krizė

Graikija bankrutavo, buvo pažeminta ir skęsta ugnyje. Kokiu būdu šalis, kurioje gimė demokratija, priėjo liepto galą? Graikijoje, demokratijos lopšyje, ir šiandien nėra įmanoma protestuoti, nors karinę diktatūrą čia nuvertė dar 1974-aisiais, teigia „The Guardian“. Sekmadienio vakarą dešimtys tūkstančių graikų pabandė surengti taikią demonstraciją prie parlamento rūmų. Prieš juos tuojau pat buvo panaudotos ašarinės dujos.

Europos Sąjungos (ES) parengtoje ataskaitoje, kurioje buvo nagrinėjami regiono šalių makroekonominiai duomenys iki 2010-ųjų metų, įspėjama, kad 12-ai valstybių, tarp jų Italijai ir Ispanijai, dėl viešų skolų ir konkurencingumo stygiaus gresia naujos ekonomikos krizės, rašo „EUobserver“. Ataskaitoje Belgija, Bulgarija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Italija, Vengrija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Didžioji Britanija raginamos atidžiai peržiūrėti savo makroekonomines politikas.

Graikijos ekonomikos nuosmukis praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį paspartėjo, rodo naujausi vyriausybės duomenys. Palyginti su ankstesniais metais, Graikijos bendrasis vidaus produktas ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį sumažėjo 7 proc., praneša BBC. Tuo tarpu trečiąjį 2011 m. ketvirtį ūkis susitraukė 5 proc. Naujausi duomenys taip pat rodo, kad Graikijos ekonomika praėjusiais metais susitraukė 6 proc. – daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau.

Kinijos premjeras Wen Jiabao pažadėjo padėti Europai įveikti skolų krizę. Apie tai jis pareiškė per derybas su Europos Sąjungos lyderiais Pekine, praneša AFP. Pasak Ven Dziabao, Kinija nori, kad ES – didžiausia Kinijos prekybos partnerė – „išsaugotų stabilumą ir klestėjimą“. Derybų dalyviai nepatikslino, kokia konkrečiai galėtų būti Kinijos parama. Tikėtina, kad Kinijos tarptautiniai rezervai, viršijantys 3 trilijonus dolerių, bus iš dalies panaudoti papildant Europos stabilizacinį fondą.

Graikijos parlamentas patvirtino prieštaringai vertinamą naujų taupymo priemonių planą, kurio mainais už 130 mlrd. eurų paskolų paketą reikalauja euro zona ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), praneša BBC. 199 parlamentarai balsavo už, o 74 pasisakė prieš naująjį taupymo planą. Tuo metu prie parlamento pastato susirinkę protestuotojai mėtė akmenis ir Molotovo kokteilius, buvo padegti keli pastatai.

Graikijos pažadai imtis griežtų taupymo priemonių nebėra pakankami, nes šalis sulaužė daug tokių duotų pažadų ir dabar, atsidūrusi „bedugnėje duobėje“, privalo imtis kardinalių sprendimų, teigia Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Griežtame interviu laikraščiui „Welt am Sonntag“ ministras taip pat teigė, kad tik nuo pačios Graikijos priklauso, ar ji išliks euro zonos nare, dėdama pastangas atkurti savo konkurencingumą. „Mums Graikijos pažadų jau nepakanka, – sakė W. Schaeuble.

Italijos premjeras Mario Monti teigia, kad Italijai neprireiks pasinaudoti gelbėjimo fondais, kad įveiktų skolų krizę, tačiau jis pakartojo, kad Europai dideli gelbėjimo fondai reikalingi norint „padaryti įspūdį rinkai ir suteikti jai užtikrintumo“. Nerimas, kad dabartinių Europos gelbėjimo fondų neužteks norint atlaikyti gilėjančią euro zonos skolų krizę, jau kuris laikas slegia finansų rinkas. 1,9 trln.

