyriausybė nusprendė, kad smulkiajam verslui ekonominis nuosmukis baigėsi ir nuo šių metų pradžios dvylika kartų pabrangino mokestį už verslo liudijimus. Panaikinus pernai galiojusias lengvatas vadinamiesiems patentininkams, šiemet verslo liudijimai pabrango nuo 120 Lt iki mažiausiai 1 440 Lt metams. Verslininkai bėdoja, kad šie ir kiti pokyčiai privers gyventojus krautis lagaminus ir taip padidinti emigrantų skaičių arba trauktis į šešėlį.

Kalbėdama per spaudos konferenciją Berlyne, A. Merkel dar kartą paragino Graikijos vyriausybę imtis visų būtinų priemonių, būtinų įgyvendinti su tarptautiniais kreditoriais pasiektus susitarimus. Tik tokiu atveju Atėnams bus teikiama finansinė parama, pareiškė A. Merkel.

Vakarų šalys šią savaitę parengė specialųjį planą skirti rekordinį kiekį naftos iš savo rezervų, kad padengtų visą naftos trūkumą, jei Iranas užblokuotų Ormūzo sąsiaurį. Šaltiniai naftos pramonėje ir diplomatai sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad Tarptautinė energijos agentūra (TEA), kuriai priklauso 28 šalys, ketvirtadienį aptarė planą iš vyriausybei priklausančių atsargų, kurios saugomos JAV, Europoje, Japonijoje ir kitose naftą importuojančiuose šalyse, kasdien skirti iki 14 mln.

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ įspėjo investuotojus, kad jeigu euro zonos krizė pablogės, euro gali būti atsisakyta, tačiau banko vadovas Federico Ghizzoni teigia, kad toks scenarijus tebėra nerealistiškas, informuoja AFP. „Nerimas, kad euro zonos skolų krizė pablogės, gali paskatinti sugrąžinti nacionalines valiutas vienoje ar keliose šalyse, arba, itin blogomis aplinkybėmis, apskritai atsisakyti euro“, - teigiama banko pranešime.

Nesitikėkite, jog Europą kamuojančios ekonominės problemos greitu metu bus efektyviai išspręstos. Bent jau ekonomikos ekspertai tuo tikrai netiki. „CNNMoney“ pakalbino dvidešimt iškiliausių pasaulio ekonomistų, kurie pateikė savo vertinimus apie Europos ekonominės padėties perspektyvas. Pusė apklaustų ekspertų teigė, jog Europos ekonominė būklė galėtų pasiekti augimo stadiją ne anksčiau kaip 2013 metais.

2011-ieji visiems Lietuvos oro uostams buvo sėkmingiausi per visą veiklos istoriją, pralenkti net ir prieškrizinių –2008-ųjų – rezultatai. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose pernai iš viso aptarnauti 2,7 mln. keleivių – tai beveik penktadaliu daugiau nei užpernai ir beveik 6 proc. daugiau nei 2008-aisiais.

Ketvirtadienį euro kursas nukrito iki 1,2831 dolerio, žemiausio lygio per 16 mėnesių, ir iki 98,58 jenos, mažiausio lygio nuo 2000 m. gruodžio. Kaip praneša AFP, investuotojai toliau išpardavinėja Europos valiutą, nes baiminamasi, kad skolų krizė plėsis. Prekiautojų nuotaikoms beveik neatsiliepė Prancūzijos obligacijų išpardavimas. Investuotojai daugiau sureagavo į naujienas iš Ispanijos - vietos Finansų ministerija paskelbė, kad kreditinės organizacijos privalo rezervuoti dar 50 mlrd.

Nors Kim Kardashian teigia, kad tarp jos ir Kanye West nieko nėra ir jie tėra geri draugai, buvusi reperio mergina Amber Rose yra įsitikinusi, kad būtent Kim kalta dėl jos ir K. West skyrybų. „Ji šeimų griovėja. Jie abu tokie. Kanye West su Kim apgaudinėjo mane ir ankstesnį jos draugą Reggie“, – pasipiktinusi pasakojo A. Rose. Modelis taip pat atskleidė, mačiusi seksualias Kim nuotraukas, kurias ji atsiuntė jos vaikinui.

