kibernetinis saugumas

Lietuvai ruošiantis griežtinti kibernetinio saugumo reikalavimus informacinių technologijų (IT) verslo atstovai sutinka, kad tai daryti būtina. Tačiau ekspertai teigia, kad daliai įmonių tai taps rimtu iššūkiu ne tik dėl papildomų investicijų, bet ir specialistų stokos. Papildoma apsauga ir reikalavimų nepaisymas joms gali kainuoti milijonus – tiek, skaičiuojama, reikės įdiegti naujų priemonių ar sumokėti galimų baudų.

Liepos 11 ir 12 dienomis Vilniuje vykusio NATO viršūnių suvažiavimo metu užfiksuotas padidėjęs kibernetinių grėsmių skaičius. Vien per antradienį ir trečiadienį „Tele2“ stabdė 1,6 mln. kibernetinių grėsmių, rašoma bendrovės pranešime. Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, sako, kad kibernetinių nusikaltėlių suaktyvėjimo buvo tikimasi iš anksto – sukčiai pasinaudojo dideliu informacijos triukšmu.

Per paskutiniuosius kelis mėnesius padaugėjo kibernetinių atakų atvejų. Specialistai įspėja – tikėtina, kad per NATO viršūnių susitikimą jų bus dar daugiau. Kibernetiniai nusikaltėliai gali ne tik trikdyti institucijų, svarbių įmonių ar žiniasklaidos portalus, bet ir pavogti iš gyventojų asmeninius duomenis bei pinigus. Nepriklausomų dezinformacijos ir misinformacijos tyrimų centro „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas primena, kad labai svarbu nepasiduoti provokacijoms bei sensacijoms.

Antradienį sutriko valstybės institucijų interneto svetainių veikla. Prisijungti nepavyksta į Vyriausybės, Policijos departamento ir kai kurių ministerijų tinklalapius.  „Informacinės visuomenės plėtros komitetas registravo incidentą dėl kurio tapo nepasiekiamas portalas „Mano vyriausybė“ (*lrv.lt) ir Elektroninės valdžios vartai (epaslaugos.lt). Pagal šiuo metu turimą informaciją DDos atakos požymių nėra.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį domėsis kibernetinės erdvės saugumo užtikrinimu per NATO viršūnių susitikimą. „Artėjant NATO viršūnių susitikimui reikia įsivertinti įvairius galimus scenarijus“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, kibernetinė erdvė – ta vieta, kur dažniausiai galima tikėtis bandymų patrukdyti ar sugadinti renginį.

Kas septintas kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas PhishEx 2023“ dalyvavusių įmonių darbuotojas neatpažino sukčių žinutės, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Apibendrinus visų dalyvavusių organizacijų rezultatus nustatyta, kad imitacinio laiško nepažino ir žalingus veiksmus atliko 14 proc. darbuotojų. Praėjusiais metais tokių darbuotojų buvo 13 proc.“, – nurodė ministerija.

Pristatyta dabartinė Lietuvos kibernetinio saugumo situacija. Krašto apsaugos ministerijos direktorius Liudas Ališauskas sako, kad šiuo metu vyksta intensyvus pasiruošimas prieš NATO susitikimą, išbandyti beveik 1 600 įvairių scenarijų. „Tikrai daug darbo yra nuveikta. NKSC yra vienas iš dalyvių ruošiantis renginiui. Būsime vieni iš tų, kurie saugos patį renginį, žinoma kibernetinę erdvę.

Jungtinės Valstijos, jų sąjungininkės ir „Microsoft“ trečiadienį pranešė, kad Kinijos valstybės remiamas kibernetinis veikėjas įsiskverbė į ypatingos svarbos JAV infrastruktūros tinklus, ir perspėjo, kad panaši veikla gali būti vykdoma visame pasaulyje. „Jungtinės Valstijos ir tarptautinės kibernetinio saugumo institucijos skelbia šį bendrą kibernetinio saugumo patarimą, kad atkreiptų dėmesį į neseniai aptiktą.

