kibernetinis saugumas

Registrų centro duomenų nutekėjimas iš naujo iškėlė klausimą, kiek iš tiesų saugūs yra gyventojų asmeniniai duomenys. Nors kol kas nėra ženklų, kad nutekėjusi informacija būtų masiškai naudojama nusikalstamiems tikslams, kibernetinio saugumo specialistai įspėja neprarasti budrumo – sukčiai tokius duomenis gali pasitelkti ateityje, kurdami gerokai įtikinamesnes sukčiavimo schemas.

PIN kodai šiandien yra viena svarbiausių kasdienio skaitmeninio saugumo dalių – jie saugo mūsų telefonus, banko korteles ir jautrią asmeninę informaciją. Tačiau daugelis žmonių vis dar renkasi itin paprastus derinius, kurie yra lengvai atspėjami. Tai tampa ypač pavojinga, jei įrenginys pametamas arba patenka į netinkamas rankas. Nauja duomenų analizė rodo, kad tam tikri PIN kodai kartojasi visame pasaulyje.

Performuojant Vyriausybę – keičiama ir koalicijos sudėtis bei koalicijos sutartis. Naujoji Vyriausybė su Mindaugu Sinkevičiumi priešakyje žada per ateinančius 2 metus keisti dalies skiriamų išmokų ir atlyginimų tvarką. Be to, naujoji Vyriausybė žada gerinti ir būsto prieinamumą šalyje bei mažinti elektros bei šildymo kainas.

Po duomenų vagystės iš Registrų centro premjerė Inga Ruginienė pavedė daugiau kaip 70 viešojo sektoriaus organizacijų ištaisyti kibernetinio saugumo trūkumus, to nedarančias įstaigas perspėja dėl pasekmių. „Daugiau kaip 70 organizacijų vis dar nėra tinkamai įgyvendinusios Kibernetinio saugumo įstatymo reikalavimų. Todėl pavedžiau iki rugpjūčio 31 dienos ištaisyti nustatytus trūkumus ir imtis visų būtinų veiksmų“, – ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje nurodė ministrė pirmininkė.

Lietuvą sudrebinus Registrų centro duomenų nutekėjimui, kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius savo „Facebook“ paskyroje įspėja apie dar vieną naują pavojų. Jo teigimu, masines sukčių atakas pakeis tikslus, psichologiškai apskaičiuotas manipuliavimas, kurio taikiniu jau artimiausiu metu taps pažeidžiamiausia visuomenės dalis – mūsų tėvai bei seneliai.

Lietuvoje pernai užregistruota mažiau kibernetinių atakų nei užpernai, tačiau ryški kita problema – dalis šių atakų lieka neišspręsta. Elektroninėje erdvėje nusikalstamumą ir toliau daugiausia lemia sukčiavimas ir nusikaltimai, nukreipti prieš informacines sistemas. Nors sukčiavimo atvejų fiksuota mažiau, gyventojai patyrė didesnę finansinę žalą.  „Turėdamas ilgametę patirtį IT versle, puikiai suprantu, kad kibernetinė erdvė yra kovos arena.

Lietuvą sukrėtus paramediko Manto Sadausko nužudymo istorijai, vis daugiau dėmesio krypsta ne tik į patį nusikaltimą, bet ir į būdą, kuriuo vyras galėjo būti įviliotas į mirtinus spąstus. Kaip laidoje „TV Pagalba“ pasakojo velionio draugai, lemtingą rytą M. Sadauskas sulaukė žinutės iš netikros „Facebook“ paskyros dėl batuto nuomos. Nors tiek jam, tiek jo draugui Deividui situacija pasirodė įtartina, tragedijos išvengti nepavyko.

Kibernetinis saugumas per pastaruosius metus pasikeitė greičiau nei dauguma vartotojų spėjo prisitaikyti. Jei anksčiau pavojus dažniausiai atrodė kaip virusas, šiandien vis dažniau tai – žinutė, skambutis ar net pažįstamai skambantis balsas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Naujausi 2026 m. kibernetinio saugumo vertinimai atskleidžia, kad dabartinių atakų sėkmę lemia visai ne pažeidžiamos sistemos, o sumaniai išnaudojamos žmogaus reakcijos: polinkis skubėti ir patiklumas.

