kelionės

Turistinių kelionių organizavimo įmonių Latvijoje 2020-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 40,4 proc. – nuo 125 iki 89, rodo nacionalinės statistikos tarnybos duomenys. Pernai šio verslo įmonės sulaukė 59,3 tūkst. klientų – aštuonis kartus mažiau nei užpernai. Tai – tiek į užsienį vykę turistai, tie ir keliavusieji tik po Latviją. Kaip jau buvo skelbta, Latvijos viešbučių ir kitų viešojo apgyvendinimo įstaigų klientai praėjusiais metais juose praleido  2,9 mln.

Ilgąjį Kalėdų savaitgalį visame pasaulyje buvo atšaukta per 6 tūkst. skrydžių, dar tūkstančiai buvo atidėti, sekmadienį pranešė skrydžius stebintis tinklalapis, itin užkrečiamai koronaviruso omikron atmainai trikdant milijonų žmonių švenčių planus. Kelionių chaosą JAV dar labiau didins sunkios meteorologinės sąlygos šalies vakaruose, tikriausiai sutrikdysiančios ir susisiekimą automobiliais bei traukiniais. Kaip pranešė tinklalapis Flightaware.

Skrydžių bendrovės visame pasaulyje vakar ir šiandien atšaukė beveik 5000 skrydžių ir daugybei žmonių sugriovė šventinius planus. Visgi bendrovės teisinasi, kad kitos išeities neturi – omikronas išguldė pilotus, skrydžių palydovus ir kitus darbuotojus. Siužete išvysite ne tik sumaištį oro uostuose, bet ir tai, kaip Kalėdas pasitiko Amerikos prezidentas. Kalėdų išvakarėse prezidentas Joe Bidenas ir jo žmona Jill apsilankė vaikų ligoninėje Vašingtone.

Vietoje kalėdinio stalo ir šaltos žiemos – paplūdimiai ir šiluma. Lietuviai kone iššlavė kelionių bilietus į užsienį, kai kurie kalėdinių atostogų išvyks jau netrukus ir į gimtinę grįš tik po trijų savaičių. Kelionių agentūros tikina, kad žmonių neišgąsdino nei išsipūtusios kainos, nei sparčiai užsienyje plintanti omikron atmaina.

Nuo pirmadienio į koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašo geltonąją zoną iš raudonosios perkeliamos trys Ispanijos salos: Fuerteventūra, Tenerifė ir Gran Kanarija bei Prancūzijos užjūrio regionas Prancūzijos Gviana, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat dėl susirūpinimą keliančios omikron atmainos išlieka griežtesnės izoliacijos taisyklės keliautojams iš Botsvanos, Esvatinio, Lesoto, Mozambiko, Namibijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Zimbabvės.

Atvėsus orams, vis dažniau lietuviai renkasi šiltųjų kraštų kryptis, kuriose gali gauti išvajotus saulės spindulius bei šilumą. Visgi, dažnai į keliones tenka keliauti su vaikais, dėl ko neretai jos tampa rimtu iššūkiu. Tačiau nėra padėties be išeities, kurios negalėtų pasiūlyti „Keliaujančių mamų“ bendruomenės mamos. Neretai kelionės su vaikais asocijuojasi su itin didele ir nelengva misija.

Išsiilgę kelionių tautiečiai šluoja bilietus ir ruošiasi gražiausias metų šventes sutikti saulėtuose kurortuose. Naujametinėms kelionėms į užsienį lietuviai negaili sutaupytų pinigų – šiemet renkasi ir prabangų poilsį ant jūros kranto, ir ilgesnes atostogas. O kai kurios egzotiškos kryptys į Madeirą, Šri Lanką, Dubajų jau išgraibstytos – vietų nebeliko.

Ar kada nors pastebėjote, kad kai kurie skrydžio palydovai skrydžio metu niekada negeria karšto vandens? Galbūt manote, kad jie to nedaro kol dirba, o kai tik išpuola pertrauka, jie pasislepia kažkur gale lėktuvo ir gurkšnoja savo kavą.  Tačiau, anot vienos stiuardesės, taip tikrai nėra, rašo „Business Insider“.  „Skrydžių palydovai niekada negeria karšto vandens lėktuve, – „Business Insider“ sakė stiuardesė. – Jie negeria paprastos kavos ir negeria paprastos arbatos.