Dirbti išmaniai, bet ne sunkiai mums padeda įrenginiai. Nuo pačius įvairiausius iššūkius sprendžiančių programėlių iki mobilios bankininkystės ar paslaugų savitarnos aplikacijų. Gyvenimui keliantis į išmaniuosius itin svarbu pasirūpinti savo duomenų apsauga, o vienas paprasčiausių būdų – neatidėliojamas sistemos atnaujinimas, rašoma „Tele2“ pranešime žiniasklaidai. „Laiku atnaujinti programinę įrangą yra būtina, jei norite, kad jūsų išmanieji įrenginiai ir toliau sklandžiai veiktų.

Ketvirtadienį, gegužės 4 d., minima Pasaulinė slaptažodžių diena, todėl lietuvių slaptažodžių tvarkyklės „NordPass“ kūrėjai primena apie didžiausias slaptažodžių kūrimo klaidas, kurių turėtų vengti interneto naudotojai. Remiantis 2022 m. bendrovės paskelbtu tyrimu, „123456“ yra populiariausias slaptažodis Lietuvoje.

Kibernetinio saugumo informacinis tinklas nuo 2024 metų gegužės įpareigotas tvarkyti duomenis apie privalomus nurodymus blokuoti domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę.  Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Kibernetinio saugumo įstatymo pataisas: už buvo 122, o susilaikė du parlamentarai.

Seimas apsispręs, ar nuo 2024 metų gegužės Kibernetinio saugumo informaciniam tinklui pavesti tvarkyti duomenis apie privalomus nurodymus blokuoti domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę.  Jeigu Seimas pataisą priims, reikės modernizuoti Kibernetinio saugumo informacinį tinklą. Tam Krašto apsaugos ministerijai iš biudžeto papildomai reikėtų skirti po 100 tūkst. eurų kasmet.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras informavo visuomenę apie Lietuvoje plintantį kenksmingu programiniu kodu užkrėstą failą. Pavojingas programinis kodas žmones pasiekia elektroniniu paštu, atidarius laiško prisegtuką. „Telia“ ekspertai pranešime spaudai primena svarbiausius žingsnius norint apsaugoti savo duomenis nuo užkrėstų failų. „Gavus įtartiną ar nelaukiamą elektroninį laišką, svarbiausia visada pasitikrinti laiško temą ir siuntėją.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) įspėja apie šalyje plintantį kenksmingu programiniu kodu užkrėstą failą. Šis kodas iš įrenginio (kompiuterio, telefono ar kt.) interneto naršyklių nuskaito visus išsaugotus prisijungimo vardus ir slaptažodžius. NKSC atkreipia dėmesį, kad žalingas programinis kodas buvo įkeltas į .zip formato archyvą „3518630.zip“ (pavadinimas gali keistis), el. laiško siuntėjas [[email protected]], [a.telmentas@takas.

Belgija ir Slovėnija trečiadienį pasirašė notą ir oficialiai prisijungė prie Lietuvos vadovaujamų Europos Sąjungos (ES) kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Sveikiname Belgiją ir Slovėniją prisijungus prie šios kibernetinio saugumo iniciatyvos. Prasidėjus karui Ukrainoje priešiška kibernetinė veikla dar labiau išaugo. Tokiais laikais mūsų bendros pastangos mažinti didėjančias grėsmes yra labai svarbios.

Vokietijos policija pirmadienį pranešė išardžiusi tarptautinę kibernetinių nusikaltėlių grupuotę, ne vienerius metus šantažavusią dideles bendroves ir institucijas bei išviliojusią milijonus eurų.