Kovo viduryje Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) surengus socialinės inžinerijos pratybas „Kibernetinis skydas – PhishEx“ buvo išsiųsti 142 tūkst. įtartinų laiškų, o iš jų apie grėsmes pranešė 6,15 proc. gavėjų, pirmadienį skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM). Skelbiama, kad apie galimas grėsmes pranešta 8,7 tūkst. kartų, o tai yra didžiausias rodiklis per visą pratybų laikotarpį.

Daugelis „Instagram“ vartotojų savaitgalį gavo žinutes apie slaptažodžio atstatymą, nors patys vartotojai šio prašymo nepateikė. Teigiama, kad tokius pranešimus gavo apie 17,5 milijono vartotojų. Kalbama apie galimus įsilaužimus į „Instagram“ paskyras Nors „Instagram“ patikino, kad pažeidimų jų sistemose nebuvo ir paskyros yra saugios, kai kurie vartotojai „Reddit“ platformoje pranešė gavę laiškus iš el. pašto adreso [email protected], kas gali rodyti fišingo (angl.

Skubus įspėjimas – 17,5 mln. „Instagram“ paskyrų duomenys nutekėjo, vartotojai tampa slaptažodžių atstatymo atakų taikiniais. Ekspertai įspėja, kad duomenų nutekėjimas jau perėjo nuo pasyvaus paviešinimo prie aktyvaus piktnaudžiavimo, pranešė The Sun. Milžiniškas nutekėjimas Šis nutekėjimas sukėlė pasaulinį įtartinų slaptažodžių atstatymo atakų bangą ir milijonus vartotojų pavertė kibernetinių nusikaltėlių taikiniais.

Kiniški elektriniai autobusai gali būti valdomi pačių gamintojų iš Kinijos – tokią žinią pranešė Norvegijos vežėjai, patikrinę pas juos važinėjančius autobusus. Lietuvius vežiojančiuose kiniškuose autobusuose vežėjai tokių problemų dar neatrado. Tačiau kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad egzistuoja galimybė nulaužti bet kokią transporto priemonę – ne tik jų gamintojams, bet ir hakeriams. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Danijos vyriausybės ir gynybos įmonių svetainės ketvirtadienį patyrė plataus masto kibernetinę ataką, pranešė Civilinės saugos agentūra. Skelbiama, kad atsakomybę už šį incidentą prisiėmė prorusiški programišiai.  Danijos civilinės saugos agentūra išplatintame pranešime nurodė, kad kelios šalies įmonės ir svetainės tapo didelio masto paskirstytos paslaugos trikdymo (DDoS) atakos taikiniu.  DDoS atakos metu siekiama perkrauti ir sutrikdyti interneto svetainę ar serverį.

Kiekviena karta informaciją pasiekia ir vertina savaip. Vyresni žmonės labiau pasitiki tradicine žiniasklaida bei institucijomis, o jaunimas – socialiniais tinklais ir įtakos kūrėjais. Šie skirtumai formuoja ne tik skirtingus informacijos vartojimo įpročius, bet ir tai, kokioms kibernetinėms grėsmėms tampame jautresni. Apie tai, kaip kartos galėtų padėti viena kitai ir stiprinti visuomenės atsparumą, kalba psichologė Aistė Diržytė.

Lietuvoje per pirmą šių metų pusmetį iš viso registruota 7,8 tūkst. sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys. Daugiau negu pusę visų atvejų sudarė suklastotų SMS ar el. laiškų siuntimas (angl. phishing). Tiesa, sukčiavimo atvejų skaičius auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Sukčiai pinigus, asmens duomenis, prieigas prie banko sąskaitų išvilioti bando apsimesdami mokesčių inspektoriais, bankų darbuotojais ar investavimo konsultantais.

