kibernetinis saugumas

Apsipirkti internetu – labai patogu. Tačiau tai gali būti ir nesaugu, mat sukčiai vis profesionaliau sukuria netikras internetines parduotuves, kuriose apsipirkę žmonės negauna nei užsakytos prekės, nei susigrąžina pinigų. Tad kaip nepatekti į sukčių pinkles? Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkė Erika Pernavė teigia, kad tokių nusikaltimų šiuo metu pasitaiko, tačiau jų nėra ypatingai daug.

Kibernetinio saugumo specialistai įspėja dėl vaizdo konferencijų ir pokalbių platformos „Zoom“ pažeidžiamumo Lietuvoje tęsiantis ekstremaliai situacijai dėl COVID-19 ir daugumai verslo, švietimo bei kitoms institucijoms pradėjus vykdyti dalį veiklos nuotoliniu būdu, žymiai išaugo nuotolinės komunikacijos poreikiai.

Jau antrą savaitę vykstančiose Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo organizuojamose kibernetinio saugumo pratybose „Gintarinė migla 2019“ tobulinamas tarpinstitucinis ir tarptautinis karinis bendradarbiavimas saugant nuo kibernetinių grėsmių ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, reikšmingą Lietuvos kariuomenei, rašoma pranešime spaudai.

Internetinio balsavimo galimybės renkant Seimą ar Prezidentą Lietuviai nebesulauks bent jau artimiausių kelių metų laikotarpiu. Vyriausybė neapibrėžtam laikui atsisakė internetinio balsavimo idėjos. Nors tokio balsavimo būdo pageidavo ir užsienyje gyvenantys lietuviai bei dalis jaunimo, nuspręsta, kad užtikrinti visiško kibernetinio saugumo bent kol kas neįmanoma. Teisingumo ministras prabilo apie grėsmes ir įsilaužimus, kuriais pasiskundė kitos valstybės.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas ketina pranešti, kad Londonas informavo NATO nares ir kitas valstybes apie „Rusijos ardomąją veiklą jų kibernetinėse erdvėse“. J. Huntas planuoja kalbėti per ketvirtadienį Londone prasidėjusią NATO kibernetinės gynybos konferenciją, kurioje taip pat dalyvauja Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Užsienio reikalų sekretoriaus kalbos ištraukas paskelbė britų Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Išankstiniame Jungtinių Tautų skelbiamame globaliame kibernetinio saugumo indekse Lietuva užima ketvirtą vietą. „Per pastaruosius ketverius metus buvo sustiprinti kibernetiniai pajėgumai ir nusikaltimų prevencija, vystomas viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas bei tarptautinės iniciatyvos, taip pat didelis dėmesys skiriamas inovacijų plėtrai“, – pranešime cituojamas viceministras Edvinas Kerza.

Įsibėgėjant kampanijai prieš gegužę įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus, saugumo pareigūnai rengiasi galimiems su Rusija susijusių programišių bandymams paveikti balsavimą ir potencialiai padidinti susiskaldymą bloke. „Yra didelė tikimybė, kad žmonės bandys manipuliuoti debatais ir klastoti Europos rinkimų rezultatus“, – Prancūzijos laikraščiui „L'Alsace“ praėjusią savaitę sakė ES saugumo komisaras Julianas Kingas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sukritikavo Ispaniją dėl jos planų bendradarbiauti su Rusija kibernetinio saugumo srityje. Lietuvos diplomatijos vadovas LRT televizijai teigė nematantis galimybių bendradarbiauti su šalimi, kuri pati yra atsakinga dėl virtinės kibernetinių išpuolių. „Kaip mes įsivaizduojame tą bendradarbiavimą? Aš tikrai nematau jokių galimybių. Todėl norėtųsi paaiškinimų, apie ką buvo susitarta“, – pirmadienį transliuotame reportaže sakė L. Linkevičius.

