keliai

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad didesnis kelių finansavimas reikštų „skylių“ atidengimą kitose valstybei svarbiose srityse. Pasak jos, tokių asociacijų kaip „Lietuvos keliai“ vadovai prašydami didesnio finansavimo, nepasiūlo papildomų pajamų, kuriomis tvariai būtų galima finansuoti kelių infrastruktūrą. „Asociacijų vadovų pasirodymus stebime kiekvienais metais.

Verslo ir savivaldybių atstovams valdžią raginant didinti finansavimą keliams susiekimo ministras Marius Skuodis teigia neabejojantis, jog kitais metais jis bus didesnis.  „Neturiu jokių abejonių, kad tiek premjerė, tiek finansų ministrė padarys viską, kas atsižvelgiant į aplinkybes ir biudžeto galimybes yra įmanoma, kad tas finansavimas būtų kažkiek didesnis“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė M. Skuodis.

Vyriausybei formuojant kitų metų valstybės biudžetą, verslo ir savivaldybių atstovai sako, jog būtina didinti finansavimą Kelių priežiūros ir plėtros programai.   Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka sako, jog norint sutvarkyti Lietuvos kelius jiems kasmet turi būti skiriama ne mažiau nei 860 mln. eurų.

Norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, 2024-iesiems programai numatyti 543 mln.

Kelininkams nespėjant taisyti tragiškų ir vis blogėjančių Lietuvos kelių, susisiekimo ministras Marius Skuodis mėgina teisintis, kad keliams tiesti ir remontuoti valdantieji skiria per mažai pinigų iš biudžeto. Tačiau akis jau bado naujausias pavyzdys prie Palangos – ten stambi statybos ir kelių tiesimo kompanija nesugebėjo kokybiškai nutiesti vos 4 kilometrų asfalto. O paaiškėjus brokui dargi siūlėsi jį užlopyti.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako besitikintis, kad naujas politinis sezonas nestabdys investicijų į kelių infrastruktūrą. Tai jis ir kiti verslo atstovai penktadienį aptarė su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. „Mūsų pagrindinis lūkestis, kad politinis, rinkiminis sezonas nesustabdytų pasiryžimo investuoti į kelių infrastruktūrą.

Artėjant naujiems mokslo metams vilniečiai rūpinasi dėl eismo sąlygų – nusimato dideli kamščiai. Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos (VAVM) instruktorius Rytis Rutkauskas teigia, kad miestas tikrai bus užkimštas pirmomis rugsėjo savaitėmis. Vilniaus gyventojams instruktorius pataria išvažiuoti iš namų pusvalandžiu anksčiau.

Vasarą ne vienas gyventojas traukia prie ežerų, bet kartais maudynių išsiilgę lietuviai susiduria su remonto maldaujančia infrastruktūra. Gyventojai dalinasi, kad prie vienų populiariausių šalies ežerų gyventojus pasitinka „apkramtyti“ keliai, kurie ne tik, kad grožiu neblizga, bet ir kelia pavojų vairuotojų sveikatai. Į naujienų portalo tv3.lt kreipėsi skaitytojas Žilvinas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Jau greitai Lietuvos keliai pasipildys dar naujesniais greičio matuokliais. Tačiau kai kurie vairuotojai pasipiktinę ir įtaria, kad greitis matuojamas ir baudos skiriamos esą galbūt norint pasipinigauti.

Miestų, miestelių bei kaimų teritorijose, kurios nėra apgyvendintos, siūloma leisti įteisinti kelio juostas siauresnes negu reikalaujama – faktiškai esamo pločio. Tai dabar leidžiama tik urbanizuotose teritorijose.

Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė beveik magistralinio kelio Vilnius-Utena dviejų kilometrų ilgio ruožo per Utenos miestą rekonstrukcijos rangovo konkursą. Jei viešieji pirkimai vyks sėkmingai, sutartis dėl kelio nuo 93,7 iki 95,6 kilometro turėtų būti pasirašyta dar šių metų pabaigoje ir pradėti paruošiamieji darbai, pranešė direkcija.

Nors bendras žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius pirmąjį šių metų pusmetį išaugo per 40 procentų, perpus mažiau nei pernai žūčių fiksuota dėl neblaivių vairuotojų kaltės, antradienį pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT). Anot policijos, šiemet per pirmąjį pusmetį iki liepos 1 dienos įvyko 69 eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės, o pernai per tą patį laikotarpį – 101 (2019-aisiais – 128). Dėl to šiemet žuvo keturi žmonės, kai pernai mirė devyni, sužeistųjų skaičius siekia 85, o...