Verslininkas Danielius Bunkus kartu su draugu, laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ kūrėju Mantu Bertuliu šiuo metu keliauja po Afriką. Panašu, jog jiems nuotykių tikrai netrūksta. Vyras Zimbabvėje buvo patekęs į filmo vertą nuotykį, kuriame netrūko ir adrenalino. D. Bunkus su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais sutiko pasidalyti savo istorija bei nuotyiu, kuris įvyko naktį. „Susišaudymas? Naktį? Bėgimas nuo persekiotojų? Baikit, nemanau... Afrikoje? Zimbabveje? Ne, taip nebūna.

Vienos didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturo“ apyvarta sausį-spalį siekė 94,4 mln. eurų – beveik tris kartus (193 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu metu, tačiau 42 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 metais. Per sausio-spalio mėnesius bendrovė aptarnavo 150,9 tūkst. klientų – 218 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, bet 44 proc. mažiau nei 2019 metais tuo pačiu metu, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Šių metų spalį Lietuvos oro uostai aptarnavo 368 tūkst. keleivių – beveik penkiskart daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai oro uostuose fiksuota 77 tūkst. keleivių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Palyginti su rekordiniu 2019 metų spaliu, kai buvo fiksuota 622 tūkst. keleivių, šį spalį jų srautas atsistatė 60 proc., toks skrydžių paklausos augimas, ekspertų teigimu, leidžia tikėtis, kad aviacijos rinka ir toliau augs pagal pozityviausius scenarijus.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ kitų metų pavasarį pradės skraidinti nauja kryptimi iš Palangos į Ukrainos sostinę Kijevą. Pirmasis lėktuvas pakils kovo 29 dieną, skrydžiai planuojami du kartus per savaitę – antradieniais ir šeštadieniais, pranešė bendrovė. „Nuo kitų metų kovo Ukrainos sostinę galėsite pasiekti ne tik skrydžiu iš Vilniaus oro uosto, bet ir iš populiariausio Lietuvos pajūrio kurorto Palangos“, – pranešime sakė „Wizz Air“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Andras Rado.

Nuo spalio pabaigos Lietuvos oro uostuose išaugo tiesioginių ir reguliariai vykdomų skrydžių krypčių skaičius, rašoma pranešime spaudai. Tęsiantis intensyviam aviacijos sektoriaus atsigavimui, planuojama, kad iš Vilniaus ir Kauno oro uostų dar iki metų pabaigos startuos net vienuolika naujų skrydžių krypčių, lygiagrečiai numatoma atnaujinti kai kuriuos anksčiau vykusius maršrutus.

Visuotinė kapų apgultis. Lietuvoje įsibėgėjo ilgasis savaitgalis, šalia kapinių formuojasi automobilių spūstys. Dalis žmonių valdžios prašymų susilaikyti nuo kelionių visgi neišgirdo ir atvirauja, kad kapines ir gimines lanko skrosdami visą Lietuvą. Tvarką visuose šalies keliuose prižiūrinti policija vardija šių metų tendencijas: pareigūnams darbo netrūksta, sugautus girtus vairuotojus skaičiuoja dešimtimis. Visų šventųjų dieną sostinėje Karveliškių kapinėse žmonių tikrai netrūksta.

Ilgąjį Vėlinių savaitgalį nereikėtų prikurti naujų kapų – tokį raginimą žmonėms siunčia sveikatos apsaugos ministras Dulkys. Ministerija išplatino rekomendacijas, kas siaučiant koronavirusui išvis neturėtų važiuoti lankyti kapų ir kaip kapinėse elgtis greta kitų žmonių. Ir kas dar svarbiau – primygtinai prašo kapų lankymo neužbaigti giminės susibūrimais.

Nors COVID-19 situacija Lietuvoje negerėja, tai žmonių noro keliauti neužgesina. Šalies gyventojai intensyviai keliauja ne tik po Europą, bet ir po egzotiškesnes šalis, o Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė sako, kad šie metai keliautojų apimtimis jau vejasi priešpandeminius 2019 metus. Pokalbis su Ž. Gaveliene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Praeitą pavasarį kalbėjome, kad žmonės nustojo keliauti.

Nepaisant tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos, lietuviai nori keliauti, perka žiemos keliones ir baimių nejaučia, teigia kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ vadovė bei Nacionalinės turizmo verslo asociacijos ir Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) naujus keleivių vežėjų tarpmiestiniais maršrutais konkursus gali surengti vėliausiai iki kitų metų balandžio, galutinai nusprendė teismas.