Sulėtėjo jūsų kompiuteris? Ekrane netikėtai atsidaro neaiškūs langai? Kompiuteryje kažkas pasikeitė be jūsų žinios? Vertėtų sunerimti, nes gali būti, kad patyrėte kibernetinę ataką. Būtent tokie yra pirmieji požymiai, kad į jūsų kompiuterį kažkas buvo įsilaužęs arba apkrėtė virusu. Pastebėjus ką nors įtartino, specialistai iškart ragina imtis veiksmų.

Per ketvirtadienio ataką mažiausiai vienuolikos Seimo narių pašto dėžutes pasiekė 50 tūkst. nepageidaujamų laiškų (angl. „spam“), BNS pranešė Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC). „Tas incidentas yra jau išspręstas, jis buvo susijęs su spam laiškais. (...) Mes žinome, budėtojai incidentą sprendė ir vakar. Filtrai sutvarkyti ir daugiau Seimo nariai tokių laiškų negaus“, – BNS penktadienį sakė NKSC vadovas Rytis Rainys.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, trečią mėnesį stebintis Vilniuje veikiančios bendrovės „Yandex“ veiklą, gyventojus ragina ir toliau nesinaudoti pavėžėjimo paslaugas teikiančios bendrovės „Yandex. Taxi“ programėle, pranešė LRT radijo laida „Ryto garsai“. Saugumo specialistai yra nustatę, kad ši programėlė reikalauja prieigos prie jautrių vartotojų duomenų ir perduoda juos į adresus Rusijoje.

Krašto apsaugos ministerija, jai pavaldus Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir didžiausios Lietuvos interneto žiniasklaidos priemonės antradienį pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje. Šis susitarimas pasirašytas per keletą pastarųjų metų beveik visoms didžiausioms Lietuvos žiniasklaidos priemonėms patyrus kibernetines atakas. Dokumentą pasirašė naujienų portalai ir naujienų agentūros BNS bei ELTA.

Lietuvos iniciatyva devynios Europos Sąjungos (ES) šalys sutarė sukurti greitojo reagavimo kibernetines pajėgas, pranešė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Susitarimą pirmadienį Liuksemburge pasirašys Lietuva, Estija, Kroatija, Nyderlandai ir Rumunija, o Prancūzija, Ispanija, Lenkija ir Suomija oficialiai prisijungs iki metų pabaigos. „Tikslas yra sukurti kas pusmetį rotuojamas ES kibernetines greitojo reagavimo komandas“, – interviu BNS sakė ministras.

Lietuvoje plėtojama dirbtiniu intelektu grįsta kibernetinio saugumo platforma „CUJO AI“ per antrąjį investicijų pritraukimo etapą (Series B) dar kartą sustiprino savo pozicijas technologijų sektoriuje ir pritraukė aštuonženklę sumą iš vienos didžiausių JAV telekomunikacijų bendrovių – „Charter Communications“. Lietuvių sukurta platforma padeda JAV telekomunikacijų bendrovėms apsaugoti savo klientus nuo programišių atakų ar kitų su kibernetiniu saugumu susijusių incidentų.

Vyriausybė siūlo bausti kibernetinio saugumo reikalavimų nevykdančių biudžetinių įstaigų vadovus. Siūloma, kad jie arba už tai atsakingi asmenys būtų baudžiami administracine bauda nuo 30 iki 1400 eurų. Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza BNS teigė, kad šiuo metu tokios baudos yra numatytos tik kritinės infrastruktūros valdytojų vadovams. Vyriausybė taip pat siūlo, kad už informacijos apie kibernetinio saugumo būklę, incidentus ar atakas nepateikimą grėstų nuo 30 iki 300 eurų bauda.

Neseniai NATO priimtas sprendimas integruoti į savo struktūrą Kibernetinių operacijų centro vadavietę numato didžiausią aljanso politikos postūmį per paskutinį dešimtmetį ir yra rimtas perspėjimas visiems NATO priešininkams, ypač Rusijai, rašoma „Newsweek“. JAV karinių oro pajėgų atsargos pulkininkas Rizwanas Ali, kuris prisidėjo prie atitinkamo sprendimo formuluotės kūrimo ir įgyvendinimo proceso, leidiniui „Foreign Policy“ aiškino: „Kalbant trumpai, NATO palaikė kibernetinių kovos metodų naudo...

