kauno klinikos

Suvalkijoje gyvenančios Laimutės šeimos kasdienybėje yra viena nuolatinė stotelė – kas dvi savaites visi kartu važiuoja į Kauno klinikas. Čia Laimutė, jos sūnūs Dainius ir Ramūnas bei anūkė Aistė gauna pakaitinę fermento terapiją dėl retos paveldimos Fabry ligos. „Fabry liga yra reta paveldima medžiagų apykaitos liga. Sergant ja organizme trūksta fermento alfa-galaktozidazės A – medžiagos, padedančios ląstelėms suskaidyti tam tikras riebalines medžiagas.

Kauno klinikų Širdies centre pradėta taikyti pulsinio lauko abliacija – naujos kartos metodas, skirtas prieširdžių virpėjimui gydyti. „Ši technologija leidžia greičiau ir selektyviau atlikti plautinių venų elektrinę izoliaciją, mažinant aplinkinių audinių pažeidimo riziką“, – pažymi Kauno klinikų Širdies centro Širdies aritmijų skyriaus vadovas gydytojas kardiologas prof. dr. Aras Puodžiukynas. Prieširdžių virpėjimas – dažniausia ilgalaikė širdies aritmija pasaulyje.

Kauno klinikų Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje kasmet gydoma apie 500 sunkiai sergančių naujagimių, didžioji dalis jų – ankstukai. Sveikstantys mažyliai vis dažniau įkurdinami kartu su tėvais bendrose palatose – taip jie greičiau sveiksta, būna ramesni, o geriau jaučiasi ir patys tėvai. Nuo šiol vaikų būklę medikai galės stebėti nuotoliniu būdu – Kauno klinikose įdiegta itin moderni stebėjimo įranga.

Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrius pasidalino neeiliniu ryto įvykiu ligoninės tuneliuose, kuris galėjo pasibaigti tragedija. „Skubiosios medicinos gydytoja rezidentė Akvilė, po naktinės pamainos eidama klinikų tuneliu namų link, pastebėjo susmukusį žmogų su žaizda galvoje.  Jis buvo be sąmonės, o šalia esantys praeiviai jau atlikinėjo krūtinės ląstos paspaudimus. Įvertinusi situaciją, gydytoja iškvietė papildomos pagalbos ir perėmė pradinio gaivinimo veiksmus.

40 metų Rasa iš Kelmės pasakoja, kad pastaruosius pusantrų metų jos kasdienybę temdė nuolatiniai, sekinantys pilvo apačios ir juosmens srities skausmai, prasidėdavę dar prieš menstruacijas ir užsitęsdavę joms pasibaigus. Kartais skausmas būdavo toks stiprus, kad moteris nebegalėdavo paeiti. Dėl pažengusios giliosios endometriozės Kauno klinikose atlikta sudėtinga operacija šiandien leido jai grįžti į gyvenimą be nuolatinių skausmų.

Lietuvoje įsivyraujantiems žvarbiems ir žiemiškiems orams daugėja darbo ir medikams – daugėja ne tik peršalusių žmonių, bet ir traumų. Kitą kartą į gydytojų pagalbos prireikia ir dėl pačių gyventojų neapdairaus elgesio.  Viena iš tokių istorijų pasidalino Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus medikai, įspėdami, kad žūklė ant ledo pavojinga ne tik dėl įlūžimo, bet ir dėl nušalimo. „Šis pacientas atvyko dėl skausmingų pūslių ant pirštų, atsiradusių nušalus žvejybos metu.

Nors oficiali statistika gerėja ir Lietuva po truputį lipa iš sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis duobės, medikai konstatuoja, kad infarktas šiais laikas griebia vis jaunesnius. Kardiologas prof. Raimondas Kubilius turi žinią visiems – šių ligų riziką gali sumažinti labai aiškūs įpročiai. Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas pasidalino trimis dabartinę situaciją galinčiais iliustruoti pavyzdžiais.

Kam ilgasis šventinis savaitgalis – proga pailsėti ar bent kiek atsitraukti nuo įprasto kasdienio ritmo, ligonių priėmimo skyriuose darbas šiomis dienomis virte virė. Netrūko ne tik karščiuojančių pacientų, bet ir kitų negalavimų, traumas paslydus ar padauginus alkoholio patyrusių žmonių. Be to, medikai įspėja, kad dalies pacientų anplūdžiui dar tik ruošiasi.