Grupė Seimo narių įteikė skundą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) – jame prašo ištirti, ar 2011 metų lapkritį Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikimą Konstitucijai nagrinėję teisėjai nesupainiojo privačių ir viešų interesų. Kreipimosi autoriams užkliuvo tai, kad šeši Konstitucinio Teismo teisėjai dėsto aukštosiose mokyklose ir galėjo būti suinteresuoti vienokiu ar kitokiu Konstitucinio Teismo išaiškinimu dėl aukštojo mokslo reformos.

Praeityje  garsus dainininkas Arvydas Vilčinskas,  tik prieš gerą mėnesį pagaliau  parvykęs į tėvynę,  tikrai liks čia. Vyras tiki: po penkiolikos metų, praleistų už Atlanto, po didžiausių košmarų, kuriuos teko išgyventi svetur, jo ateitis –  tik Lietuvoje. Nepaisant krizių, bankrotų ir nieko gera nežadančių valdžios prognozių. Antradienio vakarą 20 val.

Šiais metais Lietuvai prognozuojamas nedidelis ekonomikos augimas, teigia Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Antradienio rytą „Žinių radijui“ N. Udrėnas sakė, kad analitikai sutaria dėl Lietuvos ekonomikos augimo, tuo metu daugelis kitų Europos valstybių balansuoja ties recesijos riba.

Stebuklas taip ir neįvyko – rimtos finansų ir ekonomikos problemos Europoje, pirmiausia euro zonoje, nenužengė praeitin kartu su 2011-aisiais. Mėnesiai vėl pradedami skaičiuoti iš naujo, o ekonomikos bėdos – senos, bet, laimė, išsprendžiamos. Bet jau toli graži ne visi ekspertai prognozuoja visišką euru paremtos sistemos žlugimą. Kad problemų Europos Sąjungoje kol kas  su kaupu, rodo naujausi įvairių šalių oficialių atstovų pasisakymai.

Dauguma Europos lyderių labai džiaugtųsi, jei jų šalių ekonomikos augtų taip greitai, kaip Estijos, rašo BBC. ES statistikai prognozuoja, kad šios mažos Baltijos valstybėlės ekonomika šiemet augs 8 proc. – daugiau nei 5 kartus sparčiau, nei visos ES. Vis dėlto Estija dar tik atgauna jėgas po finansų krizės, kuomet kartu su savo Baltijos kaimynėmis, sprogus kreditų burbului, nusmuko 18 proc., tokį skaičių pasiekė ir nedarbas.

Prieš 40 metų atsisakęs auksu dengtų pinigų, dabar pasaulis priėjo rimtą ekonomikos krizę ir kryžkelę. Kodėl ekonomikai jau nebepadeda spausdintų banknotų prikimšti gelbėjimo ratai? Prognozėse bei teorijose pasiklydusiems šiandieniniams ekonomistams, per medžius nebematantiems miško, nekenktų prisiminti ekonomikos istoriją – kad ir tai, kaip XVII amžiaus pabaigoje, nepasidalindami kaip tik mūsų platumų žemių, kaktomis susirėmė tuo metu aplink visą Baltiją karaliaujanti Švedija ir sustiprėjusi ...

Nepaisant besitęsiančios skolų krizės, dauguma vokiečių nemano, kad euras žlugs. Atitinkamos apklausos metu 57 proc. respondentų nurodė tikintys, kad euro zona kitais metais išliks. Tik 20 proc. apklaustųjų teigė spėjantys, kad 2012-aisiais euro nebeliks, skelbia laikraštis „Bild“, remdamasis „YouGov“ instituto apklausa. Vokiečiai lieka optimistai ir kitais finansiniais klausimais. 38 proc. jų sakė, kad kitais metais netaupys daugiau nei praėjusiais. 30 proc.

Suomijoje žmonių, susiduriančių su rimtais materialiniais sunkumais, skaičius toliau auga. 2010 metais problemų dėl pinigų trūkumo patyrė 650 tūkst. namų ūkių, arba 50 tūkst. daugiau nei 2009-aisiais, praneša YLE, remdamasi Suomijos statistinio centro duomenimis. Kalbama apie pajamas, mažesnes nei 1 tūkst. 350 eurų per mėnesį. Dažniausiai prie skurstančiųjų save priskiria bedarbiai ir pensininkai.

BBC apklaustų ekonomistų nuomone, recesija į Europą sugrįš kitais metais. Penktadalis apklaustųjų mano, kad euro zona, kokia ji yra dabar - turinti 17 narių, nebeegzistuos, tuo tarpu dauguma mano, kad galimybė, jog euro zona subyrės, sudaro 30-40 proc. Atlikta apklausa parodė, kad, daugumos ekonomistų nuomone, Didžiosios Britanijos palūkanų norma išliks ties 0,5 proc. riba visus ateinančius metus.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. bus pilnai atstatytos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijos, kurios laikinai, dvejiems metams, buvo sumažintos dėl sunkmečio. Šiam tikslui prireiks 495 mln. litų. Senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijos nuo 2012 m. sausio 1 d. bus pilnai atstatytos į 2009 m. gruodžio mėnesį buvusį lygį.

Kipras gavo iš Rusijos pirmąją 590 mln. eurų paskolos dalį, remdamasi Kipro vyriausybės pranešimu informuoja „RIA Novosti“. Rusija Kiprui yra pažadėjusi 2,5 mlrd. eurų paskolą. Praėjusią savaitę Kipro finansų ministras Kikis Kazamias ir Rusijos finansų viceministras Sergejus Storčakas pasirašė sutartį dėl paskolos. Spalio pradžioje Kipro vyriausybės atstovas spaudai Stefanos Stefanou sakė, kad 4,5 metų trukmės paskola gali būti suteikta su 4,5 proc. palūkanų norma.

Švedijos ambasada, kasmet apdovanojanti perspektyviausius verslininkus, Lietuvos jaunojo verslininko titulą šiemet skyrė Karoliui Verbliugevičiui. Būdamas 19 metų, jis neteko regėjimo, bet ryžtas kabintis į gyvenimą ir siekti savo tikslų davė vaisių. Prieš septynerius metus su bendraminčiais atidaręs masažo saloną „Matančios rankos“ verslininkas neabejoja, kad sėkmę versle lemia atkaklumas, sunkus darbas ir ėjimas į priekį nepaisant gyvenimiškų sunkumų.

Graikijos ministro pirmininko Luco Papademos vyriausybė mėgins per ateinančius tris mėnesius skolų krizės krečiamoje šalyje sukurti 150 00 naujų darbo vietų. Apie tai premjeras paskelbė trečiadienio vakarą po vyriausybės posėdžio. „Krizė ir nedarbas palietė tūkstančius šeimų“, – sakė L. Papademos. Atėnai naujas darbo vietas mėgins kurti pirmiausiai Europos Sąjungos (ES) pinigais. Taip pat bus remiami pagalbos reikalingi gyventojai.

Ateinantys metai bus pasitikėjimo savimi nežinomybėje metai: Lietuvos visuomenė jau įrodė, kad gali susitvarkyti su krizėmis, ir tai turi suteikti jai pasitikėjimo savimi prieš laukiančius naujus iššūkius, sakė Premjeras Andrius Kubilius. „Kiti metai, mano įsitikinimu, galėtų būti įvardinti kaip pasitikėjimo savimi nežinomybėje metai. Mums labai svarbu yra pasitikėti savimi.

Bankai ateinančiais metais atsikvėpti negalės. Jiems iššūkiai bus griežtesni priežiūros institucijų reikalavimai ir prastesnės nei laukta ekonominės prognozės. Analitikai žada, kad kitąmet bankai toliau tęs griežtą taupymo politiką, mažins darbuotojų skaičių, negalės pasigirti aukšta akcijų kaina, kentės nuo griežtesnių priežiūros institucijų reikalavimų ir prastos ekonominės aplinkos.

