kauno klinikos

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo, primenantis apie ankstyvosios diagnostikos ir prevencijos svarbą. Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje, kasmet diagnozuojama apie 1 700 naujų atvejų. Nors ši diagnozė vis dar kelia daug baimės, Kauno klinikų specialistai pabrėžia, kad šiandien anksti nustatyta liga dažnai gali būti sėkmingai išgydoma, o šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia ne tik išsaugoti gyvybę, bet ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.

Kauno klinikose 62-ejų pacientui Raimondui sėkmingai atlikta itin sudėtinga krūtinės ir pilvo aortos aneurizmos operacija. Tokio pobūdžio operacijos Kauno klinikose atliekamos vos 1–3 kartus per metus. Dėl gyvybei pavojingos būklės skubiai operuotam vyrui prireikė daugiau nei dešimties skirtingų sričių specialistų komandos. Po sėkmingos operacijos pacientas jau po savaitės galėjo tęsti gydymą ambulatoriškai.

Ilgametis Kauno klinikų vaikų ligų ir vaikų intensyviosios terapijos gydytojas profesorius Rimantas Kėvalas paliko minėtą įstaigą, pranešė portalas „lrt.lt“. Kaip skelbiama publikacijoje, pats R. Kėvalas teigė, kad Kauno klinikose nedirba nuo gegužės mėnesio. Gydytojas nurodė, jog darbą klinikose paliko pasibaigus kadencijai. Nuo šiol R. Kėvalas eina „Eglės sanatorijos“ medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo tinklo vyriausiojo gydytojo pareigas.

Įdubusi krūtinės ląsta Nikitai ilgainiui tapo ne tik išoriniu pokyčiu – paaugliui darėsi vis sunkiau pakelti fizinį krūvį, vargino dusulys. Ryškią krūtinės ląstos deformaciją Kauno klinikų vaikų chirurgai koregavo minimaliai invazine operacija, o po jos pradėta reabilitacija padėjo Nikitai susigrąžinti judėjimo laisvę ir fizinę ištvermę. Šiandien jis vėl džiaugiasi kasdienėmis veiklomis, o svarbiausią pokytį nusako labai paprastai – jam tapo lengva kvėpuoti.

45 metų Aistė iš Kauno dėl žarnyno vėžio ilgą laiką negalėjo normaliai maitintis – navikas buvo susiaurinęs žarną, todėl moteris maitinosi specialiais medicininiais gėrimais ir tyrelėmis, smarkiai nusilpo ir neteko daug svorio. Kauno klinikose atlikto sudėtingo chirurginio gydymo metu suformuotos stomos leidžia žarnyno turiniui pasišalinti, tad šiandien pacientė vėl gali valgyti įprastą maistą.

Storosios žarnos vėžys Lietuvoje kasmet diagnozuojamas 1 500–1 700 pacientų. Šiandien Kauno klinikų pacientams prieinamos vis platesnės diagnostikos ir gydymo galimybės – nuo prevencinės programos ir endoskopinių tyrimų iki minimaliai invazyvios, atviros ar robotinės chirurgijos bei individualiai parenkamo sisteminio gydymo. Kauno klinikų medikai primena: kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių ją veiksmingai gydyti.

Juostinės pūslelinės bėrimas dažniausiai užgyja per kelias savaites, tačiau daliai žmonių skausmas pažeistoje vietoje gali tęstis dar ilgai – kelis mėnesius, o kartais net metus. Jis gali būti deginantis, veriantis, priminti elektros iškrovą, o kartais skauda net nuo drabužio prisilietimo prie odos. Tokia būklė vadinama poherpetine neuralgija – dažniausia juostinės pūslelinės komplikacija. „Žmogui gali atrodyti keista – oda jau sugijusi, bėrimo nebėra, tačiau skausmas išlieka.

Daugiau nei septynerius metus 63-ejų Vaidatą vargino po visą kūną išplintantys bėrimai, stiprus niežėjimas ir tinimas. Liga trikdė miegą ir ribojo kasdienę veiklą. Išbandžius skirtingus gydymo būdus, Kauno klinikose vyrui pavyko suvaldyti lėtinę spontaninę dilgėlinę – šiandien stiprūs bėrimai ir tinimas jo nebevargina. „Jausmas toks, lyg būtum įkritęs į dilgėles ir iš jų išlipęs – kūnas pūslėtas, labai niežti. Ryte galėdavau atsikelti ištinusiu veidu, lūpomis ar akimis.