Graikijos vyriausybė šeštadienį patvirtino naujas taupymo priemones, kurių mainais už 130 mlrd. eurų paskolų paketą reikalauja Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), praneša BBC. Įstatymo projektą dar turi patvirtinti Graikijos parlamentas ir Europos finansų ministrai. Nepritardami dar griežtesniam taupymui iš vyriausybės atsistatydino penki ministrai, o profesinės sąjungos penktadienį pradėjo 48 valandų visuotinį streiką, kurio metu protestuotojai susirėmė su policija.

Smulkiojo verslo atstovams 2011 metai buvo kaip niekad sudėtingi. Didžiausia problema ir vėl tapo menka smulkiųjų verslininkų apyvarta ir pajamos. Nesvarbu, su kokiais iššūkiais besusidurtų verslininkai, vis vien svarbiausiu ir viską lemiančiu veiksniu išlieka „verslo uždirbami pinigai“, teigia JAV ekonomistas Williamas Dunkelbergas. Sudėtingame verslo pasaulyje kasmet neišvengiamai atsiranda nelaimėlių, kurie nesugeba pakankamai uždirbti ir todėl galiausiai žlunga. „Nytimes.

Naujas visuotinis streikas penktadienį paralyžiavo gyvenimą smarkiai prasiskolinusioje Graikijoje, praneša agentūra AFP. Sostinėje Atėnuose nekursavo nei autobusai, nei metro traukiniai, nedirbo ministerijos ir kitos valstybinės įstaigos. Uostuose liko į salas plaukiojantys keltai. Tačiau lėktuvų skrydžiai vyko pagal planą. Dėl laukiamų mitingų Atėnų centre sutelktos gausios policijos pajėgos. Protesto eitynės planuojamos ir kituose šalies miestuose, pavyzdžiui, Salonikuose.

Euro zonos finansų ministrai pareiškė abejones dėl naujojo Graikijos taupymo priemonių plano prieš susitikimą Briuselyje, kur bus nuspręsta dėl 130 mlrd. eurų siekiančios paramos, skelbia BBC. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble teigė, jog Graikijos taupymo planas „dar nepasiekė lygmens, kada būtų galima jį patvirtinti“. Graikijos vyriausybė ketvirtadienį po ilgai trukusių derybų susitarė dėl galutinio valstybės biudžeto išlaidų mažinimo plano.

Graikijos premjero Lukasas Papademosas spaudos atstovas paskelbė, kad ketvirtadienį Atėnai susitarė dėl naujų ekonominių reformų, būtinų tam, kad šalis gautų antrąją finansinės paramos išmoką, apie tai praneša Vakarų žiniasklaida. Graikija siekia gauti iš Europos ir Tarptautinio valiutos fondo 130 mlrd. eurų paramą.

Panašu, kad po dešimtmetį stulbinamu ekonomikos augimu besidžiaugusios BRIC valstybės (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija) žengia į naują lėtesnio augimo etapą. Prieš dešimtį metų JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikas Jimas O’Neillas savo tyrime pristatė BRIC santrumpą, sujungiančią sparčiausiai besivystančias pasaulio valstybes į vieną investuotojams patrauklų bloką.

Vilniuje įsikūrusiame Krizių įveikimo centre pradėjo veikti paramos grupė skaudžias netektis išgyvenantiems žmonėms. Psichologų parama artimųjų, draugų, reikšmingų žmonių netektį patyrusiems asmenims teikiama nemokamai. Ši paramos grupė skirta žmonėms, norintiems pasidalinti skausmingais išgyvenimais, liūdesiu,  bejėgiškumu, neviltimi ir kitais jausmais, kuriuos atneša sielvartas, apimantis mirus artimam žmogui.

2011 m. šalyje veikiantys bankai uždirbo 1,1 mlrd. Lt pelno. Šis veiklos rezultatas – artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 m. Tačiau, kitaip nei piko metais, pelną labiausiai didino ne augančios veiklos apimtys, o kiti veiksniai. „Optimistiškai atrodantį rezultatą daugiausia lėmė sumažėjęs atidėjinių blogoms paskoloms poreikis, nes nemažai klientų, kurie buvo laikyti beviltiškais, įrodė savo galimybes vykdyti įsipareigojimus.