Krašto apsaugos ministerija ir Izraelio nacionalinis kibernetikos direktoratas ketvirtadienį pasirašė susitarimą, kuriuo numato dvišales specialistų konsultacijas bei bendradarbiavimą stiprinant šalių kritinės infrastruktūros atsparumą. Kaip praneša ministerija, susitarime taip pat numatytas dalyvavimas kibernetinio saugumo renginiuose ir konferencijose.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NGSK) penktadienį diskutuos apie kenkėjišką botų veiklą socialiniuose tinkluose ir strateginę komunikaciją. Diskusijoje dėl strateginės komunikacijos valstybės lygiu bus aptariama, kaip užtikrinti tinkamą pasirengimą, proaktyvų veikimą ir reagavimą į krizes informacinėje erdvėje, pranešė NSGK biuras. „Socialinių medijų botų fermos yra grėsmė demokratijai ir Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Nuo kenkėjiškos programinės įrangos „HIVE“ nukentėjo dvi lietuviškos įmonės, iš kurių reikalauta išpirkos, penktadienį pranešė Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Per maždaug pusantrų metų vykusį nusikalstamą programos taikymą, daugiau kaip 1500 įmonių pasaulyje tapo „HIVE“ aukomis. Europolo duomenimis, nusikaltėliams buvo sumokėta beveik 100 mln. eurų išpirkos. Neteisėtai užšifruoti buvo ir dviejų lietuviškų įmonių duomenys, už jų atkodavimą reikalauta išpirkos.

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusi Taivano skaitmeninių reikalų ministrė Audrey Tang sako, kad Taivanas ketina bendradarbiauti su Lietuva kibernetinio saugumo bei interneto saugumo srityse.  Pasak A. Tang, dėl investicijų į Lietuvos kibernetinį saugumą salos Nacionalinis kibernetinio saugumo institutas gali spręsti jau šią savaitę.

Lenkija tapo penktąja valstybe, prisijungusia prie Regioninio kibernetinės gynybos centro (RKGC), penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Šis centras veikia kaip Lietuvos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro filialas.

Vis daugiau „Facebook“ anketų pasiglemžia sukčiai. Jų gniaužtuose atsidūrusios anketos parduodamos, o kitos išnyksta. Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius sako, kad reiktų apsaugoti savo duomenis ir paskyras naudojant „dviejų faktorių autorizaciją“. Be to, reiktų atlikti ir daugiau veiksmų. Pasak jo, svarbu neatidarinėti įtarimą keliančių laiškų elektroniame pašte, juos atidžiai sekti.

Ukrainoje kariaujama ne tik ginklais, bet ir kompiuterių klaviatūromis. Kibernetininė erdvė kovoje tapo tokia pat svarbi, kaip ir mūšio laukai kur nors greta Donecko. O ir karas šiose erdvėse prasidėjo tikrai ne vasario mėnesį. Pasak kibernetinių grėsmių specialistų, diskutavusių apie kibernetines užpuolikų iš Rusijos gaujas, Ukraina nuo 2014 metų buvo kibernetiniu Rusijos poligonu.

Sukčiams nestokojant išmonės ir naujų apgaulės būdų, policijos pareigūnai atskleidė, kokios dažniausios kibernetinių sukčiavimų formos, rašoma pranešime spaudai.. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko Dano Tamkevičiaus teigimu, šie metai Kauno apskrityje jau pasižymėjo – kaip ypatingai gausiai registruotų kibernetinių incidentų metais.

Lietuvoje pirmadienį surengtos tarptautinės krizių valdymo pratybos „BlueOLEX 2022“, kurių metu gerintas Europos Sąjungos (ES) šalių pasiruošimas bendram didelio masto kibernetinių incidentų ir krizių valdymui. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) su Čekijos ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros atstovais surengtų pratybų metu buvo testuojamos Kibernetinių krizių organizacinio tinklo operacinių veikimo procedūros bei tolesnis jų vystymas, pranešė ministerija.