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį lankysis Ignalinoje ir Visagine, kur aptars rajonų kelių būklę. Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, su Ignalinos rajono meru Laimučiu Ragaišiu ir Visagino meru Erlandu Galaguzu bei savivaldybių administracijų atstovais ministras aptars finansavimo bei kitus susisiekimo klausimus, taip pat apžiūrės probleminius kelių ruožus. Be to, Visagine ketinama aptarti susisiekimo traukiniais su Daugpiliu Latvijoje atkūrimo galimybes.

Nuo kitų metų didės mokesčiai už magistralinių Lietuvos kelių naudojimą – maksimalus metinis tarifas sieks beveik 3,1 tūkst. eurų, arba 4 kartus daugiau nei dabar. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Susisiekimo ministerijos parengtais pakeitimais numatoma, jog autobusams ir krovininiams automobiliams taikomų mokesčių dydžiai priklausys nuo jų kategorijos, ašių skaičiaus ir išmetamų teršalų kiekio.

Nuo kitų metų siūloma didinti mokesčius už magistralinių Lietuvos kelių naudojimą – maksimalus metinis tarifas gali siekti beveik 3,1 tūkst. eurų, arba 4 kartus daugiau nei dabar. Susisiekimo ministerijos ruošiami pakeitimai numato, jog autobusams ir krovininiams automobiliams taikomų mokesčių dydžiai priklausytų nuo jų kategorijos, ašių skaičiaus ir išmetamų teršalų kiekio.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė prognozuoja, kad kelių priežiūros finansavimas kitais metais nemažės.   Pasak jos, susisiekimo sektoriui iš bankų solidarumo įnašo gavus lėšų finansuoti dalį dvigubos – civilinė ir karinės – paskirties projektų, nemažai Kelių priežiūros ir plėtros programoje sutaupytų vidinių resursų būtų galima nukreipti kelių priežiūrai. Ministrės teigimu, įstatymas dėl bankų solidarumo įnašo garantuoja, kad šiemet bus gauta apie 120 mln.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį lankysis Pasvalio rajone, kur apžiūrės probleminius kelių ruožus, su savivaldybės vadovais aptars šio rajono kelių būklę ir priežiūrą. Ministras taip pat planuoja apsilankyti bendrovės „Kelių priežiūra“ Pasvalio kelių tarnyboje, pranešė Susisiekimo ministerija.

Valstybinius kelius prižiūrinti bendrovė „Kelių priežiūra“ 2022 metais dirbo nuostolingai – jos nuostolis per metus didėjo 18 proc. ir siekė 3,9 mln. eurų (2021 metais – 3,3 mln. eurų).  Bendrovės valdybos pirmininkas Vygantas Sliesoraitis Registrų centrui pateiktame metiniame pranešime teigia, kad finansinius rezultatus labiausiai veikia oro sąlygos, infliacija ir prastėjantys keliai.

Lietuvos automobilių kelių priežiūrai kitais metais reikėtų apie 800 mln. eurų, sako susisiekimo ministras. Marius Skuodis tikisi, kad papildomų pajamų pavyks gauti iš didesnių mokesčių vilkikams, laikinojo bankų solidarumo įnašo bei akcizų.  „Esame nusimatę poreikį, tikimės, kad bus bendras biudžetas didesnis nei šiemet. 540 mln. eurų nepakanka tai būklei pasiekti, kurios mes norime.

Šalies keliams tvarkyti trūkstant lėšų, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) svarsto galimybę iš tarptautinių bankų skolintis apie 1 mlrd. eurų. Kai kuriems Seimo nariams keliant klausimą, ar skola netaps papildoma finansine našta valstybei, teigiama, kad direkcija yra pati pajėgi vykdyti tokius įsipareigojimus. LAKD vadovas Marius Švaikauskas sako, jog direkcija su Šiaurės investicijų banku (NIB) ir Europos investicinio banko (EIB) ketina kalbėtis dėl ilgalaikių paskolų.

Lietuvoje siūloma tiesti naujus kelius, už kurių naudojimą mokėtų visų automobilių savininkai – tokį siūlymą rengia ir politinį palaikymą jam žada Seimo Ekonomikos komitetas. „Mes turime išdrįsti tuos kelius (apmokestinti – BNS). (...) To irgi nebijokime, nes kitaip mes nepajusime rezultatų, nes kaimyninės šalys tai daro ir daro aktyviai, tai to norėtųsi“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė jo pirmininkas Kazys Starkevičius.