Dusulys lipant laiptais, mažėjanti fizinė ištvermė ar ilgai nepraeinantis kosulys – simptomai, kuriuos žmonės neretai sieja su amžiumi ar kitomis ligomis. Tačiau jie gali įspėti ir apie plaučių fibrozę – ligą, dėl kurios plaučių audinys randėja, o žmogui darosi vis sunkiau kvėpuoti.

Kauno klinikose savaitės pradžioje dėl izoliacinės medžiagos svilimo buvo uždūmintos įrengiamo Infekcinių ligų korpuso patalpos, komentare BNS nurodė gydymo įstaiga. „Šiuo metu pastatas dar nėra eksploatuojamas – jame vyksta vidaus įrengimo darbai, todėl pacientams paslaugos čia dar neteikiamos. Incidento metu žmonės nenukentėjo“, – informavo Kauno klinikos. Svilo izoliacinė medžiaga Įstaiga akcentavo, kad tinkamai suveikė pastate įrengtos priešgaisrinės ir dūmų šalinimo sistemos.

Alpimą bent kartą gyvenime patiria nemaža dalis žmonių. Dažniausiai jis nėra pavojingas, tačiau tam tikrais atvejais gali būti susijęs ir su rimtesnėmis sveikatos problemomis. Apie tai, kodėl žmonės alpsta, ką svarbu prisiminti apie alpimo aplinkybes ir kada reikėtų nedelsti kreiptis į medikus, pranešime spaudai pasakoja Kauno klinikų Širdies centro Sinkopių sektoriaus vadovė doc. dr. Diana Rinkūnienė.

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje, kasmet nustatoma apie 3 tūkst. naujų jos atvejų. Rugsėjo 15-ąją minint Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Kauno klinikų gydytojai primena svarbiausią žinutę vyrams – neatidėlioti rūpinimosi savo sveikata ir profilaktiškai tikrintis net ir gerai jaučiantis. Ankstyvosiose stadijose ši liga dažnai nesukelia jokių simptomų. „Vyras gali jaustis visiškai sveikas, o atsiradus simptomams liga jau gali būti pažengusi.

Dviejų mėnesių kūdikio netektis Kauno klinikose tapo viena labiausiai aptarinėjamų ir visuomenę sukrėtusių istorijų. Dukrelės netekę tėvai atsidūrė ne tik gilaus gedulo, bet ir milžiniško žiniasklaidos bei tarnybų dėmesio centre. Viešojoje erdvėje pasklidus kaltinimams dėl galimos nepriežiūros, Vaiko teisių apsaugos tarnyba siekė įvertinti situaciją šeimoje. Tėvai patys kreipėsi į „TV Pagalbą“, kad galėtų būti suprasti. Šeimos situacija domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva.

Rugsėjis minimas kaip Skausmo žinomumo mėnuo, skirtas didinti visuomenės supratimą apie skausmą, jo gydymą ir žmonių, gyvenančių su skausmu, patirtis. Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas neuropatiniam skausmui – skausmui, atsirandančiam dėl nervų sistemos pažeidimo ar ligos. „Neuropatinis skausmas gali pasireikšti deginimu, dilgčiojimu, tirpimu ar net elektros iškrovą primenančiais pojūčiais.

76-erių metų Vida pirmuosius regos pokyčius pastebėjo dar praėjusiais metais – akyse vis dažniau atsirasdavo rūkas, o ilgainiui tapo sunku skaityti. Regėjimui palaipsniui silpstant, kaunietė nusprendė kreiptis į Kauno klinikų Akių ligų klinikos specialistus. Atlikus tyrimus, jai diagnozuota katarakta ir atlikta operacija, kurios metu implantuotas daugiažidinis intraokulinis lęšis.