Šiemet sukčiai iš žmonių išviliojo net 8 milijonus eurų, o didžiausia vieno žmogaus prarasta suma buvo 54 tūkstančiai eurų. Bankų duomenimis, daugėja ne tik sukčių aukų, bet ir dvigubėja sumos. Regioninio kibernetinės gynybos centro direktorius Romualdas Petkevičius sako, kad tai yra kompleksinė visos visuomenės problema ir pristato nerimą keliančius skaičius – pratybų „Kibernetinis skydas 2022“ metu į netikrų sukčių pinkles pakliuvo apie 4,5 tūkst. žmonių.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) atrinko būsimą Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovą, jį šiuo metu tikrina institucijos. „Šiuo metu pretendentą tikrina atitinkamos institucijos dėl jo atitikimo pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, kuriems būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“, – BNS nurodė ministerija.  Iki kol jam bus išduotas šis leidimas, KAM nurodo negalinti pateikti informacijos apie pretendentą.

Naujas tyrimas atskleidė, kaip greitai galima nulaužti kai kuriuos slaptažodžius, taip pat atskleista, kurie jų – patys nepatikimiausi, tad jei šiame sąraše yra jūsų naudojamas slaptažodis, kuo greičiau jį pakeiskite. Milijonams interneto vartotojų kyla pavojus, kad bus įsilaužta į jų internetines paskyras, nes jie naudoja populiariausius ir lengviausiai atspėjamus slaptažodžius, rašo express.co.uk.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) planuoja Lietuvos vadovaujamų šešių Europos Sąjungos (ES) valstybių Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų pagalbą Moldovai. Kaip pranešė ministerija, planai padėti Moldovai užtikrinti šalies kibernetinės erdvės atsparumą buvo suderinti šią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje vykusiame ES Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų projekto dalyvių susitikime.

Informacinio karo amžiuje asmens duomenys gali tapti esminiu ginklu. Specialistai pastebi, kad prasidėjus karui Ukrainoje į Lietuvą skrieja vis daugiau programišių strėlių. Nutekėję „Švaros brolių“ klientų duomenys verčia sunerimti. Netekę svarbių duomenų, gyventojai gali tapti nusikaltimo aukomis. Kibernetinio saugumo specialistai paaiškino, ką reiškia toks duomenų nutekėjimas ir ko reikėtų imtis, kad ateityje tokių informacinių atakų būtų išvengta.

Reikia susigalvoti naują internetinės paskyros slaptažodį? Štai jums patarimas – nenaudokite nei vieno iš toliau pateikto sąrašo. Kibernetinio saugumo bendrovė „NordPass“ atskleidė 200 dažniausiai naudojamų slaptažodžių, naudotų 2021 metais. Kai kurie jų netgi šokiruoja. Atskleidė populiariausius slaptažodžius „NordPass“ dažniausiai naudojamų slaptažodžių sąraše gali matyti rezultatus iš 50 skirtingų šalių.

Nuotolinis darbas, mokslai ir kitos veiklos kompiuterio vaizdo kameros svarbą pakėlė į naują lygį, o kaskart jungiantis prie virtualaus susitikimo įsižiebianti kameros lemputė primena, kad nuo šiol būsite stebimi. Ekspertai kalba, kad svarbiausia yra apsaugoti duomenis, o kameros apsauga turėti likti antroje vietoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kompiuteryje ar telefone įdiegtą antivirusinę programą daug žmonių laiko visapusišku saugumo garantu, tačiau vien ja aklai pasitikėti yra didelė klaida, sako „Telia“ saugos komandos vadovė Odeta Baranauskienė. Ji paneigia šį ir dar 7 mitus apie kibernetinį saugumą, kurie tebėra gajūs ne tik tarp žmonių, bet ir versle.