Seimas leido įteisinti siaurus kelius miestuose ir gyvenvietėse – jie liktų dabartinio pločio, jeigu nėra galimybės jų praplatinti. Be to, nestandartinių kelių savininkai ar valdytojai nuo liepos galės įteisinti šalia esančius žemės sklypus – dabar to negalima padaryti, nebent per teismą.    Už tokias Kelių įstatymo pataisas antradienį balsavo 115 Seimo nariai, prieš nebuvo, o du susilaikė.

Didžiulės duobės, prakirsti ratai ir sugadinta važiuoklė. Naujienų portalui tv3.lt Ernestas teigė, kad nuolat tenka važiuoti šiuo keliu ir tvarkyti automobilį. Vyras klausė, kodėl niekas netvarko. „Viename iš didžiausių pramonės rajonų, Kirtimų gatvėje, turime labai prastos būklės kelio atkarpą. Niekas jos netvarko, o mums, paprastiems darbuotojams, jau tapo beveik nebeįmanoma atvažiuoti į darbą. Pabodo keisti ratus, remontuoti automobilio važiuoklę“, – skundėsi skaitytojas Ernestas.

Skaudžios eismo nelaimės rodo, kad dalis vairuotojų nepasveria rizikos, kylančios dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys. Komentuodamas pastarosiomis dienomis kelias gyvybes nusinešusius eismo įvykius, jis pabrėžė, kad didžiąją dalį vairuotojų nuo pažeidimų atgraso bausmių neišvengiamumas diegiant vis daugiau automatizuotų greičio kontrolės priemonių.

Ketvirtadienį, balandžio 6 d., minima Saugaus eismo diena. Ta proga, linkėdama ramybės keliuose, Lietuvos kelių policijos tarnyba dalijasi informacija, kokiu metu eismas keliuose yra pavojingiausias. „Linkiu daugiau pakantumo vieni kitems kelyje, daugiau ramybės, o svarbiausia, mums visiems – kuo mažiau užduočių, kad nereiktų skubėti nei pėstiems, nei važiuotiems, nei lėkti elektriniu paspirtuku.

Lietuva, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Čekija ir kitos valstybės sutarė ir toliau remti Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą. 27 šalių transporto ministrai penktadienį Lenkijos Žešuvo mieste  priėmė bendrą tai numatantį pareiškimą.  Jame išsakomas palaikymas ir parama Ukrainai, užtikrinant Europos transporto koridorių plėtrą ir „solidarumo koridorių“ veikimą.

Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad jau nuo balandžio 1 d. šalies keliuose prasideda vasarinių padangų sezonas, didėja maksimalus leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Vairuotojai, kurie važinėja žieminėmis dygliuotomis padangomis, privalo jas pakeisti vasarinėmis iki balandžio 10-os dienos. Šiltuoju laikotarpiu rekomenduojamos vasarinės padangos.

Vilniaus valdžios patvirtintas detalusis planas, pagal kurį planuojama tiesti Mykolo Lietuvio gatvę, yra teisėtas, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusį trečiadienį atmetė šiam planui besipriešinusios Visorių slėnio gyventojų bendruomenės skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo pernai birželį priimtą sprendimą.

Lietuva nori paskatinti Lenkijos kelių tiesimo įmones dalyvauti dideliuose kelių infrastruktūros projektuose Lietuvoje ir kviečia dalyvauti rangovų konkursuose. Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos atstovai per vizitą Lenkijoje strateginius šalies projektus pristatė infrastruktūros ministerijos, Generalinės kelių direkcijos ir rangovų atstovams, pranešė Kelių direkcija.

„Ši žiema buvo išskirtinė tiek kritulių pikais, tiek didžiuliais temperatūrų svyravimais, tad siekdami užtikrinti nepertraukiamą judėjimą sostinės gatvėmis, bene kasdien vykdėme prevencinius ir išankstinius barstymus, o snygių metu kartais ištisas paras valėme sniegą verstuvais“, – sako „Grindos“ direktorius Andrius Griškevičius. Įmonės atsiųstame pranešime spaudai apžvelgiami šios žiemos rezultatai ir įdomiausi faktai.

Panevėžio rajono gyventojai kenčia dėl pažliugusių žvyro kelių, nuolat taiso automobilius ir nebežino, ko griebtis, kad situacija pasikeistų. Per žiemą žvyrkelių būklę itin pablogino dažna orų kaita bei atlydžiai. Pasak gyventojų, kelius išdarko ne tik gamta, bet ir sunkiasvorės transporto priemonės. Žmonės įsitikinę, keliuose pastatyti svorį ribojantys kelio ženklai vairuotojams nė motais, rašo naujienų portalas JP.