Panevėžietė Rasa Karvelytė savo laisvo laiko neleidžia veltui – vietoj to sėda į automobilį ir keliauja aplankyti dvarus, kurių vieni tviska prabanga, o kitų yra išlikę tik griuvėsiai. Dabar Rasa su pamiršta ir nežinoma Lietuvos dvarų istorija pažindina ir kitus. Šis pomėgis merginos gyvenime atsirado prieš penkerius metus – tiesa, tuomet Rasa dar nesigilino į tai, kokias istorijas slepia apgriuvusios sienos, o paprasčiausiai įamžindavo akimirką ir pamiršdavo.

Vienas labiausiai Lietuvoje lankomų objektų – Kryžių kalnas po pandemijos metų vėl skaičiuoja didėjančius turistų srautus.  Tačiau ten dirbančių prekybininkų tai nedžiugina, perkančių užsieniečių – nedaug. Popandeminiams turistams Kryžių kalnas yra dažniausiai trumpas, iki valandos trunkantis stabtelėjimas, keliaujant po Baltijos šalis, o suvenyrus ar magnetukus ryžtasi pirkti retas: „Aš manau, kad tai nuostabu, kad tai gražu ir įkvepia. Manau, kiekvienas čia turėtų apsilankyti.

Ministrės Aušrinės Armonaitės pažadai į Lietuvą šį rudenį privilioti 20 tūkst. turistų iš užsienio žlugo galutinai – milijoną eurų valstybei kainavusiu projektu susidomėjo vos pora šimtų užsieniečių. Mėgindama gelbėti projektą, nemokama trečia nakvyne ministrė dabar jau vilios lietuvius. Tačiau ir viešbučių savininkai, ir tautiečiai priekaištauja – sako, labiau sudomintų 2 nakvynės už vienos kainą.

Didžiausias pasaulyje pastatas, didžiausias pasaulyje fontanas, o dabar – ir didžiausias pasaulyje apžvalgos ratas. Tai naujausias rekordų mušti nepaliaujančio Dubajaus pasididžiavimas. Arabų šeichai tikisi, kad tai taps dar vienu turizmo traukos objektu mieste, kuris nepaliauja stebinti pasaulio. Griaudint saliutams Dubajuje pompastiškai atidaromas didžiausias ir aukščiausias pasaulyje apžvalgos ratas.

Lietuviai per pandemiją bankuose sukaupė 3 milijardus eurų, o išsilaisvinus iš karantino pančių, atsipalaidavo ir pravėrė pinigines. Ekonomistai pastebi, kad jau vasarą indėliai bankuose smarkiai nebeaugo, o rugpjūtį ėmė judėti iš sąskaitų. Tautiečiai ne tik investavo į nekilnojamąjį turtą, bet ir pinigus leido kelionėms po saulėtąją Graikiją, Italiją, Turkiją.

Alytaus rajone, Verebiejų kaime, medžių apsuptyje pamatysite mažą namelį – tai architektės Ievos Žvinakevičiūtės sukurtas prieglobstis tiems, kurie nori bent trumpam pamiršti miesto šurmulį ir sulėtinti savo gyvenimo ritmą. Pačios architektės Ievos vaikystė prabėgo Verebiejuose lakstant po tuos laukus, kurie dabar atsiveria pro jos suprojektuoto namelio langus. Ji pati labai myli gamtą ir norėjo tuo jausmu pasidalinti su kitais. Dėl to užgimė jos noras įkurti namelį.

Šalies oro uostai šį rugsėjį aptarnavo 326 tūkst. keleivių – tris  kartų daugiau nei pernai tą patį mėnesį, kai sulaukta 100 tūkst. keleivių, bet perpus mažiau negu 2019-ųjų rugsėjį, kai skraidinta 603 tūkst. žmonių, penktadienį pranešė Lietuvos oro uostai.  Didžiausia dalis keleivių – daugiau kaip 258 tūkst. – aptarnauta Vilniaus oro uoste, o Kauno oro uoste rugsėjį aptarnauta beveik 65,7 tūkst. žmonių.  Rugsėjį per Lietuvos oro uostus skraidinta 1779 tonos krovinių – 4 proc.

