Smiltėja kartu su vyru augina tris sūnus ir tris dukras. Pasak mamos, septintasis vaikelis buvo lauktas, gimdytas natūraliai, namuose.
„Septintoji mūsų mažylė buvo laukta, kaip ir kiti vaikai. Mes gyvename taip, kad mes priimame vaikus, kurie nori gimti mūsų šeimoje, kad jie gimtų ir gyventų. Gimtis – natūrali, greita, graži, paprasta, jauki. Mūsų vaikai, kai gimsta, jie neverkia. Jie dažniausiai ramūs, tylūs, šypsosi“, – dalinosi mama.
Gimus dukrytei pastebėjo problemų
Smiltėja pasakoja, kad gimus vaikui, medikams jis parodomas po kurio laiko. Anot mamos, ji yra dalyvavusi mokymuose bei konferencijose apie vaikų ugdymą, žindymą.
„Kai vaikelis būna įsčiose, jis gyvena vandenyje – tai yra visai kitokia terpė. Kai jis gimsta, patenka į sausumą ir tai yra milžiniškas stresas. Kad tai netaptų vaikui gimdymo, emocine trauma, nes psichinė dalis yra labai svarbi kiekvieno žmogaus gyvenime, vaikui reikia labai daug prieraišumo“, – kalbėjo mama.
Pasak Smiltėjos, po kurio laiko įvyksta ginekologo apžiūra – tėvai gauna pažymą, kad įvyko gimdymas. Anot mamos, pagal įstatymus, naujagimį užregistruoti galima per tris mėnesius.
„Vaikas turi būti prie odos, tėčio ir mamos. [Vaikas turi] nepatirti labai didelių kontrastų, iš karto nebūti labai ryškioje šviesoje. [...] Einam [sąmoningo prieraišumo] kelią, kad būtų gerbiamas vaiko jautrumą, kad jis stiprėtų, augtų ir paskui į pasaulį patektų po truputį“, – dalinosi mama.
„Šeimoje vaikelis visada laukiamas. Visi vaikai laukia, glosto pilvelį, jam dainuoja“, – pridūrė ji.
Deja, po gimdymo tėvai pastebėjo, kad mergytės gomurys buvo atviras. Mama pasakoja, kad mergytė negalėjo žysti.
„Pas ją buvo kiškio lūpos, vilko gomurys. Tai reiškia, kad gomurys būna atviras ir ji negali pilnatviškai žysti pienelio, taip kaip visi kiti vaikai. Tada nusipirkome pienatraukį pirmą kartą gyvenime, tokio daikto nebuvau turėjus. Nusipirkome pipetę, kad padėtų vaikui valgyti. Mokinome ją žysti ir ji po truputį mokėsi“, – kalbėjo Smiltėja.
Mama pasakojo, kad mergytę mėnesį augino natūraliai, kaip ir kitus savo vaikus. Pasak Smiltėjos, šeima globojo mergaitę.
„Natūraliai, darniai, ramybėje, dainuodami, glostydami. Visų vaikų ji buvo mylima ir jie piešė piešinius, su ja kalbėjo ir ją glaudė“, – pasakojo ji.
Mama priduria, kad dėl dukrytės pasikalbėjo su dulomis, kurios, pasak jos, turi daug patirties. Šios tėvus nuramino ir patikino, kad kai vaikas bus sustiprėjęs, jam bus galima daryti plastinę operaciją ir sujungti lūpas.
Smiltėja pasakoja, kad po konsultacijų su dulomis gyveno ramiai, tačiau pastebėjo, kad mergytė auga į ūgį, tačiau ne į apimtį. Dėl to tėvai liepos pradžioje susitiko su privačiai dirbančia neonatologe.
„Kai ji apžiūrėjo vaikelį, ji pasakė, kad pagal jos ypatybes, kurios jau dabar matosi, ji fiziologiškai negali užsimaitinti [...]“, – kalbėjo Smiltėja.
Pasiūlė paguldyti į reanimacijos skyrių Kauno klinikose
Minėta neonatologė tėvams pasiūlė mergytei pastatyti lašelinę ir taip pabandyti ją pamaitinti. Tą dieną gydytoja dirbo Kauno klinikose, todėl tėvams mergytę buvo pasiūlyta paguldyti į reanimaciją.
„Kai atsigulėme į reanimaciją, po truputį [gydytojai] darė tyrimus ir rado joje tiek daug dalykų, dėl ko ji negali augti“, – kalbėjo Smiltėja.
