REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vienas labiausiai Lietuvoje lankomų objektų – Kryžių kalnas po pandemijos metų vėl skaičiuoja didėjančius turistų srautus.  Tačiau ten dirbančių prekybininkų tai nedžiugina, perkančių užsieniečių – nedaug.

Vienas labiausiai Lietuvoje lankomų objektų – Kryžių kalnas po pandemijos metų vėl skaičiuoja didėjančius turistų srautus.  Tačiau ten dirbančių prekybininkų tai nedžiugina, perkančių užsieniečių – nedaug.

REKLAMA

Popandeminiams turistams Kryžių kalnas yra dažniausiai trumpas, iki valandos trunkantis stabtelėjimas, keliaujant po Baltijos šalis, o suvenyrus ar magnetukus ryžtasi pirkti retas:

„Aš manau, kad tai nuostabu, kad tai gražu ir įkvepia. Manau, kiekvienas čia turėtų apsilankyti.“   

„Neįtikėtina. Unikalu. Kažkas, ko mes nesame anksčiau matę.“  

Turistės iš Jungtinių Valstijų ir Graikijos, ką tik aplankiusios Kryžių kalną, stebisi jo unikalumu. Tačiau šis turistinis objektas sukelia dvejopus jausmus, tai – ir skausmo vieta:

„Skausmas ir kančia, tai liūdnas paminklas, jei jį galima vadinti paminklu.“   

„Slegiantis, kadangi čia yra žmonių liūdesys.“   

Vokiškai kalbančių turistų grupes po Baltijos šalis lydinti gidė sako, kad Kryžių kalną visuomet įtraukia į kelionės žemėlapį.  

REKLAMA
REKLAMA

„Tai yra kažkas tai tokio ko visame pasaulyje nėra, tokio Kryžių kalno. O kiti sako, kad truputėli slegia tiek daug Kryžių matyti. Visokių yra nuomonių turistų, bet visi nori į Kryžių kalną“, – teigia gidė Irena Žeromskienė. 

REKLAMA

Prieš pandemiją Kryžių kalną per metus aplankė ketvirtis milijono turistų, pernai turistų grupių praktiškai nebuvo. 

„O šiemet 9 tūkst. rugpjūčio mėnesį, 6 tūkst. liepos mėn. Bus rugsėjis aktyvesnis nei rugpjūtis ar liepa, gal bus apie 15 tūkst. netgi, ko mes patys nesitikėjom. Kažkaip rugsėjis pakilo labai“, – pasakoja turizmo vadybininkė Vaida Vaičiulienė.

Dėl pandemijos uždarius sienas, ilgą laiką Kryžių kalno aplankyti atvykdavo tik lietuviai. Šiemet įsibėgėjus turistiniam sezonui atvyksta vis daugiau autobusų. Tačiau sugrįžti į priešpandeminį lygį prireiks ne vienerių metų.   

REKLAMA
REKLAMA

„Nėra mūsų pagrindinių lankytojų, tai yra turistai iš Azijos – Japonija, Kinija, Tailandas. Tai va, jų nėra visiškai. Visiškai nėra, neturim nei vienos grupės šiemet“, – tęsia pašnekovė.

Tokie turistų srautai nedžiugina prie Kryžių kalno dirbančių prekeivių. 16 prekybininkų dirba kas antrą dieną, nes visiems būti neapsimoka. Nuo spalio, kai baigsis aktyvus turizmo sezonas, darbo liks vos porai.   

„Atvažiuoja vokiečiai pavyzdžiui, jie ne to tikėjimo, jie neperka. Katalikų mums reikia, krikščionių tokių. O kitataučiai, tos mūsų prekės, jie nesupranta tos mūsų religijos“, – įsitikinusi prekeivė Zita.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viena prekybos vieta ten kainuoja 87 eurus per mėnesį, o daug parduoti nepavyksta. Daugiausiai kryželių ar magnetukų perka kaimynai lenkai ir latviai, populiariausi pigiausi kryželiai po 3 eurus, didesnius kryžius po 25 retkarčiais nuperka vestuvių proga atvykstančios procesijos. 

„Lietuviai daugiausiai kryželius perka nešdami ant kalno. Magnetukų ne, jiems nereikia, daugiausiai magnetukus – užsieniečiai. Nu sunkiai, sunkiai, gyvenam sunkiai“, – pasakoja Zita.

Kryžių kalno turizmo centro darbuotoja pastebi ir pasikeitusius keliautojų įpročius, jie atsargesni.   

„Toks jausmas, kad atvažiuoja turistai, jie išlipa iš autobuso, bėga į Kryžių kalną, grįžta į tualetus ir važiuoja toliau. Kas tam daro įtaką, ar ekonominės klasės turistai labiau keliauja, nežinau, kaip pasakyti, ar jie bijo tos pandemijos, to kontakto, bijo įeiti į uždarą patalpą, sunku pasakyti iš tikrųjų“, – svarsto V. Vaičiulienė.

REKLAMA

Tarp Kryžių kalno lankytojų daugiausiai išlieka lietuvių, tautiečiai atveža svečius ir patys atvyksta ypatingomis progomis:

„Turbūt užvažiuojame didelių švenčių proga – vestuvių, krikštynų ar šiaip, juokavome šiandien su kolege, pasimelsti, kad egzaminai gerai sektųsi.“   

„Buvau paskutinį kartą prieš du metus, lygiai tuo pačiu tikslu, buvom atvežę Erasmus grupę, prieš visus mus pandemijas užpuolusias. O šiaip ne, nedažnai, ypatingom progom, nors gyvenam visai netoli.“   

Prie Kryžių kalno sutikome ir neįprastų lankytojų, tai grupelė lenkų, kurie važiuoja dviračiais per visas tris Baltijos šalis. Kryžių kalnas jiems trumpa atokvėpio minutė pakeliui į Taliną: „Mes manėme, kad jis didesnis. Bent jau aš taip maniau. Bandėme surasti seniausią kryžių, bet matome, kad ne taip ir paprasta.“ 

Kryžiai ant Jurgaičių piliakalnio buvo pradėti statyti prieš pora amžių, po 1831 metų sukilimo. Kasmet seniausieji, sutrūniję kryžiai išvežami, o turistai atveža daugybę naujų. Kiek šiuo metu čia yra įvairių kryžių, bent kiek tiksliau atsakyti niekas nesiryžta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų