kenksmingos medžiagos

Ne veltui špinatai laikomi vienomis iš vertingiausių daržovių, kurias, deja, daugelis pamiršta įtraukti į savo mitybos racioną. Šis vitaminų bei mineralų šaltinis kiekvienam gali suteikti ne tik daugiau energijos, ištvermės, bet ir apsaugoti nuo vėžio. Tikėtina, jog sužinoję dar daugiau špinatų teigiamų savybių, skubėsite kuo greičiau juos įtraukti į savo valgiaraštį.

Merginų, kurios nenaudotų kosmetinių priemonių, tikriausiai, rasti beveik neįmanoma. Vienos priemones renkasi atsižvelgdamos į prekinį ženklą, kitos į kainą ar kitus aspektus, tačiau ar tikrai žinome, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad grožio priemonės netaptų žalingos mūsų sveikatai? „Jaunesnė merginos, kurioms apie 18-25 m., labiau domisi dekoratyvine kosmetika, vyresnės moterys, maždaug nuo 30 metų, ima domėtis odos priežiūros priemonėmis, apie kurias dažnai informacijos randa profesinėje lite...

Mobiliųjų telefonų gamintojai dabar naudoja mažiau kenksmingų medžiagų nei anksčiau, rodo JAV aplinkosaugos organizacijos „Ecology Center“ atliktas tyrimas, kuriuo remiasi agentūra AFP. Tačiau visuose 36 tirtuose modeliuose dar aptikta tokių kenksmingų medžiagų, kaip švinas, bromas, chloras, gyvsidabris ir kadmis, paskelbė organizacija.

Kas sukelia alergijas, plaučių ar net smegenų ligas, reguliuoja klimatą? Už tai labai dažnai atsakingos Žemės atmosferoje kybančios įvairaus dydžio bei sudėties dalelės, vadinamos aerozoliais. Kadangi pastaruoju metu vis daugiau tokių nanodalelių atsiranda dėl žmogaus veiklos, labai svarbu įvertinti jų poveikį mūsų sveikatai ir planetos klimatui.

Lietuvoje buvo atliktas mokinių mitybos tyrimas, kurio metu nustatyta, kad nemaža dalis mokinių kasdien valgo saldumynus. Vaikai yra viena jautriausių mūsų visuomenės grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis, todėl yra labiausiai pažeidžiama.

Ant pro­duk­tų eti­ke­čių daž­nai ran­da­me pa­ra­šy­ta „tik iš na­tū­ra­lių ing­re­dien­tų“, „be hor­mo­nų“, „ge­ne­tiš­kai nemodifikuo­ta“, bet tai dar ne­reiš­kia, kad pro­duk­tas yra eko­lo­giš­kas. Pa­žiū­rė­ję ar­ba pa­ra­ga­vę ne­ga­li­me nu­sta­ty­ti, ar pro­duk­tas tik­rai toks yra. Tik ser­ti­fi­kuo­tas ga­min­to­jas tu­ri tei­sę rea­li­zuo­ti sa­vo pa­ga­min­tą pro­duk­ci­ją kaip ekolo­giš­ką. Tad kuo ski­ria­si na­tū­ra­lus nuo eko­lo­giš­ko? Spal­va, kva­pas, sko­nis.

Žemės ūkio ministerija surado lėšų, kuriomis būtų galima pradėti keisti asbesto stogus kaimuose jau kitąmet. O Aplinkos ministerija siūlo apsvarstyti galimybę kompensuoti dalį išlaidų likusiems namams tik nuo 2014-ųjų. Kol ministerijos svarsto, kur gauti lėšų, kai kurios savivaldybės stogus keičia pačios. Sovietmečio palikimas Asbestas sovietmečiu buvo plačiai naudotas šilumai ir garsui izoliuoti.

Iki lapkričio 10-osios visi Lietuvos vairuotojai privalo vasarines automobilių padangas pakeisti žieminėmis. Gal kartu keičiate ir  akumuliatorių – kad  netikėtai spustelėjus šaltukui ankstyvą rytą netektų prašyti kaimynų pagalbos? Tik kur dėti nereikalingą? Atsakymas į šį klausimą paprastas: susidėvėjusias padangas galima atiduoti surinkėjams. Panaudoti akumuliatoriai superkami, o alyvų atliekos, nebetinkami filtrai surenkami nemokamai.

Jei ati­džiai per­žiū­rė­tu­mė­te sa­vo vais­ti­nė­lė­je su­kaup­tų vais­tų ga­lio­ji­mo lai­ką, treč­da­lis jų pa­si­ro­dy­tų ne­be­tin­ka­mi var­to­ti. Kur sau­giai ati­duo­ti stal­čiuo­se de­šimt­me­čius kaup­tus vais­tus ar su­du­žu­sius gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rus? Bi­jo­da­mi, kad neap­si­nuo­dy­tų vai­kai, gy­ven­to­jai me­di­ka­men­tus iš­me­ta kar­tu su šiukš­lė­mis, iš­pi­la į ka­na­li­za­ci­ją, už­ka­sa ar su­de­gi­na.