Nuo karo Ukrainoje pradžios praėjus 4 metams, Lietuvos valdžia sukruto, kad ligoninės nepasiruošusios ekstremalioms situacijoms. Premjeras ragina didžiųjų ligoninių vadovus įrenginėti operacines ir palatas po žeme. Net žada 300 milijonų eurų statyboms. Trys šalies ligoninės, panašu, ir be valdžios įsikišimo jau rengia statybų planus, o Kauno klinikos pamatus lieti žada jau kitų metų pavasarį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Dviejų mėnesių kūdikio netektis Kauno klinikose tapo viena labiausiai aptarinėjamų ir visuomenę sukrėtusių istorijų. Dukrelės netekę tėvai atsidūrė ne tik gilaus gedulo, bet ir milžiniško žiniasklaidos bei tarnybų dėmesio centre. Atvėrę atokaus vienkiemio duris „TV Pagalbos“ gelbėtojai Rūtai Filejevai, tėvai parodė ne tik savo buitį, bet ir ypatingą, širdį veriantį kampelį – jautrią detalę, skirtą anksčiau laiko užgesusiai dukrelei prisiminti.

Dviejų mėnesių kūdikio netektis Kauno klinikose tapo viena labiausiai aptarinėjamų ir visuomenę sukrėtusių istorijų. Dukrelės netekę tėvai atsidūrė ne tik gilaus gedulo, bet ir milžiniško žiniasklaidos bei tarnybų dėmesio centre. Viešojoje erdvėje pasklidus kaltinimams dėl galimos nepriežiūros, Vaiko teisių apsaugos tarnyba siekė įvertinti situaciją šeimoje. Tėvai patys kreipėsi į „TV Pagalbą“, kad galėtų būti suprasti. Šeimos situacija domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva.

Autouždegiminės ligos – retų ir sudėtingų ligų grupė, kuriai būdinga netinkamai suaktyvėjusi įgimtoji imuninė sistema. Nors apie autoimunines ligas visuomenėje girdima dažniau, autouždegiminės ligos vystosi kitaip, todėl svarbu jas atpažinti ir atskirti nuo kitų panašiais simptomais pasireiškiančių sutrikimų. Kauno klinikų specialistai pabrėžia, kad tiksli ir ankstyva diagnozė yra esminis žingsnis siekiant pritaikyti veiksmingą gydymą. Rugpjūtis – autouždegiminių ligų žinomumo mėnuo.

79-erių kaunietės Vladzės gyvenimą pakeitė nelaimingas atsitikimas sodyboje. Nukritusi nuo laiptų ji patyrė žastikaulio lūžį, o po jo kelerius metus kentė nuolatinį peties skausmą. Pirmoji operacija kitoje gydymo įstaigoje laukto rezultato nedavė, todėl moteris kreipėsi į Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos kliniką. Čia jai buvo atliktas peties endoprotezavimas, padėjęs susigrąžinti rankos funkciją ir lengviau atlikti kasdienius darbus.

Vaiko teisių apsaugos tarnybai pranešus apie ketinimą iš ukmergiškių šeimos paimti septynis vaikus, paaiškėjo, kad į sąrašą įtraukta ir Kauno klinikose mirusi jauniausia jų dukra. Kūdikis sirgo sunkia genetine liga, o iki būklės pablogėjimo šeima juo rūpinosi namuose. Kilus pasipiktinimui tarnyba situaciją pavadino nesusipratimu ir nusprendė ją įvertinti iš naujo.

Vaiko teisių tarnybai pranešus apie ketinimą iš ukmergiškių šeimos paimti septynis vaikus, paaiškėjo, kad į sąrašą įtraukta ir neseniai mirusi jų mergytė. Kilus pasipiktinimui, tarnyba nusprendė šeimos vaikų situaciją įvertinti iš naujo. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba mirusios mergytės mama Smiltėja Žlabienė ir advokatas Valdemaras Bužinskas.

Kai septynmetė Milita pirmą kartą savarankiškai nuėjo kelis žingsnius, tai buvo akimirka, kurios jos tėtis Mindaugas laukė ne vienus metus. Po kūdikystėje patirtos sunkios galvos smegenų traumos mergaitė turėjo iš naujo mokytis to, kas daugumai vaikų ateina natūraliai. Šiandien už šio, atrodytų, paprasto pasiekimo slypi ilgametis Kauno klinikų specialistų ir šeimos darbas, kantrybė bei atkaklumas.

