Aktualu daugeliui: tik nuo rudens prasidės svarbūs kelių tvarkymo darbai – to nebuvo daugybę metų

TAIP PAT SKAITYKITE:

Tūkstančiai gyventojų žadėtų geresnių kelių nesulauks, įsiutę kritikai pratrūko: „Tai yra labai blogai“

Konservatoriai ruošia naujovę – šį kartą dėl kelio ženklų: vadina sovietiniu palikimu

Vairuotojams prireiks kantrybės: Kaune įvedami laikini eismo ribojimai

Įprastai žvyrkelių asfaltavimui kasmet skiriama apie 80 mln. eurų – vis dėlto, šiemet kol kas numatyta skirti tik 7,7 mln. eurų. Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas praėjusią savaitę vykusio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžiu metu aiškino, jog ši suma skiriama tik anksčiau pradėtiems ir laiku nebaigtiems darbams.

„Mes iki šiol užbaiginėjome žvyrkelių programą ir per trejus metus iki praeitų metų pabaigos skyrėme daugiau negu 200 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimui. Šiemet yra skirti 7,7 mln. eurų – tai yra užbaigimas tų darbų, kurie vėlavo arba panašiai ir jie persikėlė į šiuos metus, bet kokiu atveju šiais metais yra planas pasirengti programą, ją sureitinguoti, inicijuoti pirkimus“, – pabrėžė J. Skačkauskas.

Viceministras pat pažymėjo, jog dauguma savivaldybių (95 proc.) pateikė arba pateiks savo vertinimus, o biudžeto, kaip tokio, „šiemet kol kas nereikėjo“, mat baigiami vėlavę darbai. Ši pasakyta frazė itin supykdė Seimo narį, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką, Ričardą Jušką.

„Keistai skamba tokia frazė, kad biudžeto 2024 nereikėjo. Biudžetų šiais metais nereikia todėl, kad praėjusiais metais nedarėt nieko – nei projektavimų, nei ruošiatės. Kaip gali būti tokia pertrauka? Kažkas prasilenkia su logika“, – piktinosi Seimo narys.

„Yra labai blogai, jeigu laukiame programos pabaigos, įsisavinome lėšas, paskui ruošiame naują programą, metodiką, darome metų pertrauką ir galvojame apie kitus metus.

Jūs sakote, kad šiais metais lėšų nereikia – vadinasi nepasiruošėte, kad būtų galima dirbti šiais metais“, – toliau kritiką liejo R. Juška.

Šiemetinė tvarka – neįprasta

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas R. Juška naujienų portalui tv3.lt sakė, jog šiemet jokio papildomo finansavimo žvyrkelių asfaltavimui nenumatyta, 2025 m. numatytas vos vienas milijonas eurų, o 2026 m. nenumatytas joks finansavimas. R. Juška teigė, jog paprastai biudžetas keliams planuojamas ankstesniais metais.

„Taip visada vykdavo. Įvertinami projektai, kurie nebuvo užbaigti, koks lėšų poreikis. Ar viešieji pirkimai nepavyko, ar rangovas pasivedė, bet esmė ta, kad 2023 m. darbai buvo planuojami 2022 m. “, – teigė R. Juška.

R. Juškos teigimu, pirmiausia susisiekimo ministerija privalo pripažinti padarę klaidą.

„Pirma, tai norisi viešumo problemai. Vyriausybės nutarimu tvirtinta trijų metų sąmata. Lauksim atsakymų, kaip jie teisinsis. O po to, gavę atsakymus, svarstysime, ką daryti toliau“, – pabrėžė Seimo narys.

Susisiekimo ministras J. Skačkauskas patikslino, kad kol kas numatytos lėšos bus skirtos keturiems dar 2023 metais suplanuotiems žvyrkeliams asfaltuoti.

Vis dėlto, būtina pabrėžti, šiuo metu nustatyti 354 asfaltuotinų žvyrkelių ruožai – apie 1,36 tūkst. iš 5,28 tūkst. kilometrų, taigi keturių žvyrkelių asfaltavimas tėra lašas jūroje.

Buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius teigia, jog paprastai kelių remonto ir statyboms reikalingos lėšos buvo patvirtinamos vėliausiai sausio mėnesio pabaigoje. O štai šiemet, lėšos nėra patvirtintos ir balandžio mėnesį.