Siekiant užtikrinti, kad profesionali medicinos pagalba pacientams būtų prieinama operatyviai ir nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, Vidurio ir vakarų Lietuvos (VVL) regiono ligoninėse skubiosios medicinos pagalbos skyriuose (SMPS) planuojama plėtoti ir įdiegti skubiosios telemedicinos paslaugas, o Kauno klinikų SMPS ir stacionaro skyrių pacientams išbandyti virtualios ligoninės (nuotolinės konsultacijos) koncepciją, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Greitai ir kokybiškai at...

Kauno klinikų radiologai – branduolinės medicinos specialistai – pirmą kartą Lietuvoje pacientui, sergančiam prostatos vėžiu, atliko naujos kartos radioligandų terapiją. Tai svarbus žingsnis diegiant modernias ir pasaulyje plačiai taikomas vėžio gydymo technologijas šalyje. Kauno klinikų Branduolinės medicinos tyrimų centro vadovas prof.

Kauno klinikose keturis mėnesius gydyta vos 22 savaičių ir 6 dienų, 390 gramų svėrusi mergaitė Klaudija – antra pagal mažumą išgyvenusi naujagimė Lietuvoje. Tai – itin retas atvejis. Prieš šešerius metus Kauno klinikose pasaulį išvydo ir išgyveno mažiausias naujagimis – vos 350 gramų svėrusi mergaitė, gimusi 22 nėštumo savaitę, rašoma pranešime spaudai.

Penktadienį Lazdijų rajone įvyko kraupi avarija – susidūrus dviem automobiliams nukentėjo dvi moterys ir trys mažamečiai. Kaip praneša policija, penktadienį apie 17 val. 45 min. Lazdijų r. Juozapavo k. ribose, kelyje Lazdijai-Akmeniai, į moters, gimusios 1972 m., vairuojamą automobilį „BMW“ atsitrenkė ta pačia kryptimi važiavęs ir saugaus atstumo nesilaikęs automobilis „Audi A6”, kurį vairavo 1995 m. gimęs vyras.

Kauno klinikose antradienį vyks civilinės saugos pratybos „Darbuotojų veiksmai įvykus ekstremaliajam įvykiui“, jas stebės ministrė pirmininkė Inga Ruginienė. Šios pratybos – didžiausių mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybų „Vyčio skliautas 2025“ dalis. Jų metu bus imituoti keli ekstremalių įvykių scenarijai: gaisras Kauno klinikose ir gama peilio incidentas mobilizacijos metu.

Sėkminga išgyvenimo istorija iš Kauno. Eilinio peršalimo simptomais prasidėję negalavimai kaunietei virto grėsminga diagnoze – paaiškėjo, kad moteriai leukemija. Po chemoterapijos, belaukiant kaulų čiulpų transplantacijos, užklupo ir siaubinga infekcija. Beveik metus medikai darė viską, kad jauna moteris pasveiktų ir sulauktų transplantacijos, kuri, laimė, buvo sėkminga.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Metukų Urtė šiandien džiaugiasi vaikyste – gali drąsiai maudytis, keliauti prie jūros, tarti pirmuosius žodžius. Dar neseniai jos kvėpavimą palaikė tracheostominis vamzdelis, o kalbos, verksmo ar juoko garsų tėvai neturėjo progos išgirsti. Įprastą kvėpavimo takų funkciją mergaitei padėjo atkurti sudėtinga operacija taikant CO₂ lazerį. Urtei buvo vos penkeri mėnesiai, kai ji sunkios būklės pateko į Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyrių, rašoma pranešime spaudai.

Neurologiniai sutrikimai tampa vis aktualesne visuomenės sveikatos problema – jie jau dabar sudaro daugiau nei 15 proc. viso ligų masto pasaulyje, lenkdami širdies ir kraujagyslių ar onkologines ligas. Prognozuojama, kad iki 2050 metų su tam tikrais smegenų veiklos sutrikimais pasaulyje gyvens beveik 5 milijardai žmonių. Pasak Kauno klinikų Neurologijos klinikos Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovo prof.