Per kelis pastaruosius mėnesius Kauno klinikose gydyti mažiausiai keturi pacientai, kuriems sunkių sveikatos komplikacijų sukėlė maisto papildai su ciberžole. Vienai pacientei dėl išsivysčiusio kepenų nepakankamumo gali prireikti transplantacijos.

Kauno klinikose mirė dviejų mėnesių mergaitė, gimusi su reta genetine būkle – Patau sindromu. Klinikos apie atvejį pranešė vaiko teisių gynėjams, kurie ketina iš šeimos paimti likusius vaikus. Mirusios mergaitės mama portalui tv3.lt papasakojo savo patirtį. Smiltėja kartu su vyru augina tris sūnus ir tris dukras. Pasak mamos, septintasis vaikelis buvo lauktas, gimdytas natūraliai, namuose. „Septintoji mūsų mažylė buvo laukta, kaip ir kiti vaikai.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai  (VVTAĮT) pareiškus, kad Ukmergės rajone gyvenanti šeima, iš kurios nutarta paimti šešis vaikus, nebendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos specialistai, minėtos šeimos atstovė advokato padėjėja Dalia Jasevičienė pabrėžė, jog būtent tarnyba nenori užmegzti dialogo. Anot šeimos atstovės, VVTAĮT esą nepripažįsta, kad šeimoje augęs kūdikis mirė dėl Patau sindromo, o ne dėl to, kad neva buvo neprižiūrėtas.

Lietuvą sudrebino istorija, kai Kauno klinikose mirus mergytei su Patau sindromu, vaiko teisių gynėjai iš jos šeimos nusprendė paimti likusius vaikus. Ukmergės rajono meras portalui tv3.lt papasakojo apie neįprastą mergaitės šeimos gyvenimo būdą. Aiškėja, kad anksčiau žiniasklaidos akiratyje buvo atsidūręs ir jos senelis – tautodailininkas, bandęs kurti Kvailių partiją ir gyvenęs asketiškai.

Kauno klinikose mirė vos dviejų mėnesių mergaitė iš Ukmergės. Vaikas gimė su reta genetine būkle – Patau sindromu. Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos gydytojas Martynas Žemaitis pateikė daugiau detalių apie gydytą mergaitę. Kaip portalui lrt.lt kalbėjo gydytojas, į ligoninę išsekęs kūdikis atvežtas liepos pradžioje.  „2 mėnesių kūdikis svėrė mažiau nei 2 kilogramus, beveik neturėjo poodinio riebalinio sluoksnio. Jo būklė, anot mediko, buvo gana sunki.

Kauno klinikose mirus dviejų mėnesių kūdikiui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba sako, kad sprendimas iš ukmergiškių šeimos paimti jų kitus šešis vaikus galėtų būti atšauktas, jei tėvai sutiktų bendradarbiauti. „Priimti yra sprendimai (paimti vaikus – BNS), tačiau kviečiame ir tikimės, ir labai laukiame tėvų bendradarbiavimo“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus vedėja Lina Baranauskienė.

Kauno klinikos tapo pirmąja ligonine Baltijos šalyse, įdiegusia garsiąją robotinę chirurginę sistemą „da Vinci“. Šios sistemos įdiegimas žymi svarbų etapą Kauno klinikose nuosekliai vystomoje robotinės chirurgijos programoje. Vis dėlto robotinė chirurgija, naudojant „da Vinci“ sistemą, prasideda gerokai anksčiau nei pirmoji operacija – jos pagrindas yra ne tik pažangi technologija, bet ir žmonės, gebantys ją saugiai ir atsakingai taikyti.

Nors nemažai žmonių ieško, kaip natūraliais būdais pagerinti sveikatą, kitą kartą tai gali turėti labai skaudžių pasekmių. Štai Kauno klinikos pastaraisiais mėnesiais fiksuoja pacientų, kuriems kepenų veikla sutriko vartojant maisto papildus su ciberžole, pagausėjimą. Dėl to net prireikė transplantacijos.

Patyrus traumą ne visada aišku, į kurį Skubios pagalbos skyrių reikėtų vykti. LSMU Kauno ligoninė pasidalino parengta trumpa atmintine, kaip nepasimesti ir aiškiai atskirti, kokur kokia pagalba teikiama.