Laikui iki Kalėdų tirpstant, internetinių parduotuvių akcijomis susigundo vis daugiau pirkėjų. Tačiau gražiausias metų šventes sukčiai sumaniai išnaudoja savo naudai, kurdami netikras parduotuves ir viliodami patiklių pirkėjų pinigus. Specialistai įspėja, kaip atskirti netikras elektronines parduotuves ir ką daryti, jei apsigavote. Prieš susigundydami patraukliai atrodančiomis akcijoms prekėms internete, įsitikinkite, kad parduotuve tikra.

„Didelė nelaimė – rastas nušautas dainininkas Radži“, - tokia neva portalo 15min rašyta naujiena dalinasi internautai. Žinoma, paspaudę straipsnio nuorodą teksto neišvysite. Specialistai įspėja atsargiai elgtis su tokiais „straipsniais“, nes po jais gali slypėti virusai. Socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė netikra naujiena, kurioje rašoma, jog nužudytas atlikėjas Radži.

Krašto apsaugos sistema konsoliduoja kibernetinio saugumo pajėgumus, juo Lietuvoje rūpinsis viena institucija, pirmadienį paskelbė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza. „Nacionalinis kibernetinio saugumo centras bus atskira biudžetinė įstaiga, tas atviras langas visiems“, – pirmadienį žurnalistams Vilniuje sakė E.Kerza, Krašto apsaugos ministerijoje atsakingas už kibernetinį saugumą.

Kibernetinėms atakoms pasaulyje siejant vis didesnį chaosą, informacinių technologijų milžinė „Microsoft“ ir nepriklausomi ekspertai ragina sukurti naują pasaulinę nevyriausybinę organizaciją, kurios darbas būtų demaskuoti internetinius įsilaužėlius.

Daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų paveikusios precedento neturinčios kibernetinių atakų bangos padariniai gali dar labiau paaštrėti pirmadienį, prasidedant naujai darbo savaitei, perspėjo Europos ir Didžiosios Britanijos policijos bei saugumo agentūros. O Lietuvos informacinio saugumo ekspertas primena, kad tokia ataka tikrai ne paskutinė.

Pirmadienį Valstybės saugumo departamentas (VSD) pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, kurioje vis dar viena didžiausių problemų pabrėžiama agresyvi Rusijos užsienio politika. VSD direktorius Darius Jauniškis sako, kad Lietuvos politikams, naujienų portalams ir visiems piliečiams reikėtų susirūpinti kompiuterių antivirusinėmis programomis.

„Rusija siekia diskredituoti NATO pajėgas Lietuvoje ir sukelti visuomenės neigiamą požiūrį svetimų valstybių karių dislokavimui“, - sakė VSD direktorius Darius Jauniškis, pristatydamas naujausią Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą. Anot jo, šiam tikslui Rusija pradėjo taikyti informacinius išpuolius, kuriuos kol kas dar VSD vadovas vadina juokingais. „Jie lengvai dekonstruojami.

2016 metais penkis kartus daugėjo bandymų Lietuvoje ieškoti nesaugių prieigų prie interneto turinčių įrenginių, siekiant juos panaudoti vykdant kibernetinius išpuolius. „Per šiuos metus penkis kartus yra padidėjęs skaičius bandymų aptikti prie interneto prijungtus nesaugiai sukonfigūruotus prietaisus“, - BNS sakė Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rimtautas Černiauskas. Pavykus aptikti tokius prietaisus, į juos gali būti įsilaužta.