Lietuva pagaliau kompensuos itin brangų gydymą – genų terapiją spinaline raumenų atrofija sergantiems vaikams. Pirmąją injekciją gavo dar pusmečio nesulaukęs kūdikis, kuriam ligą medikai nustatė vos tik gimus, visuotinės naujagimių patikros metu. Tokią diagnozę kasmet išgirsta iki 2 mažųjų pacientų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Pusšešto mėnesio berniukas, sergantis spinaline raumenų atrofija, gauna gydymą genų terapija.

Brangiausias iki šiol Lietuvoje kompensuotas vaistas – spinaline raumenų atrofija sergančiam kūdikiui skirtas genų terapijos preparatas – jau netrukus pasieks Kauno klinikas, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Nors užsitęsusios derybos, klinikiniai sprendimai ir logistiniai klausimai pareikalavo itin glaudaus koordinavimo, šį kartą visos institucijos veikė išvien, kad vienkartinė, bet gyvenimą keičianti infuzija laiku pasiektų labai reta liga sergantį kūdikį.

Birželio 30 dieną į Kauno klinikas buvo atvežtas paauglys, įtariama – dėl apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis. Nors medikai ilgai kovojo dėl jo gyvybės, šeštadienį ji užgeso. Kaip informuoja medikai, išsivystė organų nepakankamumas, kuris ir lėmė mirtį. Profesorius perspėja visus tėvus dėl pasekmių. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad įvyko tragedija Kauno klinikose – mirė 15-metis, apsinuodijęs narkotinėmis medžiagomis, skelbė lrytas.lt.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas sako, jog šeštadienį jų įstaigoje miręs paauglys buvo apsinuodijęs psichotropinėmis medžiagomis, nuo kurių išsivystė organų nepakankamumas. „Pirminė informacija yra tokia, kad birželio 30 d. į mūsų vaikų intensyvios terapijos skyrių buvo atvežtas paauglys. Pagal klinikinius duomenis ir pirminę informaciją buvo kalba apie apsinuodijimą psichotropinėmis medžiagomis.

Kauno klinikų pacientas Edgaras prisimena, kad būdamas aktyvus, sportą mėgstantis paauglys ėmė vis dažniau vengti fizinės veiklos. Pacientui kitame mieste buvo diagnozuota genetinė liga – spinalinė raumenų atrofija (SRA), o išgirdęs apie galimybę gydytis suaugusiems skirtomis nusinerseno injekcijomis Kauno klinikose, kreipėsi čia ir netrukus pradėjo gydymą.

Jonavos ir Kauno medikų kova dėl 15-mečio gyvybės – galimai parūkiusį elektroninę cigaretę su neaiškiomis medžiagomis, paauglį ištiko klinikinė mirtis. Jį gaivino ir greitosios medikai, ir Jonavos ligoninės reanimacijos gydytojai. Paauglio širdį pavyko priversti vėl plakti, dabar jis Kauno klinikų medikų globoje. Pasak gydytojų, vasarą sunkiai apsinuodijusių paauglių vis daugėja, medikai veža net dešimtmečius.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prieš praėjusias Kalėdas vilnietei Jurgai buvo diagnozuotas opinis kolitas – lėtinė storosios žarnos uždegiminė liga. Nepaisant taikyto standartinio gydymo vaistais, jos būklė palaipsniui blogėjo – dėl dažno viduriavimo ji neteko svorio, jai vos užtekdavo jėgų nuvykti į darbą. „Man buvo rekomenduota kreiptis į Kauno klinikas, kur buvo atlikti išsamūs tyrimai ir taikyti visi galimi gydymo būdai, įskaitant stipresnius medikamentus“, – pasakoja jauna moteris.

Kauno klinikų Intervencinės radiologijos skyriaus specialistų komanda penktadienį pirmą kartą Baltijos šalyse atliko unikalią intervencinę procedūrą per riešo arteriją – dviejų aneurizmų embolizaciją smegenyse, panaudojant naujos kartos priemones. Intervencija buvo kruopščiai suplanuota ir sumodeliuota kiekvieną veiksmą „surepetavus“ virtualioje aplinkoje, pasinaudojant Kauno klinikose esančia modernia įranga, rašoma pranešime spaudai.