Spaudimo jausmas krūtinėje, fizinio krūvio netoleravimas – šie simptomai nebūtinai išduoda prasidedantį infarktą. Šie požymiai gali signalizuoti apie kitą ne mažiau pavojingą būklę – mažakraujystę arba kitaip – anemiją. Istorija apie tai ką tik pasidalino Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus medikai, kartu paraginę nepamiršti žmones aukoti kraujo.

Rokui dar besimokant mokykloje pradėjo silpti regėjimas. Jis ir artimieji manė, kad tai – paprasta regėjimo problema. Tačiau Kauno klinikose atlikti išsamūs tyrimai atskleidė kur kas rimtesnę diagnozę – retą galvos smegenų naviką – kraniofaringiomą su didele cista. Navikas buvo taip suspaudęs regos nervus, kad vaikinas matė tik maždaug dviejų metrų atstumu ir nebeskyrė spalvų. Laiku pradėtas gydymas padėjo išsaugoti regėjimą, todėl šiandien Rokas gyvena įprastą studentišką gyvenimą.

Prieš kelerius metus po apsilankymo Melnragės paplūdimyje Vytautas pėdoje pastebėjo rausvą odos darinį. Tuomet jis nė neįtarė, kad tai – pirmasis retos ir klastingos ligos, Kapoši sarkomos, požymis. Šiandien, po ilgo gydymo ir Kauno klinikose taikytos pažangios elektrochemoterapijos, padedančios chemoterapiniams vaistams efektyviau naikinti vėžines ląsteles, vyras vėl gali gyventi aktyvų gyvenimą.

Pacientui prireikus iš po odos ištraukti po šūvio čia atsiradusį metalinį rutuliuką Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus medikai kreipėsi į visus gyventojus. Jie priminė, kada skubios pagalbos iš tiesų reikėtų vykti į ligoninę, o kada – kreiptis į savo polikliniką. Žinute apie tai medikai pasidalino socialinio tinklo paskyroje. „Apie matematiką. Tokį po šūvio atsiradusiį rutuliuką po oda surasti ir pašalinti gali užtrukti apie valandą laiko.

Kai 22-ejų Paulina išgirdo žinią, kad serga reta gimdos kaklelio vėžio forma, jai teko priimti sprendimus, apie kuriuos dauguma jos bendraamžių net nesusimąsto. Intensyvus gydymas galėjo pažeisti kiaušidžių funkciją ir atimti galimybę ateityje susilaukti vaikų. Šiandien, praėjus dvejiems metams po gydymo, Paulinai sėkmingai persodintas prieš ligos gydymą užšaldytas kiaušidės audinys. Tai – pirmoji tokia transplantacija Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Įsibėgėjus šviesiajam metų laikui ir kartu motociklų sezonui medikai įspėja neprarasti budrumo. Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus medikai pasidalino nerimą keliančiomis tendencijomis – kas mėnesį traumuotų į ligoninę patenkančių motociklininkų kone padvigubėja.  „5 – 12 – 21. Tiek motociklininkų po eismo įvykių šį pavasarį atvyko į mūsų Skubios pagalbos skyrių kovą, balandį ir gegužę. Ir tai tik tie, kurie pateko pas mus. Už kiekvieno šio skaičiaus slypi istorija.

Mokytoja dirbanti Lina iš Jonavos pasakoja, kad energijos stoka, nuolatinis mieguistumas bei dusulys ilga laiką buvo tapę jos kasdienybės dalimi. Dar 2014 metais jai buvo diagnozuota itin reta kraujo vėžio forma – mielofibrozė. Nors ligos progresavimą kurį laiką padėjo stabdyti vaistai ir periodiškai atliekamos kraujo transfuzijos, reikšmingą savijautos pagerėjimą moteris pajuto pradėjusi gydymą hiperbarine oksigenoterapija (HBOT) Kauno klinikose.

Kompiuterinės tomografijos tyrimo metu diagnozuota klastinga patologija 60-ies metų kėdainiškei tapo rimtu išbandymu, o išgirsta diagnozė paskatino ieškoti pažangiausių medicinos sprendimų. Šios paieškos moterį atvedė pas dr.