Kauno pakraštyje, Užkurių gatvėje, gyvenantys kauniečiai pavargo prašyti savivaldybės pagalbos. Gatvės būklės jau nepagerina nei greideriavimas, už kurį esą moka patys, skelbia naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“. Kauniečiai stebisi, kodėl į eismo saugumą Kauno valdžia žiūri taip atmestinai. Vienintelis Kauno miesto savivaldybės pasiūlymas sprendžiant problemą – paspartinti gatvės remontą padengiant 50 procentų jo išlaidų.

Naujasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Marius Švaikauskas sako, kad įmonė privalo keisti požiūrį – nustoti dėl visų nesėkmių kaltinti per mažą finansavimą bei liautis prašyti papildomų pinigų iš valstybės biudžeto, kai jų galima rasti kitur. Penkerių metų kadencijai išrinktas M. Švaikauskas sako, kad nebūtų pretendavęs į šias pareigas, jeigu LAKD nebūtų tapusi akcine bendrove.

AB „Kelių priežiūra“ informuoja apie ypač sudėtingas žiemiškas sąlygas, šiuo metu keliuose mechanizmai dirba pilnu pajėgumu. Dedamos maksimalios pastangos, tačiau pastarąją parą fiksuojama neeilinė situacija: besitęsiantis snygis, vėjas, vietomis pūga, plikledis. Sudėtingiausios eismo sąlygos pietų Lietuvoje, Vilniaus, Trakų, Kauno ir Kėdainių rajonuose. Sunkiai pavyksta užtikrinti tinkamas sąlygas net ir didžiausio intensyvumo keliuose.

Besibaigiant darbo savaitei pradėjęs kristi gausus sniegas smarkiai apsunkino sąlygas visoje Lietuvoje. Panašu, kad oro sąlygos sutrukdė Robbie Williamso gerbėjams, kurie ketino atvykti į jo koncertą Kaune, kuris prasidės 20 val. Socialiniame tinkle žmonės rašė, kad dėl eismo sąlygų nespėja atvykti į koncerto vietą, todėl ėmė pardavinėti bilietus. „Parduodu du bilietus į Robbie Williamso šiandien, 20 val. Nespėjam atvažiuot. Mokėjau 200 eur. už du, atiduosiu už 75 eur.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį eismo sąlygas sunkins plikledis, įspėja Automobilių kelių direkcija. 16 val. duomenimis, valstybinės reikšmės kelių dangos didžiojoje šalies dalyje sausos, drėgnos arba šlapios. Vietomis keliai padengti pažliugusiu sniegu ar yra provėžoti.  Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai Lietuvoje provėžoti, padengti prispausto, pažliugusio ar puraus sniego sluoksniu iki 10 centimetrų. Keliai su žvyro danga vietomis padengti ledu.

Lietuvoje šiemet per avarijas keliuose žuvo daugiau žmonių nei per tą patį laikotarpį pernai. Iki ketvirtadienio šalyje buvo užregistruotos 24 asmenų žūtys Lietuvos keliuose – tai šešiais žuvusiais daugiau nei pernai, penktadienį paskelbė Lietuvos kelių policijos tarnyba. Šiemet per avarijas žuvo dešimt vairuotojų, aštuoni pėstieji (šeši žuvo tamsiuoju paros metu, trys – pėsčiųjų perėjose), keturi keleiviai, tarp jų vienas vaikas.

Pietų ir Rytų Lietuvos rajonuose eismo sąlygas sunkina ant kelių likusios šlapio sniego provėžos, keliai yra slidūs, perspėja Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tokios eismo sąlygos valstybinės reikšmės keliuose yra Anykščių, Ignalinos, Švenčionių, Šalčininkų ir Alytaus rajonuose. Likusioje šalies dalyje pagrindiniai keliai sausi, vietomis drėgni.

Kaune įgyvendinamiems dviem valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių projektams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) šiemet skirta 4,86 mln. eurų. Pinigai numatyti tiesiamam Kauno pietrytiniam aplinkkeliui (Ateities plento tęsinys) ir pradedamam rekonstruoti šiaurės vakarinėje miesto dalyje esančiam Vandžiogalos plentui, pranešė Susisiekimo ministerija.

Į mūsų redakciją kreipėsi Radviliškio rajono gyventojai, neapsikęsdami važinėti apgailėtinos būklės žvyrkeliu. Sako, kad yra tik maitinami pažadais, kad ši kelio atkarpa bus išasfaltuota, tačiau realių darbų nesulaukia jau daug metų. Žmonės sako, kad pavargo nuolat remontuoti lūžtančius automobilius. Taip pat jie sunerimę, kad šiame kelyje esančio tilto neištiktų Kėdainių tilto likimas, jis neįlūžtų.