Kauno klinikų gydytojai pirmieji Baltijos šalyse atliko kateterinę širdies triburio vožtuvo korekciją. Ši procedūra išskirtinė ir tuo, kad jos metu pacientui vienu metu buvo sėkmingai gydytas ir dviburio vožtuvo nesandarumas. Toks sudėtingas dviejų širdies vožtuvų gydymas vienu metu – itin retas net pažangiausiuose Europos širdies centruose. „Tai – istorinis įvykis mūsų komandai ir visam regionui. Vienos intervencijos metu pavyko pašalinti dviejų skirtingų vožtuvų pažaidą.

To Kauno klinikose dar nebuvo. Po angies įgėlimo į ligoninę atvykęs vyras atsivežė ir pačią gyvatę, kurią sugavęs įgrūdo į stiklainį. Medikai sako, kad vyrui rimtesnės pagalbos neprireikė, žaizdą tik dezinfekavo ir išleido namo. Tačiau kartais angies įgėlimas gali baigtis net reanimacijoje. Roplių žinovai primena, kad gyvatės kanda, kai ginasi, tad jų tiesiog nereikia erzinti ir gaudyti. Kauno klinikose neeilinis vizitas. Į medikus kreipėsi pacientas, kuriam įgėlė angis.

Ligoninių priėmimo skyriuose darbas lyg amerikietiški kalneliai – kartais atvyksta keli pacientai, o kartais susidaro milžiniškos eilės. Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje būna ir dramatiškų situacijų, kai eilėse laukia net ligonius atvežusios greitosios, o kiti sunegalavę žmonės neprisišaukia pagalbos. Sveikatos apsaugos ministerija žada pokyčius.  Kaunietis Vladas sako, kad reikia kantrybės, mat Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje tenka palaukti ir kelias valandas.

Lėtinė inkstų liga (LIL) – viena dažniausių lėtinių ligų pasaulyje, kuria serga net 13 proc. suaugusiųjų. Nors ši liga dažnai prasideda be aiškių simptomų, jos pasekmės gali būti itin rimtos – didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, liga gali progresuoti iki galutinės stadijos inkstų nepakankamumo, kai prireikia pakaitinės inkstų terapijos – dializės ar transplantacijos. Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologė doc.

Staigus laikinas sąmonės netekimas – dažnas, bet ne visada teisingai suprantamas reiškinys. Sinkopei būdinga staigi pradžia, trumpa trukmė, savaiminis ir visiškas atsigavimas. Jos metu žmogus nesugeba išlaikyti kūno padėties ir nukrinta. Doc. Diana Rinkūnienė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytoja kardiologė, atsako į dažniausiai pasitaikančius klausimus apie sinkopę – laikiną sąmonės netekimą dėl sumažėjusios smegenų kraujotakos, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje kasmet daugėja pacientų, kuriems diagnozuojamos uždegiminės žarnų ligos (UŽL). Pagrindinės jų – opinis kolitas ir Krono liga, pažeidžiančios storąją bei plonąją žarnas. Pasaulinės tendencijos rodo, kad šių ligų atvejų skaičius sparčiai auga, kodėl taip nutinka – kol kas nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tai susiję su pasikeitusiu gyvenimo būdu ir mitybos įpročiais. „Lietuvoje skaičiai taip pat nedžiugina.

„Tai nėra tik alergija, o gali būti mirtinai pavojinga“, – taip savo ligos istoriją pradeda pasakoti Vilma Kšivickienė, jau du dešimtmečius serganti paveldima angioedema. Nors ši liga reta, medikai įspėja, kad ji sunkiai atpažįstama ir dažnai klaidingai palaikoma kitomis sveikatos bėdomis.  „Šia liga sirgo mano tėvelis ir brolis, jų tarp gyvųjų jau nebėra.

Kauno klinikų pacientui Kajui buvo vos daugiau nei trys metai, kai Kauno klinikose paaiškėjo, kad kepenyse esantis darinys tapo piktybiniu vaikų kepenų naviku – hepatoblastoma. „Visos berniuko kepenys buvo nusėtos daugybiniais navikiniais mazgais. Nors liga nebuvo išplitusi į kitus organus, navikas pažeidė beveik visą kepenų audinį“, – teigia Sonata Argustaitė-Kalinauskienė, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų hematologė.