Rusijos priešpriešai su Ukraina tapus kariniu konfliktu, vis daugiau kalbama apie kibernetinių atakų galimybę, kuri gresia Lietuvai. Šalyje jau padidintas saugumo rizikos lygis, o kibernetinio saugumo ekspertas teigia, kad juodžiausiame scenarijuje Lietuva būtų atkirsta nuo pasaulio. Kad plataus masto atakos yra įmanomos rodo ir istorija, kai be elektros likdavo šimtai tūkstančių gyventojų, sutrikdavo bankų veikla.

Kol Rusija vis garsiau žvangina ginklais, telkdama pajėgas prie Ukrainos sienos, paskutiniai įvykiai Ukrainoje sunerimti verčia ne tik dėl tankų ir pabūklų. Prieš kelias savaites Kremliaus programišiai įsilaužė į Ukrainos ministerijų puslapius, kur gyventojams paliko grėsmingus pranešimus. Aukščiausi Jungtinių Valstijų kibernetinio saugumo pareigūnai perspėja, kad kibernetinių Rusijos atakų gali sulaukti ne tik Ukraina, o ir bet kuri NATO šalis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad ketinama mokėti didesnes algas kibernetinio saugumo specialistams, dėl to reikės keisti įstatymą. Ministro teigimu, šiuo metu pritraukti specialistų iš privataus verslo yra sudėtinga dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatytų apribojimų.

Vis daugiau Vakarų valstybių ir kibernetinio saugumo organizacijų įspėja dėl skaitmeninio sekimo per kitą mėnesį Pekine įvyksiančią žiemos olimpiadą, o kai kas net pataria užsienio sportininkams asmeninius telefonus ir nešiojamuosius kompiuterius palikti namie. Kinija tikisi surengti sėkmingą, nuo COVID-19 apsaugotą ir šalies tarptautinę reputaciją pagerinsiančią olimpiadą.

Jau daugelį metų Lietuva atsilieka nuo užsienio šalių ir verslo, pagal valstybės dėmesį žmonių švietimui apie kibernetinį saugumą. Iki šiol nėra ilgalaikės kryptingos komunikacijos strategijos, kaip turėtų būti nuo mažų dienų formuojami saugaus elgesio įpročiai skaitmeninėje erdvėje, nesiorientuojama į skirtingas amžiaus grupes, nėra ir tikslinėms auditorijoms pritaikytų žinių žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose.

Sekmadienį, lapkričio 12 d. 15.30 - 18.00 val., vyksta tiesioginė kibernetinio saugumo hakatono DELTA1 transliacija. DELTA1 tikslas – sutelkti Lietuvos talentų pajėgas, kurios galėtų atrasti naujus technologinius sprendimus šiuolaikinės kariuomenės iššūkiams įveikti. Programa: 15:00 - 15:05 Renginio atidarymas. 15:05 -15:20 Kibernetinio saugumo svarba.

DELTA1 tikslas – sutelkti Lietuvos talentų pajėgas, kurios galėtų atrasti naujus technologinius sprendimus šiuolaikinės kariuomenės iššūkiams įveikti. Jo pradžia – lapkričio 4 d. 13 val. Programa: 13:00 – 13:20 VPN: nuo atsiradimo iki pažangiausių kibernetinio saugumo sprendimų. Justina Tamulevičiūtė. Nord Security. Rizikų valdymo ekspertė. 13:20 – 13:40 XDR: Lietuvoje plintančių kibernetinių grėsmių apžvalga, aptikimas ir reagavimas. Ramūnas Liubertas. ESET Lietuva, IT inžinierius.

Nuo pandemijos pradžios kibernetinių išpuolių pasaulyje padidėjo net 60 procentų, teigia kibernetinio saugumo organizacija „Purplesec“. Ši tendencija, deja, neaplenkia ir Lietuvos – per pirmąjį šių metų pusmetį mūsų šalyje užfiksuota daugiau nei pusantro tūkstančio kibernetinių incidentų atvejų. Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto docentas Šarūnas Grigaliūnas įspėja, kad apsisaugoti virtualioje erdvėje būtina ne tik įstaigoms, tačiau ir privatiems asmenims.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) antradienį pristatė Kinijos gamintojų išmaniųjų 5G įrenginių saugumo tyrimą. Tyrimas atskleidė, kad šių telefonų naudotojai susiduria su padidėjusia duomenų nutekėjimo rizika, kyla grėsmė atsisiųsti virusais apkrėstas programėles. Tyrimas taip pat atskleidė, kad šiuose telefonuose gali būti aktyvuota cenzūros funkcija, kuri blokuotų turinį.