Už poros savaičių po rekonstrukcijos atsidarysiantis Palangos oro uostas kelia ne tik jame jau dirbančių oro vežėjų, bet ir naujų oro linijų susidomėjimą, penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“.  „(...) Vyksta labai intensyvios derybos, diskusija apie galimą naujų krypčių, kurios galėtų atsirasti nuo kitų metų pritraukimą. (...) Kalbėsimės su „Ryanair”, kitais vežėjais, kurie dar nevykdo skrydžių į Palangą.

Nemaža dalis tautiečių skundžiasi, kad Lietuvoje gyventi blogai, kad viskas brangu, o išgyventi beveik neįmanoma. Tačiau amerikietė Elise Quintana sako, kad Lietuva nuostabi šalis, žavinti savo gamta ir sena istorija. Elise gimė ir užaugo Plano mieste, Teksase. Ten įgijo mokytojos išsilavinimą ir susituokė su vyru Calvin. Pora planavo savo gyvenimą Amerikoje, tačiau COVID-19 pandemija viską pakeitė ir kelionė po Europą užsitęsė.

Pirmadienio popietę Kretos salą sukrėtė stiprus žemės drebėjimas. Nuolat pildomoje informacijoje pranešama, kad jis galėjo siekti net 6,5 balo pagal Reichterio skalę, yra nukentėjusiųjų bei sugriauta daugiau nei šimtas senovinių pastatų. Kretoje 10 metų gyvenantis „Mano Kreta“ projekto autorius bei gidas Audrius A. Morkūnas tv3.lt naujienų portalui papasakojo apie šiuo metu esančią situaciją saloje. Žemės drebėjimas kilo netoli Arkalochori miestelio, o jaučiamas buvo visoje saloje.

Kviečiame jus susipažinti su įspūdingiausiais Lietuvos pažintiniais takais, kuriuos vertėtų aplankyti dar šį rudenį.  Arlaviškių pažintinis takas  Arlaviškių pažintinis takas – unikali Kauno marių regioninio parko vieta, kur atsiveria slėnis, pilnas kadagių, tarp kurių auga rečiausi augalai. Ši teritorija paskelbta botaniniu draustiniu. Čia auga vienas rečiausių augalų, pastaruoju metu aptinkamas tik šiame parke, – gauruotasis gvazdikas.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos šių metų antrąjį ketvirtį ten išleido 56 mln. eurų – 2,5 karto daugiau nei 2020 metų balandžio-birželio mėnesiais. Kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 461 eurą, arba 2,5 proc. (11,6 euro) mažiau. Į užsienį antrąjį ketvirtį keliavo 92,3 tūkst. šalies gyventojų, arba 2,9 karto daugiau nei per tą patį 2020-ųjų laikotarpį, vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 6,9 nakvynės, pranešė Statistikos departamentas.

Naujienų portalas tv3.lt sulaukė pasipiktinusios vilnietės skaitytojos laiško (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Moteris tikina, kad grįždama iš Graikijos ji turėjo užpildyti NVSC anketą, tačiau Vilniaus oro uoste jos niekas netikrino, o keliautojai dar didesnę nuostabą sukėlė, kad darbuotojai nepatikrino net keleivių temperatūros. Tuo metu Lietuvos oro uosto atstovo teigimu, oro uostuose yra taikomos visos svarbiausios saugumo priemonės.

Šių metų vasarą Lietuvos gyventojai drąsiau nei pernai keliavo į užsienį ir ten išleido keliskart daugiau pinigų. Nors turistų antplūdžio Lietuvoje nebuvo, tačiau lietuviai šiemet daugiau keliavo bei išlaidavo ir šalyje, rodo SEB banko duomenys.  Banko duomenimis, vasarą gyventojai atsiskaitydami kortele Ispanijoje išleido 2,7, Italijoje – 2,1 karto, Graikijoje – 3,4 karto, Kroatijoje – 3,6, Portugalijoje – 4,4, o Turkijoje – 9,2 karto daugiau negu praėjusių metų vasarą.

Ar išdrįstumėte palikti viską už nugaros, kad galėtumėte susikurti tokį gyvenimą, kokio norite? 30-metė kaunietė Karolina Dabašinskaitė būtent taip ir padarė – ilgus metus kurpė mintį darbą pilnu etatu iškeisti į keliones, o dabar dar ir siekia neįprasto Gineso rekordo. Ir meilė kelionėms, ir degtukų dėžučių kolekcija atkeliavusi iš vaikystės, naujienų portalui tv3.lt su šypsena pasakoja Karolina.