Telefoniniai sukčiai nesiliauja ieškoti naujų būdų išvilioti žmonių pinigus. Šiemet jie dažniausiai prisistatė bankų, investavimo bendrovių ar net valstybės institucijų atstovais. Tokie telefoniniai sukčiai skambina iš nežinomų numerių, žada greitą pelną ar gąsdina „užblokuotomis“ sąskaitomis. Ekspertai ir policija ragina būti budriems ir niekada nesidalinti asmeniniais duomenimis telefonu.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) 2024 metais užregistravo net 3 874 kibernetinius incidentus – 63 procentais daugiau nei praėjusiais metais. Per pirmuosius devynis 2025-ųjų mėnesius situacija pasikeitė: užfiksuoti 2 302 incidentai, tai 15 procentų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (2 725 atvejai). Šis teigiamas pokytis siejamas su šį rudenį Lietuvoje pradėtu taikyti automatizuotu kenksmingų svetainių blokavimu.

Įsivaizduokite, vieną rytą jūs atsibundate ir nebegalite prisijungti prie savo „Facebook“ paskyros. Tačiau ten kažkas kitas aktyviai skelbia keistus įrašus, kurių pats niekada nekeltumėte. Kibernetinio saugumo bendrovės „F-Secure“ ataskaita atskleidė, kad sukčiai tamsiajame internete (angl. darknet) gan pigiai pardavinėja socialinių medijų slaptažodžius, rašoma pranešime spaudai.

Siekdama didinti valstybės kibernetinį saugumą ir visuomenės atsparumą, Krašto apsaugos ministerija pradeda plačią komunikacijos kampaniją „Nesakysiu! Nespausiu! Neperversiu!”. Jos metu gyventojus įvairiais būdais pasieks informacija, kaip apsisaugoti susidūrus su sukčiais.  „Valstybės kibernetinis saugumas labai priklauso nuo gyventojų sugebėjimo atpažinti grėsmes ir tinkamai reaguoti.

Kibernetinių atakų skaičius sparčiai auga, neretai kada tam yra pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, automatizuoti įrankiai ar robotizuoti skambučiai, kad rinktų duomenis, vykdytų tikslines apgaules, o valstybė stiprina gynybą įstatymais ir technologijomis. Lietuvoje pernai užregistruota 63 proc. daugiau kibernetinių incidentų nei 2023 metais, rodo 2024-ųjų Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaita.

Apie 150 specialistų iš Lietuvos su jungtine komanda dalyvauja NATO rengiamose kibernetinės gynybos pratybose „Suremti skydai 2025“ (angl. „Locked Shields 2025“), antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Lietuvos komandoje šiemet yra apie 150 specialistų iš KAM, Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdybos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Karo technikos vadovybės centro, Lietuvos šaulių sąjungos, verslo ir akademinės bendruomenės.

Kovo 11-oji – tai diena, kai Lietuva mini savo nepriklausomybės atkūrimą, pagerbdama laisvės gynėjų drąsą, tautos stiprybę ir vienybę. Įdomu tai, kad lietuvių tapatybės jausmas bei patriotizmas atsipindi net ir skaitmeninėje erdvėje. Naujausiame bendrovės „NordPass“ tyrime tarp populiariausių slaptažodžių Lietuvoje 20-oje vietoje atsidūrė žodis „lietuva“. „Žmonės dažnai nori savo tapatybės dalelę įtraukti į slaptažodžius, kad juos lengviau prisimintų ar tiesiog dėl emocinio aspekto.

Kibernetiniai sukčiai, internetiniai vagys ir aferistai, bendrai tariant – nusikaltėliai, kurie taiko socialinės inžinerijos metodus, siekdami išvilioti asmeninius ar įmonių duomenis savo naudai. Tiek pavienės, tiek masinės jų atakos tampa vis aktyvesnės, todėl „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET specialistas Lukas Apynis kviečia skaitytojus suprasti, su kuo galime turėti reikalų, ir kaip atpažinti, kai mus bando paveikti aferistai.