Pasak mamos, gydytojai reanimacijoje pasakė, kad mergytė nuolatos serga plaučių uždegimu. Po daug sveikatos tyrimų gydytojai taip pat atrado, kad kažkas negerai su kūdikio smegenimis, kaukole. Taip pat tėvai sužinojo, kad jų vaikelis serga Patau sindromu.
„Jie mėnesio kūdikiui darė milžinišką kiekį tyrimų, švitinimų, dar kažko... Mes stebėjome tą situaciją ir mums atrodė, kad ji gali neatlaikyti visų tyrimų. Kažkuriuo metu [...] už ją kvėpavo aparatas, kad, kaip jie sakė, ji pailsėtų, nepervargtų“, – pasakojo mama.
Gydytojai tėvams pasakė, kad mergytė negyvens ilgai. Pasak Smiltėjos, gydytojai informavo, kad vaikai su Patau sindromu dažniausiai nesulaukia pirmojo gimtadienio.
„Daktarai vis daugiau rado dalykų, kurie lemia, kad ji nuo pat gimimo negalėjo normaliai vystytis, normaliai maitintis, normaliai virškinti. ir normaliai gyventi, kaip kiti mūsų vaikai gyvena. Ji neturėjo tokių sąlygų vien dėl to, kad jos kūne niekas normaliai nefunkcionuoja“, – kalbėjo Smiltėja.
Išgyvenimus, patirtus Kauno klinikose, moteris vadina „tikru košmaru“. Anot Smiltėjos, tėvai su mergyte galėjo pabūti kelis kartus per dieną, po kelias minutes.
„Per vieną dieną pasikeitė visas gyvenimas, nes staiga sužinome, kad su vaiku leis būti penkias minutes [...] Tą dieną, kai vaiką paguldė, mums leido tris kartus per dieną [su juo] būti po penkias minutes. Mes jį pagimdėme ir staiga mes negalim su juo būti“, – kalbėjo mama.
Kaip žiniasklaidai nurodė Kauno klinikų vaikų gydytojas Martynas Žemaitis, į klinikas atvežtas 2 mėnesių kūdikis svėrė mažiau nei 2 kilogramus. Tik mergaitei esant ligoninėje, jai nustatytas Patau sindromas, nors kai kurie simptomai pastebėti iškart.
Patekus į reanimaciją gavo skambutį iš Vaiko teisių
Smiltėja pasakoja, kad patekus į reanimaciją, po kelių valandų gavo skambutį iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) ir iš policijos. Šie pranešė apie įtarimus, kad tėvai nemaitina vaiko, juo nesirūpina.
Pasak mamos, apie tai Vaiko teisėms ir policijai pranešė Kauno klinikos. Gydytojas M. Žemaitis teigė, kad medikai į Vaiko teisių tarnybą kreipėsi, nes dirbusiems kolegoms kilo įtarimų dėl galimos nepriežiūros.
Mama atvirauja, kad ją kartu su vyru ištiko šokas. Jiems buvo paaiškinta, kad tai yra „bendra tvarka ir nieko asmeniško“. Smiltėja sako, kad kalbėjosi su Vilniaus miesto gydytojais, kurie jai esą pasakojo, jog Kauno klinikose „tvarka yra nežmoniška“. Pasak mamos, tėvai sulaukia skundų, jeigu jie „daro kitaip, nei pasakė medikai“.
Anot Smiltėjos, kol dukrytė gulėjo reanimacijoje, kartu su vyru sužinojo, kad visi reanimacijoje vaikus paguldę tėvai yra sulaukę skambučių iš Vaikų teisių atstovų. Tada mirusios dukrytės tėvai kreipėsi į teisininkus.
Mamos įsitikinimu, situaciją pablogino kai reanimacijos skyriuje susidūrė su socialine darbuotoja.
„Mes jau buvome pašnekėję su penkiais ar šešiais žmonėm, papasakoję tą istoriją. Mes buvome mėnesį po gimties, dideliame jautrume ir atvirume ir jautėmės labai pavargę ir išsigandę dėl vaiko [...].
Prie mūsų priėjo socialinė darbuotoja ir pradėjo mus atakuoti: „Gal reikėjo anksčiau atvažiuoti, gal jūs kažko nepadarėte...“ [Ji kalbėjo] su sarkazmu, neatidumu, nepasirūpinimu, kaltinimu... Ji kalbėjo su mumis, nors ji nieko nežinojo.
Ji išėjo įsižeidusi, nes mano vyras pasakė: „Mes dabar nebeturime jėgų su dar vienu žmogumi pakalbėti, juolab jūs nesate medikė ir tiesiogiai vaikui dabar nepadėsite. Ateikite pas mus, kai mes turėsime palatą, viskas bus aiškiau, mes būsim nurimę.“ Ji išėjo labai įsižeidusi ir mums buvo labai keista“, – pasakojo ji.