Lietuva jungiasi prie europinės iniciatyvos „Women4Cyber“,  ragindama moteris aktyviau įsitraukti į kibernetinio saugumo sritį, pranešė Krašto apaugos ministerija.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prognozuoja, kad artimiausiu metu kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje ne mažės, o didės. Šios srities apsaugą dėl technologijos proveržio ministras laiko itin svarbia. „Turiu pasakyti, kad čia iššūkių ne tik nemažėjo, bet didėjo ir didės kiekvienais metais. Technologiniai proveržiai, dirbtinis intelektas ir visa kita tikrai keis situaciją šitoje srityje“, – Seime antradienį kalbėjo A. Anušauskas.

Jūsų asmeniniai duomenys internete – bene jautriausia, naudingiausia ir dėl to gana paklausi informacija juodojoje interneto rinkoje. Kiek plačiau pasidomėjus, savo asmeninei informacijai apsaugoti galima rasti įvairių priemonių.

Per savaitę į viešumą išlindo, kad nutekinti buvo bent 4 bendrovių duomenys. Gal tai tik ledkalnio viršūnė ir netrukus tokių atvejų bus dar daugiau? Kiek esame apsaugoti pateikdami savo duomenis? Apie tai – pokalbis su kibernetinio saugumo ekspertu, bendrovės „ESET Lietuva“ vadovu Tomu Parnarausku. Praėjusią savaitę driokstelėjo duomenų nutekinimo banga. Nukentėjo 4 bendrovės, kurių klientų duomenys buvo nutekinti. Ko dar galime sulaukti? Tai yra tik tai, kiek mes žinome.

Lietuvą ir toliau drebina nauji duomenų nutekėjimo skandalai. Tame pačiame forume, kuriame buvo nutekinti „CityBee“ bei „Orakulas.lt“ vartotojų duomenys jau pasirodė užuomina ir apie trečiosios pažinčių portalo „DarniPora.lt“ duomenų bazės vagystę. Šiame pažinčių portale talpinama apie 400 tūkstančių vartotojų, kurių informacija itin jautri. Panašu, kad pažinčių svetainės duomenys galėjo būti pavogti dar praėjusių metų rugpjūtį, tačiau iškilo tik dabar.

Įvykiai Baltarusijoje ir aktyvus Lietuvos vaidmuo palaikant prieš Lukašenką protestuojančius žmones, privertė rytų propagandistus keisti savo taktiką. Pastebima, kad vadinamųjų trolių fabrikai pradėjo kritikuoti Lietuvos laikyseną ir žeria grasinimus dėl karinių ir ekonominių pasekmių. Be to, gerokai padaugėjo ir kibernetinių išpuolių prieš mūsų valstybę – vien šiemet programišiai 6 kartus taikėsi į kritinę mūsų šalies infrastruktūrą.

Daugėjant lietuviškų domenų internete, auga ir nesaugių svetainių skaičius, įspėja Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC). Krašto apsaugos ministerijai pavaldaus centro duomenimis, Lietuvoje registruojamų .lt domenų skaičius jau perkopė 200 tūkst. ribą. Pernai metais atlikus interneto svetainių skenavimus, nustatyta, kad iš 118 tūkst. aukščiausiojo lygio lietuviškų domenų, turinčių tik vieną, .lt galūnę, beveik pusė (56,4 tūkst.) turėjo turinio valdymo sistemas – net 62  proc.