Vagys apšvarino garsios Lietuvos influencerės Viktorijos Siegel namus ir pridarė šešiaženklės sumos nuostolių – visa tai įvyko garsiai moteriai išvykus į kelionę su šeima, kurios akimirkomis dalijosi socialiniuose tinkluose. Kibernetinio saugumo specialistas Marius Pareščius įspėja, kad viskuo dalindamiesi čia ir dabar ne tik parodome gražius kadrus sekėjams, bet ir suteikiame vertingos informacijos ilgapirščiams.

Rekordinę sumą – daugiau nei 700 tūkstančių eurų – sukčiams pavyko išvilioti iš kauniečio, kuris kelis mėnesius siuntė pinigus neegzistuojančiai investicijų įmonei. Sukčiai, pasinaudodami ne tik įvairiomis technologijomis, bet ir žmonių patiklumu, pažadėjo tautiečiui greitus pinigus, tačiau galiausiai paliko jį be nieko. Ir tokių atvejų daugybė: šiomis dienomis iš vilniečio sukčiai išviliojo 110 tūkst., iš marijampoliečio – 50 tūkst., įtikindami juos investuoti į internetinę platformą.

Daugelis žino, kad sukčiai turi savų būdų apgauti žmones ir iš jų išvilioti tūkstantines sumas. Tad verta žinoti, kaip pasielgti situacijoje, kuomet netyčia paspaudėte ant sukčių atsiųstos nuorodos. Svarbu žinoti, kaip apsisaugoti nuo sukčių. Patarimai gyventojams Informacija apie dažniausiai pasitaikantį scenarijų, kuriuo sukčiams pavyksta išvilioti iš gyventojų tūkstantines sumas, savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.

Vidutinis „TikTok“ naudotojas programėlėje praleidžia bent 95 minutes per dieną, nepalyginamai daugiau nei bet kuriame kitame soc. tinkle. Siekdama tobulinti savo paslaugas, trumpų vaizdo įrašų platforma taip pat gausiai renka vartotojų asmeninius duomenis. Tačiau ne visi žino, kur ir kaip ši informacija yra naudojama. Justina Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė, paaiškina, ką galite padaryti, kad išsaugotumėte savo privatumą.

Vilniuje trečiadienį vyko pirmosios Japonijos ir Lietuvos dvišalės konsultacijos kibernetinio saugumo klausimais, susitikime Lietuvos ir Japonijos gynybos bei užsienio reikalų ministerijų, nacionalinių kibernetinio saugumo agentūrų atstovai aptarė kibernetinio saugumo strategijas, daugiašalio ir dvišalio bendradarbiavimo perspektyvas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) siekia įsigyti programinę įrangą, kuri leistų kokybiškiau ir operatyviau vykdyti kibernetinių grėsmių analizę. Kaip praėjusią savaitę BNS nurodė centras, įdiegus naują programinę įrangą, planuojama operatyviau teikti aktualią informaciją kritinių sektorių organizacijoms apie naujausias kibernetinių grėsmių tendencijas, įvairių gamintojų valdiklių pažeidžiamumus.

Prisiminti banko kortelės PIN kodą – ne visada lengva užduotis, ypač, jei atsiskaitoma bekontakčiu būdu, todėl daugelis žmonių renkasi pačią paprasčiausią keturių skaičių kombinaciją, tačiau specialistai įspėja – jei jūsų PIN kodas patenka į dažniausiai naudojamų sąrašą, nedelsiant jį pakeiskite. Jei planuojate naudoti itin paprastą PIN kodą, pavyzdžiui, 1234 ar savo gimimo metus, vertėtų pagalvoti, ar išties esate saugūs.

Penktadienį visame pasaulyje fiksuoti informacinių sistemų sutrikimai kritinių Lietuvos organizacijų nepaveikė, tačiau paveiktų sistemų atstatymas apskritai užtruks dėl sutrikimų pobūdžio, teigia Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Liudas Ališauskas. „Labai didelės žalos Lietuvoje mums nėra žinoma. Paveikta tik viena organizacija, kur jau vakar organizacijos IT komanda atstatinėja darbo vietų veiklą“, – LRT radijui šeštadienį nurodė L. Ališauskas.