Mama atvirauja, kad tėvai baiminosi, kad nuo didelio tyrimų kiekio ir Patau sindromo vaikas galėjo numirti. Deja, liepos pabaigoje šeimai teko dukrytę išlydėti iš šio pasaulio.
„Mes nebeturime septintos dukrytės, ji numirė“, – pasakė Smiltėja.
Smiltėja pasakoja, kad VTAĮT iš tėvų bando paimti visus vaikus, nes pas juos esą per maži namai, kuriuose nėra vietos.
„Esame su karstu rankose ir gauname raštą, kad jie nori iš mūsų atimti visus vaikus“, – dalinosi Smiltėja.
Pasiteiravus, ko ketina imtis toliau, Smiltėja atsako, kad ir toliau viešins istoriją ir konsultuosis su teisininkais. Tėvai siekia, kad Vaiko teisių tarnyba jų atsiprašytų.
Gyvenimas natūraliai: valgo tik, kai užsinori
Savo šeimą Smiltėją apibūdina kaip įprastą.
„Tiesiog mes gyvenam darnoje, mes gyvenam meilėje, mes gyvenam santarvėje, mes einame sąmoningumo keliu. Tai reiškia, kad mes esam atidūs, kaip mes jaučiamės, ką mes su tuo daromę, kaip mes bendraujame, kaip mes sprendžiame dalykus“, – sako mama.
Anot jos, jiedu su vyru stengiasi kurti kuo geresnes sąlygas savo šeimai. Tad kalba toliau tęsiasi apie gyvenimą kaime.
„Mes gyvenam gamtoje. Kai atsikeliame, girdime paukščių čiulbėjimą, o ne kažkokius mašinų variklius, ar patiriame kuro išmetama taršą. Mes neklausome signalizacijų ar pravažiuojančių greitųjų. Mes girdime ramybę ir gyvename ramybėje“, – kalba Smiltėja.
„Aš sakyčiau, kad mes tiesiog gyvenam su gamta. Tai yra mūsų sąmoningas pasirinkimas. Kiek aš žinau, labai daug šeimų apie tai svajoja, o mes šitą rojų turime“, – priduria ji.
Mergaitės mama pasakoja ir apie kai kuriems galbūt neįprastą gyvenimo ritmą. Pavyzdžiui, kad valgo tik tada, kai nori, ir kad vaikai nesėdi prie ekranų.
„Valgome mes pagal pajautimą, kai jaučiame, kad norisi. Kiekvienas vaikas pas mus šeimoje gali valgyti skirtingai, kaip jis nori, kaip jam tuo metu reikalinga. Kuo daugiau baltymų, kuo daugiau daržovių“, – vardija pašnekovė.
Už natūralų gimdymą ir prieš skiepus
Jos manymu, taip gyventi norėtų daugelis šeimų. Kaip ir, anot jos, natūraliai gimdyti vaikus.
„Tai, kad mes renkamės natūraliai gimdyti, tai taip pat yra daugelio šeimų svajonė, nes daug kas gimdo per Cezario pjūvius, bet tai nėra gimdymas, tai yra vaiko išėmimas. Ir vaikas jau kitoks, nes jis nepatyrė kelionės gimties takais, jis neatsirinko tos jėgos gimti ir jis jau kitaip gyvena. [Vaikas] neturi to atsparumo, neturi tos jėgos, nes gimti yra didelis iššūkis“, – sako Smiltėja.
Tokia filosofija šeima vadovaujasi ir kitais medicinos klausimais, pavyzdžiui, dėl skiepų. Smiltėja ir jos vyras dėl to turi labai aiškią nuomonę.
„Mes labai domėjomės šita tema. <...> Skiepai turi milžinišką poveikį imunitetui ir turi milžinišką žalą, apie kurią dažniausiai nieks nekalba, kai siūlo skiepus. Tai mes sąmoningai norėdami kurti natūralų imunitetą ir jo nežaloti, mes neskiepijam vaikų“, – sako Smiltėja.
Daugiavaikėje šeimoje gimė vaikas su Patau sindromu
Primename, kad antradienį socialiniuose tinkluose išplito istorija apie tai, jog Vaiko teisių apsaugos ir įsivaikinimo tarnyba nusprendė paimti vaikus iš daugiavaikės šeimos, tarp kurių buvo ir miręs kūdikis.