Lietuvos valstybės įmonėse pareigūnai randa užsienio valstybėms priklausančios šnipinėjimo programinės įrangos, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rimtautas Černiauskas. „Iš tiesų tokios įrangos, nors ir nedaug, bet randame. Turiu galvoje veikiančią užsienio valstybėms priklausančią, tarkime, šnipinėjimui skirtą programinę įrangą“, - trečiadienį paskelbtame interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė R.Černiauskas.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) saugotinų objektų sąrašas bus patvirtintas artimiausiu metu, tvirtina krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Mano žiniomis, po visokių konkursų, apskundimų ir panašiai jau artėjama prie tos metodikos užbaigimo ir sąrašo buvimo“, – trečiadienį Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) posėdyje sakė J.Olekas.

 Lietuva neturi kuo pasigirti kibernetinio saugumo srityje, „Žinių radijui“ sakė „Santa Monika Networks“ techninio skyriaus vadovas, IT saugumo konsultantas Arvydas Žvirblis.   „Lietuvoje pakankamai mažai specialistų. Priežastys įvairios, pradedant tuo, kad mokymosi įstaigose tai nėra dėstoma, sritis pakankamai sudėtinga, todėl turbūt nelabai kas nori savo laiką aukoti, gilintis į ją.

JAV prezidentas Barackas Obama antradienį atskleidė naują kibernetinio saugumo „nacionalinį veiksmų planą“, ragindamas atnaujinti senstelėjusius vyriausybinius tinklus ir įsteigdamas aukšto rango komisiją saugumo užtikrinimui stiprinti. Ši žinia yra atsakymas į pastaruoju metu padažnėjusius įsilaužimus į duomenų bazes bei kibernetines atakas ir į vyriausybės, ir į privačius tinklus, taip pat ir pernai priimtą kibernetinio saugumo įstatymą.

Liepos 21 d. Krašto apsaugos ministerijoje įvyko pirmasis Lietuvos Kibernetinio saugumo tarybos posėdis, kurio metu tarybos nariams pristatyti nacionalinę kibernetinio saugumo politiką šalyje formuojantys ir įgyvendinantys padaliniai. Tarybos nariai taip pat aptarė kibernetinio saugumo situaciją šalyje ir tolimesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo klausimus.

Dauguma lietuvių norėtų balsuoti internetu, atskleidė naujausia apklausa. Šią idėją siūlantys socialdemokratai tikisi, kad jau per artimiausius Seimo rinkimus žmonėms nebereikės eiti prie balsadėžių. Tačiau balsavimą internetu skeptiškai vertina ne tik dalis opozicijos, bet ir koalicijos partneriai. Tuo metu kibernetinio saugumo ekspertai perspėja: Lietuva vis dar negeba net pasitikrinti savo kibernetinio saugumo lygio, tad kalbėti apie balsavimą internetu – per anksti.

 NATO privalo pirmiau sustiprinti savo pajėgumus apsiginti nuo kibernetinių atakų, prieš imdamasi kurti savas puolamąsias kibernetinio karo priemones, JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris (Aštonas Karteris) trečiadienį sakė Aljanso lyderiams, didėjant įtampai su Rusija, kuri įrodė esanti pasiruošusi naudoti kompiuterines atakas prieš kitas šalis.

Ligoninėms skundžiantis donorų kraujo trūkumu, jo ryžosi paaukoti ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji tapo neatlygintina kraujo donore. Netekusi gerų poros stiklinių kraujo, Prezidentė pažėrė kritikos kariuomenei dėl šviežiausios kibernetinės atakos ir pareiškė, kad Vilnius ateityje gali tikėtis netgi mažesnės gyventojų pajamų mokesčio dalies nei anksčiau. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, paklausta apie kibernetinį saugumą, žodžių į vatą nevyniojo.

Apie 10 proc. valstybinių įstaigų tinklalapių yra pažeidžiami, tarp jų - Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo svetainė, į kurią buvo įsilaužta trečiadienį, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rimtautas Černiauskas. „Kažkur apie pusvalandį vakar buvo patalpintas turinys, kol suradome, kas teikia informacijos talpinimo paslaugas, ir paprašėme pašalinti informaciją. Įvykių žurnalai yra, jie nesugadinti.

