kauno klinikos

Lietuvoje stebima ir gydoma per 200 žmonių, sergančių plautine arterijos hipertenzija ir plautine tromboemboline hipertenzija. Nors plautinė hipertenzija pasaulyje vertinama kaip nepagydoma liga, tačiau anksti ją diagnozavus, pacientams galima užtikrinti visavertį gyvenimą. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytojos pulmonologės doc.

Trejų metukų Domantė serga spinaline raumenų atrofija. Nors reta nervų ir raumenų ligos diagnozė į mergaitės šeimą atnešė daug nežinomybės ir nerimo, šiandien Domantė jau žengia pirmuosius savarankiškus žingsnius. „Visada žinojau, kad mano dukra vaikščios, o dabar tik dar labiau tuo tikiu“, – sako mergaitės mama Justina. Liga mažajai Domantei diagnozuota, kai ji buvo vos dviejų mėnesių. „Pastebėjome, kad dukra mažiau judina rankas ir kojas, nelaiko galvos.

Pasiskiepijus pirmąją vakcinos nuo Covid–19 doze negalima atsipalaiduoti, teigė Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius. Vadovas atskleidė, kad po skiepo pirmosios dvi savaites yra labai rizikingos užsikrėsti virusu, todėl žmonėms derėtų pasisaugoti.  Kauno klinikų vadovas tokią mintį išsakė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Laidos metu apie situaciją Vilniuje kalbėjo ir Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius.

Didėjant naujų fiksuojamų susirgimų skaičiui įspėjamuosius ženklus siunčia didžiosios Lietuvos ligoninės. Dėl reanimacijos lovas užpildančių Covid–19 pacientų, gali kentėti kitos ligoninės teikiamos paslaugos, sakė Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius. Jis taip pat paaiškino, kas yra naujoji Lietuvoje aptikta mutacija.

Kauno klinikų gydytojai kasdien kovoja už pačių trapiausių gyvybių išsaugojimą. Pernai už laimėtą itin sunkią kovą, kai buvo išgelbėta gimusi mažiausia ankstukė šalyje, jie iš paties prezidento rankų gavo „Lietuvos garbės“ apdovanojimą. Vos 350 gramų svėrusios ir 22 savaitę gimusios mergaitės gyvybės išsaugojimas buvo prilyginamas stebuklui ir sujaudino net kiečiausias širdis, o kartu ir parodė, kokia medicininė pažanga yra padaryta būtent neonatologijos srityje.

Po internete kilusio skandalo, dėl vienoje iš ligoninių patiekto maisto, kurio užfiksuotu kadru pasidalijo tinklaraštininkas „Riebus katinas“, Kauno klinikų medikai pripažino suklydę – išsamiau pasiaiškinus situaciją paaiškėjo, kad pacientui buvo atneštas ne tas maisto padėklas.  „Kauno klinikose stengiamės operatyviai reaguoti į kilusius nesusipratimus, todėl visuomet prašome apie juos informuoti ligoninės darbuotojus iš karto.

Socialiniuose tinkluose kilo tikras skandalas po to, kai maisto apžvalgomis užsiimantis tinklaraštininkas „Riebus katinas“ pasidalijo nuotrauka, kurioje esą užfiksuoti pietūs, kuriuos gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje sergantį vaiką prižiūrinti mama. Kauno klinikų atstovų teigimu, nuotraukoje užfiksuotas ne visas maistas, o, be to, jis skirtas ne mamai, o vaikui, kuris maitinamas pagal specialią dietą.

Neseniai po intensyvaus gydymo į namus grįžo gydytoja vaikų pulmonologė alergologė doc. Jolanta Kudzytė. Ilgametė Kauno klinikų gydytoja, Vaikų ligų klinikos Alergologijos sektoriaus vadovė, prižiūrėjusi ne vieną sergantį mažylį, niekada netikėjo, kad ją užklups sunki COVID-19 ligos forma ir ji pati pateks į kolegų rankas. „Sergantys vaikai yra mano kasdienybė.

Keturiolikmečio Gvido, kuriam Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje vienu metu implantuoti du poodiniai klausos aparatai, mama tikisi, kad tai jau paskutinis kartas, kai jos sūnui prireikia medikų pagalbos. „Baisiausia suvokti, kad niekaip negaliu padėti savo vaikui“, – pasakoja Kristina. Moteris atvirauja, kad ši implantacija berniukui yra trečia – pirmoji atlikta, kai jam buvo vos penkeri metai, antroji – kai suėjo septyneri.

Kauno klinikose donorų kraujo reikia nuolat ir nedelsiant pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu. Kraujo donorų pagalbos taip pat reikia gimdyvėms ir patiems mažiausiems Kauno klinikų pacientams – neišnešiotiems naujagimiams. Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje gydomam Gabijos mažyliui donorinio kraujo reikėjo net kelis kartus. „Mūsų sūnus gimė 25 nėštumo savaitę, svėrė vos 788 gramus.

Istorinis įvykis – Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje atlikta inkstų transplantacija iš donoro, persirgusio COVID-19 liga. Pasak Nefrologijos klinikos vadovės prof. Ingos Arūnės Bumblytės, be visų įprastų tyrimų, kurie atliekami prieš transplantuojant organus, reikėjo įvertinti ir galimą COVID-19 viruso riziką. Šiuo metu pacientai, kuriems persodinti donoro inkstai, jaučiasi puikiai.

Radviliškio rajone gyvenanti Dalia prieš kelias dienas pateko į nemalonią situaciją. Į Kauno klinikas su neįgaliu sūnumi vykusi moteris keturias valandas pralaukė operacijos, kol jai buvo pasakyta, kad dėl vėluojančių koronaviruso tyrimo atsakymų ji nukeliama į kitą dieną. Tuo metu Kauno klinikų atstovas atsiprašo šeimos už nepatogumus ir sako, kad kartais, deja, taip nutinka ir tyrimų rezultatai vėluoja.

„Dabar jaučiuosi gerai, lyg nieko nebūtų buvę“, – pasakojimą apie netikėtai užklupusią ligą pradeda Lukas. Vaikinas prisimena, kad pirmuosius ligos simptomus pajuto grįžęs iš trumpos pažintinės kelionės Taline. „2019 metų gegužę mane pradėjo kamuoti skausmas dešinės kojos šlaunies pusėje. Gėriau nuskausminamuosius vaistus, tačiau nemalonūs jausmai kas kelias savaites vis atsinaujindavo“, – pasakoja Lukas.

Sekmadienio rytą penkios didžiosios Lietuvos ligoninės pradėjo pirmųjų medikų skiepijimą nuo koronaviruso. Kauno regiono medikams skirta apie 3 tūkst. dozių ir per artimiausias tris dienas planuojama, kad regione vakcinas gaus 11 ligoninių medikai. Kauno klinikų generalinis direktorius teigė, kad apsispręsta laikinai persirgusių žmonių neskiepyti, bet vėliau jie tikrai turės būti skiepijami. Pirmoji Kauno klinikose paskiepyta slaugytoja Jolanta Litvinienė.

Sekmadienio rytą penkios didžiosios Lietuvos ligoninės pradėjo pirmųjų medikų skiepijimą nuo koronaviruso. Pirmoji paskiepyta Jolanta Litvinienė, COVID-19 antrajame skyriuje dirbanti slaugytoja, ten dirbanti du mėnesius. Po paskiepijimo ji sakė, kad jaučiasi puikiai ir ragino pasitikėti mokslu. Kviečiame stebėti vaizdo įrašą: Užpildžiusi dokumentus J. Litvinienė užėjo į skiepijimo kabinetą.

Dar šią savaitę Lietuvą turėtų pasiekti pirmosios „Pfizer-BioNTech“ vakcinos. Pirmieji ja bus skiepijami medikai ir didžiausios rizikos asmenys. Pasakodamas apie Kauno klinikų pasiruošimą priimti vakcinas įstaigos atstovas teigė, kad 70 proc. darbuotojų yra nusiteikę skiepytis naująja vakcina.

VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigia, kad padėtis yra labai įtempta – artėja link kritinės ribos. Kasdien paguldoma po 30 ar 40 koronavirusu sergančių pacientų. Pasak jos, matant kiekvieną dieną augančius sergančiųjų skaičius, jaučiama vis didesnė įtampa. Pasak jos, beveik visos lovos, kurios skirtos Covid-19 ligoniams, yra užimtos. Vienas didžiausių iššūkių – tai jau rytoj siekiama sukomplektuoti naują skyrių ir rasti naujų darbuotojų.