Šią savaitę šeimos atstovė advokatė Dalia Jasevičienė „Facebook“ pasidalino vienos šeimos skaudžia netektimi. Kaip pasakoja advokatė, praėjusios savaitės penktadienį į ją kreipėsi sena pažįstama. Ji prašė pagalbos, ieškant konstruktyvios diskusijos su Vaiko teisių apsaugos skyriumi (VTAS).
„Klientė su savo vyru sukūrė meilės kupiną šeimą ir augina daug vaikų. Kai aš pati, turėdama šešis vaikus, sakau „daug“, tai ji turi tikrai daug vaikų. Šių metų gegužės pabaigoje jų šeimoje gimė dukrytė. Tačiau vaikelis gimė turėdamas Patau sindromą – tai retai su gyvybe suderinama būklė
Mama kreipėsi į privačią kliniką, kur jai patarė, kaip galima bandyti prailginti vaiko gyvybės palaikymą, tačiau po labai sunkaus mėnesio vaikelio būklei prireikė Kauno klinikų reanimacijos“, – rašė advokatė D. Jasevičienė.
„Mergytei patekus į Kauno klinikas, pastarosios, neturėdamos nustatyto įgimto Patau sindromo, pamatė tik mažo svorio mėnesio amžiaus vaikelį ir suskubo apie neva „blogą mamą“ pranešti VTAS. O VTAS savo ruožtu suskubo mamą visų pirma nuteisti už tai, kad ji augina daug vaikų“, – rašė advokatė.
Anot D. Jasevičienės, po ilgos kovos mergytė mirė ligoninėje.
„[Mergaitė] ilgą laiką buvo intubuota, dėl to mamai buvo draudžiama vaikelį apkabinti. Tai emociškai ypač sunkus patyrimas bet kuriai šeimai, sąmoningai planavusiai ir laukusiai dar vieno šeimos spindulėlio“, – rašė D. Jasevičienė.
Šeima gyvena neįprastą gyvenimo būdą
Komentuodamas apie ukmergiškių šeimą, Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šeima anksčiau 6 metus gyveno socialiniame būste, iki kol 2025 m. spalio 7 d. šeima nutraukė sutartį socialiniame būste ir išvyko gyventi pas vyresnio amžiaus moterį, kuri viduryje miško turi sodybą.
D. Varnas taip pat pridūrė, kad šeima gyvena kiek kitokį gyvenimą nei įprasta.
„Jie gimdo namuose, nesinaudoja gydytojų paslaugomis, yra prieš skiepus. Jie save yra pasivadinę gamtos žmonėmis, gamtos vaikais. Tai jie taip ir gyvena, nes jie nelanko pagrindinių mokyklų, lanko vėjo mokyklas, nors ji oficialiai yra įregistruota, bet ten gal daugiau būreliai nei kažkokia ugdymo įstaiga.
Jie negyvena tokio gyvenimo, kaip 21 a. gyvename mes“, – komentavo Ukmergės r. meras.
D. Varnas taip pat sakė, jog su šeima jis yra bendravęs ir anksčiau, tačiau apie kitokį gyvenimo būdą tuo metu meras sako nežinojęs.
„Paskutiniu momentu, kai mergaitė atsidūrė ligoninėje, man tėtis pats paskambino, kad vaikų teisės nori paimti vaikus. Tada aš įsivėliau į šitą visą problemos sprendimą. Aš neturiu kompetencijų tokių, kaip vaikų teisės, bet pasidariau kaip koordinatorius, tai ir bendrauju ir su tėvais, ir su visomis kitomis institucijomis“, – aiškino Ukmergės r. meras.
Vaiko teisės priėmė sprendimą paimti vaiką po jo mirties
Kaip pasakoja advokatė, praėjus dviem dienom po kūdikio mirties, VTAS pranešė, kad priėmė sprendimą paimti vaiką iš šeimos „nes neva mama vaiko nemaitino.“
„Šiandien matau VTAS sprendimą paimti vaiką iš šeimos, pagrįstą tik Kauno klinikų raštu, kuriame dar net nenustatytas, nediagnozuotas Patau sindromas, jau įvardytas mirties priežastimi“, – rašė D. Jasevičienė.
Advokatė priduria, kad VTAS taip pat mato poreikį atimti visus vaikus, nes mama, pasak jų, nebendradarbiauja su Tarnyba. Advokatė tikina, kad šeima nieko blogo vaikams nedaro. Pasak D. Jasevičienės, klientės šeima nevartoja alkoholio, tiki Dievu, o visi vaikai – kūrybingi ir groja.