Kibernetiniam saugumui skiriama vis daugiau dėmesio ir resursų, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris pabrėžė, kad su informacinių technologijų plėtra auga ir mūsų pažeidžiamumas galimoms kibernetinėms atakoms. „Teigti, kad turime gerą ir labai patikimą (apsaugą nuo programišių atakų – BNS) nedrįsčiau, bet kad mes tam vis daugiau skiriame dėmesio ir resursų, tai yra tiesa.

Gegužės 26 dieną Vilniuje vyks didžiausias nepriklausomas elektroninės erdvės saugumo forumas Baltijos šalyse „Baltic CyberSecurity Forum 2015“. Trečius metus iš eilės rengiamame forume šiemet bus paliestos ir nacionalinės kibernetinės erdvės saugumo temos.

Kibernetinis saugumas vos prieš kelis metus buvo siaura, tik specialistams įdomi tema, tačiau po teroro įvykių Prancūzijoje ir Ukrainoje ji tampa vis aktualesnė visuomenei. Pasak Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio, asmens teisių į privatumą ir duomenų apsauga pastaruoju metu tampa tokia pat svarbi, kaip žmogaus gyvybės saugojimas, todėl ir Lietuvos teisėsauga įgavo daugiau teisių kontroliuoti elektroninę erdvę, kuriama keleivių sekimo sistema.

„Kaspersky Lab“ skelbia naują tarptautinę programą „Security Startup Challenge“, skirtą ieškoti ir palaikyti naujus informacinio saugumo projektus. Iniciatyvos partneriais tapo investicijų fondai „Mangrove Capital Partners“ ir „ABRT Venture Fund“. Į „startuolių“ projektų palaikymo programą įtraukta pradedančių IT verslininkų priežiūra, mokymas ir finansinis palaikymas. Savo žiniomis ir patirtimi su talentingais kūrėjais dalinsis verslo plėtros ekspertai ir kibernetinio saugumo profesionalai.

Bendrovė „Kaspersky Lab“ pranešė pradedanti projektą „Tikslinių atakų kronika“ (Targeted cyberattacks logbook), atspindintį informaciją apie visas sudėtingas kibernetines bendrovės išnagrinėtas operacijas. Šiuo metu „Kaspersky Lab“ sąraše – tyrimai apie 28 didžiausias tikslines atakas, tarp jų – „Red October“, „Stuxnet“, „Mask“, „Icefog“, „Regin“, „Darkhotel“ ir daugelis kitų, skelbia bendrovės atstovai.

Šių metų lapkričio 27–30 d. Varšuvoje vykusioje konferencijoje „Cyber Security Weekend“ globalaus tyrimo centro „Kaspersky Lab“ specialistai, taip pat Europolo ekspertas, papasakojo apie naujausias tendencijas kibernetinio nusikalstamumo srityje. Ekspertai taip pat dalijosi rekomendacijomis Europos bendrovėms, kaip plėtoti verslą šiuolaikinių kibernetinių grėsmių sąlygomis. „Būdama tarptautinė bendrovė „Kaspersky Lab“ pasižymi įvairiapusiu požiūriu į šiuolaikines IT grėsmes.

„Laisvosios bangos“ žurnalisto Gino Dabašinsko pokalbis su Informacinių technologijų ekspertu Mariumi Pareščiumi. G.Dabašinskas:  Kibernetinio saugumo įstatymas jau pasiekė Seimą.  Kaip vertinate šį įstatymą? Pradėkime nuo privalumų. Jis yra reikalingas. Kažkas turėtų kontroliuoti „vaikščiojimus“ po internetą... M.Pareščius: Kibernetinės saugos įstatymas buvo ruošiamas  šiek tiek kitiems tikslams. Jo tikslas -apsaugoti Lietuvos, kaip valstybės, ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Bendrovės „Kaspersky Lab“ ekspertai pateikė elektroninės saugos patarimų specialiai vartotojams, kuriems reikalingas aukštas apsaugos nuo kibernetinių grėsmių lygis. Jie sudarė elgesio tinkle ir už jo ribų rekomendacijų sąrašą, taip pat papasakojo, kurie programų ir įrenginių nustatymai gali garantuoti saugumą keičiantis informacija.