Graikijos parlamentas gali priimti sutartis dėl skolos restruktūrizavimo ir naujų Europos Sąjungos (ES) bei Tarptautinio valiutos fondo paskolų sekmadienį, vasario 12 dieną, pranešė trečiadienį Atėnų naujienų agentūra, remdamasi vienos iš partijų, palaikančių vyriausybės koaliciją, šaltiniais. Be to, sekmadienį gali būti priimtos ir naujos taupymo priemonės, kurių reikalauja kreditoriai.

Dėl euro zonos skolų krizės žlunga vis daugiau bendrovių, todėl pernai grėsmė iškilo daugiau nei 1,5 mln. darbo vietų Europoje, informuoja AFP. Bendrovės „Creditreform“ atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad nemokių bendrovių skaičius 15-oje senųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių bei Norvegijoje ir Šveicarijoje pernai padidėjo 0,3 proc., iki 174 tūkst. 917. Išaugęs bendrovių bankrotų skaičius kelia vis didesnę grėsmę darbo vietoms, pernai grėsmė iškilo 1,5 mln.

Pradelsti mokėjimai išlieka vienu didžiausių iššūkių daugelio savivaldybių gyventojams, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. Vienose savivaldybėse vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstas mokėjimas jau viršija metines pajamas. Kitose – pradelstų mokėjimų turi kas penktas gyventojas. Tokią situaciją atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta savivaldybių lyginamoji analizė.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso antradienį patikino, kad Graikija liks euro zonoje. Tokią nuomonę jis pareiškė po to, kai Komisijos vicepirmininkė Neelie Kroes pareiškė, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos nenugramzdintų bendros valiutos sąjungos į krizę, informuoja AFP. „Norime Graikijos euro zonoje. Graikijos pasitraukimo iš euro zonos kaina būtų didesnė nei tolesnės paramos jai teikimas“, – žurnalistams sakė J. M. Barroso.

Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos sulygino krizę su Lernos hidra – graikų mitologijos devyngalve jūrų pabaisa, kurią įmanoma įveikti tik susivienijus, praneša „Associated Press“. Ministras paragino valdančiosios koalicijos nares nutraukti nesutarimus ir ginčus: „Mes turime grumtis šioje kovoje visi drauge, atmetę savanaudiškus interesus“. E. Venizelas kaip pavyzdį pateikė Heraklį, kuriam pavyko įveikti mitologinę pabaisą.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie kapitalizmo krizę. Galima manyti, kad krizė ištiko visą liberaliąją demokratiją. Europos saulėlydį pranašavęs Oswaldas Spengleris beveik po šimto metų susilaukia rimtų šalininkų. Teorijas ima sekti veiksmai. Ar buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje besiformuojančiai Eurazijai vienintele artima Vakarų alternatyva netrukus netaps Eurabija? Ir nesvarbu, kad ji vadinsis Europos Sąjunga.

Graikijoje derybos tarp koalicijos partijų dėl taupymo priemonių atidėtos vienai dienai ir bus pratęstos antradienį, praneša BBC. Kad išvengtų bankroto, Graikijai būtinas 130 mlrd. eurų paskolų paketas iš privačių skolintojų. Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pirmadienį paragino Graikiją kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl skolos ir įgyvendinti reikiamas reformas.

Sprendžiant iš pirmojo šių metų ketvirčio rezultatų, galima daryti išvadą, kad Didžiosios Britanijos ekonomika jau apimta recesijos. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį susitraukė 0,2 proc., o Nacionalinis socialinių ir ekonominių tyrimų institutas (NIESR) prognozuoja tokį pat nuosmukį ir pirmąjį šių metų ketvirtį.