„Paprastai kelių remonto, statybos, plėtros darbai būdavo patvirtinti sausio mėnesio pabaigoje. Būdavo numatytos visos priemonės, kurios bus finansuojamos iš Europos sąjungos biudžeto – daugiausiai magistraliniai keliai, tiltai. Ir būdavo aišku, kiek kilometrų žvyrkelių bus išasfaltuota“, – aiškino buvęs susisiekimo ministras.

Anot A. Butkevičiaus, toks vėlinimas greičiausiai reiškia, jog asfaltavimo darbai greičiausiai bus pradedami tik rudenį.  

„Dabar turim balandžio mėnesį – o konkursai turbūt prasidės vasarą, darbai tik rudenį.

Kitas dalykas – žvyrkeliai ir taip yra tragiškos kokybės. Tokios būklės nebuvo jau daugelį metų“, – kalbėjo A. Butkevičius. 

Kol kas nepaaiškino, kodėl vėluoja darbai

Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo susisiekimo ministerijos, kodėl taip vėluoja žvyrkelių asfaltavimo darbai. Susisiekimo ministerijos atstovė spaudai pasiūlė Gabrielė Vasiliauskaitė pasiūlė kreiptis į valstybinės reikšmės kelių valdytoją “Via Lietuva” (anksčiau žinomą Lietuvos kelių direkcijos vardu). Tiesa, atsakymo taip ir nesulaukėme – jeigu sulauksime komentaro, papildysime.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška BNS praėjusį antradienį teigė, jog į komitetą kreipėsi Savivaldybių asociacija teigdama, jog iš žadėtų 7,7 mln. eurų valstybinės reikšmės rajoniniams keliams šiemet neskirta nieko.

J. Skačkauskas patikslino, kad kol kas numatytos lėšos bus skirtos keturiems dar 2023 metais suplanuotiems žvyrkeliams asfaltuoti.

Vis dėlto, būtina pabrėžti, šiuo metu nustatyti 354 asfaltuotinų žvyrkelių ruožai – apie 1,36 tūkst. iš 5,28 tūkst. kilometrų, taigi keturių žvyrkelių asfaltavimas tėra lašas jūroje.

Bendrovės „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) Ryšių su suinteresuotosiomis šalimis vadovas Remigijus Lipkevičius pabrėžė, kad visiems keliams trūksta lėšų. 

„Tiek Susisiekimo ministerija, tiek „Via Lietuva“, tiek asociacija „Lietuvos keliai“ kreipėsi su prašymu numatyti projektų finansavimui atitinkamą sumą pinigų, kuri viršijo dabar skirtą 584 mln. eurų (finansavimą – BNS) 250 mln. eurų – bendras poreikis viršija beveik 900 mln. Tačiau skirta tiek, kiek skirta“, – komitete trečiadienį sakė R. Lipkevičius.

Naujienų portalas susisiekė su „Via Lietuva“ atstove spaudai Jolita Orentaite siekiant išsiaiškinti, kodėl vėluoja finansų paskyrimas. Kai gausime atsakymą, papildysime.

Kelių kokybė prasta, o lėšos neretai panaudojamos netinkamai

2020 m. Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą ir indikavo, kad pinigų valstybinės reikšmės keliams neužtenka, būtina pirmoje eilėje asfaltuoti tuos kelius, kurie ekonomiškai atsiperka, duoda didžiausią socialinę ir ekonominę naudą.

Audito rezultatai parodė, kad 2016-2019 m. didžiosios dalies valstybinės reikšmės kelių būklė buvo bloga arba labai bloga. Esant tokiai situacijai, auditorių vertinimu, lėšos naudojamos nepakankamai efektyviai, kai jos skiriamos ir tiems keliams asfaltuoti, kurie socialiniu ir ekonominiu požiūriu laikomi neatsiperkančiais.

„Audito rezultatai rodo, kad planuojama šalies kelių plėtra ne visada dera su esančia situacija. Pernai net 60 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių buvo blogos arba labai blogos būklės. Šių pagrindinių Lietuvos kelių intensyvumas siekė apie 12 tūkst. automobilių per parą. Tuo metu žvyrkeliams, kuriais per parą vidutiniškai pravažiuoja apie 500 automobilių, asfaltuoti panaudota net 39 proc. visų keliams remontuoti numatytų lėšų“, – tuo metu komentavo Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausiasis patarėjas Mindaugas Milčiūnas.