 Gyvenimas šiais laikais neatsiejamas nuo informacinių technologijų, vis daugiau paslaugų persikelia į elektroninę erdvę, o įvairūs prietaisai valdomi nuotoliniu būdu. Tačiau ši elektroninė erdvė traukia ir kibernetinius nusikaltėlius. Tokiems nusikaltimams aptikti, įkalčiams ir įrodymams surinkti bei kibernetiniams nusikaltėliams nuteisti reikia specialių žinių, vis tobulinamų įrankių ir patirties bei kompetencijų sutelkimo viename centre.

Į Vilnių susirinkę tarptautiniai IT sektoriaus ekspertai, kurių sprendimai prisideda prie NASA ir Pentagono sistemų saugumo, pristatys didžiausius šių dienų kibernetinės erdvės saugumo iššūkius, griaus su jais susijusius mitus bei aiškins, kaip kiekvienas žmogus gali apsaugoti duomenis savo išmaniajame įrenginyje.

„Didysis saugumo iššūkis“ (angl. Security Grand Challenge) – taip „Cisco“ pavadino idėjų konkursą, kuriuo siekia suburti kibernetinio saugumo srityje dirbančių specialistų bendruomenę saugesnio daiktų interneto (angl. Internet of Things) labui. „Didysis saugumo iššūkis“ – tai pasaulinė iniciatyva, kurios prizinis fondas – 300 000 JAV dolerių, sakoma bendrovės pranešime. Sąvokomis „daiktų internetas“ ir „visa ko internetas“ (angl.

Panašu, programišiams nuotoliniu būdu perimti šiuolaikinio automobilio valdymą – nėra sudėtingas iššūkis. Ir tai kelia vis didesnį susirūpinimą IT ir automobilių saugumo ekspertams.

Kauno technologijos universitetas (KTU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su viena iš lyderiaujančių kompiuterinių tinklų saugumo įrangos gamintojų pasaulyje kompanija „Cyberoam Technologies“. Ji KTU Elektros ir elektronikos fakultete Telekomunikacijų katedroje įrengė pirmąją Rytų Europoje kibernetinio saugumo akademiją. Akademijoje, kurioje vienu metu gali mokytis 20 žmonių, yra visa mokymosi kursui reikalinga instrumentinė ir programinė įranga bei metodinė medžiaga, sakoma KTU pranešime.

Šiandien Vidaus reikalų ministerijoje vyko 6-tasis Baltijos šalių kibernetinio saugumo politikos koordinavimo ekspertų susitikimas, kuriame dalyvavo specialistai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybės institucijų, atsakingų už elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) politikos formavimą, įgyvendinimą ir kibernetinio saugumo užtikrinimą.

Bendrovė BAIP pranešė Vilniuje rengianti pirmąją šalyje kibernetinio saugumo konferenciją „Kibernetinė gynyba Lietuvoje 2013“. „Nors kibernetinių atakų mastas, dinamika, žala organizacijoms per pastaruosius metus intensyviai auga, visuomenė vis dar yra prastai informuota, nesuvokia IT sistemų saugumo svarbos.

Šiandien įvyko pirmas Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) konsultacinės tarybos posėdis. Tarybos nariai apsikeitė nuomonėmis dėl Lietuvos kritinės informacinės infrastruktūros objektų identifikavimo, kibernetinio saugumo užtikrinimo pajėgumų konsolidavimo, Lietuvos kibernetinės erdvės apsaugos nuo išorinių kibernetinių atakų technologinių sprendimų.