Kaip tėvams atlaikyti mažylio trečiųjų metukų krizę, vadinamą „Viskam sakau ne!“? Kaip užtikrinti kokybišką mažylio miegą? Kas svarbiausia jaunoms šeimoms planuojant kūdikėlio atsiradimą? Šeštadienio rytą 9.30 val.

Didžiojoje Britanijoje krizės laikotarpiu, kai aukso kainos pakilo į rekordines aukštumas, padaugėjo vagių, įsilaužiančių į namus dėl aukso papuošalų, rašo „The Guardian“. Dažnai plėšikai taikosi į namus, kuriuose gyvena iš Azijos kilusios šeimos, daugiausia – iš Indijos, nes paprastai šios šeimos saugo dideles juvelyrinių aukso papuošalų kolekcijas.

Savaitės pradžioje Europos rinkose ir vėl slogios nuotaikos, nes atsinaujinęs susirūpinimas dėl Graikijos erzina investuotojus. Bet tai nesutrukdė Lietuvai surengti sėkmingą vienų metų trukmės obligacijų aukcioną būtent tada, kai šalis pranešė, kad jos ekonomika praėjusiais metais išaugo 4,3 procento, rašo „The Financial Times“. ELTA primena, kad, negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis, palyginti su 2010 m., sudar...

Ar pastebėjote, kad pastaruoju metu daug galvojate apie tai, ką tikrai norėtumėte veikti gyvenime? Ar vis dažniau imate jausti, kad laiko savo tikslams įgyvendinti turite tikrai nedaug? Ar manote, kad jūs nebe toks pajėgus lovoje? Galbūt išgyvenate vidutinio amžiaus krizę? Vidutinio amžiaus krizė – tai puikus laikas iš naujo įvertinti savo gyvenimą ir pasistengti ką nors pakeisti, kad jaustumėtės laimingesni.

Vilniaus mieste 2011 metais socialinę pašalpą gavo 216 303 asmenys. Lyginant su 2008 m., prasidėjus ekonominei krizei, gaunančių socialinę pašalpą vilniečių padaugėjo 13,2 karto, Kaune – šis skaičius didėjo 26,6 karto (nuo 1519 iki 40300), Klaipėdoje – 18,5 karto (nuo 725 iki 13400), Šiauliuose – 10,9 karto (nuo 621 iki 6756), Panevėžyje – 9,3 karto (nuo 964 iki 8928). „Dar prieš trejus metus visoje Lietuvoje buvo apie 135 tūkst.

Pirmadienį prasidėsiančiame ES viršūnių susitikime pagrindinė diskusijų tema bus euro zonos krizė, didžiausią dėmesį skiriant ekonomikos augimui ir „protingai“ biudžeto drausmei. Dauguma ES narių, išskyrus Didžiąją Britaniją, tikisi pasirašyti naują fiskalinės drausmės sutartį, praneša BBC. Bedarbių skaičius Europos Sąjungoje viršija 23 mln. žmonių, ir baiminamasi, kad biudžeto apkarpymas pakenks verslo plėtrai ir perkvalifikavimui.

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Danija pradeda aiškintis valstybių narių poreikius sudarant septynerių metų Bendrijos biudžetą. Derybos dėl šio biudžeto yra vadinamos vienos sudėtingiausių, nes dalis valstybių ragina stipriai mažinti finansavimą. Lietuva ir kitos šalys tokiai pozicijai nepritaria ir baiminasi, kad gaus mažiau pinigų iš Europos Sąjungos nei iki šiol.

2011 m. ketvirtąjį ketvirtį oficialus bedarbių skaičius Ispanijoje peržengė 5 mln. ribą, skelbia BBC. Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, gruodžio pabaigoje be darbo buvo 5,3 mln. žmonių. Trečiąjį ketvirtį buvo užregistruota 4,9 mln. bedarbių. Nedarbo lygis ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, išaugo nuo 21,5 iki 22,8 proc. Daugiausia bedarbių yra tarp Ispanijos jaunimo nuo 16 iki 24 metų amžiaus, 51,4 proc. jų be darbo.