Kauno klinikose duris atvėrė nauja vaikų reabilitacijos klinika, kurioje pacientų antplūdis. Nors naujausi metodai, kvalifikuoti specialistai ir net robotai džiugina sergančių vaikų tėvus, deja, nemokamų paslaugų pacientams vis dar labai trūksta. Sveikatos apsaugos ministrė sako, tam, kaip visada, pinigų nėra. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Dėl lietaus nuotekų tinklų remonto darbų trečiadienį šalia Kauno klinikų esančiose gatvėse įvedami papildomi eismo ribojimai. „Dėl darbų sudėtingumo J. Lukšos–Daumanto ir Sukilėlių pr. (lietaus tinklui D500 ir dviejų šulinių D1500, H- iki 6 m. įrengimui) reikalingas gatvių eismo apribojimas 15 darbo dienų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Kauno miesto savivaldybė. Pasak jos, nuo trečiadienio J. Lukšos-Daumanto bus uždaroma viena eismo juosta.

Šeštadienį Jonavos rajone susidūrė du BMW automobiliai, įvykio metu nukentėjo keli žmonės, praneša Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. Nurodoma, jog susidūrimas įvyko prie Senamiesčio gimnazijos. Susidūrė automobiliai BMW 320 ir BMW 530. BMW 530 vairuotojas (gim. 1980) taip pat kliudė automobilį „Volkswagen Passat”, kurį vairavo vyras (gim. 1994 m.). BMW 530 vairuotojas į gydymo įstaigą išvežtas iki ugniagesių atvykimo.

Kauno klinikose antradienį oficialiai duris atvėrė naujoji Vaikų reabilitacijos klinika, skirta judėjimo ir raidos sutrikimų turintiems vaikams. Skaičiuojama, kad per metus klinikos stacionare bus galima gydyti apie 300 vaikų, o ambulatorines ir dienos stacionaro paslaugas suteikti dar iki 3 tūkst. mažųjų pacientų. Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė Indrė Bakanienė teigia, kad naujoji klinika atvers platesnes gydymo ir diagnozavimo galimybes visos Lietuvos pacientams.

Kenksmingi priedai kosmetikos gaminiuose, tokie kaip parabenai, ftalatai kaupiasi žmogaus organizme, jį žaloja ir galiausiai prisideda prie įvairių ligų, kurių tik dalis – nutukimas, diabetas, nevaisingumas. Daugiau apie tai, kaip kai kurios cheminės medžiagos kenkia sveikatai naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovė endokrinologė, profesorė Džilda Veličkienė.

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių serga endokrininėmis ligomis, todėl mokslininkų dėmesys krypsta į aplinkoje esančias medžiagas, galinčias sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Tokios medžiagos gali būti maisto priedai (skonio stiprikliai, konservantai), pesticidai ir herbicidai, patenkantys į organizmą su maistu, taip pat plastikas, kosmetikos ir buities valymo priemonės, kuriose gausu cheminių junginių – kvapiklių, konservantų, stabilizatorių ar antibakterinių medžiagų.

Medikai į Klaipėdos vaikų ligoninę atvežė penkių mėnesių kūdikį. Jis buvo be sąmonės, suglebęs ir su sutrikusia kraujotaka. Gydytojai apžiūrėję mažylį nustatė, kad jam į smegenis išliejęs kraujas, kūdikis skubiai pervežtas į Kauno klinikas. Savo sūnelio supurtymu įtriama moteris medikams teisinosi, kad vaikas tokios būklės, mat dvi paras karščiavo ir viduriavo. 35-erių klaipėdietę policija uždarė į areštinę, o dėl berniuko gyvybės kovoja Kauno medikai.

Prieš dvejus metus kaunietė Ieva įsisuko į nesibaigiančių ligų verpetą. Įprastai mažai sirgusią 39 metų moterį pradėjo varginti nuolatiniai peršalimai, virusai, aukšta temperatūra. „Buvau suplanavusi kelionę pas vyrą į Vokietiją. Nors prastai jaučiausi, bet išvykau. Ten man labai pablogėjo, grįžusi į Lietuvą iškart pasidariau kraujo tyrimus. Tą pačią dieną paskambino gydytoja ir pasakė, jog kraujo tyrimai blogi ir kad iškart kviesčiausi greitąją pagalbą“, – prisimena Ieva.