2011-tieji galėjo būti visai neblogi metai. Atrodė, kad didžiausi ekonominiai sunkumai jau įveikti. Įmonės masiškai nebeatleidinėja darbuotojų, priešingai – netgi ryžtasi plėsti veiklą. Neblogai sekasi eksportuoti, ir vis daugiau įmonių praradimus dėl susitraukusios Lietuvos ekonomikos kompensuoja žengdamos į užsienio rinkas. Lietuvos žmonės net ir sumažėjus jų pajamoms, sugebėjo daugiau sutaupyti. Emigracija didelė, bet Lietuvoje likusių namiškių kišenes papildo artimųjų pervedimai.

Jei paprastai prieš šv. Kalėdas ir Naujuosius metus žmonės stengiasi galvoti apie tai, kas gera, tai šį sykį viso pasaulio ekonomistai nutarė pasirungti, kas sugalvos pačią siaubingiausią ateinančių metų prognozę. Ekspertai, nagrinėdami įvairius globalios ekonomikos vystymosi variantus, jau nekalba apie „optimistinius“ ir „pesimistinius“ scenarijus. Šiandien jau kalbama apie „blogas“, „labai blogas“ ir atvirai apokalipsines prognozes.

Brazilijos ekonomika pirmą kartą aplenkė Didžiosios Britanijos ekonomiką pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtį, rodo naujausias britų Ekonomikos ir verslo tyrimų centro (CBR) atliktas tyrimas, kurį pristato BBC. 2011 m. pabaigoje Brazilija stambiausių pasaulio ekonomikų reitinge užėmė šeštąją vietą, kurioje anksčiau buvo Didžioji Britanija. Viena svarbiausių priežasčių, lėmusių tokį nuosmukį, buvo Europoje kilusi krizė, taip pat Azijos ekonomikų išsiveržimas į pirmąjį planą.

Sunkumų patiriančiai Europos ekonomikai, atrodo, gali būti mestas dar vienas gelbėjimosi ratas. Greta iki šiol taikytų Europos gelbėjimo nuo naujos ekonominės krizės būdų (vis augančio Europos finansinio stabilumo fondo, ES pastangų didinti Sąjungos šalių obligacijų patrauklumą tarptautinėse vertybinių popierių rinkose, naujų investicijų bei rinkų ES gaminamai produkcijai paieška Rusijoje, Kinijoje ir t. t.) ketinama pradėti taikyti ir dar vieną svarbią priemonę.

Labai norėčiau, kad ateinančiais metais galėtume įveikti tas krizes, kurios kankina Europą ir mūsų šalį. Visų pirma norėtųsi įveikti tą didžiąją krizę Europoje, nes norėtųsi pagaliau iš tikrųjų galvoti apie ateitį, apie mėginimą plėsti Europos Sąjungą, sukurti kažką panašaus į demokratinį Europos forumą. Vis dėlto kol kas tenka kovoti su ekonomine krize, kuri, iš tiesų, yra labai sudėtinga. Didžiulės jėgos yra aukojamos tam, kad būtų galima ją pažaboti.

Rizikos, gresiančios Europos finansų sistemai, stiprėja, ketvirtadienį pareiškė Europos sisteminės rizikos taryba (ESRB). Organizacija, įsteigta tam, kad įspėtų apie gresiančius sunkumus, pranešė, kad euro zonos skolų rinkų sunkumai ir nepasitikėjimas Europos bankais stiprino rizikas, gresiančias regionui. „Priklausomybė nuo centrinių bankų išaugo ir daugėja požymių, kad įtempta finansinė situacija turi įtakos realiajai ekonomikai“, - sakoma ESRB pareiškime.

Prancūzijos gyventojai yra didžiausi pesimistai pasaulyje pagal ūkio perspektyvų vertinimą. Aštuoni iš dešimties prancūzų būgštauja, kad 2012 metai bus sunkūs ekonominiu požiūriu. Tai rodo penktadienį paskelbti tyrimo rezultatai. Rengdama Metinį pasaulinį vilties ir nusivylimo barometrą, kompanija „Gallup International“ apklausė 51 šalies gyventojus. Antrieji pagal pesimizmo mastą yra airiai, tretieji - austrai.