Priemiesčiuose gyvenantys žmonės pateko į užburtą ratą. Jie norėtų sutvarkyti tragiškos būklės kelius prie savo namų ir ištiesti asfaltą, bet itin aukšti reikalavimai ir biurokratijos pančiai taip išbrangina kelio remontą, kad jis nepakeliamas gyventojų piniginėms. O savivaldybės tik skėsčioja rankomis – tokios gatvės nėra prioritetų eilės viršuje, tad asfaltas tokiuose keliuose atsirastų geriausiu atveju kelių dešimtmečių bėgyje.

Lietuvos rajoniniuose keliuose penktadienio rytą yra slidžių ruožų, dieną eismo sąlygas sunkins šlapdriba, snygis bei gūsingas vėjas, perspėja Automobilių kelių direkcija. Eismo informacijos centro 6 val. duomenimis, Lietuvoje pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos – sausos arba drėgnos. Tuo metu mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai daugelyje šalies rajonų yra provėžoti, slidūs, padengti prispausto sniego sluoksniu.

Rajoniniuose keliuose ketvirtadienio rytą yra slidžių ruožų, perspėja kelininkai. Eismo informacijos centro 6 val. duomenimis, Lietuvoje pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos sausos arba drėgnos. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai beveik visoje šalyje provėžoti, slidūs, padengti prispausto ar puraus sniego sluoksniu. Šalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną be žymesnių kritulių.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino lėšų paskirstymą automobilių keliams – per trejus metus tam ruošiamasi skirti maždaug 1,587 mlrd. eurų.  Tai jau antras kartas, kai lėšos kelių tvarkymui skirstomos trejiems metams, o ne vieneriems, kaip anksčiau.  „Tvirtiname sąmatą trejų metų laikotarpiui, noriu akcentuoti, kad netvirtiname kitų ir dar kitų metų kelių finansavimo biudžeto.

Lietuvos rajoniniuose keliuose trečiadienio rytą yra slidžių ruožų, įspėja kelininkai. Eismo informacijos centro 6 val. duomenimis, Lietuvoje pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos yra sausos arba drėgnos. Tuo metu mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai beveik visoje šalyje – provėžoti, slidūs, padengti prispausto ar puraus sniego sluoksniu. Šalyje – be kritulių. Oro temperatūra siekia nuo nulio iki penkių laipsnių šalčio, pajūryje – iki trijų laipsnių šilumos.

Vyriausybė trečiadienį apsispręs dėl lėšų paskirstymo automobilių keliams – per trejus metus tam ruošiamasi skirti maždaug 1,587 mlrd. eurų.  Tai jau antras kartas, kai lėšos kelių tvarkymui skirstomos trejiems metams, o ne vieneriems, kaip anksčiau.  Susisiekimo ministerijos parengta Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo sąmata numato, kad šiemet šalies keliams bus skirta 543,189 mln. eurų, o 2024 ir 2025-aisiais – po 521,972 mln. eurų.

Susisiekimo ministerija informuoja ir primena, kad, įvertindama kritinę šalies kelių infrastruktūros būklę, jau trečius metus iš eilės nuolat teikia prioritetą paprastiesiems kelių remontams, rekonstrukcijai bei tiltams ir viadukams tvarkyti. Finansavimas šiems poreikiams yra nuosekliai didinamas ir šiemet numatytas didžiausias per pastaruosius penkerius metus nuo 2018 m. Palyginti su 2018 m., šiais metais paprastiesiems kelių remontams numatyta beveik 5 kartus daugiau (60 mln.

Vis garsiau kalbama apie tragiškos būklės Lietuvos kelius. Itin prasta situacija yra sodų bendrijose. Vyriausybė žengė pirmąjį žingsnį, kuris leistų greičiau tvarkyti blogos būklės kelius. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimui, kuris leis savivaldybėms lengviau perimti savo žinion blogus sodų bendrijose esančius kelius ir juos sutvarkyti. Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, Lietuvoje yra apie 2 tūkst. sodininkų bendrijų, kuriose yra apie 15 tūkst.

Šilutės rajone pirmadienį apsemtame kelyje įstrigus vairuotojui, šio rajono savivaldybė pabrėžia, kad būtina vadovautis draudžiamais kelio ženklais, nes ant maždaug 35 kilometrų kelio ruožų Šilutės ir Pagėgių rajonuose telkšo vanduo.