Gabrielė 25-ąją nėštumo savaitę Šiauliuose ultragarsinio tyrimo metu sužinojo, kad vaisiaus kojytė yra stipriai padidėjusi, moteris nukreipta išsamesniam ištyrimui į Kauno klinikas. Atvykus į Kauną paaiškėjo reta vaisiaus patologija – amnionų juostų sindromas, pasitaikantis vienam iš 15 tūkst. nėštumų.

Jogilė tapo pirmąja paciente, kuriai Kauno klinikose vienos operacijos metu buvo atlikta ir kepenų transplantacija, ir skrandžio mažinimo operacija. Pacientė sirgo nutukimu, kurį lydėjo cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo spaudimas bei su metaboliniais sutrikimais susijusi steatozinė kepenų liga (MSKL), kuri sukėlė kepenų cirozę.

Keturių mėnesių Motiejus, sergantis reta genetine liga achondroplazija, kuri sutrikdo kaulų augimą ir lemia daugybę sveikatos iššūkių, tapo pirmuoju pacientu Lietuvoje, kuriam Kauno klinikose pradėtas taikyti modernus medikamentinis gydymas. Gydymas naujos kartos vaistu vosoritidu šia liga sergantiesiems reguliuoja kaulų augimą ir mažina ligos komplikacijas.  Achondroplazija – itin reta genetinė liga, pasitaikanti maždaug vienam iš 25 tūkst. naujagimių.

Prienuose aušinimo skysčiu apsinuodijusi paauglė mirė Kauno klinikose, dar dėl vieno paauglio gyvybės kovoja medikai. Savivaldybė skubiai šaukia pasitarimus, ragina tėvus būti budrius ir stiprina psichologų pajėgas. O medikai sako, kad pastaruoju metu apsinuodijimų tik daugėja.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Siaubinga žinia sukrėtė Prienus. Iš Prienų į Kauno klinikas per savaitę atvežti du penkiolikmečiai paaugliai, apsinuodiję aušinimo skysčiu, kurio, kaip įtariama, išgėrė specialiai.

Motinos burnos sveikata glaudžiai susijusi su būsimo kūdikio sveikata. Tyrimai rodo, kad nėštumo metu moters dantų ir dantenų būklė gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko burnos sveikatai. Hormoniniai pokyčiai šiuo laikotarpiu didina dantenų uždegimo riziką, o netinkama burnos higiena ar negydytas dantų ėduonis gali lemti, kad ėduonį sukeliančios bakterijos bus perduotos vaikui.  Pasak Kauno klinikų Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos gydytojos vaikų odontologės prof.

Kauno klinikų medikai meta gelbėjimosi ratą skausmo kamuojamiems pacientams, taikydami jiems modernų gydymo būdą.  Elektriniais impulsais padeda iki minimumo sumažinti lėtinį, pažeistos nervų sistemos sukeltą skausmą. Metodą išbandę pirmieji pacientai džiaugiasi pasikeitusiu gyvenimu.  Siaubingas skausmas kelerius metus buvo nuolatinis 59-erių Aivaro palydovas. Be vaistų – nė iš vietos.

Kauno klinikose atliktas pirmasis Baltijos šalyse unikalus pozitronų emisijos tomografijos ir kompiuterinės tomografijos (PET/KT) tyrimas vaikui, sergančiam įgimtu hiperinsulinizmu, atveria naujas galimybes retų ligų diagnostikoje. Sausio mėnesį Kauno klinikų gydytojų komanda, pasitelkusi pažangiausias genetinių, molekulinių ir vaizdinimo tyrimų technologijas, penkių metų berniukui padėjo tiksliai nustatyti insulino pertekliaus šaltinį kasoje ir sudaryti individualų gydymo planą.

Kauno klinikos skelbia apie pradėtą taikyti modernų skausmo valdymo metodą – perkutaniną elektroneurostimuliaciją (PENS), padedanti sumažinti lėtinį, pažeistos nervų sistemos sukeltą skausmą. „Retomis ligomis sergantys pacientai dažnai gyvena nuolatiniame skausme, susiduria su diskomfortu, kuris trukdo kasdienei veiklai, miegui, blogina gyvenimo kokybę. Šiems pacientams įprastos skausmo malšinimo priemonės ne visada padeda, todėl nuolatos ieškome naujų gydymo būdų.