Mokesčių inspekcijos teigimu, jau antrus metus daugėja norinčiųjų dirbti Kalėdų Seniais. Šiemet verslo liudijimų išduota tris kartus daugiau nei prieš dvejus metus. Dvidešimt antrą sezoną lankantis vaikus Kalėdų senis sako, kad krizė užsuko ir į jo namus. Tiesa, kvietimų sumažėjo tik į suaugusiųjų renginius. 2009-aisiais jis kviestas tik į du tokius renginius, todėl tais metais, sako Kalėdų senis, pirmą kartą Naujuosius sutikęs su šeima. O šiemet planuoja apie 70 renginių.

Italijos Senatas ketvirtadienį pritarė premjero Mario Monti pateiktam griežtam taupymo paketui. Per balsavimą Romoje už vyriausybė kovos su krize programą buvo 257 senatoriai, 41 buvo prieš. Italijos Atstovų rūmai taupymo priemonėms pritarė jau anksčiau. Dabar priemonių paketas, numatantis mokesčių padidinimą ir pensijų reformą, galės tapti įstatymu. Šis labai skubus įstatymas leis Italijai pakelta galva imtis didžiausios Europos krizės, prieš balsavimą kalbėjo M. Montis.

Rusija yra šešta pagal dydį ekonomika pasaulyje, ketvirtadienį kreipdamasis į tautą pareiškė šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Mes sėkmingai įveikėme labai sudėtingą ekonominių sukrėtimų laikotarpį ir sugrįžimo į ikikrizinius vystymosi tempus. Rusija tapo šešta pagal dydį ekonomika pasaulyje“, – Rusijos parlamente kalbėjo D. Medvedevas. „Ekonomika auga geru tempu, beveik 4 proc. per metus, o tai viršija daugelio išsivysčiusių ekonomikų atsigavimo tempus“, – sakė jis.

Šių metų septynių Europos šalių gyventojų kalėdinių dovanų pirkimo įpročius ekonominė krizė paveiks skirtingai. Norvegijos (75 proc.), Danijos (74 proc.), Suomijos (66 proc.) ir Švedijos (65 proc.) gyventojai teigia, kad ekonominis sunkmetis kalėdinių dovanų pirkimui neturės jokios įtakos. Tuo metu Šiaurės Airijoje, Lietuvoje ir Estijoje taip mano atitinkamai tik 20 proc. gyventojų. Tai rodo „Danske Bank“ grupės užsakymu septyniose šalyse atlikto tyrimo rezultatai.

Trečiadienį bankai iš Europos centrinio banko (ECB) paėmė trejų metų trukmės paskolų už beveik pusę trilijono eurų, tačiau analitikai nėra įsitikinę, kad tokios rekordinės sumos užteks norint išspręsti skolų krizę, informuoja AFP. Trečiadienį ECB pranešė, kad pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona. Maždaug 523 bankai paėmė paskolų už rekordinę sumą – 489,2 mlrd. eurų.

Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona, informuoja BBC. Bankas tikisi, kad išduos 450 mlrd. eurų paskolų. Kai buvo pranešta apie tokį ECB planą, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė, kad bankai šiuos pinigus galėtų investuoti į euro zonos valstybių skolas. Tačiau analitikai nėra tikri, kad bankai paskolų lėšas naudos būtent taip.

Nespėjus rinkai atsitokėti nuo valdžios gąsdinimų dar padidinti PVM tarifą, pasipylė kiti chaotiški projektai visomis kryptimis pakelti pajamų, pelno ir turto mokesčius, pagrąžintus populistiniais progresiniais tarifais daugiau ir geriau dirbantiems. Nors Finansų ministrė pati viešai pasišaipė iš „prabangos“ mokesčių, kurie realiai nepagausintų iždo, vyriausybė pritarė ir šiai atgyvenai, ketindami Lietuvą paversti senesnių kaip 10 metų mašinų ir griūvančių namų sąvartynu.