Statistiniai duomenys rodo, kad lietuvių darbo našumas siekia maždaug 62 proc. to, kiek vidutiniškai sukuria kitų ES šalių dirbantieji. Ekspertų teigimu, tai netiesa – rodiklis neatspindi realybės. Darbo paieškos specialistai pabrėžia, kad žmonės darbe net neturi laiko žvalgytis, ką veikia kolegos, praneša LTV „Šiandien“. Beveik pusė iš apklaustų, daugiausiai biuruose dirbančių, Lietuvos gyventojų sako nesigilinantys, ką veikia jų kolegos.

Euro zonos politikai, nuo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos finansų ministro Wolfgango Schaubles iki buvusio Europos centrinio banko (ECB) prezidento Jeano-Claude‘o Tricheto teigia, kad Italija ir Ispanija turėtų sekti Baltijos šalių ir Airijos pavyzdžiu, rašo Europos reformų centro vyresnysis analitikas Simonas Tilfordas.

Ekonominė krizė, atrodo, visai neturėjo įtakos arba menkai lažybų organizatoriams. Metinė jų apyvarta pernai iki mokesčių sudarė apie 180 mln. Lt. Lošimų priežiūros komisijos vadovo teigimu, nuo 2008-ųjų labiau nukentėjo tik lošimų namai ir automatų salonai, o įvairių loterijų rengėjai kasmet gyvena vis geriau, praneša LTV Naujienų tarnyba.

Dabartinė ekonominė situacija rodo, kad Europa nepakankamai pasimokė iš 2008 metų globalios krizės. Tai trečiadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel), pradėdama Pasaulio ekonomikos forumo Davose 42-ąją sesiją. „Visuotinė 2008 metų ekonomikos krizė paliko gilių pėdsakų Europoje, jos padarinius mes šaliname iki šiol“, - sakė ji. Vis dėlto, anot A. Merkel, Europos valstybės jau 2011 metais parodė, jog yra pasirengusios išvien dirbti, kad rastų išeitį iš krizės.

Investuotojų pasitikėjimas Europa sustiprės, jeigu Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmas (EMS) nuspręs susivienyti į bendrą Europos struktūrą, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde. „Jeigu abu šie fondai galėtų sudaryti „bendrą Europos taupyklę“, tai taptų galingu signalu, sustiprinančiu investuotojų pasitikėjimą Europa“, - pažymėjo TVF vadovė.

Dauguma rodiklių byloja, kad euro zona yra recesijoje. Dėl lėtesnių nei anksčiau prognozuota Lietuvos eksporto augimo tempų „Danske“ bankas mažina šalies ekonomikos augimo prognozes nuo 3,8 proc. iki 2,7 proc. šiais metais. Remiantis prognozėmis, euro zonos ekonomikos augs 0,3 proc. šiais metais, tačiau nuosmukis bus trumpas. „Danske“ bankas prognozuoja, kad jau 2013 m. augimas paspartės iki 1,5 proc.

Stiprus Europos ekonomikos atsigavimas mažai tikėtinas, net jeigu gresianti recesija bus silpna, antradienį pareiškė Pasaulio bankas. Artimiausioje ateityje Europos ekonomikos augimas bus menkas, jį apsunkins skolos, kurios suvaldomo lygio gali nepasiekti iki 2030-ųjų. Bankas teigia, kad Europą gali išgelbėti tik didelės reformos vyriausybėse.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad dėl recesijos Europoje sulėtės pasaulio ekonomika, ir ragina pasaulio lyderius didžiausią dėmesį skirti augimui, o ne biudžeto apkarpymams, praneša AP. TVF prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomika išaugs 3,25 proc., mažiau nei pernai rugsėjį prognozuotais 4 proc. 17 euro zonos valstybių ekonomika šiais metais susitrauks 0,5 proc. Pernai rugsėjį TVF regionui prognozavo 1,1 proc. augimą.