Ketvirtadienį pranešta, kad Kauno klinikose nuo koronaviruso mirė iki šiol jauniausias Covid-19 pacientas. 27 metų amžiaus jaunuolis į Kauną buvo atgabentas iš Marijampolės ir čia daugiau kaip mėnesį praleido reanimacijoje.  Sunkiai rinkdamas žodžius Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas prof. Vidas Pilvinis pasakojo, kad jaunuolis koronavirusine infekcija sirgo jau kurį laiką.

Kauno klinikų Kraujo centre pradėta rinkti  pasveikusiųjų nuo COVID-19 imuninė plazma, artimiausiu metu ją bus imta naudoti sunkiai šia liga sergantiems pacientams gydyti, pranešė gydymo įstaiga. Jau per pirmąją koronaviruso bangą tai pradėjo daryti Santaros klinikos Vilniuje. „Vienas svarbiausių tokių plazmos komponentų – neutralizuojantys antikūnai.

Kai kuriems naujų Covid-19 atvejų ir mirčių skaičiai nekelia jokių emocijų. Tačiau 71-erių Rimui jie primena, kad jis visai neseniai neteko savo mylimos žmonos, savo sielos draugės 77-erių Danutės. Nors moteris sirgo Covid-19, Rimas ir jo dukra Greta yra įsitikinę, kad ją pražudė visai ne klastingas virusas, o medikų aplaidumas. Plačiau šia situacija domėjosi laidos „Prieš srovę“ žurnalistai.

Karantino laikotarpiu skubi pagalba turėtų veikti įprastai. Tačiau dėl stipraus skausmo pilvo srityje į Kauno klinikų skubiosios pagalbos skyrių atvykęs vyras priimtas nebuvo. Jau prie durų asmeniui buvo pasakyta, kad jo priimti įstaiga negalės. Į skubios pagalbos skyrių nepriėmė Į tv3.lt naujienų portalo redakciją kreipėsi skaitytojas Arūnas Budrevičius, kuris pasakojo, kad jau kurį laiką skundžiasi pilvo skausmais. „Man yra būtina pilvo operacija.

COVID-19 liga Lina užsikrėtė 34 nėštumo savaitę. Nors moteris pasveiko, išnešiojo ir pagimdė sveiką naujagimį, ji prisimena nerimą, kurį patyrė tuo metu. „Užsikrėčiau darbe. Kolega informavo, kad jo testas teigiamas, todėl visi, kurie turėjome kontaktą, izoliavomės. Sulaukiau skambučio ir iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, užsiregistravau tyrimui“, – sako moteris. Ligos simptomai pradėjo ryškėti labai greitai.

Šiaulietė mama kreipėsi į naujienų portalo tv3.lt redakciją. Moteris pasakoja, kad su trijų metų sūnumi Kauno klinikose guli jau nuo spalio 13-osios dienos ir visą tą laiką berniukas vemia ir viduriuoja, tačiau gydytojai neva nesutinka tirti skrandžio, o vietoj to siūlo dėti gastrostomą. Tačiau Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas sako, kad tikrosios problemos slypi ne čia.

Kauno klinikos pasidalino naujausia informacija dėl Centriniame korpuse teikiamų planinių paslaugų tvarkos. Gera žinia, kad ištyrus COVID-19 epidemiologinę situaciją įstaigoje nuo antradienio daugelyje profilinių klinikų jos atnaujinamos.

Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje COVID-19 infekciją patvirtinus 11 pacientų ir 2 darbuotojams, iki pirmadienio stabdomas planinis pacientų guldymas 8 profilinėse klinikose. Taip pat visoje ligoninėje draudžiamas pacientų lankymas.

Kauno klinikos – kaip mažas miestelis, sako čia dirbantys specialistai. Šiame miestelyje išsidėstę profilinės klinikos, gaminamas maistas pacientams ir ligoninės personalui ar vykdomas ugdymo procesas. Taip pat čia veikia ir siuvykla, kuriai vadovauja auksinių rankų savininkė, Kauno klinikų siuvyklos vedėja Danutė Andriukevičiūtė. Ji kartu su kitomis siuvėjomis per mėnesį pagamina tūkstančius pacientams ir medicinos personalui būtinų priemonių.

Plyšus aneurizmai 50 proc. pacientų miršta taip ir nepasiekę ligoninės, o tų, kuriems spėjama atlikti skubias operacijas, išgyvena apie 50–60 proc. Tokią liūdną statistiką konstatuoja šalies medikai ir ypač vyrus ragina neatidėlioti profilaktinių tyrimų. Pilvo aortos aneurizma (arba kitaip – išsiplėtusi pilvo aorta) – tai viena klastingiausių kraujagyslių ligų, kuri dažniausiai vystosi be simptomų, tačiau ją pastebėti galima ištyrus echoskopu.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis kaunietis Darius teigia buvęs šokiruotas, kai atvežtas į priėmimo skyrių taip ir nesulaukė pagalbos, o galiausiai e.sveikatoje išvydęs įrašą, kad iš įstaigos tiesiog pasišalino. Kauno klinikos situacija aiškina kitaip ir sako, kad bendradarbiauti su medikais nepanoro pats pacientas. Kaip pasakoja kaunietis, medikų pagalbos jis kreipėsi dar prieš savaitę, kai pasijuto blogai – buvo sunku kvėpuoti, spaudė krūtinę.

Kauno klinikos pasidalino gera žinia, kad nuo pirmadienio ligoninėje gydomus pacientus jau galima lankyti, tačiau išlieka tam tikri apribojimai, siekiant išvengti COVID-19 infekcijos plitimo. Ligoninėje hospitalizuoti pacientai skirstomi į mažos ir didelės rizikos grupes, karščiuojančius, izoliuotus ir pacientus, kuriems nustatyta COVID-19 infekcija.

Nuo pirmadienio Kauno klinikose atnaujinamas planinis darbas – bus teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės paslaugos. Šalyje tebesitęsiant karantinui dėl COVID-19, Kauno klinikų pacientams sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos kita tvarka nei įprastai. ​ Apie atnaujintą planinį ligoninės darbą pasakojo Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius bei direktorius medicinai ir slaugai doc. Kęstutis Stašaitis.

Ketvirtadienio pavakarę tauragiškių šeimą ištiko nelaimė. Vyras su pjūklu nusipjovė tris pirštus. Kaip portalui tv3.lt pasakojo tauragiškė, jos patėvis norėjo supjaustyti pagalius, kad mama galėtų paremti gėles, tačiau įvyko nelaimė ir jis su pjūklu nusipjovė pirštus. Artimieji piktinosi, kad vyrui buvo sunku sulaukti skubios medikų pagalbos ir šeimos narys ilgai kankinosi. „Vargšas, kol atbėgo iki kambario, visą kiemą pritaškė kraujo.

Prezidento Gitano Nausėdos tėvui Antanui Nausėdai Kauno klinikose antradienį atlikta širdies operacija, pranešė Prezidentūra. Kiek anksčiau jis kreipėsi į medikus pajutęs negalavimą, prieš operaciją Kauno klinikų kardiologijos skyriuje jam buvo atlikti išsamūs tyrimai. Pirminiais duomenimis, operacija buvo sėkminga. Šiuo metu 91-erių A. Nausėdos būklė yra stabili. „Mano tėtis yra kovotojas. O juo besirūpinantys gydytojai – auksarankiai“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Kova su koronavirusu – ne juokai, o didžiausia našta dabar tenka mūsų medikams. Padėti sau ir jiems mes galime tik tada, jei liksime sveiki ir karantino metu laikysimės visų taisyklių ir rekomendacijų. Dėl to dvi Kauno klinikų rezidentės vaizdeliu kreipėsi į lietuvius ir nuotaikingai priminė, kokių taisyklių dabar laikytis privalome. Vaizdelyje matyti, kaip medikės vietoj to, kad sveikintųsi spausdamos rankas ar apsikabindamos, sveikinasi kojomis.

Užsikrėsti gerais darbais skatina ne tik labdaros fondai, bet ir verslo įmonės. Kauniečių bendrovė „Daisena“, užsiimanti didmenine prekyba maisto produktais, pradeda iniciatyvą „Lai ne virusai, o geri darbai būna užkrečiami“ ir skatina visus galinčius prisidėti siekiant palengvinti medikų ir ligoninių personalo darbą.

Kauno klinikos antradienį skelbia gavusios reagentų, leidžiančių atlikti 4 tūkst. koronaviruso COVID-19 tyrimų. Kaip BNS sakė ligoninės atstovė Eglė Audickaitė, ligoninė reagentų gavo iš Italijos bei Vokietijos. „Administracija dirbo sunkiai, kreipėsi į visus galimus tiekėjus, sekė logistikos grandinę ir maksimaliai stengėsi, kad reagentai pasiektų laboratoriją kaip galima greičiau“, – sakė ji. Penktadienį tikimasi sulaukti dar vienos siuntos.

LSMUL Kauno klinikos patalpas, kuriose susiduriama su sterilumo problemomis, pradėjo dezinfekuoti moderniais aplinkos dezinfekavimo įrenginiais, kurie ozono pagalba išvalo patalpų orą ir paviršius nuo virusų ir bakterijų. Tai tik viena medicinos įstaigų, kurią modernia dezinfekcijos įranga aprūpino Kauno verslininkai.  „Tai labai reikšminga privataus verslo pagalba, kurios dėka galėsime sukurti saugesnę aplinką tuose skyriuose, kur sterilumas yra ypatingai svarbus.

11 mėnesių dvynukus ant rankų sūpuojanti kaunietė Rasa vis dar negali atsigauti po to, kai vos pagimdžiusi, kaip ji teigia, buvo išleista iš klinikos vos pastovinti ant kojų neįvertinus visų būtinų tyrimų rodiklių. Nors moteris jau po kelių dienų vėl atsidūrė Kauno klinikose ant operacinio stalo, pati gydymo įstaiga aiškina, kad moters būklė buvo prižiūrima tinkamai, tačiau situacija nebuvo eilinė.

Santaros klinikų, Kauno klinikų, Respublikinės Šiaulių ligoninės ir Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijos nuo šiandien jau yra pasiruošusios atlikti tyrimus dėl naujojo koronaviruso infekcijos (COVID-19) nustatymo ir šiandien jau atlieka pirmuosius tyrimus. Taip startuoja naujų laboratorijų veikla.

Koronaviruso COVID-19 plitimas pasaulyje itin nerimauti verčia jautriausias visuomenes grupes. Ar nėščiosios, užsikrėtusios koronavirusu, gali perduoti virusą vaisiui ar naujagimiui? Ar moters sirgimas COVID-19 žindymo metu siejamas su rizika žindomam naujagimiui? Tokius ir panašius klausimus kelia šiuo metu vaikelio besilaukiančios moterys. Štai Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos medikai dalijasi mitus išsklaidančia informacija.

Lietuvoje patvirtinus pirmąjį koronaviruso atvejį Šiauliuose, panašu, kad plintanti panika dėl šio viruso tęsiasi ir toliau. Sekmadienį vakare Kauno klinikos socialiniame tinkle „Facebook“ išplatino pranešimą, kuriame papasakojo, kad panikuodami žmonės priima neracionalius sprendimus. Vienas iš nusikalstamų veiksmų, kurį atliko ligoninėje apsilankę asmenys, medicininių kaukių vagystė.

Nors pirmasis koronaviruso (COVID-19) infekcijos atvejis patvirtintas Šiauliuose, Kauno klinikos ėmėsi visų būtinų prevencinių priemonių, siekiant užkirsti kelią koronaviruso infekcijos plitimui.  Siekiant užtikrinti pacientų ir darbuotojų saugumą, pacientai, atvykę į Kauno klinikas skubios pagalbos, bus rūšiuojami specialiai tam pritaikytoje palapinėje prie Traumų ir skubios pagalbos centro durų. Tiek suaugę, tiek vaikai įleidžiami per vienas duris – Suaugusių priėmimą.

Socialiniame tinkle plinta skubiosios pagalbos medikų prašymas įspėti artimuosius dėl vis dar visai atsitiktinai nutinkančios nelaimės. Pasirodo, sumaišę čemeryčių vandenį su kitais vaistais žmonės apsinuodija jo pavartoja į vidų. „Mielieji, mūsų darbe vis dar tenka gelbėti asmenis, atsitiktinai apsinuodijusius čemeryčių vandeniu. Todėl norime visiems priminti, kad Čemeryčių vanduo yra ODOS TIRPALAS, skirtas TIK IŠORINIAM VARTOJIMUI.

Į portalą tv3.lt kreipėsi Kauno klinikų medikų darbu nusivylusi šeima. Ji neslėpė liūdesio dėl prieš daugiau nei savaitę užgesusios mylimos giminaitės gyvybės. Artimieji įsitikinę, kad dar sausio viduryje klinikose gydytos moters būklė buvo „pražiūrėta“. Nors jie sakė dar tik svarstantys apie galimybę kreiptis dėl žalos atlyginimo, ligoninės atstovai tvirtino, kad pacientei buvo suteikta visa reikiama pagalba.

Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos tėtis Antanas Nausėda atsidūrė ligoninėje. Dar penktadienio vakarą žiniasklaidą apskriejo žinia apie tai, kad dėl sušlubavusios sveikatos vyras buvo nuvežtas į Kauno klinikas, kardiologijos skyrių. Pirmadienį naujienų portalas tv3.lt susiekė su prezidento tėčiu ir pasiteiravo, kaip jis jaučiasi. Padėkojęs už skambutį, ponas Antanas prisipažino vis dar esantis ligoninėje. „Nežinau, kiek dar čia būsiu.

Socialiniame tinkle plintantis įrašas apie netikėtai planuoto donoro nesulaukusią moterį išjudino diskusiją – ko verta donoro kortelė, jei artimųjų valia yra viršesnė? Laukusi galimybės gauti donoro inkstą vilnietė Brigita prieš kelias dienas pasiguodė likusi it musę kandusi.   Į Kauno transplantacijos centrą moteris atvyko su didele viltimi. Ji, kaip ir dar keturi kiti žmonės, tikėjosi sulaukti transplantacijos.

Praėjusią savaitę Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pranešė, kad priimdamas sprendimus dėl žmonos darbovietės sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nenusišalino ir taip pažeidė įstatymą. Pats jis tokį sprendimą tuomet įvertino kaip eilinį komisijos politikavimą, o penktadienį sulaukęs VTEK atsakymo išvis stebėjosi, kaip gali dirbti ministru, mat turėtų nepriiminėti jokių sprendimų, susijusių su gydymo įstaiga, kurioje dirba jo žmona.

Vasario mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai ir Kauno klinikų specialistai pradės naują tyrimą, kuriuo sieks nustatyti lėtinių neinfekcinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą tarp 25–64 metų amžiaus kauniečių. Keli tūkstančiai tyrimo dalyvių bus parinkti atsitiktine tvarka. Širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir antro tipo cukrinis diabetas yra labiausiai paplitusios lėtinės neinfekcinės ligos, kuriomis serga Lietuvos gyventojai.

Socialiniame tinkle „Facebook" plinta Kauno klinikų medikų išplatintas įspėjimas, kaip esant galūnių traumoms laiku nesureagavus galima netekti ir itin brangaus dalyko –pavyzdžiui, vestuvinio žiedo. Tokiu konkrečiu atveju pasidalino Skubios medicinos klinikos darbuotojai. „Eilinįsyk į šipulius sukarpę meilę, skubame visiems priminti, kad patyrus net ir iš pažiūros menkas galūnių traumas reikia nedelsiant nusirinkti visas jas puošusias grožybes.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta hiperterminė (aukštos temperatūros) chemoterapija izoliuotoje galūnėje pacientui, kuriam diagnozuota  minkštųjų audinių sarkoma, peraugusi blauzdikaulio kaulus. Taikant šį gydymo metodą, chemopreparatų poveikis navikui yra didesnis nei įprasto gydymo metu, padidėja tikimybė pacientams išsaugoti galūnes, palengvėja pooperacinis laikotarpis ir sumažėja chemoterapijos toksinis poveikis organizmui.