Beprecedentis chaosas kopiuterinėse sistemose – visame pasaulyje vėluojantys ir tūkstančiams keleivių atšaukti skrydžiai, stinganti bankų veikla, sustoję traukiniai. Su tokiais trikdžiais susidūrė Jungtinės Amerikos Valstijose, Australija, Vakarų Europa ir Lietuva. Ne išimtis ir Vilniaus oro uostas – sutrikimai fiksuojami čia veikiančiose „Ryanair“ ir „Wizzair“ bendrovėse.

Buvo nustatyta problema, sukėlusi pasaulinius IT sutrikimus, kurie paveikė oro uostus, bankus ir žiniasklaidą, penktadienį pranešė kibernetinio saugumo bendrovės „CrowdStrike“ generalinis direktorius George‘as Kurtzas. „CrowdStrike“ aktyviai bendradarbiauja su klientais, kuriuos paveikė defektas, aptiktas „Windows“ operacinės sistemos naudotojams skirtame turinio atnaujinime... Problema buvo nustatyta, izoliuota ir buvo įdiegta pataisa“, – tinkle „X“ nurodė G. Kurtzas.

Jei jau kurį laiką netikrinote ar nekeitėte slaptažodžio, dabar tinkamas metas tą padaryti. Ekspertai paskelbė dažniausiai naudojamus, populiariausius slaptažodžius, kuriuos nulaužti itin paprasta – radę savo slaptažodį, nedelsiant jį pakeiskite. Milijonams gresia kibernetinės atakos, nes mūsų slaptažodžius paprasčiausiai per daug lengva nulaužti.

Pastarosiomis dienomis pastebėta padidėjusi sukčių atakų banga, nukreipta prieš įvairių įstaigų darbuotojus, kelia rimtą grėsmę kibernetiniam saugumui. Sukčiai naudoja apgaulingus laiškus su suklastotomis nuorodomis, kurios atrodo kaip teisėti dokumentai, tačiau nukreipia vartotojus į piktavališkus puslapius.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė sankcijas 12-ai Rusijoje įsikūrusios kibernetinio saugumo įmonės „Kaspersky Lab“ vadovų kitą dieną po to, kai nacionalinio saugumo sumetimais uždraudė prekiauti jos populiaria antivirusine programine įranga.

Vašingtonas ketvirtadienį uždraudė Rusijoje įsikūrusiai kibernetinio saugumo bendrovei „Kaspersky“ tiekti savo populiarius antivirusinius produktus Jungtinėse Valstijose, pranešė JAV prekybos departamentas. „Kaspersky“ apskritai nebegalės, be kitos veiklos, pardavinėti savo programinės įrangos Jungtinėse Valstijose ir teikti jau naudojamos programinės įrangos atnaujinimų“, – sakoma pareiškime apie pirmus tokio pobūdžio veiksmus.

Kibernetinis saugumas tampa vis aktualesnis kiekvienai įmonei, verslui ir net pavieniams asmenims. Pasaulinės tendencijos rodo, kad tinkamai kibernetiniu saugumu nepasirūpinę verslai susiduria su didžiulėmis rizikomis ir neretai patiria milžiniškus finansinius nuostolius, o nutekėjus svarbiems duomenims praranda ir klientų bei partnerių pasitikėjimą. Kibernetinių atakų dažnumas ir sudėtingumas nuolat didėja, todėl verslai privalo būti pasiruošę atremti šias grėsmes bet kuriuo metu.

Lietuvoje daugėja atvejų, kai programišiai rengia rimtus kibernetinius išpuolius prieš įvairias valstybines įstaigas ir institucijas. Hakeriai užšifruoja duomenis ir tada reikalauja šimtatūkstantinių išpirkų. Štai Vilniaus rajono savivaldybė, pernai patyrusi tokį išpuolį, iki šiol dar nėra atgavusi visų prarastų duomenų. Bet atsipalaiduoti nereikia ir gyventojams – daugėja sukčiavimo atvejų, siūlant investuoti pinigus.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Trečiadienį Vyriausybės spaudos centre bus pristatyta 2023 metų Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaita. Institucijų, prisidedančių prie bendro Lietuvos kibernetinio atsparumo stiprinimo, parengtą ataskaitą trečiadienį pristatys krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Liudas Ališauskas.