Atsistatant skrydžių srautams į Lietuvos oro uostus grįžta ir eilės prie registracijos punktų, kurių priežastis – ne tik didėjantis keleivių skaičius, bet ir nauji su COVID-19 pandemija susiję reikalavimai. Pasak Lietuvos oro uosto specialistų, jei visi keleiviai laikytųsi trijų svarbių taisyklių – laukimo laikas ir eilės būtų gerokai trumpesnės, rašoma pranešime spaudai. „Šiuo metu į Lietuvos oro uostus jau grįžo apie 60 proc. prieš pandemiją buvusių keleivių srautas.

Atostogų užsienyje išsiilgę lietuviai šią vasarą keliavo 7 kartus daugiau nei pernai, bet priešpandeminių vasarų nepasivijo. Tiesa, šiemet lietuviai kelionėms net prisiėmė paskolų. Lietuviai atostogauja ne tik ilgiau nei savaitę, jie nori komforto ir renkasi 4 ar 5 žvaigždučių viešbučius ir už tai negaili suploti 150 eurų daugiau nei iki pandemijos. Na, o ekonomistai sako, kad gyventojai skolindamiesi kelionėms elgiasi neatsakingai.

Gali būti, kad jau šį rudenį lietuviai turės galimybę be persėdimų vykti nauja, bet tolima atostogų kryptimi. Tokią žinią šią savaitę paskleidė viena Lietuvos kelionių agentūrų, o socialiniame tinkle apie skrydžio ypatybes pasidalijo Lietuvos lėktuvų stebėtojų puslapis. Keliones vykdysianti agentūra naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad viskas suplanuota ir kol kas nėra priežasčių, kodėl skrydis turėtų neįvykti.

Lietuva pradeda naują turistų pritraukimo į šalį kampaniją „Trečioji nakvynė“. Šia akcija siekiama pailginti turistų buvimo laiką šalyje. Apsistojus Lietuvoje bent dvi naktis, didžiąją dalį trečiosios nakvynės išlaidų padengtų valstybė.    „Pandemija neigiamai paveikė apgyvendinimo paslaugų verslą ir visą turizmo sektorių. Nauja rinkodaros priemonė skirta Lietuvos žinomumui bei patrauklumui ir atvykstančiųjų srautams didinti.

Europos Sąjunga pirmadienį išbraukė šešias šalis, įskaitant Jungtines Valstijas, iš valstybių, kurių piliečiams netaikomi apribojimai išvykstant nebūtinų kelionių koronaviruso pandemijos metu, sąrašo. „Izraelis, Kosovas, Libanas, Juodkalnija, Šiaurės Makedonijos Respublika ir Jungtinės Amerikos Valstijos buvo pašalinti iš sąrašo“, – nurodoma Europos Vadovų Tarybos (EVT) pranešime.

Nuo pirmadienio Registrų centras pradeda keliones į regionus, kuriuose nėra jo padalinių, kad padėtų gyventojams įgyti galimybių pasą. Pirmadienį jo specialistai lankysis Alytaus rajone: Raitininkų, Simno, Punios, Butrimonių ir Pivašiūnų seniūnijose. Vėliau šią savaitę jie vyks į Birštono savivaldybę.

Kelionių organizatoriai pastebi, kad žmonių norui atostogauti įtakos turi paprastėjanti keliavimo tvarka. Suvienodinti reikalavimai Lietuvos turistų pamėgtose šalyse, lengvesnis procesas pasiskiepijusiems ir kelionių draudimas nuo COVID-19 padeda lengviau pasiryžti keliauti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokiais pastebėjimais dalijasi kai kurios kelionių agentūros ir draudimo bendrovės.

Kol vieni ramiai leidžia vasaros atostogas pajūryje, 31-erių metų sunkvežimio vairuotojas Algirdas, kurio nuotykius galima sekti „Instagram“ paskyroje Algirdas Wanders, jau du mėnesius eina pavojingą žygį šiauriausiame Europos taške, Skandinavijoje. Emigrantas Algirdas pasakoja, kad iki COVID-19 pandemijos, paskutinius 5-erius metus keliavo po pasaulį. „Dirbau įvairiausius darbus skirtingose šalyje vien tam, kad susitaupyčiau pinigų ir galėčiau keliauti.