„Vaikai gyvena apsupti meile ir gamta - tai daugelio šeimų siekiamybė turėti galimybę taip auginti savo atžalas“, – pasakojo advokatė.
„Taigi šiandien mama stovi prie savo vos dviejų mėnesių dukrytės karstelio ir manęs klausia: „Tai jeigu dabar į šermenis ateis VTAS, tai jie ir mirusį kūnelį paims?“ Iš VSV – vaiko situacijos vertinimo – panašu, kad taip: Vaiko teisių apsaugos tarnyba iš šeimos atima net ir mirusius vaikus“, – tęsė ji.
Pasak D. Jasevičienės, tarnybos darbas pagrįstas tik specialistų nuomone.
„Mano klientė šiandien kaltinama tuo, kad jos vaikas gimė turėdamas Patau sindromą ir kad ji augina daug vaikų. O aš, šiek tiek pažinodama šią sistemą iš vidaus, galiu pasakyti, kad tai Lietuvos vaikų ir šeimų oficialaus genocido vykdymo institucija. O kaip jūs vadinate šią oficialią įstaigą, veikiančią tik „mano nuomonės“ principu?“ – rašė D. Jasevičienė.
Pasak advokatės, trečiadienį VTAS kreipsis teismą, prašydama leisti paimti vaikus iš šeimos.
Vaiko teisės: medikai informavo apie kritinę būklę
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba raštu pakomentavo, kad visi sprendimai taikomi tik gyvam vaikui, tad įvykus šiai tragedijai, jokie anksčiau priimti sprendimai kūdikio atžvilgiui nebegalioja.
Situaciją šiandien taip pat pakomentavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus vedėja Lina Baranauskienė. L. Baranauskienė išreiškė užuojautą kūdikio netekusiai šeimai.
„Vaiko teisių gynėjų vardu, reiškiame nuoširdžią užuojautą dėl mirusio kūdikio. Artimiesiems, šeimai kūdikio netektis yra didžiulis skausmas [...]“, – žurnalistams kalbėjo L. Baranauskienė.
Pasak skyriaus vedėjos, sprendimas dėl vaiko paėmimo priimamas visiškai kraštutiniais atvejais. Jeigu tėvai nebendradarbiauja su tarnyba, nepriima pagalbos, situacija nesikeičia ir vaikui išlieka grėsmė.
„Šios šeimos atveju yra priimtas sprendimas, kad vaikams yra būtina užtikrinti saugumą. Sprendimą priėmėme liepos 27 d., o apie kūdikio mirtį sužinojome tik liepos 28 d., apie tai, kad kūdikis mirė liepos 26 d., sekmadienį“, – žurnalistams kalbėjo L. Baranauskienė.
L. Baranauskienė tikina, kad skubos tvarka susitiks su Kauno klinikų atstovais ir peržiūrės informacijos pasikeitimo algoritmus.
„Svarbu pasakyti, kad tėvų tikėjimas, tėvų vertybės, gyvenimo įsitikinimai, požiūris į vaikų auklėjimą, yra visiškai tėvų pasirinkimas. Bet vaiko teisė į sveikatą, į tinkamą gydymą, teisė į gyvybę turi būti užtikrinta. Tai yra prioritetas. Net jei vaikas serga sunkia, nepagydoma liga, jis turi teisę gauti reikiamą pagalbą, kad vaikas nepatirtų kančios“, – kalbėjo L. Baranauskienė.
Pasak L. Baranauskienės, sprendimas paimti visus vaikus buvo priimtas dėl to, kad manoma, jog jų gerovei yra kilusi grėsmė.
„Yra daugiau aplinkybių, kurios šiandien dienai suponuoja vaikų saugumo užtikrinimo poreikį. Vaikams yra kilusi grėsmė. Jų gerovei, emociniam saugumui, raidai [...] ir sveikatai“, – kalbėjo L. Baranauskienė.
L. Baranauskienė ragino tėvus bendradarbiauti su Vaiko teisėmis. Pasak jos, medikai Vaiko teises informavo, kad kūdikis buvo išsekęs, kritinės būklės ir jam buvo reikalinga skubi pagalba. Pasak Vaiko teisių atstovės, kol kas nėra kreiptasi į teismą.
Pasak skyriaus vadovės, ši šeima tarnybai buvo žinoma anksčiau.
„Buvo gauta keletas pranešimų ir iš sveikatos įstaigų dėl netinkamos vaikų sveikatos priežiūros užtikrinimo“, – sakė ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Jei jau toleruojat 72 lytis, tai galima toleruoti ir tokius. Argi ne tiesa.