Penkiolikmečio Lauryno istorija prasidėjo prieš dvejus metus po, atrodytų, paprasto nelaimingo atsitikimo – jis nukrito nuo dviračio ir susitrenkė galvą. Iš pradžių rimtesnių pasekmių nebuvo pastebėta, tačiau po kurio laiko berniuko savijauta ėmė sparčiai blogėti – jis vos nulaikė šaukštą rankoje, pradėjo vilkti koją. Laurynui buvo atlikta sudėtinga operacija, po kurios sekė ilga reabilitacija. Paauglys iš naujo mokėsi valgyti, kalbėti ir vaikščioti.

Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus medikai pasidalino neeline istorija – pacientui atvykus su šautine blauzdos žaizda konstatuoti stiprūs pažeidimai. Gydytojai pabrėžėl, kad tokiais atvejais labai svarbu, kad būtų tinkamai panaudotas turniketas. Ši istorija medikai psidalino socialinio tinklo paskyroje. „Į skubios pagalbos skyrių greitoji atvežė pacientą su šautine blauzdos žaizda.

Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus medikai pasidalino neeiline istorija – dėl ūmaus pilvo skausmo atvežta pacientė netrukus sūpavo naujagimį. Pasak medikų, retais atvejais nėštumas gali būti sunkiai pastebimas ir netikėtas. Žinia apie tai ligoninė pasidalino socialinio tinklo paskyroje. „Kartais skubios pagalbos skyriuje istorijos klostosi visai netikėtai.

Trylikametės Liepos gyvenimas klostėsi įprastai, kol vieną dieną per kūno kultūros pamoką ją netikėtai užklupo stiprus galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas. „Radau dukrą gulinčią visuomenės sveikatos specialistės kabinete ant kušetės, visą drebančią, susiėmusią už galvos. Ji skundėsi, kad jai labai karšta ir stipriai skauda galvą. Buvo labai baisu, nes tokių stiprių simptomų anksčiau nebuvo“, – prisimena Liepos mama Akvilė.

Sudėtinga onkologinė liga ir ilgas gydymo kelias – su tokiais iššūkiais teko susidurti 45-erių ukrainiečiui Aleksandrui iš Žytomyro. Jo gydymo kelias prasidėjo Ukrainoje, o svarbiausias etapas vyko Kauno klinikose, kur jam buvo taikomas nuoseklus, kelių etapų gydymas. 2020 metais Ukrainoje Aleksandrui buvo atlikta pirmoji operacija – pašalintas plonųjų žarnų auglys, tačiau tuo metu gydymas apsiribojo tik operacija, nes tiksli ligos diagnozė nebuvo nustatyta.

Ausinės tapo neatsiejama kasdienybės dalimi – jas žmonės naudoja dirbdami, sportuodami ar keliaudami. Tačiau per garsus ir per ilgas klausymasis gali pakenkti klausai. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad apie 1,1 mlrd. jaunų žmonių pasaulyje rizikuoja prarasti klausą dėl šios priežasties. Plačiau apie saugų ausinių naudojimą, galimą žalą ir pirmuosius simptomus pasakoja doc. dr. Alina Kuzminienė, gydytoja otorinolaringologė.

Kauno klinikose baigtos naujo Infekcinių ligų korpuso statybos. Naujasis korpusas skirtas diagnozuoti ir gydyti sunkiausiomis bei ypač pavojingomis infekcinėmis ligomis sergančius pacientus. Kartu jis veiks kaip trečio lygio infekcinių ligų klinika.  Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius pabrėžia, kad tokios infrastruktūros poreikis išryškėjo COVID-19 pandemijos metu.

Netikėtas ir stiprus krūtinės ar nugaros skausmas gali būti ne tik insulto, infarkto, bet ir kitos, itin pavojingos būklės – aortos atsisluoksniavimo – požymis. Nors aortos disekacija pasitaiko gana retai, medikai šią ligą vadina viena dramatiškiausių ir greičiausiai progresuojančių širdies ir kraujagyslių patologijų.

Kauno klinikų medikai berniukui iš Latvijos sugrąžino vaikystės džiaugsmą. Reta ir sparčiai progresuojančia liga sirgęs mažylis jau vos judėjo. Medikai ryžosi retai ir sudėtingai smegenų operacijai. Rezultatai nustebino jau po kelių dienų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Jelgavos parke Latvijoje jau dūko dešimtmetis Renars. Čiuožinėjo ir net itin spėriai užsiropštė ant pavirtusio medžio. Berniuko energija liejosi per kraštus.