Aukštos kainos parduotuvėse verčia gyventojus ieškoti alternatyvų. Dauguma gyventojų pigių prekių ieško kiniškose parduotuvėse. Šiuo metu bene populiariausia yra nauja „Temu“ internetinė parduotuvė. Tačiau kibernetinio saugumo specialistai pataria atsargiai joje apsipirkinėti, nes gyventojai gali prarasti ir pinigus, ir prekes. Tuo metu gyventojai dalijosi ir pliusais, ir minusais apsipirkinėdami šioje parduotuvėje.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), siekiamas stiprinti šalies kibernetinį atsparumą, šiais metais organizuos arba koordinuos specialistų dalyvavimą septyniose saugumo pratybose.

Lietuva perima pirmininkavimą Europos Sąjungos kibernetinėms greitojo reagavimo pajėgoms (CRRT), trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Šiemet CRRT tarybai vadovaujanti Lietuva yra paruošusi pajėgoms ambicingą veiklos planą, kuris apima įvairias pajėgų aktyvavimo galimybes, pratybas, techninių ekspertų mokymus ir kita.

Praėjusiais metais Lietuvos politinę padangę sudrebino vadinamasis „čekiukų“ skandalas: paaiškėjo, jog savivaldybių tarybos nariai jiems skiriamas lėšas naudojo savo reikmėms. Šią savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas atskleidė, jog panašiai išlaidavo ir kai kurie Seimo nariai – jie įsigijo kompiuterius, telefonus ir kitas priemones.

„Igničio“ platforma „Ignitis ON“ prarado 20-ies tūkstančių klientų asmeninius duomenis. Nuo vardo ir pavardės iki elektroninio pašto. Juos pagrobė programišiai. Bendrovė „Ignitis“ teisinasi, kad jautrūs duomenys, tokie kaip banko sąskaitos numeriai, į sukčių rankas nepakliuvo. Kibernetinio saugumo specialistai priduria, kad daug žalos internetiniai sukčiai gali pridaryti ir turėdami tik dalį duomenų.

Krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė šią savaitę susitikimuose JAV aptarė kibernetinio saugumo grėsmių situaciją Baltijos jūros regione, pristatė Lietuvos atliktus darbus šioje srityje. „Lietuva tarptautiniu lygiu patvirtino savo įsipareigojimą kovai su kibernetiniais nusikaltėliais“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime apie vizitą sako krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė.

Šiąnakt tarp 2 ir 3 val. įvairios įstaigos, įmonės, organizacijos gavo el. laiškus, kuriuose rusų kalba grasinama susprogdinti jas, konkretus laikas nenurodomas. Laiškai išsiųsti maždaug 2 000 adresatų, gauti iš penkių skirtingų el. pašto adresų. Informuojame, kad atsakingos tarnybos dirba pilnu pajėgumu, grėsmės lygis nėra pasikeitęs.

Išnaudojant vieno svetainių gamintojo pažeidžiamumą buvo įsilaužta į maždaug 10 Lietuvos savivaldybių ir įvairių institucijų interneto svetainių, pirmadienį pranešė Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC). Pagal NKSC gautą informaciją,  buvo įsilaužta į svetaines poliklinika.lt, radviliskis.lt, ukmerge.lt, siauliai-airport.com, kalvarija.lt, sc.joniskis.lm.lt, jpm.lt.

Danija trečiadienį prisijungė prie Lietuvos vadovaujamų Europos Sąjungos (ES) kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, Ispanijoje, Tolede, vykstančiame neformaliame ES gynybos ministrų susitikime pasirašius prisijungimą patvirtinantį dokumentą, projekto dalyvių skaičius išaugo iki devynių.