Europos Sąjungos šalys nusprendė atriekti 150 milijardų eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Šie pinigai bus skirti valstybėms, kurios šiuo metu ieško būdų išlipti iš gilių skolų. Britai programoje dalyvauti atsisakė, nors iš jų buvo tikimasi apie 50 milijardų eurų indėlio. Sutelkti biudžeto išteklius ir paremti TVF nusprendė eurozonai priklausančios valstybės, tarp jų – Vokietija bei sunkius laikus išgyvenančios Italija ir Ispanija bei kelios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės.

Ispanijos parlamentas naujuoju vyriausybės vadovu išrinko konservatorių lyderį Mariano Rajoy. Lapkričio 20-ąją vykusių rinkimų nugalėtojas per balsavimą antradienį surinko 187 balsus iš 350. 149 deputatai balsavo prieš, o 14 susilaikė. Kad 56 metų M. Rajoy bus patvirtintas premjeru, neabejota, nes jo Liaudies partija parlamento rinkimuose prieš mėnesį gavo absoliučią balsų daugumą. Pristatydamas savo vyriausybės programą, M. Rajoy kalbėjo apie griežtas taupymo priemones.

Nepaisant niūrios ekonominės perspektyvos, britai šį šventinį sezoną ir toliau išlaidauja kalėdiniams papuošimams ir šiemet savo namus papuoš vidutiniškai trimis kalėdinėmis eglutėmis, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Nepaisant niūrios ekonominės perspektyvos, britai šį šventinį sezoną ir toliau išlaidauja kalėdiniams papuošimams ir šiemet savo namus papuoš vidutiniškai trimis kalėdinėmis eglutėmis, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Dažniausiai Kalėdų eglutę britai stato svetain...

Šalių, kurios paliktų euro zoną, ekonominė situacija taptų dar sunkesnė ir neįmanoma prognozuoti, kuo tai gali baigtis kitoms Europos Sąjungos (ES) narėms, laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, komentuodamas ES perspektyvas tuo atveju, jeigu euro zona subyrėtų. M. Draghi  pirmtakas ECB vadovo poste Jeanas Claude Trichet euro zonos iširimo tikimybę pavadino „absurdiška“ prielaida.

Pasaulio ekonomika demonstruoja tendencijas, būdingas Didžiajai 1920–1930 metų depresijai. Kaip rašo „The Financial Times“, apie tai pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde, kalbėdama JAV Valstybės departamente. Pasak jos, prie tokių tendencijų galima priskirti ekonominę izoliaciją, didėjantį kai kurių šalių protekcionizmą, taip pat toliau mažėjančias gamybos apimtis.

Propaganda garsėjanti Baltarusija stebina tuo, kaip moka pateikti faktus ir formuoti neigiamą savo piliečių nuomonę apie Vakarus. Pasižiūrėjus vieną iš valstybinės televizijos laidų „Žmogaus teisės. Požiūris į gyvenimą“, susidaro įspūdis, kad blogiausia, kas gali nutikti žmogui – tai gimti ir gyventi Vakaruose. Balsas.lt pateikia įdomiausių reportažo vietų pažodinį vertimą: „Vakarai vis giliau pasineria į krizę, ateina vis labiau nerimą kelianti informacija.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad pasaulio ekonomikos perspektyva „niūri“ ir kad nė viena šalis nėra apsaugota nuo augančių rizikų, praneša BBC. Pasak jos, „nėra nė vienos šalies pasaulyje, kuri būtų apaugota nuo krizės, kuri, kaip mes visi matome, tik gilėja“. „Ji, tikėtina, bus įveikta, jeigu visos šalys, visi regionai imsis konkrečių veiksmų jai įveikti“, – pažymėjo TVF vadovė.

Rusija yra pasiruošusi priimti visus Europos Sąjungos (ES) prašymus padėti kovoti su skolų krize ir yra pasirengusi padėti finansuoti regionines antikrizines priemones per Tarptautinį valiutos fondą (TVF), informuoja „RIA Novosti“. „Mus labai domina bendros ir solidarios ES valstybių narių pastangos, kurios galėtų padėti joms išspręsti sudėtingas problemas, keliančias grėsmę euro zonos stabilumui ir galinčias paveikti regiono bendradarbiavimą su Rusija“, – teigia Rusijos prezidento padėjėjas S...