„Tiketa Tour“ kyla į kainų karą – žiemos sezonui atostogas Tenerifėje ir Egipte organizuos tris kartus pigiau nei kiti kelionių organizatoriai  Kelionių organizatorius „Tiketa Tour“ nuo spalio pabaigos pradės skrydžius į Tenerifę ir Egiptą. Anot bendrovės vadovo Gvido Aukštuolio, į abi šalis kelionės bus organizuojamos ypatingai žemomis kainomis, o skrydžiai bus vykdomi kiekvieną savaitę nuo spalio galo iki pat balandžio.

Lietuva žavi ne tik savo gamta, bet ir daugybe įdomių bei neregėtų lankytinų vietų. Viena iš jų  – tropinių Smiltynės drugelių namai, kuriuose galima išvysti kerinčio grožio egzotinius drugelius. Lietuvos gamtoje tokių drugelių nepamatysime, nes jie gyvena kitokiomis klimato sąlygomis tolimosiose džiunglėse. Smiltynės drugelių namų atstovas pasakoja, kad šie namai buvo įkurti 2018-aisiais metais: „Labai džiaugiamės, kad esame Smiltynėje.

Ar ryžtumėtės pėsčiomis leistis į daugiau nei 300 kilometrų kelionę, kad išgelbėtumėte pasaulį? Būtent tai daro vienuolikmetis britas, kuris siekia, kad šalies valdžia uždėtų apynasrį iškastinį kurą naudojančioms ir taip planetą teršiančioms kompanijoms. Susipažinkite – 11-metis klimato aktyvistas Jude’as Walkeris leidosi į 21-os dienos kelionę iš Šiaurės Anglijos į Londoną. Leistis į ilgą kelionę Jude’ą įkvėpė garsioji klimato aktyvistė Greta Thunberg.

Šią vasarą aktorė Nijolė Narmontaitė daugiau dirba, nei ilsisi. Net ir mėgstamą žvejybą ar grybavimą dažnai keičia į sceną. „Auginuosi lašinius kitai karantino bangai“, – kaip visada tiesiai sako Nijolė, jau šiandien besirengianti pasirodymui kultūros festivalyje „Purpurinis vakaras“. Savo mėgstamus šansonus ir Marlene Dietrich dainas Anykščiuose ji atliks su gyvos muzikos grupe.

Sakoma, kad kelionės leidžia ne tik pažinti pasaulį ar pačius save, bet ir išlaisvinti vidines asmenybes. Panašiai nutiko ir natūralistų belgų keliautojų porelei Nickui ir Lins, kurie išgarsėjo kaip nuogaliai keliautojai. Socialiniame tinkle jiedu susikrovė kelių dešimčių tūkstančių gerbėjų armiją viešindami atostogų akimirkas iš įvairiausių pasaulio kampelių, kuriose jie – visiškai nuogi. Kaip rašo „Mirror“, pandemija pakoregavo ir jų gyvenimus.

Tris šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 4,677 mln. eurų grynojo nuostolio – 2,4 karto daugiau nei pernai tuo pat metu, kai jie siekė 1,968 mln. eurų. Pasak Lietuvos oro uostų Finansų ir administravimo departamento vadovės Lauros Joffės, dėl pandemijos aviacijos verslas visame pasaulyje vis dar dirba sudėtingomis sąlygomis.  „Šį pavasarį pandemija užsitęsė, todėl pirmąjį pusmetį nepavyko pasiekti suplanuoto keleivių skaičiaus.

Kelionių rinkai lipant iš pandemijos sukeltos duobės, pastebimos naujos tendencijos – žmonės pradėjo keliauti ilgiau, tarp populiariausių krypčių atsidūrė Madeira bei Graikijos salos, tačiau vis dar neatsigauna atvykstamasis turizmas. Nacionalinės turizmo verslo asociacijos ir kelionių agentūros „Estravel“ vadovė Žydrė Gavelienė sako, kad pandemijos valdymas vis dar yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių žmonių sprendimus keliauti.

Šią savaitę „airBaltic“ atnaujino tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Taliną. Šiuo metu vykdomi du skrydžiai per savaitę, rašoma pranešime spaudai. „airBaltic“ ir toliau teikia būtiną susisiekimą tarp visų trijų Baltijos šalių sostinių – Vilniaus, Rygos ir Talino. Teikdama šią paslaugą per visą pandeminį 2020 m. laikotarpį, kompanija tiki parodžiusi tvirtą atsidavimą Lietuvos rinkai.