Europos akcijų biržų augimas išblėso ir artimiausių savaičių įvykiai gali nulemti, ar ir kada mes sulauksime naujo investuotojų nuotaikų nuosmukio Europos atžvilgiu, rašo „Business Insider“. Šią savaitę Europos vadovai pradeda susirinkimų maratoną, kurį užbaigs sausio 30 įvyksiantis Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas. Tačiau iki tol įvyks dar nemažai esminių įvykių, nuo kurių gali priklausyti Europos ateitis.

Sunkmetis didina Europos meno muziejų pajamas – Luvro muziejus Paryžiuje sulaukė net rekordinio lankytojų skaičiaus. Tuo metu Lietuvoje stūksančių muziejų vadovai pripažįsta, kad mūsų šalyje nėra susidariusi tokia muziejų lankymo tradicija kaip kitose šalyse. Kai kuriuose šalies muziejuose lankytojų sumažėjo perpus. Šių kultūros įstaigų lankymo gaivinimui 2012-ieji skelbiami Muziejų metais.

Jeigu Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) neegzistuotų, tuomet kas nors neišvengiamai turėtų sukurti panašią instituciją, rašo „The Telegraph“ apžvalgininkas Jeremy Warneris. Neretai TVF taiko griežtas ir skausmingas priemones, todėl ši institucija sulaukia nemažai kritikos, vis dėlto reikia pripažinti, kad šalims, nuo kurių nusigręžė rinkos, ji tampa paskutinės vilties skolintoju, leidžiančiu nors trumpam atsikvėpti ir imtis reformų.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas (Donald Tusk) Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ pareiškė, jog negalima palikti Europos vairo Paryžiui ir Berlynui. Ketvirtadienį paskelbtame interviu jis akcentavo glaudesnio Lenkijos ir Italijos bendradarbiavimo reikšmę.

Pranešama, kad Japonija yra pasiruošusi atsakyti į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prašymą suteikti daugiau lėšų ir padėti Europai įveikti skolų krizę, informuoja AFP.

Pakistanas atsisakė priimti Amerikos specialųjį atstovą Afganistane ir Pakistane Marką Grosmaną (Marc Grossman), rašo portalas „Dawn“, remdamasis JAV valstybės departamento pareiškimu. Amerikiečių diplomatas turėjo susitikti su Pakistano pareigūnais ir apsvarstyti preliminarių derybų su Talibanu pradžią.

Pasaulio bankas perspėjo besivystančias šalis būti pasiruošusioms „realiai“ grėsmei, kad, pagilėjus euro zonos skolų krizei, pasaulio ekonomika gali nugrimzti į 2008-2009 metais išgyventą nuosmukį. Pasaulio bankas sumažino ekonomikos augimo prognozes ir savo naujausioje oficialioje ataskaitoje teigia, kad Europą tikriausiai jau ištiko recesija. Jeigu euro zonos skolų krizė pagilės, pasaulio ekonomikos augimo prognozė bus dar prastesnė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia pritarianti griežtesnei euro zonos ir visos Europos Sąjungos (ES) fiskalinei kontrolei, kuri leistų užkirsti kelią nepamatuotam išlaidų didinimui bei politiniam populizmui. Antradienį „Žinių radijui“ Prezidentė sakė, jog mažoms ir į eksportą orientuotoms ekonomikoms būtinas stabilumas didesnėse eksporto rinkose, ko šiuo metu dažnai pasigendama.

Europa privalo skubiai imtis naujų kovos su skolų krize priemonių, teigia specialusis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės patarėjas Davidas Liptonas. Priešingu atveju, naujosios krizės bangos nepavyks išvengti, o europiečiams teks priprasti prie ekonomikos buksavimo ir stabiliai aukšto nedarbo.

Europos laukia sunkūs metai, perspėja dauguma pasaulio finansų analitikų ir ekonomistų. Recesija euro zonoje, euro valiutos devalvacija bei prasiskolinusių Europos šalių bankrotas – niūriausios analitikų prognozės šiems 2012-iems drakono metams. Apie tai, ko tikėtis 2012 metais, klausiame „Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės.